Rinkimai 2016: DP pristato veiklos programines nuostatas miškų ūkio srityje

Rinkimai 2016: DP pristato veiklos programines nuostatas miškų ūkio srityje

Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) pakvietėme  į Seimą kandidatuojančias politines partijas skelbti savo veiklos programines nuostatas. Mūsų portalo www.lietuvosmiskai.lt lankytojus domina, kokius visuomenei, privačių miškų savininkams ir miškininkams svarbius sprendimus partijos yra pasirengę įgyvendinti, jei rinkėjai patikėtų Seimo nario mandatą.  Tai turėtų padėti ~250 tūkst. miško savininkų, ~4 tūkst. miškų urėdijų darbuotojų ir ~ 8 tūkst. kitų miškuose darbančiųjų, ~45 tūkst. medienos pramonės darbuotojų apsispręsti, už kurias politines jėgas balsuoti spalio 9 d. vyksiančiuose 2016 m. Seimo rinkimuose. Kviečiame susipažinti su Darbo partijos "šešėlinio" aplinkos ministro Raimundo Paliuko atsakymais į pateiktus klausimus.

Atsako: Darbo partijos „šešėlinis“ aplinkos ministras Raimundas Paliukas

1. Situacijos vertinimas. Kokia Jūsų bendra nuomonė dėl miškų ir miškų ūkio vaidmens Lietuvoje, šio sektoriaus svarbiausių iššūkių ir galimybių?  Kaip vertinate privačios nuosavybės teisių atkūrimą miškams ir situaciją šalies privačiuose miškuose?

R. P.: Darbo partija veiklas miškų ūkio srityje vertina teigiamai. Šios kadencijos Seimas ir Vyriausybė kiek įmanoma įsiklausė į miškų ir žemių savininkų argumentus ir perkėlė juos į teisės aktus. Dabartinis miškų valdymo modelis mus iš esmės tenkina, valstybinis miškų ūkis dirba gerai, jo keisti nereikėtų. Pagrindiniai iššūkiai kyla dėl nelegalių miškų kirtimų ir/ar netinkamos apskaitos vykdymo, mokesčių vengimo. Taip pat visuomet išlieka aktualus miškų gausinimo klausimas, siekis suderinti kylančius aplinkosauginius reguliavimus su ūkine veikla.

Dėl privačios nuosavybės grąžinimo: tai yra problema, kaip ir su žemės grąžinimu. Per daug prašymų laukia savo eilės, per ilgai jie nagrinėjami ir per lėtai priimami sprendimai, tikrai šiuos procesus spartinčiau.

2. Valdymas. Ar jūsų partija  prioritetiškai sieksite kuruoti miškų ūkio sritį? Kuriuos žmones partija numačiusi deleguoti į šią atsakomybės sritį ir į kokius postus? Įvardinkite, kokius esminius sprendimus numatote įgyvendinti miškų ūkio politikos, struktūrinės pertvarkos bei valdymo srityse?  

R. P.: Darbo partija delegavo mane, Raimundą Paliuką, į „šešėlinius“ aplinkos ministrus. Sėkmės rinkimuose ir dalyvavimo koalicijos sudėtyje atveju, jeigu Darbo partijai tektų kuruoti Aplinkos ministeriją, drąsiai ir atsakingai imčiausi aplinkos ministro pareigų. Nėra priimto sprendimo, kad sieksime būtent Aplinkos ministerijos „portfelio“, bet turint omenyje sėkmingą mūsų pirmininko V. Mazuronio „ministravimą“, toks siekis gali būti tikėtinas sudarinėjant koaliciją. Į Seimo aplinkos apsaugos komitetą, kaip ir šią kadenciją, deleguotume Darių Ulicką (jeigu patektų į Seimą).

Kaip ir minėjau, tikrai siekčiau trumpinti ir spartinti privačios nuosavybės grąžinimo klausimus, taip pat Darbo partija kelia specialaus draudimo idėją: miškų savininkai turėtų turėti galimybę apdrausti savo miškus draudimo bendrovėje (savanoriškai, žinoma), o ji prisiimtų riziką ir padengtų nuostolius reikalui esant (dėl žvėrių žalos, gaisrų, vėtrų etc.). Suprantama, kad niekur iš to nedingtų valstybės įsipareigojimai padėti savo piliečiams ir verslui – pagalba galėtų būti suteikiama mažesnių mokesčių ar kitu pavidalu.

3. Požiūris į privačią nuosavybę. Ar sutinkate, kad pastaruosius du dešimtmečius savininkų teisės buvo vis labiau apribojamos, ūkinė veikla vis labiau reglamentuojama, reikalavimai - vis labiau smulkmeniški, nuolat griežtinamas ekonominis miško išteklių naudojimas, dėl įvedamų draudimų atsirandantys nuostoliai- tik dalinai kompensuojami, o baudos drastiškai didinamos?  Jūsų požiūriu- ar tokia politika yra adekvati situacijai, garantuojanti ilgalaikį požiūrį į nuosavybę, užtikrintumą teisingumu mūsų Valstybėje? Ką šioje srityje numatote nuveikti per kadenciją? Koks yra Jūsų požiūris į privačioje ir valstybės nuosavybėje esančių miškų naudojimo ypatumus, kad užtikrinti geriausią galimą pusiausvyrą tarp nuosavybės teisių, ekonominės naudos ir socialinės atsakomybės?

R. P.: Sutinku, kad tai yra problema. Tikrai neteigsiu, kad ketinu daryti revoliuciją ir iš esmės pakeisti Lietuvos miškų ūkį. Kaip jau ir minėjau, partiją Lietuvos miškų ūkis iš esmės tenkina, tačiau tai nereiškia, kad nieko nereikia keisti. Mano manymu Lietuvoje yra problema, kad privatūs miškų ūkiai yra labai maži, jiems sunku konkuruoti su stambiomis urėdijomis, todėl reiktų ieškoti geresnių kooperacijos būdų. Taip pat gal verta pagalvoti apie kitus miško panaudojimo būdus – pavyzdžiui, kaip teko matyti užsienyje, turizmo srityje ne šiaip vaikščioti ar takus įrengti, bet ir rengti įvairias stovyklas vaikams. Jeigu žinote, kad aplink jūsų miškus gyvena tarkime vilkai, sudarykite sąlygas žmonėms praleisti naktį bokštelyje, pasiklausyti jų kaukimo, arba stebėti plėšriuosius paukščius, jų lizdus, skatinti gamtinę fotografiją – Vokietijoje yra tūkstančiai žmonių, kurie dievina gamtą bei fotografiją ir sutinka mokėti gidams, kurie nuvestų prie vertingų objektų, gyvūnų, paukščių, gal tai galimybė Lietuvai? Esu už tai, kad ieškotume kūrybingų sprendimų problemoms.

4. Finansai. Ar valstybės biudžeto (nacionalinių ir ES paramos) lėšų panaudojimas miškų ūkio reikmėms yra pakankamai efektyvus? Jeigu tobulintinas, kaip siūlote spręsti pagrindines problemas, kokias priemones ketinate įgyvendinti?

R. P.: Būsiu nuoširdus, neturiu daug informacijos apie ES lėšų panaudojimą miškų srityje. Iškyla tokie nevienareikšmiai projektai, kaip gaisrų stebėjimo sistemos diegimas, kuris, panašu, kad nebuvo tvarkingas. Su stambiais projektais gali būti, kad ši sritis dar neturi patirties, o tai reikia keisti.

5. Mokesčiai. Ar panaikinsite  vienintelį tokį ES šalyse papildomą apyvartos pobūdžio 5% mokestį privačių miškų savininkams [įvestą Miškų įstatymo pakeitimo įstatymu (Nr. XII-761) 2014-01-23] kaip žalingą privataus miškų ūkio plėtrai ir diskriminuojantį miškų savininkus kitų verslo sričių atžvilgiu. Kaip numatote pertvarkyti mokesčių sistemą miškų ūkiui?

R. P.: Miško keliais vienaip ar kitaip daugiausiai naudojasi miško savininkai, o didžiausią žalą keliams padaro ūkine veikla besiverčiančių asmenų ar įmonių naudojama sunkioji technika. Bet kokiu atveju keliai privalo būti prižiūrimi ir tvarkomi, tačiau atsakomybę dėl to privalo dalintis visos suinteresuotos pusės. Suprantame, kaip tai atrodo iš miško savininkų, besiverčiančių miškininkyste, pusės, tačiau vienodos taisyklės įprastiniams automobilių keliams neturi būti taikomos, nes tikrai tame yra „speficikos“: jais nesinaudoja visi ar dauguma vairuotojų, jie nėra skirti įprastinei veiklai.

Tačiau, verta pabrėžti, kad dalis transporto priemonių valdytojų (tolimųjų reisų sunkvežimiai, kiti sunkiasvoriai automobiliai) moka papildomus mokesčius, kad galėtų naudotis Lietuvos keliais. Galbūt būtų verta pagalvoti ir apie kitokį 5 proc. perskirstymą, nes akivaizdu, kad miško kelius gadina technika, o ne savininkai. Tiesa, padidėję vežėjų kaštai greičiausiai vis tiek atsilieps miškininkams, tačiau dėl konkurencijos ir kitų kintamųjų tai mažiau ekonomiškai pasijaustų miškų savininkams.

Šiam ir kitiems pakeitimams esame atviri diskusijoms ir laukiame konstruktyvių pasiūlymų iš suinteresuotų pusių. Nesame griežtai nusiteikę palaikyti vieną ar kitą pusę.

6. Medienos pramonė. Koks Jūsų požiūris į medienos pramonės esamą būklę ir būtinas vystymo kryptis Lietuvoje? Kokią politiką ir kaip įgyvendinsite  medienos pramonės atžvilgiu Lietuvoje?

R. P.: Lietuva nuo seno garsėjo kaip medienos žaliavą ir produktus eksportuojanti valstybė ir tai tikrai neturi keistis. Esu už tai, kad Lietuvos miškų plotai nuolat gausėtų, netgi sparčiau nei tai daroma dabar. Turime žiūrėti ir aplinkosauginių ir tvarumo reikalavimų, negalime kirsti daugiau negu galime, privalome galvoti, kokią naudą galės gauti iš miškų ateities kartos. Man patiko kai kurie Norvegijos ir Švedijos sprendimai: ten skatinamos mažos medienos apdirbimo įmonės regionuose, kur gaminami gatavi produktai: kėdės, stalai ir pan. Jų produkcijos kiekiai nebūna labai dideli, skirti aplinkinei rinkai, saviems gyventojams, bet jiems reikia mažiau medienos, daugiau dėmesio skiriama kokybei, skatinamas selekcinis miškų kirtimas, ne plynas. Gal tai irgi galimybė Lietuvai?

7. Medžioklė. Ar Medžioklės įstatyme įtvirtinsite kad teisės medžioti (naudoti medžioklės plotus) suteikimas privačioje žemėje priklauso žemės/miško savininkui (t. y. žemės ir miškų savininkų teisę sutartiniais pagrindais nustatyti jų nuosavybėje esančių plotų  naudojimą  medžioklei), o medžiotojams- žemės/miško savininkams – teisę medžioti nuosavose valdose (jei valdos mažos-susikoperavus  ar išsinuomavus). Kaip spręsite nuostolių atlyginimą ūkininkams ir miškų savininkams už žvėrių padarytą žalą?

R. P.: Dėl žvėrių padarytos žalos – minėjau, kad vienas iš sprendimų galėtų būti specialus draudimas. Miškas yra turtas ir savo turtu rūpintis turi pirmiausia pats savininkas. Antra, laikausi pozicijos, kad miško/žemės savininkai turi turėti teisę nuspręsti, ar leisti medžioti savo nuosavybėje, ar ne. Jeigu ne – privaloma prisiimti ir atsakomybę už žvėrių padarytą žalą.

8. Aplinkosauga. Kaip numatote optimizuoti ir racionalizuoti aplinkosauginius apribojimus bei pačias saugomas teritorijas? Kaip spręsite nuostolių atlyginimą ūkininkams ir miškų savininkams atsirandančius dėl aplinkosauginių apribojimų?

R. P.: Tai sudėtinga problema, bet išsprendžiama. Pirmiausia reikia ieškoti galimybių dėl kompensavimo mechanizmo iš ES lėšų – juk ūkininkams jos teikiamos, kodėl negalėtų tas pats būti daroma miškų savininkams? Lietuvoje trūksta plataus požiūrio – dažnai tiesiog stengiamasi priimti greitus sprendimus, siekiant išspręsti momentinę problemą, bet pamirštamos pasekmės, pvz., kokią žalą gali padaryti sprendimas ilguoju laikotarpiu? Kaip pasikeis žmonių veiklos kasdienybė, kiek daugiau laiko teks sugaišti arba pajamų netekti? Aš būčiau linkęs į atsargesnę (bet ne pasyvesnę) politiką, ypač, kai miškų sektorius Lietuvoje veikia iš principo neblogai.

9. Argumentai. Įvardinkite bent tris svarbiausius dalykus- kodėl privačių miškų savininkai turėtų balsuoti būtent už Jus,  kaip tinkamiausią pasirinkimą renkant 2016-2020 m. Seimą.

R. P.: Darbo partija pirmiausia pasisako už visų Lietuvos žmonių pajamų didinimą, nesiorientuojame į konkretų žmonių sluoksnį, manome, kad pajamos turi didėti visiems. Miškų savininkams, ypač tiems, kurie verčiasi ūkine veikla, taip pat. Atsakingai sieksime šio tikslo. Taip pat rinkimų programoje esame numatę daug priemonių skatinti verslą regionuose: mažų įmonių atleidimas nuo pelno mokesčio, geresnės kreditavimo sąlygos, jaunimo ir investicijų pritraukimo į regionus programa ir t.t. Esame bene vieninteliai Lietuvoje, kurie skiria didžiulį dėmesį mažam verslui ir regionams, o ne vien didiesiems miestams.

Ačiū  už Jūsų atsakymus.