Rinkimai 2016: LŽP pristato veiklos programines nuostatas miškų ūkio srityje

Rinkimai 2016: LŽP pristato veiklos programines nuostatas miškų ūkio srityje

Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) pakvietėme  į Seimą kandidatuojančias politines partijas skelbti savo veiklos programines nuostatas. Mūsų portalo www.lietuvosmiskai.lt lankytojus domina, kokius visuomenei, privačių miškų savininkams ir miškininkams svarbius sprendimus partijos yra pasirengę įgyvendinti, jei rinkėjai patikėtų Seimo nario mandatą.  Tai turėtų padėti ~250 tūkst. miško savininkų, ~4 tūkst. miškų urėdijų darbuotojų ir ~ 8 tūkst. kitų miškuose darbančiųjų, ~45 tūkst. medienos pramonės darbuotojų apsispręsti, už kurias politines jėgas balsuoti spalio 9 d. vyksiančiuose 2016 m. Seimo rinkimuose. Kviečiame susipažinti su  Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, Seimo nario Lino Balsio atsakymais .

Situacijos vertinimas. Kokia Jūsų bendra nuomonė dėl miškų ir miškų ūkio vaidmens Lietuvoje, šio sektoriaus svarbiausių iššūkių ir galimybių?  Kaip vertinate privačios nuosavybės teisių atkūrimą miškams ir situaciją šalies privačiuose miškuose?

Atsakymas: Miškai yra strateginis Lietuvos turtas, kurį privalu naudoti labai atsakingai, apdairiai, nedarant neapgalvotų žingsnių. Kasmet privatūs miškai tiekia apie 3,5 milijono kubinių metrų medienos, todėl privačių miškų savininkų vaidmuo miškininkystės išteklių valdymeyra labai svarbus. Džiaugiamės, kad atsiranda vis daugiau privačių miškų savininkų, kurių tikslas gauti ne vienkartinę naudą iškertant ir parduodant miškus, medieną, bet jie žvelgia plačiau ir mato ilgametę naudą,pritaiko naujas miškininkystės žinias, dirba atkurdami miškus, ieško naujų medienos panaudojimo galimybių. Tačiau vis dar yra daugybė smulkiųjų miškų savininkų, kurie yra nemotyvuoti investuoti į mišką, jį prižiūrėti. Tokie apleisti miškai neduoda naudos nei pačiam savininkui, nei valstybei. Manome, kad būtina privačių miškų savininkus skatinti papildomomis programomis, kurios leistų padidinti šių miškų ekonominį efektyvumą ir konkurencingumą, ekologinę būklę.

Valdymas. Ar jūsų partija prioritetiškai sieksite kuruoti miškų ūkio sritį? Kuriuos žmones partija numačiusi deleguoti į šią atsakomybės sritį ir į kokius postus? Įvardinkite, kokius esminius sprendimus numatote įgyvendinti miškų ūkio politikos, struktūrinės pertvarkos bei valdymo srityse?

Atsakymas: Dirbdamas Aplinkos apsaugos komitete ketverius metus aktyviai dirbau su klausimais, kurie susiję su miškų ūkiu. Ir toliau ši sritis Lietuvos žaliųjų partijai išliks viena iš prioritetinių. Postų iš anksto nesidaliname, tačiau partijos gretose turime gerai miškininkystės ūkį, jo problematiką išmanančius specialistus. Šiandien Lietuvos miškingumas, siekiantis apie 30 proc., yra vienas mažiausių iš Baltijos bei Centrinės ir Rytų Europos šalių. Nors Lietuvoje vykdoma miškingumo didinimo programa, kurioje numatoma iki 2020 metų jį padidinti 3 proc., tačiau tam reikalingas ir aktyvus visuomenės įsitraukimas, ypač privačių miškų savininkų. Mūsų prioritetas miškų ūkio politikoje – didesnis dėmesys miškų atkūrimui, sparčiau ir nenukrypstant nuo išsikeltų tikslų vykdoma Lietuvos miškingumo didinimo programa Visos reformos, susijusios su miškų ūkiu turi vykti apgalvotai, atlikus tyrimus, o ne įtakotos vienų ar kitų politikų interesų. Šioje Seimo kadencijoje buvo nemažai absurdiškų užmojų, kurie būtų pabloginę miškų (ypač – valstybinių) būklę. Džiaugiuosi, jog kai kurias, neapgalvotas reformas pavyko sustabdyti.

Požiūris į privačią nuosavybę. Ar sutinkate, kad pastaruosius du dešimtmečius savininkų teisės buvo vis labiau apribojamos, ūkinė veikla vis labiau reglamentuojama, reikalavimai- vis labiau smulkmeniški, nuolat griežtinamas ekonominis miško išteklių naudojimas, dėl įvedamų draudimų atsirandantys nuostoliai- tik dalinai kompensuojami, o baudos drastiškai didinamos?  Jūsų požiūriu- ar tokia politika yra adekvati situacijai, garantuojanti ilgalaikį požiūrį į nuosavybę, užtikrintumą teisingumu mūsų Valstybėje? Ką šioje srityje numatote nuveikti per kadenciją? Koks yra Jūsų požiūris į privačioje ir valstybės nuosavybėje esančių miškų naudojimo ypatumus, kad užtikrinti geriausią galimą pusiausvyrą tarp nuosavybės teisių, ekonominės naudos ir socialinės atsakomybės?

Atsakymas: Turime prižiūrėti miškus racionaliai, o reformos turi būti vykdomos viską gerai pasvėrus ir įvertinus, ar, norėdami išspręsti problemas, nesukursime jų dar daugiau. Jei miškai dėl įvairių reguliavimo dalykų paliekami pūti, trūnyti, jie neprižiūrimi – tai blogai atsilieps Lietuvos miškingumo politikai. Miškų savininkų atskaitomybė ir priežiūra turi būti, tačiau privačių miškų savininkai taip pat turi būti skatinami efektyviau prižiūrėti savo miškus, šviečiami apie investicijų gavimą. Manau, kad būtina ieškoti sąlyčio taškų tarp ekologinio, ūkinio ir socialinio intereso suderinimo.

Finansai. Ar valstybės biudžeto (nacionalinių ir ES paramos) lėšų panaudojimas miškų ūkio reikmėms yra pakankamai efektyvus? Jeigu tobulintinas, kaip siūlote spręsti pagrindines problemas, kokias priemones ketinate įgyvendinti?

Atsakymas:Vienas iš pagrindinių paramos šaltinių miškų ūkiui – Europos žemės ūkio fondo lėšos kaimo plėtrai, kurios rengiant ir įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros programą skiriamos ir miškų ūkiui.  Šios programos pagrindiniai tikslai – išsaugoti Lietuvos miškus, jų išteklius, racionaliai juos naudoti, didinti miškų ūkio ekonominį efektyvumą ir konkurencingumą, išsaugoti ir didinti miško ekosistemų tvarumą, užtikrinti miško savininkų mokymo plėtrą. Ypač svarbu, kad miškų savininkai būtų supažindinami, kaip pasinaudoti šiomis programomis. Manau, kad valstybė turi daugiau investuoti į privačių miškų savininkų švietimą, skirti tam daugiau paramos. Taip pat svarbu skatinti miškų savininkus kooperuotis, nes šiuo metu yra daug labai smulkių miško valdų, kurios neracionaliai tvarko savo valdas, išteklius arba išvis netvarko, nes yra per maži. Europos Sąjungos parama po 2020 metų baigsis, todėl reikia jau dabar reikia rengti strategiją, iš kur valstybė po šio periodo suras finansinių išteklių, kad galėtų ir toliau įgyvendinti miškingumo didinimo politiką, miškų ūkių efektyvinimo skatinimą.  

Mokesčiai. Ar panaikinsite  vienintelį tokį ES šalyse papildomą apyvartos pobūdžio 5% mokestį privačių miškų savininkams [įvestą Miškų įstatymo pakeitimo įstatymu (Nr. XII-761) 2014-01-23] kaip žalingą privataus miškų ūkio plėtrai ir diskriminuojantį miškų savininkus kitų verslo sričių atžvilgiu. Kaip numatote pertvarkyti mokesčių sistemą miškų ūkiui?

Atsakymas: Minimas 5 proc. mokestis buvo įvestas, kad būtų geriau finansuojami pačių privačių miškų savininkų reikalai (kelių tvarkymas, švietimas ir pan.), todėl pasisakiau už jį.  Tačiau vėliau paaiškėjo, jog surenkamos lėšos nėra atskirai apskaitomos ir nėra tikslingai ir skaidriai skiriamos minėtiems tikslams įgyvendinti, o patenka į bendrą finansinį katilą. Manyčiau, kad naujas Seimas turėtų reikliai įvertinti šio mokesčio efektyvumą ir iš naujo svarstyti jo tikslingumą, tarifo dydį ir apskaitos bei paskirstymo metodiką.

Medienos pramonė. Koks Jūsų požiūris į medienos pramonės esamą būklę ir būtinas vystymo kryptis Lietuvoje? Kokią politiką ir kaip įgyvendinsite  medienos pramonės atžvilgiu Lietuvoje?

Atsakymas: Lietuvos žaliųjų partijai svarbiausia, kad miško ištekliai būtų racionaliai ir tausojančiai naudojami, griežtai kontroliuojama ir apskaitoma miško kirtimo dinamika bei skatinamas atkūrimas. Nemanau, kad politinės partijos ar politikai turi nurodinėti privačiam verslui, kokiomis kryptimis plėtoti medienos pramonę. Mūsų politika pramonės atžvilgiu bus tiesiogiai susijusi su miško išteklių, kaip nacionalinio turto, tausojimu, puoselėjimu ir gausinimu. 

Medžioklė. Ar Medžioklės įstatyme įtvirtinsite kad teisės medžioti (naudoti medžioklės plotus) suteikimas privačioje žemėje priklauso žemės/miško savininkui (t.y.žemės ir miškų savininkų teisę sutartiniais pagrindais nustatyti jų nuosavybėje esančių plotų  naudojimą  medžioklei), o medžiotojams- žemės/miško savininkams – teisę medžioti nuosavose valdose (jei valdos mažos-susikoperavus  ar išsinuomavus). Kaip spręsite nuostolių atlyginimą ūkininkams ir miškų savininkams už žvėrių padarytą žalą?

Atsakymas: Žala už žvėrių padarytą žalą jau yra reglamentuojama galiojančių įstatymų. Atsakingos ministerijos galbūt galėtų daugiau investuoti į ūkininkų ir miškų savininkų švietimą, nes daug žmonių tiesiog nežino, kaip galima ir būtina apsaugoti, pvz., savo avis lauke nuo vilkų ar pan. , net be ypatingų investicijų. Įsisenėjusį konfliktą tarp miškų savininkų ir medžiotojų būrelių dėl medžioklės  plotų ir teisių siūlome spręsti surengus platesnę visuomenės diskusiją apie medžioklės poreikį, pobūdį ir organizavimą modernioje 21-ojo amžiaus Lietuvoje ir Europoje. Lietuvos žaliųjų partijos tikslas - kuo didesnė miško žvėrių apsauga ir natūralaus gamtos balanso siekimas. 

Aplinkosauga. Kaip numatote optimizuoti ir racionalizuoti aplinkosauginius apribojimus bei pačias saugomas teritorijas? Kaip spręsite nuostolių atlyginimą ūkininkams ir miškų savininkams atsirandančius dėl aplinkosauginių apribojimų?

Atsakymas: Saugomų teritorijų problemos nesėkmingai sprendžiamos jau keliolika metų, yra apaugusios įvairiais interesais ir daugybinėmis reguliavimo normomis. Dar šios kadencijos Seimas ketina pabaigti ir priimti Saugomų teritorijų įstatymo patobulintą redakciją, pagal kurią bus supaprastintos ir nuskaidrintas statybų šiose teritorijose reglamentavimas ir, kartu, sugriežtinta neteisėtų statybų, tvorų prie ežerų ir upių kontrolė, bendrųjų planų įgyvendinimas saugomose teritorijose esančiose gyvenvietėse ir pan. Lietuvos žaliųjų partija palaiko tokias nuostatas. 

Argumentai. Įvardinkite bent tris svarbiausius dalykus- kodėl privačių miškų savininkai turėtų balsuoti būtent už Jus,  kaip tinkamiausią pasirinkimą renkant 2016-2020 m. Seimą.

Atsakymas: Lietuvos žaliųjų partijos tikslas – balanso tarp aplinkos, visuomenės ir verslo išlaikymas. Esame prieš neracionalias, neapgalvotas pertvarkas miškų ūkyje ir joms priešinomės. Miškininkystei palankesnė politika   yra vienas svarbiausių Lietuvos žaliųjų partijos prioritetų, kurio įgyvendinimo mes ir toliau sieksime.

Ačiū už atsakymus.