Naujienos

Kompensacinės išmokos, taikytos Kaimo plėtros programoje 2014-2020 m. (ŽŪM 2015)

• I tipo išmoka 272 EUR/ha (pirminiu ne ilgesniu kaip 5 metų laikotarpiu) – kai uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10% medyno tūrio per 10 metų).
  • I tipo išmoka 200 EUR/ha (pasibaigus pirminiam 5 metų laikotarpiui) – kai uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10% medyno tūrio per 10 metų).
• II tipo išmoka 155 EUR/ha – kompleksinio apribojimo atveju, kai draudžiami ugdomieji miško kirtimai, brandžių medžių iškirtimas, draudžiami ar apriboti sanitariniai kirtimai, paliekant tam tikrą džiūstančių medžių ar sausuolių skaičių 1 ha.
• III tipo išmoka 156 EUR/ha – kai plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių.
• IV tipo išmoka 62 EUR/ha – kai sanitariniais kirtimais draudžiama iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius.

Kaimo plėtros programos miškosauginės priemonės nebuvo populiarios tarp privačių miškų savininkų. Joms skirtos lėšos neretai buvo mažinamos ir perskirstomos kitoms Programos priemonėms. Kadangi kompensacijos apskaičiuotos vidutinės ,tai jos neatsižvelgia į konkretaus miško ypatumus. Vidutinė kompensacija, geriausiu atveju, bus tinkama pusei miškų savininkų. Dabar patiriami nuostoliai kompensuojami per daugelį metų. Pavyzdžiui, uždraudus pagrindinius kirtimus ir mokant kasmet po 200 eurų/ha netgi vidutinės vertės brandaus medyno (7925 eurai/ha) savininkui  nuostoliai būtų kompensuojami tik per 40 metų.

Saugomų teritorijų įstatymo 32¹ straipsnyje numatytos vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos už naujai įsteigtose saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus. Vienkartinės kompensacijos mokamos už veiklos apribojimus, dėl kurių uždraudžiamas brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų. Kompensuojamos pajamos, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas.  Kasmetinės kompensacijos mokamos už apribojimus,  dėl kurių atidedamas vėlesniam laikui brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų kirtimų atidėjimo laikotarpiui. Kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai, kurie apskaičiuojami, kaip vidutinės metinės palūkanos, mokamos einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius (nuo 2 metų) terminuotus indėlius, naujai priimtus iš ne finansų bendrovių ir namų ūkių (jeigu nurodytos rūšies indėlių palūkanų norma einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose yra neigiama, kompensacija nemokama). Yra parengtas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr.1-301 pakeitimo įstatymo projektas (Registravimo data 2022-12-02). Jo 35 str. patikslina kasmetinių kompensacijų apskaičiavimą taikant ne mažesnes kaip 3,5% palūkanas.

Galiojanti Lietuvoje išmokų ir  kompensacijų už veiklos apribojimus išmokėjimo tvarka neatitinka savanoriškos miškų apsaugos principų: kompensacijos nustatomos privalomos, o ne susitariant. Be to, nustatyta brandžių medynų kirtimų atidėjimo kompensavimo tvarka neatitinka realių nuostolių. Saugomų teritorijų įstatymas susieja kirtimų atidėjimo nuostolių kompensavimą su indėlių palūkanomis. Atrodytų, lyg tai negautas ir atidedamas dešimtmečiui pajamas miškų savininkas gali padėti į banką ir gauti palūkanas. Be to, indėlių palūkanos yra labai mažos ir šiuo metu yra praradę savo ekonominę prasmę. Lietuvos bankas skelbia, kad 2021 m. indėlių palūkanos buvo vidutiniškai 0,01-0,3 proc., 2022 m. 0,29-1,36 proc. Tai daro kompensavimą niekiniu, nevertu netgi prašymų kompensacijai teikimo pastangų  Situacijos iš esmės nekeičia ir Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo siūlymai taikyti fiksuotas minimalias 3,5 proc. indėlių palūkanas. Be to, apskaičiavus kompensacijas pagal atidedamų grynųjų pajamų palūkanas miškų savininkas niekad negaus iškart visų patirtų nuostolių kompensacijos. Miškų savininko interesas yra, kai uždraudžiamas arba atidedamas brandaus medyno kirtimas, iškart gauti visos nuostolių sumos kompensaciją. Realesnė būtų prielaida, kad atidėtas pajamas miškų savininkams teks pasiskolinti. Tuomet jis atsiduria lygiavertėje finansinėje situacijoje, kai kirtimai neuždraudžiami. Paskolų rinka yra gerai išplėtota, tačiau veltui jų niekas nedalina. Komerciniai bankai siūlo įvairias paskolų išdavimo bei grąžinimo sąlygas: palūkanų norma, klientų kreditingumo įvertinimas, papildomi mokesčiai, grąžinimo būdai. Aišku, kad už 3 proc. palūkanas miškų savininkai paskolų negaus. Lietuvos bankas skelbia, kad  paskolų gyventojams vartojimui vidutinės metinės palūkanų normos Lietuvoje 2022 m. sausį buvo 8,42%, lapkrityje - 9,05 proc. Tiesa, savininkui atsiranda galimybė neimti paskolos arba imti jos dalį. Šiuo atveju jis prisiimtų kitokias savo finansų tvarkymo rizikas, kurias kompensuotų gautos palūkanos.

Išmokų ir kompensacijų už veiklos ribojimus Lietuvos privačiuose miškuose neatitikimas realiems šių ribojimų nuostoliams nurodytas tiek mokslo tyrimuose (Brukas et al., 2018), tiek žiniasklaidoje (Tavorienė, 2022, Mano ūkis, 2021). Savanoriška privačių miškų apsauga sunkiai suderinama  su dabartiniais apribojimais draustiniuose, prilyginamais vos ne privačios nuosavybės nacionalizavimui (Pivoriūnas, 2019).

Nuostolių už ribojimus saugomose teritorijose kompensavimo Lietuvoje tvarka tobulintina šiais aspektais: naikinant Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas dėl kompensavimo tik naujai steigiamose teritorijose ir adekvačių ribojimams kompensacijų mokėjimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarime išaiškinta, kad miškams, palyginti su kitais objektais, įstatymu gali būti nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas, tačiau visi minėti ribojimai, draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti, nevaržyti savininkų, kitų asmenų teisių labiau negu būtina visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Atrodytų, kad jau IV grupės miškų režimo taikymas visiems privatiems miškams gali būti konstituciškai perteklinis, jau nekalbant apie II ar III grupių režimus. Logiškiau būtų užtikrinti pilną kompensavimą visuose saugomuose miškuose, o po to eiti prie pažangesnės savanoriškos apsaugos. Netgi pilnas nuostolių kompensavimas netenkina daugelio privačių miškų savininkų lūkesčių. Išlieka stiprus jų nenoras prisiimti įsipareigojimus ir būti kontroliuojamiems. Tai galėtų būti bandoma spręsti per savanorišką apsaugą ir kompensacijų didinimą. Švedijoje taikomas 25% priedas prie nuostolių rinkos vertės.

Apsaugos sutarčių gerųjų pavyzdžių Lietuvos privačiuose miškuose dėl jų mažo viešinimo nesigirdi. Jų galėtų atsirasti  dabar vykdomo  Saugomų teritorijų tarnybos 2022-2030 m. projekto (12 mln. eurų) bazėje arba LIFE integruotame projekte - pilnavertei Natura 2000 teritorijų apsauga Lietuvoje (2018-2027 m., 17,2 mln. eurų), kurio vienas iš tikslų yra įgyvendinti bandomąjį gamtotvarkos projektą Dzūkijos nacionaliniame parke, patikrinant siūlomų priemonių efektyvumą saugomos teritorijose (LIFE, 2022). Geru pavyzdžiu galėtų būti miškų savininkų dalyvavimas pilietinėje akcijoje dėl Suvalkijos nacionalinio parko steigimo (Bruzgytė, 2023).  

Šiuo metu deklaruojami ribojimų privačiuose  miškuose mažinimo tikslai, keičiant Miškų ir kitus įstatymus. Reikėtų įteisinti visų ribojimų  didesnių, pvz., kaip IV gr. miškuose pilną kompensavimą visuose privačiuose miškuose, 5% atskaitymų panaikinimą, teisių į medžioklės plotus nustatymą, miškų kirtimų leidimų panaikinimą esant patvirtintam miškotvarkos projektui, valdos bendro ploto neribojimą, minimalias statybas savo miške ir kt. Tad,  yra didelė erdvė ribojimų privačiuose miškuose mažinimui.

St.Mizaras, 2023-01-29