Naujienos
Ar pasirengusi visuomenė mokesčių didinimui, kad įgyvendinti AM aplinkosaugines ambicijas?
2024 m. sausio 15 d. (pirmadienis). Vilnius.
Šiandien Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - LMSA iniciatyva kartu su kolegomis iš šalies miškų sektorių ir žemdirbiius atstovaujančių asociacijų, premjerės Ingridos Šimonytės patarėju Daliumi Krinicku, Aplinkos ministerija viceministru Kęstutis Šetkus, AM ir ministrijai pavaldžių institucijų Valstybinė miškų tarnyba ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba vedančiaisiais specialistais aptarėme AM tarnautojų parengtą stipriai į aplinkosauginių suvaržymų pusę pakreiptą didelės apimties LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įstatymo pataisų projektą. AM keliamos aplinkosauginės ambicijos yra didelio masto, Aiškinamąjame rašte pačių valdininkų įvertinti kaštai siekia apie 0,5 mlrd.EUR. O jei vertinti praradimus dėl norimų įvesti didelio masto draudimų bei apribojimų ūkininkams, miško ir žemės savininkams, miškų ir ž.ū. sektoriams, tai galimi nuostoliai bei nuosavybės vertės sumažėjimas gręsia dar ženklesni. Todėl vienareikšmiškai nesutinkame su tais siūlomais įstatymo pakeitimais, kurie yra nepamatuoti, atitrūkę nuo gyvenimo realijų, ne pagal kišenę nei savininkams, nei miškų ir ž.ū. sektoriams, nei mūsų Valstybei. Paraginome Vyriausybę įvertinti galimas keičiamo teisinio reguliavimo pasekmes ir tikslinti rengiamą įstatymo pataisų projektą. Pozityvu, kad buvome išgirsti.
Ką teikėme nuo LMSA - rasite derinimo pažymoje- kairiame stulpelyje-susiję dokumentai https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/ff2e74a095c311eea70ce7cabd08f150
Esminius dalykus, kurie netenkina jau Vyriausybei pateiktame Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisų projekte Reg.Nr.23-2050(3) valdžios atstovams įvardino LMSA pirmininkas dr.Algis Gaižutis.
LMSA pirmininkui antrino Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪB) vadovai Eimantas Pranauskas ir Jonas Sviderskis, Lietuvos miškų ūkio rūmų (LMŪR) prezidentas dr.Remigijus Bakys, Lietuvos ūkininkų sąjungos Kauno skyr. pirmininkas Mindaugas Maciulevičius, aktyvūs miškininkai Darius Dumbrava ir Gediminas Lastauskas (LMSA Valdybos narys) ir kiti pasitarimo dalyviai.
Pataisš rengėjai Aiškinamąjame rašte prie teikiamų įstatymo pataisų pripažįsta, kad nustačius miško kirtimo veiklos apribojimus numatomas galimas poveikis ekonomikai – miško pramonei, socialinei aplinkai ir valstybės finansams:
Poveikis ekonomikai (miško pramonei). Būtų negauta 26,4 mln. Eurų pajamų kasmet (22 metus) nenukirsto miško kainomis.
Poveikis valstybės finansams. Poveikis valstybės finansams vertintinas dviem aspektais – kiek įplaukų netektų valstybės biudžetas ir kokios pasekmės būtų nevykdant Buveinių ir Paukščių buveinių direktyvų reikalavimų. Valstybiniuose miškuose sumažėjus kirtimų normai 0,520 mln. m3, metinės įplaukos į valstybės biudžetą iš valstybinių miškų sumažėtų 7,79 mln. eurų. Privačiuose miškuose sumažėjus kirtimų normai 0,236 mln. m3, metinės įplaukos į valstybės biudžetą iš privačių miškų sumažėtų 1,1 mln. eurų. Iš viso valstybės biudžetas kasmet negautų 8,89 mln. eurų. Galimoms vienkartinėms kompensacijoms privačių miškų savininkams už EB svarbos natūralioms miško buveinėms taikomus miško kirtimų apribojimus reikėtų 302 mln. eurų – 79 mln. eurų už 8,5 tūkst. ha brandžius medynus ir 223 mln. už 24,1 ha nebrandžius medynus.
Poveikis socialinei aplinkai. Socialinių pasekmių vertinimas atliktas įvertinant galimą tiesiogiai su darbais miške susijusių darbo vietų mažėjimą, tiek Valstybinių miškų urėdijoje, tiek rangos įmonėse sumažėjus kirtimų apimtims. Mažėjant kirtimams, darbo vietos pirmiausia mažėja medienos ruošos ir transportavimo veikloje. Ilgalaikėje perspektyvoje miško kirtimų sumažėjimas turėtų neigiamos įtakos darbo vietų mažėjimui ir miškininkystėje, nes sumažėtų sodmenų poreikis ir jų išauginimas, želdinių ir žėlinių priežiūros bei jaunuolynų ugdymo darbų kiekiai. Valstybinių miškų urėdijos valdomuose miškuose medienos ruošoje ir miškininkystėje kirtimų normai mažėjant 0,520 mln. m3, valstybiniuose miškuose gali sumažėti 463 darbo vietomis. Privačiuose miškuose kirtimų normai mažėjant 0,236 mln. m3 medienos ruošoje ir miškininkystėje sumažėtų 186 darbo vietomis. Vertinant miškus skirtus nuosavybės teisėms atkurti medienos ruošoje ir miškininkystėje, kai galimos miškų kirtimų apimtys mažėja 0,069 mln. m3, nebūtų sukurta 55 nuolatinės darbo vietos.
Įgyvendinant SŽNSĮ projektą taipogi reikės lėšų šioms priemonėms:
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro modernizavimui ir jame kaupiamų duomenų pritaikymui 100 tūkst. Eur ir kasmet 25 tūkst. Eur darbuotojų atlygiui.
Dabar galiojančiame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme yra nustatyti draudimai vykdyti tik plynuosius ir atvejinius pagrindinius miško kirtimus ir tik draustiniuose ir biosferos poligonuose esančiose Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse ir saugomų rūšių buveinėse. Dabar galiojantys draudimai apima 84 672 ha miško ploto. Kompensacijos už veiklos apribojimus yra mokamos, kai medynai pasiekia gamtinę brandą ir šiuo metu tokių medynų privačiuose miškuose yra 5074 ha.
SŽNSĮ projektu siūloma pagrindinių miško kirtimų draudimus natūraliose miško buveinėse nustatyti ir valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose bei jų buferinėse zonose. Papildomi draudimai apimtų privačiuose miškuose 4097 ha plotą, už kurį būtų skiriamos kompensacijos.
Remiantis Valstybės miškų tarnybos paskaičiavimais Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimui su jau esančiais apribojimais ir naujai apribojimais gali prireikti iki 150 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų kompensacijoms privatiems asmenims už nustatomus pagrindinių miško kirtimų draudimus saugomose teritorijose. Šis poreikis išsidėstytų per keletą dešimtmečių, priklausomai nuo to, kada miškas apsiektų brandos amžių ir miško savininkai, parengę miškotvarkos projektus, kreiptųsi kompensacijų.
Kompensacijų išmokėjimas privatiems asmenims už nustatomus pagrindinių miško kirtimų draudimus papildomose saugomose teritorijose, kurios pareikalaus nemažai papildomų lėšų iš valstybės biudžeto, Finansų ministerijos nuomone, šios išmokos galėtų būti priskiriamos pažangos veikloms. Atsižvelgiant į tai, šios pažangos veiklos numatomos Aplinkos ministerijos rengiamame pažangos priemonės aprašyme.
Atliepdamas į išsakytas pastabas, AM Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius pripažino, kas teikiami įstatymo pakeitimai vestų prie didelio masto suvaržymų, dėl kurių Valstybei tektų atlyginti žemės ir miško savininkams didžiules sumas, skaičiuojamas šimtais milijonų eurų, o tokių pinigų biudžete kol kas nėra. Tad, pasak A.Klimavičiaus, jei visuomenė suinteresuota siūlomų dar didesnių aplinkosauginių suvaržymų įteisinimu, tuomet turėtų prisidėti į valstybės biudžetą sumokėdama didesnius (ar naujus) mokesčius. Arba, kaip paantrino Premjerės patarėjas Dalius Krinickas, reiktų pinigus perskirstyti iš kitų sričių, kur lėšų irgi trūksta. O tuo atveju, jei reikiamo siūlomų ambicijų įgyvendinimui finansavimo nebūtų skirta, A.Klimavičius pripažino, kad teks perrašyti pateiktą įstatymo projektą.
Konstruktyviai pasitarimui moderavęs aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus sutiko su LMSA pirmininko pasiūlymu sudaryti svarbiausias miškų ir žemės ūkio sektorius atstovaujančių organizacijų ekspertų darbo grupę (į kurios darbą pažadėjo aktyviai įsytraukti ir Vyriausybės atsakingi tarnautojai) ir imtis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisų projekto tobulinimo. Pirmas šios ekspertinės darbo grupės posėdis numatomas jau ateinantį pirmadienį, sausio 22 d.
