Naujienos

Naujos ES miškų strategijos projektas: laikas iš tikrųjų atsižvelgti į ES miškų sektoriaus nuomonę

BENDRAS PAREIŠKIMAS

Nors tikimasi, kad būsima ES miškų strategija po 2020 m. bus paskelbta liepos 20 d., ES miškų ir miškų sektorius yra labai susirūpinęs dėl projekto, kurio juodraštis šiuo metu yra svarstomas  Europos Komisijos institucijose. Deja, projekte nebuvo atsižvelgta į pastaraisiais mėnesiais ES miškų sektoriaus atstovų pareikštas nuomones. Be to, atrodo, kad nepastebėti netgi  Europos Parlamento ir Europos Tarybos nutarimuose išsakyti raginimai dėl naujos ES miškų strategijos.

Mes [pasirašančios organizacijos] raginame Europos Komisiją neatidėliotinai, prieš paskelbiant naują miškų strategiją, ir rimtai atsižvelgti į miškų ir miškų sektoriaus nuomonę ir atlikti reikšmingus projekto pakeitimus. Jei ir toliau bus ignoruojamas mūsų sektoriaus požiūris, tuo Europos Komisija rizikuoja sugriauti visą ES miškų ir miškų sektorių, o visiškai nepaisydama milijonų žmonių, kurie „priverčia tai įvykti“, nuomonės, EK rizikuoja susilaukti jų didelio nusivylimo,  motyvacijos ir pritarimo praradimą. Tai sukeltų nesėkmę įgyvendinant tokią strategiją.

Naujoji ES miškų strategija turi sukurti įvairių funkcijų, teikiančių visas ekosistemos paslaugas, pusiausvyrą, įskaitant paramą visai miško vertės grandinei, kad ji išliktų konkurencinga ir toliau prisidėtų prie ekologiškesnės ekonomikos.

1. Duomenys apie miškų būklę turėtų būti išsamūs ir tinkamai naudojami

Nors yra įvairių duomenų šaltinių, ES miškų strategija ir jos tikslai turėtų būti grindžiami nuodugniu miškų būklės ir tendencijų vertinimu, ypač todėl, kad miškų ištekliai vertinami pasauliniu, visos Europos, ES ir nacionaliniu mastu. Tačiau siekiant išvengti klaidinančios informacijos, visi surinkti ir pranešami duomenys turi būti patvirtinti kompetentingų valstybių narių institucijų nacionaline miškų stebėsenos ir miškotvarkos statistika. Taip pat visada reikėtų paminėti duomenų šaltinius, kuriais remiamasi.

2. Tvarus miškų valdymas ir daugiafunkciškumas ir toliau turėtų būti pagrindiniai naujosios strategijos principai

ES miškuose taikoma darnaus miškų tvarkymo (Sustainable Forest Management-SFM) praktika aiškiai rodo, kad ekosistemų ekologinės funkcijos, įskaitant biologinę įvairovę, gali būti palaikomos aktyviai tvarkomuose miškuose kartu su biomasės, medienos, nemedieninių produktų tiekimu ir kitomis ekosistemų paslaugomis, prisidedant prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos.
Miško ekosistemos tampa vis labiau linkusios į įvairius klimato pokyčių sukeliamus biotinius ir abiotinius reiškinius, tokius kaip gaisrai, sausros ir audros, taip pat kenkėjų ir ligų protrūkiai. SFM yra optimalus būdas išlaikyti miškus atsparius ir prisitaikiusius prie klimato pokyčių, taip leidžiant jiems prisidėti siekiant ES žaliojo susitarimo tikslų.

Kalbant apie miškų įvairovę, priešingai, nei numanoma projekte, nėra „vieno visiems tinkamo“ miškų tvarkymo būdo. Miškų tvarkymo praktika atspindi šią įvairovę ir yra įtvirtinta nacionaliniuose ir regioniniuose teisės aktuose pagal kompetencijos paskirstymo ir subsidiarumo principus, atitinkantį „Forest Europe“ kriterijus ir rodiklius. Nustačius naują teisinę sistemą, į kurią būtų įtraukta suderinta miškų planavimo ir tvarkymo priemonė ES lygiu, arba nustatant kitokius tvaraus miškų tvarkymo ES rodiklius ir ribas, būtų ne tik stiprus poveikis tvariam ES miškų valdymui, bet ir iškreipta ši ES oficialiai sutarta sprendimų priėmimo sąranga.

3. Bioekonomika turėtų būti daugiau nei vien tik ilgaamžiai medienos gaminiai ir turėtų remtis integruota vertės grandine

ES miškų ir miškų sektorius yra esminis receptas siekiant bendrijos 2050 m. anglies neutralumo tikslo, nes jis prisideda prie klimato kaitos švelninimo trimis pagrindiniais būdais (vadinamosiomis „3 S“ sequestration, storage, substitution): anglies sekvestracija, anglies kaupimas medžiuose ir medienos produktuose, taip pat iškastinės anglies pakeitimas organine, teikiant natūralią atsinaujinančią žaliavą kaip iškastinio kuro pagrindu pagamintų medžiagų ir energijos pakaitalą.

Prieš galutinį derliaus nuėmimą, kuomet medžiapjūtės metu paruošiama aukštos kokybės medienos žaliavos, būtina atlikti keletą kitų tvarkymo operacijų, kurių rezultatas - kitų, prastesnės kokybės,  rūšių medienos tiekimas kitiems tikslams. Todėl norint remti ilgaamžius medienos produktus reikia remti aktyvų miškų tvarkymą, įskaitant kitų medienos produktų, tokių kaip popierius, pakuotės ir energijos iš biomasės, gamybą bei vartojimą, kurie yra būtini norint pasiekti ES anglies neutralumo tikslų. Dirbtinis pirmenybės teikimas ilgalaikiams medienos produktams prieš kitus medienos produktus reikštų miško tvarkymo ciklo ignoravimą, taip pat paneigiant dabartinį aukštą išteklių naudojimo efektyvumo lygį, kurį taiko visa miškininkystės vertės grandinė. Jei naujoji ES miškų strategija nori skatinti ir remti tvarią bioekonomiką ES, ji turėtų logiškai apimti visus medienos panaudojimo būdus, atitinkančius jau priimtus Europos teisės aktus ir sutartus tikslus.

Kalbant apie mokslinius tyrimus ir inovacijas, dabartinė Europos miškų sektoriaus mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė, apimanti visą vertės grandinę, turėtų būti pripažinta atspirties tašku siūlant bet kokią būsimą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą.

4. Miškų savininkams ir valdytojams numatyta parama turėtų būti visapusiška

Vykdydama klimato kaitos, biologinės įvairovės, bioekonomikos, kaimo plėtros ir atsinaujinančios energijos politiką, ES nustatė labai ambicingus tikslus miškų sektoriui. Šiuo metu reikiamą finansavimą daugiafunkciniam miškų valdymui pagrindinai suteikia pajamos iš medienos. Finansinė parama ir paskatos turi būti vykdomos kartu su miškų valdymu kaip atviros rinkos ekonomikos sudėtinė dalis. Todėl nauja su miškais susijusi politika neturi riboti ekonominės miškų plėtros ir daryti įtaką darbo vietoms šiame sektoriuje. Jie turi ir toliau teikti finansinę paramą tiek valstybiniams, tiek privatiems miškų savininkams ir valdytojams, kad jie galėtų atlikti savo daugiafunkcinį vaidmenį, ypač siekiant padidinti atsparumą klimatui ir ES miškų prisitaikymą prie klimato kaitos. Lygiagrečiai turėtų būti plėtojami mokėjimai už kitas (nei medienos tiekimo) ekosistemos paslaugas, jei jos toliau lieka savanoriškos, jas turėtų papildyti specialios finansinės skatinimo/atlygio priemonės ir pakankamas tam skiriamas biudžetas.

Taip pat reikalinga politinė ir visuomenės parama, pripažįstant miškų savininkų ir valdytojų patirtį ir ekspertines žinias bei jų kasdienio darbo ir pastangų pripažinimą bei skatinimą.

Be to, parama miško savininkams ir valdytojams reiškia pripažinti miškų ir miškininkystės sprendimų sudėtingumo problemą, kuri dažniausiai slypi miškų, jų ekosistemų, savininkų ir valdytojų įvairovėje. Tuo tarpu  naujos miškų strategijos projekte siūlomi kategoriški dualistiniai teiginiai apie miškų tvarkymo praktiką ir tai, kaip miškai turėtų būti geriau tvarkomi, yra toli nuo šio pripažinimo bei palaikymo.

5. Prieš pradedant kurti bet kokią naują miškų sertifikavimo sistemą, reikėtų atlikti esamų išsamų vertinimą

Miškų sertifikavimas 27 ES valstybėse narėse jau apytiksliai padengia ~ 78 mln. ha visos ES miškų. Tvirtos savanoriškos miškų sertifikavimo sistemos, tokios kaip FSC ir PEFC, turi ilgametę patirtį skatinti tausų miškų tvarkymą, kuris taip pat apima biologinės įvairovės tikslus vietoje, ir turi griežtas procedūras, užtikrinančias, kad visi reikalavimai būtų kruopščiai taikomi. Taigi, esamos miškų sertifikavimo sistemos gali papildyti ir paremti ES su miškais susijusios politikos įgyvendinimą. Be to, savanoriškos miškų sertifikavimo sistemos vystėsi per daugelį metų. ES institucijų atliekamas šių sistemų patikrinimas yra sveikintinas, nes tai padeda juos nuolat tobulinti.

Nauja savanoriška ES miškų ūkio sertifikavimo schema, kaip siūloma projekte, rizikuotų dubliauti pastangas ir susijusias išlaidas, o tai gali sukelti rinkos dalyviams papildomą naštą, pakenkti jų iki šiol įdėtoms pastangoms, taip pat jų pasitikėjimui kurį įgijo esamame sertifikavimo procese. Be to, papildoma schema gali sukelti painiavą ir klaidinti vartotojus. Taigi bet kuriai naujai schemai reikės išankstinio išsamaus vertinimo, kad būtų galima nustatyti sąnaudas ir naudą, palyginti su jau funkcionuojančiomis plačiai pripažintomis sistemomis, kurios jau egzistuoja visoje ES. Užuot sukūrusi naują sertifikavimo sistemą, ES Komisija raginama teikti paramą smulkiems gamintojams, kad jie investuotų į esamas sertifikavimo sistemas, ir skatinti šias sistemas toliau tobulinti.

Pasirašo:

Bioenergy Europe
European Confederation of the Woodworking Industries (CEI-Bois)
European Organisation of Agricultural, Rural and Forestry Contractors (CEETTAR)
Confederation of European Forest Owners (CEPF)
Confederation of European Paper Industries (CEPI)
European Farmers and European Agri-Cooperatives (Copa and Cogeca)
European Landowners’ Organization (ELO)
European Organisation of the Sawmill Industry (EOS)
European State Forest Association (EUSTAFOR)
European Federation of Forest-Owning Communities (FECOF)
Forest-based Sector Technology Platform (FTP)
Program for the Endorsement of Forest Certification (PEFC)
Union of European Foresters (UEF)
Union of Foresters of Southern Europe (USSE)