Naujienos

A. Gaižutis: Kalbėti reikia ne tik apie medžius, bet ir apie žmones.

Tiek [2021 m.balandžio 26 d. vykusio Nacionalinio miškų susitarimo I-jo forumo- https://bit.ly/3edamtJ] diskusijos metu, tiek ir dalindamasis savo mintimis po jos Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas bei ekonominės grupės atstovas dr. Algis Gaižutis sakė, kad Lietuvos miškams sekasi gerai. Medžių miškuose užauga daugiau nei kertame, nors kirtimų pastaruoju metu ir daugiau. Kartu per pastarąjį šimtmetį miškų plotai Lietuvoje padvigubėjo, o medelynuose sukauptos medienos kiekis išaugo daugiau nei trigubai.

„Tuo tarpu iš kasmetinio prieaugio panaudojama tik apie 65–70 proc. Bendra situacija yra nebloga. Galima tęsti protingą ūkininkavimą ir naujausių technologijų taikymą, investuoti į miškų įvairovę, atsparumą klimato kaitai ir kt. Tiesa ta, kad ūkiniai kirtimai miško nesunaikina. Priešingai – medžių kirtimas yra vienas iš miško auginimo etapų. Taip miškas atsinaujina net sparčiau nei nenaudojamas. Gamtotvarkinės priemonės irgi taikomos vis plačiau, įgyjama patirties. Tik dažniausiai jas reikia finansuoti iš kitų veiklų uždirbamų lėšų“, – patirtimi ir įžvalgomis dalijosi A. Gaižutis.

Sklandančius mitus apie miškus paneigti derėtų labiau šviečiant visuomenę.

Nacionalinės miškų ir žemės savininkus vienijančios bei atstovaujančios asociacijos pirmininkas sakė, kad egzistuoja nemažai mitų, o vienas svarbiausių NMS akcentų turėtų būti ir švietimas.

„Norime, kad visuomenė ir politikai apie miškus suprastų ne iš socialinių tinklų ar emocinių potyrių, bet sistemiškai ir racionaliai gautų informaciją bei suvoktų bendrą kontekstą. Kalbant apie NMS, reikia kalbėti apie žmones, o ne apie medžius. Būtent žmonės ir jų santykis su tėviške, gamta, miškais ir vienas su kitu yra susitarimo objektas. Nuo žmonių veiklos arba pasyvumo keičiasi ir aplinka. Be žmogaus vyktų savaiminiai procesai, bet mes kalbame apie santykį tarp žmonių ir kaip tie santykiai keičia aplinką, mūsų nuosavybę ir santykį į ją. Neturi būti ignoruojami miškininkai bei miškų savininkai, besitikint, kad kažkas šalia nuspręs ir susitars, o miško, žemės savininkas turės bet ką ir bet kaip įgyvendinti savo lėšomis ir sąskaita“, – kalbėjo dr. A. Gaižutis.

LMSA pirmininko Algio Gaižučio pranešimas I-jame Nacionalinio miškų susitarimo forume, pristatant NMS koordinacinės grupės ekonominio intereso dalyvių lūkesčius ir pagrindines spręstinas temas [žiūrėti įrašą nuo 01:05:29] [prezentacija]

Nuo jaunuolyno iki sengirės

Šiuo metu taip pat įsigalėjęs mitas, kad jaunas medis nėra tikras, o jaunuolynas nėra tikras miškas. Atsakydamas į tai A. Gaižutis pažymi, kad ir čia turi būti įvairovė, o miške augti tiek jauni, tiek pusamžiai ar seni medžiai. Vykstant natūraliai kaitai, miškas keičiasi ir auga.

„Klaidinga manyti, kad vienintelis vertingas miškas yra tik sengirė. Patys gamtininkai iki galo nesutaria, kas yra tikroji sengirė. Sakoma, kad tai pats savaime sugriuvęs, sunykęs, supuvęs miškas, kurio vietoje savaime atsikūrė nauja ir niekieno neliečiama užaugusi karta. Tai truktų 200–500 metų. Tokių teritorijų beveik ir neturime, nes Lietuva yra tankiai apgyvendintas kraštas.  Visa gamtosauga iki šiol buvo labiau nukreipta ne tiek į gamtinių vertybių išsaugojimą, o į kuo platesnių teritorijų paskelbimą saugomomis. Vienintelė panaši sistema yra Didžiojoje Britanijoje“, – pastebėjo jis.

Skaitykite pilną portale DELFI 2021 m. balandžio 30 d. publikuojamą straipsnį "Prasidėjęs Nacionalinis miškų susitarimas kelia audringas diskusijas: ar pavyks sutarti?" čia...>>>

.