Naujienos

dr.(HP) St.Mizaras: Lietuvos miškų politikos aktualijos

Formuojant ir įgyvendinant Lietuvos miškų politiką pasitaiko nepakankamai pagrįstų sprendimų ir siūlymų: pamačius sugadintus miško kelius, įvedami papildomi mokesčiai privačių miškų savininkams; norint turėti meškų Labanoro girioje, siūloma atsisakyti plynų kirtimų; regioninę politiką norima plėtoti pasitelkiant Katinus ir t.t. Nepagrįstų sprendimų tikimybę būtų galima sumažinti turint gerą miškų ūkio sektoriaus strateginį planavimą: moksliškai pagrįstą, apimantį ilgus laikotarpius, vykdomą politiškai nepriklausomų tarnybų,- pataria žinomas miškininkas ekonomistas dr. (HP) Stasys Mizaras, LMSA garbės pirmininkas. Siūlome susipažinti.

Lietuvos valstybiniame miškų ūkyje pradėta jo valdymo pertvarka. Tikimasi kasmet sutaupyti apie 14 milijonų eurų. Tai įgyvendinamas uždavinys racionalizavus valdymo procesus ir naudojant šiuolaikines valdymo technologijas. Tačiau Lietuvos miškų ūkyje gausu  ir kitų problemų pagal galimus jų sprendimo efektus, netgi vertingesnių nei valstybinio miškų ūkio valdymo pertvarka. O būtent, strateginio planavimo, šešėlinio miškų naudojimo, mažavertės medienos panaudojimo, žaliavinės medienos eksporto, ekonominių ir ekologinių miškų funkcijų subalansavimo.

Strategija be proveržių

Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą valstybės miškų ūkio strategiją formuoja bei valstybines miškų ūkio programas rengia Aplinkos ministerija. Pagrindinis Lietuvos miškų ūkio strateginis dokumentas yra „Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 metų programa” (toliau – Programa). Jos strateginis tikslas – didinti miškų teikiamą įvairiapusę naudą visuomenei, yra visuomet aktualus ir jo svarba nekelia abejonių. To nepasakysi apie Programoje nurodytą šio tikslo pasiekimo vertinimo kompleksinį kriterijų. Jis skaičiuojamas kaip atskirų rodiklių – 1) miškingumo, 2) bendro medynų tūrio, 3) miškų ūkyje sukuriamos pridėtinės vertės dalies bendrame vidaus produkte (toliau – BVP), 4) vienam asmeniui tenkančio miškų ploto, 5) miškų dalies, kurioje vykdoma kompleksinė miškų ūkio veikla, reikšmių pokyčio nuo 2011 metų, išreikšto procentais, suma. Programoje numatyta, kad šio kriterijaus reikšmė 2015 m. bus 10 proc., o 2020 – 20 proc. Tačiau dauguma šių rodiklių (išskyrus BVP dalies didėjimą) veik nepriklauso nuo miškų ūkinės veiklos pastangų. Šalies miškingumas didėja, bet pagrindinė priežastis – savaime mišku apaugusios žemės ūkyje nenaudojamos žemės. Medynų tūrių didėjimas miškuose irgi mažai priklausė nuo ūkinės veiklos. Jį daugiausiai įtakojo miškingumo didėjimas, medynų amžiaus struktūra, apskaitos metodai. Vienam gyventojui tenkantis miškų plotas turi aiškią augimo tendenciją. Miškų plotai didėja, o gyventojų mažėja. Gyventojų emigracija gerina šį rodiklį. Miškų, kuriuose vykdoma kompleksinė miškų ūkio veikla, dalis didėja dėl rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti miškų plotų mažėjimo. Kol jie bus perduoti privatiems ar valstybiniams savininkams, tol rodiklis gerės. Įvertinę minėtą kompleksinį kriterijų 2015 m., gauname ne planuotą 10 proc. padidėjimą, o 3,3 proc. sumažėjimą, iš esmės dėl miškų ūkio dalies BVP nuosmukio 2015 metais.

Lietuvos miškų teikiamos naudos visuomenei padidinimo vertinimas 2011-2015 m.

Miškų ūkio strateginis planavimas atsilieka nuo gyvenimo aktualijų. Paskutinis Programos priemonių planas parengtas 2015-2017 metams. Jau prasidėjo 2018 m., o naujo priemonių plano nėra. Jau laikas pradėti rengti Nacionalinę miškų ir ūkio sektoriaus plėtros programą nuo 2020 m. Miškų politikos mokslas ir praktika jau seniai sukūrė šios politikos formavimo ir įgyvendinimo metodologiją. Išaiškinti principai, parengtos gairės, gausi tarptautinė patirtis. FAO 2010 metais parengtame vadove „Kuriant efektyvią miškų politiką” pateikti esminiai dalykai žinotini miškų politikos formuotojams. Nacionalinė miškų politika apibrėžiama kaip vyriausybės priimtas suinteresuotų šalių susitarimas dėl su šalies miškais susijusios vizijos ir tikslų. Nacionalinių miškų programų,  kaip miškų politikos instrumento rengimo principai, pateikti Ministrų konferencijos Europos miškams išsaugoti 2003 metų Vienos rezoliucijoje: platus suinteresuotų šalių dalyvavimas; holistinis ir tarpsektorinis požiūris; proceso iteratyviškumas su ilgalaikiais įsipareigojimais; politikos rengėjų žmogiškųjų, intelektualinių ir institucinių gebėjimų stiprinimas; darna su nacionaliniais teisės aktais ir kitomis politikomis; integracija į nacionalinės darnios plėtros strategijas; darna su tarptautiniais įsipareigojimais; ekosisteminis požiūris, partnerystė diegiant; visuomenės sąmoningumo didinimas.

Suomijos nacionalinė miškų strategija iki 2025 m. su vizija „Darnus miškų ūkis yra gerovės augimo šaltinis” numato 3 strateginius tikslus: 1. Konkurencinga aplinka mišku grindžiamam verslui. 2. Mišku grindžiamų verslų ir veiklų bei jų struktūrų atnaujinimas ir diversifikavimas. 3. Aktyvus, ekonomiškas, ekologiškas ir socialiai darnus bei įvairiapusiškas miškų naudojimas.

Austrijos miškų strategijos 2020 pirminis tikslas yra užtikrinti ir optimizuoti visų darnaus miškų ūkio dimensijų subalansavimą, specialų dėmesį skiriant Austrijos miškų ir medienos sektoriaus pridėtinei vertei ir potencialui, užtikrinant, kad Austrijoje tebeverta gyventi. Strategijoje išskirtos 7 su Austrijos miškais susijusios veiklos sritys (1. Indėlis klimato apsaugai. 2. Sveikata ir gyvybingumas. 3. Produktyvumas ir ekonominiai aspektai. 4. Biologinė įvairovė. 5. Apsauginės funkcijos. 6. Socio-ekonominiai aspektai. 7. Austrijos tarptautinė atsakomybė dėl darnaus miškų ūkio).

Medienos šešėlinio naudojimo mažinimas

Valstybinė miškų tarnyba (VMT) paskelbė iškirstos ir Lietuvoje sunaudotos medienos balansą. Remiantis Nacionalinės miškų inventorizacijos (NMI) duomenimis konstatuota, kad Lietuvoje kasmet iškertama beveik 11 mln. m³ medienos (iškirstų stiebų tūris 10,98 mln. m³). Atėmus visus neprekinius praradimus (žievė, kirtimo nuostoliai dėl valksmų įrengimo, viršūnės, pjūviai ir kt.) nurodyta, kad prekinės medienos buvo paruošta 9,04 mln. m³. Šis tūris yra 1,8 mln. m³ didesnis už kirtimų apimtis valstybiniuose ir privačiuose miškuose, pateiktas Lietuvos miškų statistikos leidiniuose (2011-2015 m.).

Nei VMT pateiktame balanse, nei Miškų ūkio statistikos leidiniuose nėra 1,8 mln. m³ skirtumo paaiškinimo. Jį kažkiek apibūdina plynuose kirtimuose faktiškai apskaitytos medienos palyginimas su brandžių medynų tūriu. NMI 2011-2015 m. duomenimis valstybinių miškų brandžių medynų likvidinis tūris (83,5 proc. nuo bendro) buvo 309 m³/ha. Šių brandžių medynų plynuosiuose kirtimuose 2011-2015 m. apskaityta iškirstos likvidinės medienos vidutiniškai 246 m³/ha. Dingo po 63 m³/ha. Tokių trūkumų buvo konstatuota ir Valstybinei miškų tarnybai tikrinant miškų urėdijų veiklą. „Verslo žinios” 2014 m. gegužės 14 d. rašė: „Valstybei priklausančius miškų plotus  urėdijos tvarko ne itin ūkiškai – Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, urėdijose patikrinusi 2014 m. biržių (plotų, kuriuose vykdomi miško kirtimai) matavimus, nustatė beveik pusės milijono kubinių metrų stataus (nenukirsto) miško trūkumą”.

Privačių miškų brandžių medynų vidutinis likvidinis tūris – 245 m³/ha. Šių brandžių medynų plynuose kirtimuose pagal kirtimų leidimus apskaityta iškirstos likvidinės medienos 229 m³/ha. Skirtumas mažesnis nei valstybiniuose miškuose – tik16 m³/ha. Tačiau privačių miškų kirtimai apskaičiuoti pagal leidimų kirsti duomenis gali skirtis nuo tūrių, pagal kuriuos mokami įvairūs mokesčiai. Žiniasklaidoje ir VMI informacijose yra duomenų apie pasitaikančias šešėlinio miško naudojimo apraiškas privačiuose miškuose.

Neapskaityta arba nelegali mediena patenka į pramonę, energetiką, eksportą. Minėtame VMT iškirstos ir sunaudotos medienos balanse 9 mln. m³ prekinės medienos yra sunaudoti pramonėje, kurui ir eina į importo eksporto saldo. Tai realiai Lietuvoje sunaudota ar eksportuota mediena. Kyla klausimas, kas iškirto 1,8 mln. m³, jeigu Lietuvos miškų ūkio statistika fiksuoja tik 7,2 mln. m³ kirtimų apimtis įvairių nuosavybės formų miškuose? Valstybinė miškų tarnyba pagal savo nuostatus atliekanti valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų naudojimo kontrolę turėtų bandyti atsakyti į šį klausimą savo rengiamuose medienos naudojimo balansuose bei statistikos leidiniuose.

Medienos šešėlinio naudojimo masto sumažinimas turėtų būti prioritetinis miškų politikos tikslas. Kol jis nesumažintas, kitų miškų ūkio efektyvumo didinimo priemonių poveikis yra abejotinas.

Mažesnės vertės medienos panaudojimo didinimas

Prof. A. Kuliešis dar 2013 m. rašė, kad Lietuvoje „kasmet grėsmingai daugėja perbrendusių minkštųjų lapuočių medynų plotų. Siekiant bent kiek sumažinti medienos nuostolius, susidarančius dėl perbrendusių medynų degradacijos, būtina intensyvinti jų naudojimą ne tik valstybinės reikšmės miškuose, bet ir privačiuose, kuo greičiau nustatyti rezervuotų nuosavybės teisių atkūrimui miškų šeimininkus”. Valstybiniuose III-IV grupių miškuose yra 29,1 tūkst. hektarų brandžių drebulynų su 12,1 mln. m³ medienos (NMI, 2012-2016 m.). Kertant juos pagal nustatytą 2018 m. metinę pagrindinių kirtimų normą (1235 ha) brandūs drebulynai būtų iškertami tik po 24 metų. Privačiuose miškuose susikaupė per 20 mln. m³ brandžių drebulynų ir baltalksnynų. Apskaičiavus metinę kirtimų normą pagal valstybiniams miškams taikomą metodiką, gaunasi, kad kasmet iškertama tik maža dalis baltalksnynų ir drebulynų (16-17 proc. nuo galimos kirtimų normos). Dar apie 6 mln. m³ brandžių drebulynų ir baltalksnynų yra rezervuotuose nuosavybės teisėms atkurti miškuose.

Mažavertės medienos išteklių panaudojimui padėtų numatoma Lietuvoje bioenergetikos bei medienos apdirbimo plėtra. Tačiau, bet kuriuo atveju turi būti užtikrintas vietinių medienos išteklių naudojimo konkurencingumas, lyginant su medienos skiedrų importu.

Apvaliosios medienos eksporto mažinimas

Lietuva eksportuoja žymią dalį apvaliosios mediena – 2016 m. 1,6 mln. m³ iš 7,0 mln. m³ (23 proc.). Žaliavų eksportas yra šalies neišsivystymo požymis. Medienos eksportas reiškia prarastas galimybes plėtoti savo šalies medienos pramonę bei sukurti daugiau pridėtinės vertės. Nuostoliai dėl eksportuotos apvaliosios medienos neapdirbimo Lietuvoje sudaro per 100 milijonų eurų kasmet. 2015 m. Lietuvos medienos gaminių pramonė sunaudojo 3,4 mln. m³ apvaliosios medienos, iš 1 m³ sukurdama 140,3 eurus pridėtinės vertės. Tais pačiais metais buvo eksportuota 1,4 mln. m³ apvaliosios padarinės medienos po 59,7 €/m³. Skirtumas – 80,6 €/m³ arba 113 mln. eurų visam metiniam medienos eksportui.

Ekonominių ir ekologinių funkcijų subalansavimas

Lietuvoje yra 626,5 tūkst. ha saugomų ir apsauginių pirmos, antros ir trečios grupės miškų (2016-01-01 d.), sudarančių 28,6 proc. bendro miško žemių ploto. Juose taikomi įvairūs ūkinės veiklos ribojimai, iš kurių didžiausią ekonominį poveikį turi pagrindinių miško kirtimų uždraudimas ar kirtimų amžiaus padidinimas. Dėl apribojimų saugomuose ir apsauginiuose miškuose sumažėja jų savininkų ir valdytojų piniginės pajamos, mažėja miškų ūkio dalis BVP. Tai veiksniai, mažinantys miškų ūkio darnumo ekonominę sudedamąją. Tačiau visuomenė gauna socialines ir ekologines paslaugas: rekreacija; vandenų, oro, dirvų apsauga; biologinė įvairovė ir kt. Iškyla konkuruojančių ekonominių ir ekologinių funkcijų subalansavimo problema. Ekonominius  praradimus įvertinti nesunku. Apskaičiuojami metiniai pagrindiniai kirtimai, esant dabartiniams saugomų ir apsauginių miškų plotams ir palyginami su kirtimų apimtimis, jei visi miškai būtų ūkiniai. Pagal valstybinių miškų apskaitos 2017-01-01 d. duomenis gaunama, atitinkamai, 7,7 ir 9,7 mln. m³. Skirtumą 2,0 mln. m³ padauginę iš vidutinės apvaliosios medienos pardavimo kainos 40 €/m³, gauname 80 mln. eurų metinių pajamų skirtumą. Kyla klausimas, kas geriau: ar pajamų bei valstybės biudžeto praradimai, ar dėl miškų naudojimo ribojimų gaunamos didesnės socialinės bei ekologinės paslaugos? Šis klausimas galėtų būti sprendžiamas Seime svarstant ir tvirtinant valstybės biudžetus.

dr. (HP) Stasys Mizaras
2018-03-26