Jau pristatytos valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarkos gairės. Pateiktas valstybinių miškų valdymo konsolidavimo vienoje valstybės įmonėje projektas. Parengti reikalingi Miškų įstatymo pakeitimai. Numatoma apjungti į vieną valstybės įmonę dabartines 42 miškų urėdijas, Generalinę miškų urėdiją ir Valstybinį miškotvarkos institutą. Jei Seimas priims tokias nuostatas, tai numatoma nuo 2018 m. sausio 1 d. šią pertvarką įgyvendinti. Komentuodamas viešai apie reformą pateiktą informaciją, žinomas šalies miškininkas-ekonomistas dr.(HP)Stasys Mizaras pastebi, kad reforma turi būti moksliškai pagrįsta, siekiant ne vien struktūrinių padalinių perstumdymų ar pavadinimų pakeitimo, bet miškų ūkio darbų atlikimo ir jų organizavimo kaitos bei tobulinimo.

Dažnai teigiama, kad reforma rengiama be reikiamo mokslinio bei ekonominio pagrindimo. EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija), pateikus išvadą dėl didelio valstybės įmonių miškų urėdijų skaičiaus, buvo sudaryta komisija, kuri padarė išvadas (Adomaitienė, 2016), kad valstybinių miškų ūkinis valdymas turi būti organizuojamas orientuojantis į tokias miškų urėdijas, kurios ilgesnėje perspektyvoje išliktų ekonomiškai gyvybingos. Siūloma šiam tikslui taikyti du pagrindinius kriterijus: miškų urėdijos valdomas valstybinės reikšmės miškų plotas – ne mažiau kaip 25-30 tūkst. ha, priklausomai nuo ūkinių IV grupės miškų kiekio bei stabilios dviejų dešimtmečių laikotarpio metinės kirtimų apimtys – ne mažiau kaip 100 tūkst. ktm. Galėtų būti apie 30 miškų urėdijų, galbūt 27 ar 28. Toks miškų urėdijų sustambinimas, be abejo, padėtų geriau spręsti įmonių pajamų ir išlaidų subalansavimo uždavinius. Tačiau minėti pertvarkos kriterijai nebuvo pagrįsti moksline juos lemiančių veiksnių bei kaštų-naudos analize, neatsižvelgta į valdymo funkcijų optimizavimo jas centralizuojant galimybes. Modelis išsaugo dabartinių valstybinių miškų valdymą keliose dešimtyse smulkių ir vidutinių įmonių-miškų urėdijų.

Valstybinių miškų valdymo konsolidavimo vienoje valstybės įmonėje projektą pateikė Aplinkos ministerija (AM, 2017). Jame nurodytos pokyčių prielaidos ir tikslai, įmonės struktūros schema bei personalo skaičius, apibūdintos galimos rizikos. Vienos įmonės pasirinkimas neturėtų kelti abejonių. Ne valstybės paskirtis užsiimti smulkiu ar vidutiniu verslu. Mažose įmonėse  neišvengiamai didesnės  administravimo išlaidos, nėra prielaidų masto ekonomijai. Užsienio šalių (Lenkija, Latvija, Estija, Suomija, Švedija) valstybinių miškų ūkio konsolidavimas vienoje įmonėje parodė šio modelio pagrįstumą, gyvybingumą ir galimybes pasiekti gerų darbo rezultatų.

Aukštas miškų ūkio specialistų darbo našumas yra pasiektas Suomijos valstybiniuose miškuose (Metsähallitus, 2016, Metsähallitus, 2016a). Suomijoje 3,5 mln. ha valstybinių miškų dirba 472 specialistai (Mūsų girios, 2016). Jie organizuoja 6 mln. m³ medienos ruošą bei pardavimą, miškų atkūrimą ir kt. miškų ūkinę veiklą, tvarko miško kelius. Lietuvos 1,1 mln. ha valstybinių miškų (medienos ruoša 4 mln. m³) dirba 1969 specialistai. Jei vienam specialistui tenkančio miškų ploto rodikliai Suomijoje ir Lietuvoje nepalyginami dėl gamtos sąlygų skirtumų, tai medienos ruošos apimčių skirtumai yra įspūdingi. Vienam specialistui medienos ruošos tenka: Lietuvoje – 2,0 tūkst.m³, Suomijoje 12,7 tūkst.m³. Suomijoje pasiektas aukštas pelningumas ir dividendai valstybei. Dividendai sudaro apie trečdalį pajamų. Lietuvoje normalizuotas grynasis pelnas 2015 m. sudarė 17,0 proc. nuo pajamų (VKC,2016). Tokių rezultatų pasiekusiam Suomijos valstybiniam miškų ūkiui būdinga:

• Verslo ir aplinkosauginių veiklų aiškus identifikavimas, pastarąsias finansuojant iš valstybės biudžeto.
• Bendrųjų valdymo funkcijų (teisinių, finansinių, komunikavimo, apskaitos ir kt.) centralizavimas. Vietoj buvusių 16 paslaugų centrų biurų dabar yra 4.
• Gerai organizuota (dažniausiai rangoviniu principu), mašinizuota bei kompiuterizuota medienos ruoša ir pardavimas, miškų atkūrimas, kelių priežiūra ir kt. Sukurtos pažangios įmonės planavimo, valdymo bei apskaitos sistemos, integruotos su daugelio klientų sistemomis.
•  Sodmenų auginimas koncentruotas 3-se medelynuose. Taikomos išlaidų kontrolės priemonės.
• Miškų ūkio planavimas grindžiamas Žemės ir miškų ūkio ministerijos nustatomais pelno bei dividendų tikslais  ir socialiniais įpareigojimais (bioįvairovės apsauga, rekreacinis naudojimas, parama elnininkystei). Dėl socialinių įpareigojimų negautomis pajamomis mažinami pelno rodikliai.
• Geras įvairių suinteresuotų grupių atstovavimas. Vyriausybė tvirtina įmonės direktorių valdybą 3-jų metų laikotarpiui. Direktorių valdyba susideda iš vadybos, miškų ūkio, verslo, aplinkos apsaugos ir regionų plėtros ekspertų. Taip pat skiriamas vienas įmonės personalo atstovas.
• Valstybinė žemė ir vandenys yra apskaitomi ūkinės veiklos balansuose vertinant juos tikrąja verte (fair value), nustatomai pajamų kapitalizavimo metodu. Lietuvoje nesutariama netgi dėl miškų vertinimo metodų. Valstybinės miškų tarnybos ir Valdymo koordinavimo centro vertinimo rezultatai skiriasi daugiau nei 2 kartus (Mizaras, Lukminė, 2016).

Lietuvos valstybinio miškų ūkio konsolidavimas vienoje įmonėje tik sudaro prielaidas efektyvesniam darbui. Bet kokios pertvarkos prasideda nuo  jų tikslų. Konsolidavimo projekte įvertintas pagrindinis tikslas – užtikrinti ilgalaikį šalies valstybinio miškų ūkio sektoriaus ekonominį stabilumą ir gyvybingumą, kartu padidinant ekologinę ir socialinę miškų vertę. Toks tikslas susideda iš prieštaraujančių dalių. Dažniausiai ekologinės ir socialinės miškų vertės didinimas mažina miškų ūkio finansinę grąžą. Miškų  ekonomikos mokslas ekonominių miško vertybių suderinimui su socialinėmis bei ekologinėmis siūlo įvairius metodus: daugiakriterinės analizės, optimalaus naudojimo, socialinio pasirinkimo. Daugiakriterinės analizės metodo pavyzdys – dabar taikoma miškų ūkio darnumo kriterijų ir rodiklių sistema. Optimalaus naudojimo metode yra 2 kryptys: maksimizuoti trilypes miško vertybes (socialines, ekonomines, ekologines) arba ekonominė veikla turi būti maksimizuojama esant ekologiniams ir socialiniams apribojimams. Taikant socialinio pasirinkimo metodus miškų funkcijų prioritetai formuojami remiantis gyventojų apklausų duomenimis. Trumpuoju laikotarpiu galimos situacijos, kai būtų galimybė viską didinti: ir finansinę grąžą, ir ekologines bei socialines miško funkcijas. Tačiau su tokiu tikslu kuriant įmonę reikalingas aiškus jo ekonominis kiekybinis modelis, įvardijantis pertvarkos efektus (grąžos padidėjimas, atlyginimų padidėjimas, papildomos išlaidos gamtotvarkos priemonėms) ir parodantis ekonomijos ar papildomų pajamų šaltinius (administravimo išlaidų sumažėjimas, rezervuotų miškų naudojimas, kirtimų padidėjimas, medienos ruošos pajamų valstybei praradimų cikle „miškas-pirkėjas” pašalinimas ar kiti). Ekonominiame modelyje svarbus aiškus atskyrimas verslo ir gamtotvarkos finansų, pastaruosius gaunant iš valstybės biudžeto ar jais mažinant grąžą.

Projekte deklaruojamas tikslas – pagerinti sąlygas vietos pramonei apsirūpinti žaliava. Gal tikslingiau būtų – pagerinti sąlygas investicijoms į vietos medienos pramonę? Tik medienos pramonės plėtra gali užtikrinti baltalksnynų, mažaverčių perbrendusių medynų panaudojimą, medynų ugdymą bei neapdorotos medienos neeksportavimą. Kitas keliamas tikslas – iš esmės nemažinti tiesiogiai miškuose dirbančių specialistų skaičiaus. Moksliškai pagrindžiant šį tikslą tektų spręsti tokius uždavinius: ar visi darbai yra reikalingi? Ar jie atliekami šiuolaikiniais metodais? Koks optimalus bendrųjų valdymo funkcijų konsolidavimo mastas? Kokius normatyvus taikyti nustatant personalo skaičių? Įgyvendinant šį tikslą, svarbus dirbančiųjų mentaliteto pokytis link kuo didesnės grąžos siekimo savininkui – valstybei. Čia galėtų padėti moralaus, sąžiningo, socialiai orientuoto verslo įgyvendinimo koncepcijos. Svarbus yra atleistų darbuotojų įdarbinimo klausimas. Atsakomybę turėtų prisiimti ir valstybė. Dėl netoliaregiškos politikos nesugebant ar netgi priešinantis medienos pramonės plėtrai Lietuvoje (celiuliozės-popieriaus, plokščių gamyklos ir kt.) sumenkėjo miškų ūkio plėtros galimybės ugdant medynus bei ruošiant menkavertę medieną. Būtų atsiradę naujų darbo vietų miškų ūkyje. Įteisinus 42-jų miškų urėdijų egzistavimą prarasta laiko reformuojant valstybinių miškų valdymą.

Reformos esmė – tai ne struktūrinių padalinių perstumdymai ar pavadinimų keitimai, bet miškų ūkio darbų atlikimo ir jų organizavimo kaita bei tobulinimas. Pateiktas Suomijos pavyzdys rodo, kokie didžiuliai darbo efektyvumo skirtumai gali būti atliekant tas pačias funkcijas. Reikėtų bandyti panaudoti pažangią jų patirtį. Valstybinių miškų valdymo tarnyboms ir konsoliduotos įmonės administracijai teks spręsti daug su miškų ūkio efektyvumo didinimu susijusių uždavinių. Vien tik medienos ruošos savikaina miškų urėdijose 2,5 €/m³ didesnė nei kaimyninėse šalyse (Prūsaitis, 2016). Kaštų-naudos analizės principai turėtų būti taikomi visiems miškų verslams (medienos ruoša, medžioklė, medelynai, miškotvarka), o gamtotvarkinės priemonės atliekamos su optimaliomis sąnaudomis, jų išlaidos lyginamos su medienos naudojimo praradimais ir kompensuojamos iš valstybės biudžeto. Stiprios ekonominės analizės tarnybos turėtų būti suformuotos.

Mokslinio ir ekonominio pagrindimo stoka jaučiama visose miškų ūkio srityse. Kaip teigiama Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 metų programos projekte „Lietuvoje mokslo vaidmuo miškų srityje iki šiol yra gana menkas, dauguma miškų politikos sprendimų aktualiais klausimais taip pat neturi mokslinio pagrindimo”. Tai daug lėmė miškų mokslo finansavimo sumažinimas; jo vertinimo sistema, grindžiama publikacijų žurnaluose su citavimo indeksu skaičiumi; nukrypimai į siaurus tyrimus; į mažiausią kainą orientuota užsakomųjų mokslo darbų vykdymo tvarka. Naujai sudarytas Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamentas savo nuostatuose įrašė: „ organizuoja ir koordinuoja taikomuosius mokslinius tyrimus, formuoja taikomojo pobūdžio mokslo ir projektavimo darbų užsakymo tematiką”. Reikia tikėtis, kad geras šios funkcijos įgyvendinimas padės spręsti ir miškų ūkio reformų mokslinio pagrindimo problemas.

dr.(HP) Stasys Mizaras
2017-02-17

Daugiau informacijos

1. Adomaitienė A. 2016. Reforma pribrendo. Miškai. Nr. 11.
2. AM. 2017. Aplinkos ministerija imasi reformuoti valstybinį miškų valdymą [žiūrėta 2017-01-12]. Prieiga per internetą: http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=17994
3. Metsähallitus, 2016. State-owned forestry company established [žiūrėta 2017-02-10]. Prieiga per internetą: http://www.metsa.fi/web/en/state-owned-forestry-company
4. Metsähallitus, 2016a. Metsähallitus year and corporate social responsibility in 2015 [žiūrėta 2017-02-10]. Prieiga per internetą: https://julkaisut.metsa.fi/assets/pdf/mhtoimintakertomus2015eng.pdf
5. Mizaras S., Lukminė D. 2016. Nominalių kainų tinkamumo Lietuvos miškų tikrajai vertei nustatyti vertinimas. Žemės ūkio mokslai. T. 23. Nr. 2. P. 89-101.
6. Mūsų girios, 2016. Kai kurių ES valstybinių miškų įmonių 2015 m. veiklos rezultatų palyginimas. Nr. 10. P. 9.
7. Prūsaitis R. 2016. Gamybinės ir ekonominės miškų urėdijų aktualijos ir realijos, prioritetiniai ateinančiųjų, 2017-ųjų metų uždaviniai [žiūrėta 2017-02-10]. Prieiga per internetą: http://195.182.70.69/incoming/www/Naujienos/2016_12_14_GMU.pdf
8. VKC. 2016. Lietuvos valstybės valdomų įmonių veikla 2015 metais. Tarpinė ataskaita [žiūrėta 2017-02-15]. Prieiga per internetą [http://vkc.turtas.lt/static/uploads/ataskaitos/2015_12_mn._tarpin_ataskaita.pdf

   ---

Straipsnį pakomentavo Aplinkos ministras Kęstutis Navickas: