Siekiant paskatinti žemės bei miškų savininkų naudojimąsi ES parama pagal KPP 2007-2013 m. programos miškininkystei skirtomis priemonėmis, bendromis pastangomis ŽŪM, NMA ir LMSA keliame problemas, ieškome sprendimo būdų. Net Kaimo plėtros programos pakeitimams, kuriuos siūlė LMSA ir patvirtino KPP stebėsenos komitetas, praeitų metų birželio mėn. pritarė Europos Komisija, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius sudarė specialią  komisiją LMSA keliamoms problemoms dėl KPP miškininkystės priemonių spręsti, kur yra NMA ir AM atstovų. Bėda ta, kad koordinavimas tarp dviejų ministerijų labai sulėtina visus sprendimus...

Apie spręstinas problemas lietuvosmiskai.lt pakalbino LMSA pirmininką Algį Gaižutį ir LMSA Marijampolės skyr. pirmininką  miškininką-konsultantą Vidmantą Jusą.

KLAUSIMAS: Kokios pagrindinės kliūtys iki šiol stabdė miškų savininkų naudojimąsi ES parama pagal KPP 2007-2013 m. programos priemones?

Miškininkas-konsultantas Vidmantas Jusas pažymi, kad pagal visas priemones pirmiausia reikia investuoti, o tik po to, po gana ilgo laikotarpio, pinigai gali būti kompensuojami. Per 2004-2006 metų laikotarpį kai kurie žmonės, kurie pabandė pasinaudoti parama, dažniausiai dėl smulkmeniškų nusižengimų biurokratinei tvarkai neatgavo dalies investuotų pinigų. O bloga žinia greitai sklinda... Pastaraisiais metais dar prisidėjo bankų nesiskaitymas su paprastu žmogumi, atlyginimų ir pensijų mažinimai, ir todėl paprasti žmonės jau nepasitiki viskuo.

Taip pat paprastus žmones atbaido sudėtingos taisyklės, kurių įgyvendinimo būdų kartais negali paaiškinti ir patys taisyklių kūrėjai. Miškų ūkio veiklą reglamentuoja dešimtys taisyklių, nustatyta begalė apribojimų ir draudimų, kurių paprastas žmogus nežino. Tačiau užtenka nors vienam punktui nusižengti, ir negausi dalies žadėtos paramos. Akredituotus miškų konsultantus galima suskaičiuoti ant pirštų. Miškų urėdijų miškininkai nėra pakankamai supažindinti su ES paramos taisyklėmis,o Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai nežino miškų ūkio taisyklių, todėl paprastas žmogus neretai negauna kvalifikuoto ir išsamaus atsakymo į jam kylančius konkrečius klausimus.

Be abejo labai prie prasto paramos panaudojimo prisideda tai, kad miškų ūkio reikalus kuruoja viena ministerija, o paramą skirsto kita ministerija. Kai dvi auklės - vaikas be galvos. Pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerija paramos gavimo taisyklėse nurodo, kad reikia pristatyti pažymą ir miškų urėdijos, o ten, pasirodo, sukurtas didžiulis biurokratinis mechanizmas, kuriam Žemės ūkio ministerija negali daryti įtakos, nes urėdijos yra Aplinkos ministerijoje. Valstybinių miškų urėdijos gali pasinaudoti daugeliu tų pačių paramos priemonių, kaip ir privatūs miško ir žemių savininkai, tačiau būtent jos išduoda pažymas tos pačios paramos norintiems savininkams. Sulaukiame signalų, kad kai kur jaučiamas dirbtinas vilkinikmas.

Kadangi lėšos miškams yra toje pačioje Kaimo plėtros programoje kaip ir priemonės žemdirbiams, tai galima tikėtis, kad miškams nepanaudotos lėšos bus panaudotos ūkininkams remti, kaip atsitiko su 2004-2006 metų miškų įveisimui skirtomis ir nepanaudotomis lėšomis. Todėl tikėtina, kad gali būti Žemės ūkio ministerijoje paslėpto noro, kad tos lėšos ir nebūtų išleistos miškams, o atitektų žemdirbiams. Nors reikia pripažinti, kad ŽŪM sutinka paprastinti paramos gavimo tvarką.

Kiekvienoje iš dešimties priemonių, kuriomis gali naudotis miško savininai, yra konkrečių kliūčių pasinaudoti parama.  Kai kurias  Žemės ūkio ministerija bando pašalinti keisdama taisykles.

KLAUSIMAS: Programos Stebėsenos komiteto pateikiamose lentelėse matyti - tuo metu, kai paraiškų žemės ūkio sektoriuje pateikiama tūkstančiais ir dešimtimis tūkstančių, miškininkystės sektoriuje - tik dešimtimis. Ar galima tikėtis proveržio šioje srityje, tarkime, jau šiais metais? Kokie žingsniai - visų suinteresuotų pusių - turi būti daromi, kad paramos įsisavinimas paspartėtų?

Proveržiui kol kas prielaidų nesimato,- įsitikinęs Vidmantas Jusas . Paraiškų formos ir pati administravimo tvarka žemės ūkyje ir taip paprastesnė, ir dar labiau paprastinama. Miško priemonių administravimo taisyklių supaprastinimui Žemės ūkio ministrija sukūrė darbo grupę. Tačiau ši grupė dirba visuomeniniais pagrindais ir nepastoviai, o ŽŪM apmokami specialistai, kuriems pavesta užsiimti taisyklių paprastinimu,  nežino miškų ūkio darbų technologijų, galybės norminių aktų ir draudimų. Be to, jie savo vadovybės spaudžiami atlikti pirmiausia su žemės ūkiu susijusias užduotis. Todėl nors taisyklės ir tobulinamos, tačiau ženklaus palengvinimo nėra.  O Aplinkos ministerija rodo per mažai  iniciatyvos šioje veikloje.

Paramos įsisavinimas pagerėtų, jei būtų skubiai sukurtas savininkams prieinamas konsultantų tinklas. Jie turėtų išmanyti ne tik ES paramos priemonių administravimo taisykles, bet ir miškų ūkio darbų specifiką ir norminius aktus. Būtų logiška, jei tai būtų miškų ūkio specialistai, papildomai apmokyti pildyti paraiškas ir atlikti visas kitas su paramos gavimu ir įsisavinimu susijusias procedūras. Ir bent dalinai išlaikomi biudžeto lėšomis, sudarant galimybę naudotis ta parama, kuri numatyta konsultantams. Labai padėtų paramos įsisavinimui galimybė paprastai pasiskolinti lėšų projektui, gaunant valstybės garantą vietoj užstato.  Daugiau iniciatyvos turėtų parodyti Aplinkos ministerija. Dabar išleidžiamos milijoninės lėšos miškų urėdijų veiklos reklamavimui, nors jos ir taip gerai atlieka joms pavestas funkcijas ir jų reklama niekaip neprisidės prie jų veiklos efektyvumo didinimo. Tuo tarpu apie šiuo metu taip reikalingų konsultantų rengimą net nekalbama.

KLAUSIMAS: Pagal Programos priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas" iki šiol įsisavinta tik 9 proc. paramos lėšų, patenkinta mažiau nei pusė pateiktų paraiškų. Dėl kokių priežasčių stringa paramos įsisavinimas šioje srityje? Apskritai, pagal kurias priemones ES parama miškininkystei yra įsisavinama lengviau, pagal kurias - sunkiau?

V.Juso nuomone, priemonė „Miškų ekonominės vertės didinimas"apima labai skirtingas investicijas tiek pagal savo dydį, tiek pagal reikšmę savininkui. Pagal šią priemonę galima įsigyti milijoninės vertės pažangią techniką ir vykdyti jaunuolynų ugdymą bei rekonstrukciją. Ir nors jaunuolynų ugdymo darbų vertė vos keli tūkstančiai litų, tačiau paramos gavimo sąlygos buvo tos pačios, kaip ir perkant milijoninės vertės techniką. Be to, jaunuolynų ugdymą būtina pasirengti brangiai kainuojantį individualų miškotvarkos projektą (nesiekiant paramos jis jaunuolynų ugdymui nėra reikalaingas), reikalaujama atsirėžti ir apstulpuoti ugdomą plotą,  atlikti darbus rangos būdu, kas paprastai dvigubai brangiau nei savo jėgomis. Todėl esant paramos intensyvumui 50 proc. tokia parama daugeliui savininkų praranda prasmę. O dar išlieka rizika, kad ką nors padarysi ne taip, ir tuomet paramos visai negausi. Be to, nors jaunuolyno ugdymas truks tik vieną sezoną, pareiga teikti ataskaitas NMA išlieka 5 metus.

Technikos pirkimui ši priemonė būtų patraukli, jei ne viena kita absurdiška sąlyga. Pavyzdžiui,  ta technika turi būti naudojama tik privačiuose miškuose. Tačiau tokios galimybės neturi nei vienas stambus rangovas, nes visi dirba ir miškų urėdijose. Juo labiau, kad šiuolaikinei našiai technikai apkrauti reikėtų sudaryti sutartis su tūkstančiais savininkų (vidutunė valda 3,3 ha, tik 16 proc. valdų didesnės kaip 5 ha). Prie salygų nepatrauklumo sunkmečiu prisideda ir tai, kad žemdirbiai gali skolintis gaudami paskolų garantijų fondo paramą su mažomis palūkanomis, kai tuo tarpu  miškininkystės veiklomis užsiimatiems tokia galimybė nesudaryta.

Pasikeitus ekonominėms sąlygoms ir pernai metų pirmoje pusėje beveik sustojus medienos ruošai, dalis pareiškėjų atsisakė ketinimų įsigyti nują miško ruošos techniką.

Populiariausia priemonė - miškų įveisimas. Tame tarpe ir plantacijų biokurui.  Pasinaudojus praeito laikotarpio patirtimi buvo pasiūlytos gana paprastos sąlygos paramai gauti. Jei ne Aplinkos ministerijos institucijų biurokratizmas ir nepasirengimas įsisavinti paramą, būtų paprasta pasinaudoti priemone NATURA 2000, Miškų aplinkosaugos išmokos. Labai naudinga miško savininkams priemonė Miškininkystės potencialo atkūrimas, kuria pasinaudojus savininkui visiškai nieko nekainuoja atkurti žuvusį mišką, tačiau labai sudėtinga biurokratinė tvarka pažymai iš miškų urėdijos gauti.

KLAUSIMAS: Kaip sunkmetis įtakoja miškininkystės sektorių? Kokie didžiausi praradimai praėjusiais metais, kokios perspektyvos - šiais?

Ypatingai problematiška buvo 2009 m. pirmoji pusė,- sako LMSA pirmininkas Algis Gaižutis. Dėl drastiškai -net iki 30-50 proc.-nukritusių medienos kainų ir dėl ženkliai padidėjusių mokesčių už parduotą medieną pardavimai iš privačių miškų sumažėjo daugiau  kaip trečdaliu. Dėl žaliavos trūkumo keletas dar dirbančių stambesnių medienos apdirbimo įmonių net stabdė veiklą. Tuo pačiu, rinkoje mažėjant medienos kainoms, kuro ir darbų kainos nukrito santykinai nedaug. Dar prisidėjo didelio skaičiaus medieną perkančių įmonių bankrotai, kuomet jos paliko dešimtimis ir šimtais tūkstančių litų siekiančius įsiskolinimus miškų savininkams ir jų įmonėms. Kadangi bankai tuo metu irgi sustabdė kreditavimą bei atsiėmė suteiktas paskolas- prasidėjo grandininė reakcija-nemažas skaičius kiek didesnių, su bankais dirbusių įmonių buvo priverstos bankrutuoti, o mažesnės- sustabdė savo veiklą iki geresnių laikų. Stiprokai vėlavo išmokos už 2008-siais įveistus  miškus pagal KPP 2007-2013 m. programos priemones.

Praėjusių metų pabaigoje situacija ėmėsi stabilizuotis, atsigaunant Vakarų Europos medienos gaminių rinkoms  lentpjūvės ir gamyklos pradėjo kiek geresnėmis- 10-15 proc. didesnemis, nei pirmą pusmetį- kainomis pirkti medieną, palaipsniui pradeda vėl kredituoti bankai.

KLAUSIMAS: Gal būtų įmanoma apibūdinti Lietuvos miškininkystės sektoriaus konkurencingumą, lyginant su kitomis šalimis?

Platus klausimas,- atsako A.Gaižutis. Lietuvos miškų sektorius, kurį sudaro miškų ūkis, medienos produktų pramonė bei medienos energetika yra itin svarbus šalies visuomenės gyvenime ir ekonomikoje. Miškai sudaro apie 7,5 proc. šalies nacionalinio turto vertės, o visas miškų sektorius sukuria apie 4 proc. bendrojo vidaus produkto. Medienos produktų pramonė sukuria apie 10 proc. šalies pramonės pridėtinės vertės ir yra viena iš sparčiausiai augančių ūkio sričių. Miškų ūkyje, medienos produktų pramonėje dirba per 70 tūkst. dirbančiųjų. Privačius miškus prižiūri ir valdo daugiau kaip 240 tūks. privačių miškų savininkų.

Jei vertinti konkurencingumą pagal miškų sektoriaus įmonių gebėjimą gaminti paklausius rinkoje medienos gaminius ir paslaugas- pasitempti tikrai yra kur. Baldų pramonė yra tikrai stipri pramonės šaka, užimanti svarbią vietą tarptautinėse rinkose. O daugiau- daugiausiai gaminami pusfabrikačiai arba eksportuojama žaliava. Miškų sektoriuje galima būtų sukurti keliskart daugiau vertės, jei kada nors bus pradėta vykdyti valstybės politika, užtikrinanti tiek racionalų miškuose užaugančių išteklių panaudojimą, tiek medienos pramonės modernizavimą, derinat tai su aktyvia marketingo veikla tikslinėse rinkose.