Įmonių grupės „Grigeo“ vadovas ir didžiausias akcininkas Gintautas Pangonis ketvirtadienį, 2020-01-09,  pirmą kartą po „Grigeo Klaipėdoje“ kilusio skandalo išstojo viešai pakomentuoti situacijos naujienų agentūroje BNS surengtoje spaudos konferencijoje. Prokurorai įtaria, kad bendrovė „Grigeo Klaipėda“ tyčia į Kuršių marias leido nevalytas nuotekas, o dėl to gamtai padaryta žala gali siekti 60 mln. eurų. >>

Jei praėjusių metų pradžia džiugino aukštomis medienos kainomis, tai 2020 -sius pradedame nelinksmai- rinkose toliau tęsiasi žaliavinės medienos kainų nuosmukis. Didelę įtaką tam turi 2017-2019 daugelyje Europos šalių siautėją uraganai bei po jų sekę kinivarpų masinės atakos. Sanitariniais kirtimais paruošti didžiuliai medienos kiekiai, kurių nespėja absorbuoti medienos pramonė, lėtėjant ekonomikai perpildyti produkcijos sandėliai irgi prisidėjo prie žaliavinės medienos kainų kritimo.  Lietuvai kiek stabilizuoti padėtį galėtų šiais metais paleidžiami nauji pajėgumai. Tik klausimas- ar lietuvišką medieną naudos, nes šalia dideli kiekiai pigaus importo iš Baltarusijos. Viena pagrindinių pjautinųjų rąstų rinkų - Latvija- prognuozuoja lentpjūvystės sektoriaus nuosmukį. Vadinasi, tai paveiks ir Lietuvos miškų ūkį. >>

Nacionalinė žemės tarnyba informuoja, kad nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus pakeistoms Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatoms, asmenys, pageidaujantys įsigyti miškų ūkio paskirties žemės, turės gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą. >>

Miško savininkų pajamos iš žaliavinės apvalios medienos pardavimo didžiąja dalimi priklauso nuo to, kaip sekasi medienos apdirbimo įmonėms. Jei padėtis pasaulinėse medienos gaminių rinkose yra gera, paklausa didelė, tuomet lyg ir  turėtų kilti (ar bent nekristi) apvaliosios medienos kainos. Be to-ir investicijos į gamybą nesustoja. Medienos gaminių vartojimas išlieka gan stabilus, nežiūrint to, kad pasaulio ekonomikos augimas sulėtėjo. Tačiau apvaliosios medienos kainos, palyginti su praėjusiais metais, krito drastiškai. >>

Šį antradienį  10:06 val. Žinių radijo laidoje "Ekonomika šiandien"  vyko pokalbis apie Prezidento Gitano Nausėdos vetuotas Miškų įstatymo pataisas. Seimas buvo nusprendęs, kad asmuo ar susiję asmenys negalėtų įsigyti miškų ūkio paskirties žemės daugiau kaip 1500 ha. Prezidentas konstatuoja, kad Miškų įstatymo pataisas bus galima lengvai apeiti, taip pat, kad projektas nepraėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Konkurencijos tarybos filtro. Laidoje pokalbis apie tai, ar reikia riboti miškų nuosavybės plotą? >>

Šių metų liepos 23 d. įvyko VĮ Valstybinių miškų urėdijos skelbtas 2019 m. II pusmečio žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų aukcionas pusmetinėms pirkimo-pardavimo sutartims sudaryti. Aukcione parduota 76 proc. viso pasiūlyto žaliavinės medienos ir 74 proc. miško kirtimo liekanų kiekio. Lietuvos pirkėjai įsigijo 94 proc. šiame aukcione parduoto medienos kiekio.

>>

Naujasis LR Prezidentas Gitanas Nausėda yra kalbėjęs, kad gerovės valstybės idėją Lietuvoje norėtų realizuoti imdamas pavyzdį iš Švedijos. Paprastai Skandinavijos valstybės pristatomos kaip šalys su dideliais mokesčiais. Pasidomėjome, kokius mokesčius aplinkinėse šalyse valstybė nustačiusi privačių miškų savininkams. Ir galime iš karto pasakyti, kad abiem rankomis balsuotume už švedišką mokesčių sistemą miškams, jei politikai imtųsi įgyvendinti šios Vyriausybės programoje numatytą mokesčių pertvarką miškams. Tiktų ir kaimyninės Latvijos mokesčių sistema, o ir kitos šalys rūpinasi, kaip gauti didesnes pajamas į biudžetą iš sukuriamos pridėtinės vertės, o ne nustekenant mokesčiais miškų savininkus ir taip "skatinant" parduoti turimus miškus. Kviečiame susipažinti. >>