Šį antradienį  10:06 val. Žinių radijo laidoje "Ekonomika šiandien"  vyko pokalbis apie Prezidento Gitano Nausėdos vetuotas Miškų įstatymo pataisas. Seimas buvo nusprendęs, kad asmuo ar susiję asmenys negalėtų įsigyti miškų ūkio paskirties žemės daugiau kaip 1500 ha. Prezidentas konstatuoja, kad Miškų įstatymo pataisas bus galima lengvai apeiti, taip pat, kad projektas nepraėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Konkurencijos tarybos filtro. Laidoje pokalbis apie tai, ar reikia riboti miškų nuosavybės plotą? >>

Šių metų liepos 23 d. įvyko VĮ Valstybinių miškų urėdijos skelbtas 2019 m. II pusmečio žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų aukcionas pusmetinėms pirkimo-pardavimo sutartims sudaryti. Aukcione parduota 76 proc. viso pasiūlyto žaliavinės medienos ir 74 proc. miško kirtimo liekanų kiekio. Lietuvos pirkėjai įsigijo 94 proc. šiame aukcione parduoto medienos kiekio.

>>

Naujasis LR Prezidentas Gitanas Nausėda yra kalbėjęs, kad gerovės valstybės idėją Lietuvoje norėtų realizuoti imdamas pavyzdį iš Švedijos. Paprastai Skandinavijos valstybės pristatomos kaip šalys su dideliais mokesčiais. Pasidomėjome, kokius mokesčius aplinkinėse šalyse valstybė nustačiusi privačių miškų savininkams. Ir galime iš karto pasakyti, kad abiem rankomis balsuotume už švedišką mokesčių sistemą miškams, jei politikai imtųsi įgyvendinti šios Vyriausybės programoje numatytą mokesčių pertvarką miškams. Tiktų ir kaimyninės Latvijos mokesčių sistema, o ir kitos šalys rūpinasi, kaip gauti didesnes pajamas į biudžetą iš sukuriamos pridėtinės vertės, o ne nustekenant mokesčiais miškų savininkus ir taip "skatinant" parduoti turimus miškus. Kviečiame susipažinti. >>

Aplinkos ministerija miško savininkams ruošia 5 proc. mokestį, kuris būtų skaičiuojamas nuo galimų vidutinių metinių pajamų iš miško. Jį reikėtų mokėti ir tuo atveju, jeigu savininkas nekirstų miško arba jį kirstų sau malkoms. Miškininkų atstovai jau įvardijo šio mokesčio padarinius – smulkieji miško savininkai bus priversti savo valdas parduoti stambiems subjektams. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika suskubo aiškinti, kad bus nemažai išimčių, kai šis mokestis nebus taikomas. Apie tai rašo Valstietis.lt žurnalistė Vida Tavorienė straipsnyje "Kerti savomišką malkoms- sumokėk mokestį". >>

Jau skelbėme anksčiau [plačiau-čia...>>>], kad naujasis kaimyninės Latvijos žemės ūkio ministras Kaspars Gerhards, kuruojantis miškų politikos įgyvendinimą, susipažįsta su miškų sektoriaus plėtros galimybėmis. Ieškoma būdų padidinti sektoriaus konkurencingumą, atsisakant perteklinio reguliavimo bei su tuo susijusių kaštų naštos paskatinti kurti didesnę pridedamąją vertę. Apie kažkokį papildomą miško savininkų apmokestinimą (kaip kad Lietuvoje) net minčių nėra, juolab kad net gyventojų pajamų mokestis pas latvius daugiau kaip 5 proc. mažesnis lyginant su kaimynine Lietuva. To rezultate Latvijos Žemės ūkio ministerija po dviejų metų pertraukos teikia naujus Miško kirtimo taisyklių pakeitimus dėl tikslinių medžių kirtimo skersmenų sumažinimo. [šiuo metu galiojanti taisyklių redakcija: https://likumi.lv/doc.php?id=253760] >>

Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika savo pavaldinių įstumtas į labai nepatogią situaciją: 2019-05-29 Vyriausybė nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl žinybinių atskirų ministerijų valdomų specialiųjų programų ir fondų, į kurias lėšos renkamos specialiaisiais įstatymais (įskaitant Miškų įst.) nustatytais mokesčiais, atitikimo Konstitucijai.  O tuo tarpu Aplinkos ministerija tą pat trečiadienį išsiuntė derinimui dar prie ankstesnės ministerijos vadovybės kurptus Miškų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama išlaikyti analogų ES šalyse neturintį specialųjį 5 proc. mokestį privačių miškų savininkams. Pataisų projektas kreivas šleivas, neišdiskutuotas ir sulaukė pelnytos kritikos.  >>

Suomiai susirūpinę savo miško kelių tinkamos būklės užtikrinimu, kadangi tinkamai prižiūrimas miško kelių tinklas yra labai svarbus medienos tiekimui.Suomijoje medienvežių leidžiamas svoris padidėjo nuo 48 iki 76 tonų, o sąstato ilgis dabar siekia ~ 25 metrus. Didžiajai daliai privačių kelių kas 20-30 metų reikia atlikti kapitalinį remontą, tačiau daugeliu atvejų tai dar nėra padaryta [Suomijoje yra apie 365 000 kilometrų privačių kelių, iš jų 125 000 kilometrų yra miško keliai, didžioji jų dalis statyta aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje. Palyginimui- Lietuvoje šiandien turime apie 7-8 tūkst. kilometrų miško kelių su žvyro danga, o bendras miško kelių, įskaitant gruntinius, tinklas viršija 30 tūkst. km]. >>