
Š.m. birželio 23 d. (ketvirtadienį) 1300 -1600 val. Aplinkos ministerijoje A. Jakšto g. 4/9, Vilnius (506 salėje, 5 aukštas) įvyko Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdis, kuriame toliau svarstytas Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos projektas. Primenant, 2011 m. vasario 24 d. Aplinkos ministras G. Kazlauskas sukvietė Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdį, kur buvo pristatytas pirminis Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos projektas. Nutarta Programą tobulinti. Lietuvos miškų savininkų asociacijos poziciją išsakė LMSA garbės pirmininkas ekonomistas dr.(HP) Stasys Mizaras. (Išsamiau su ankstesne medžiaga galima susipažinti čia...>>> ) Po paskutinio posėdžio, siekiant patobulinti Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros programą, Aplinkos ministerijos kanclerio Roberto Klovo 2011-04-11 pavedimu buvo sudarytos 7 darbo grupės iš ministerijos ir jai pavaldžių institucijų specialistų, kurie tobulino ankščiau parengtą programos projektą. Apibendrintą šių specialistų grupių darbo rezultatą pristatė dr. Nerijus Kupstaitis, Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas.
Programos projekte numatyti šie penki Miškų ūkio plėtros strateginiai tikslai •Išsaugoti ir gausinti Lietuvos miškus ir jų išteklius •Užtikrinti racionalų Lietuvos miškų išteklių naudojimą ir didinti medynų produktyvumą •Padidinti miškų ūkio ekonominį efektyvumą ir konkurencingumą visuomenės subalansuotų poreikių tenkinimo kontekste •Išsaugoti ir didinti miško ekosistemų tvarumą, jų ekologinį ir socialinį vaidmenį, atsižvelgiant į klimato kaitos įtaką •Užtikrinti miškų mokslo ir mokymo, visuomenės informavimo ir jos dalyvavimo miškų politikoje gerinimą
 |  | Naująjį Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos projektą pristatė dr. Nerijus Kupstaitis, Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas | AM Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas, Miškotvarkos instituto direktorius Alfredas Galaunė ir AM Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyr. specialistė Zita Bitvinskaitė atidžiai klauso programos pristatymo
|
Siekiant tikslo išsaugoti ir gausinti Lietuvos miškus ir jų išteklius, programos rengėjai siūlė padidinti šalies miškingumą iki 35 proc. (124 tūkst. ha), įveisiant mišką nenaudojamose ir žemės ūkiui netinkamose žemėse. Po svarstymo konsultacinės tarybos nariai sutarė, kad miškingumo padidinimo per ateinančius 9 metus siekiamas rodiklis turėtų būti ~34% (šiuo metu yra 33,2%). Taipogi kalbėta apie šalies ąžuolynų plotų padidinimą iki 2,4% (dabartinė reikšmė -2%); valstybinių miško medelynų skaičiaus bei bendro ploto optimizavimą; siekį, kad kuo didesnė miškų dalis būtų atkuriama genetiniu-ekologiniu pagrindu (selekciškai vertinga kokybiška miško dauginamąja medžiaga); apribojimus savaiminio miško žėlimo metodo taikymui atkuriant valstybinės reikšmės miškus; miško sanitarinės apsaugos ir priešgaisrinės apsaugos sistemų tobulinimą. Siekiant tikslo užtikrinti racionalų Lietuvos miškų išteklių naudojimą ir didinti medynų produktyvumą, programos rengėjai siūlo pirmiausiai atnaujinti ūkinę-komercinę veiklą visuose žemės reformai nepanaudotuose rezervuotuose nuosavybės teisių atkūrimui miškuose (11,8% miškų ploto), juos parduodant aukcionuose arba priskiriant valstybinės reikšmės miškams. Kitas uždavinys-padidinti miško ugdomųjų kirtimų apimtis tuo pačiu sumažinant sanitarinių miško kirtimų apimtis valstybiniuose miškuose ir sudaryti tam prielaidas privačiuose miškuose. Svarstyta, kad reikia keisti tvarką, kuomet jau miškotvarkos projekte urėdijoms iš anksto nustatomos būsimos sanitarinių kirtimų apimtys. Šis uždavinys, kaip ir planai sumažinti perbrendusių eksploatacinių medynų plotus valstybiniuose miškuose iki ~10% (šiuo metu~22%) sukėlė gyvą diskusiją konsultacinėje taryboje. Be to, svarstytas uždavinys padidinti medienos ruošos racionalumą, užtikrinant vidutinę ~80% prekinės medienos išeigą iš išaugintų brandžių medynų valstybiniuose miškuose. Planuojama toliau tobulinti miškotvarką; panaudojant skatinimo priemones didinti smulkios nelikvidinės medienos bei kirtimo atliekų panaudojimą biokurui.  |  | AM kancleris Robertas Klovas (kairėje) stebi aktyvią Miškų departamento direktoriaus Valdo Vaičiūno ir Trakų urėdo Vyganto Mierkio diskusiją
| Lietuvos Mokslų Akademijos narys korespondentas, prof.habil.dr. Stasys Karazija (viduryje) daug prisidėjo tobulinant pirmąjį Nacionalinės miškų ūkio programos projekto variantą
| Siekiant tikslo padidinti miškų ūkio ekonominį efektyvumą ir konkurencingumą visuomenės subalansuotų poreikių tenkinimo kontekste, programos rengėjai siūlė tokius uždavinius: optimizuoti miškų urėdijų skaičių, siekiant jų stambinimo ir veiklos efektyvumo didinimo, atsižvelgiant į jų veiklos efektyvumo analizės rezultatus; skatinti komercinių nemedieninių miško produktų ir paslaugų apimčių plėtojimą valstybinių ir privačių miškų ūkyje.(LMSA pirmininkas A.Gaižutis atkreipė dėmesį, kad kol kas visiškai nekalbama apie medžioklės ūkį, kuris yra sudėtinė kompleksinės miškų ūkio veiklos dalis. Medžioklės plotų nuoma, gyvūnijos gausinimas galėtų būti ženklus papildomų pajamų šaltinis miškų savininkams. Siūlymas sutiktas be didelio entuziazmo.) Norima įtraukti į bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimą privačių miškų ūkio ir ne miškų urėdijų valdomų valstybinių miškų ūkio generuojamas lėšas, tuo padidinant galimybes efektyviau finansuoti bendrąsias miškų ūkio reikmes visuose šalies miškuose. Planuojama skatinti miško savininkų kooperaciją bendrai ūkinei veiklai ir miško žemės konsolidaciją. Bus siekiama padvigubinti jaunuolynų ugdymo apimtis privačiuose miškuose. Užsibrėžta siekti, kad Europos Sąjungos paramos miškų ūkiui dalis nuo visos kaimo plėtrai skiriamos paramos būtų ~10% . Teigiamai biurokratijos mažinimui turėtų atsiliepti uždavinys sumažinti administracinių apribojimų ir biurokratinių procedūrų naštą miškų ūkyje (miškų ūkio kontrolės rodiklių skaičių nuo dabartinių 100 sumažinant iki 50-ties), tuo sudarant prielaidas efektyvesnei ūkinei veiklai miškuose ir tikslingesnei valstybinei miškų ūkio kontrolei. Užsibrėžiama sukurti ir įdiegti integruotą miškų ūkinės veiklos informacinę sistemą. Šiuo klausimu LMSA pirmininkas A.Gaižutis pasiūlė, kad kiekvienas miško savininkas turėtų galimybę prisijungti ir naudotis šia sistema, analogiškai šiuo metu Estijoje galiojančiai praktikai. Siekiant tikslo išsaugoti ir didinti miško ekosistemų tvarumą, jų ekologinį ir socialinį vaidmenį, atsižvelgiant į klimato kaitos įtaką, programos rengėjai siūlo optimizuoti plynų ir neplynų miško kirtimų santykį; diferencijuojant miško kirtimų amžių priklausomai nuo augaviečių našumo; optimizuoti saugomų teritorijų tinklą miškuose, tobulinti miško ūkinių priemonių vykdymo reglamentavimą; mažinti cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimo miškuose apimtis; diegti kompensavimo mechanizmą, skatinantį miško savininkus ir valdytojus, vykdyti ūkinę veiklą, skirtą biologinės įvairovės elementams palaikyti ir išsaugoti, remti natūralių ekosistemų bei gyvybingų populiacijų išsaugojimą. Siekiant tikslo užtikrinti miškų mokslo ir mokymo, visuomenės informavimo ir jos dalyvavimo miškų politikoje gerinimą, programos rengėjai numato padidinti finansavimą taikomajam mokslui iš valstybės biudžeto specialiosios Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos (SBMŪRFP) nuo dabartinių 1,2% iki 3%. Diskutuota, kaip užtikrinti reikiamos specializacijos ir išsilavinimo miškų ūkio specialistų rengimą, kuo vadovaujantis nustatyti rekomendacines universitetinio, aukštojo neuniversitetinio ir profesinio techninio miškininkystės išsilavinimo specialistų ruošimo proporcijas. Planuojama valstybiniame miškų ūkio sektoriuje visoms pareigybėms nustatyti aiškius, išsilavinimu pagrįstus kvalifikacinius reikalavimus; periodiškai atlikti visuomenės apklausas ir tyrimus, organizuoti diskusijas žiniasklaidoje svarbiausiais miškų ūkio klausimais, jų pagrindu tobulinti miškų ūkio valstybinį reguliavimą; plėtoti informacinių technologijų panaudojimą informuojant visuomenę apie miškų būklę ir miškų ūkį, taip pat suaktyvinant visuomenės dalyvavimą miškų ūkio politikos klausimų sprendime. Programos įgyvendinimas. Programa bus įgyvendinama pagal trejiems metams sudaromą konkrečių veiksmų ir priemonių planą, tvirtinamą aplinkos ministro (iš viso trys planai: 2012-2014 metams, 2015-2017 metams ir 2018-2020 metams) Planas turi apimti priemones visiems programos tikslams ir uždaviniams, kurių įgyvendinimas numatomas plano galiojimo laikotarpiu. Kiekvienam veiksmui ar priemonei yra paskiriamas atsakingas vykdytojas, nurodomas įgyvendinimo laikotarpis ir finansavimo šaltinis. Programos įgyvendinimo veiksmai ir priemonės finansuojamos valstybės biudžeto specialiosios Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos, miškų urėdijų ir kitų valstybinių miškų valdytojų, Europos Sąjungos finansinės paramos fondų ir kitomis lėšomis. *********************************************

Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) teigiamai vertiname, kad AM Miškų ūkio konsultacinei tarybai pateiktas svarstyti Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos patobulintas projektas (toliau Programos projektas), yra parengtas akivaizdžiai geriau lyginant su 2011-02-24 variantu. Papildžius ir patikslinus, jis galėtų būti pagrindas rengiant Nacionalinę miškų sektoriaus programą, be miškų ūkio apimančią dar medienos pramonę, medienos energetiką, kaimo plėtrą su tarpusavio koordinavimo elementais. Su LMSA teiktomis pastabomis ir siūlymais Aplinkos ministerijai ir AM Miškų ūkio konsultacinei tarybai dėl Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos patobulinto projekto galima susipažinti čia...>>>. AM Miškų ūkio konsultacinės tarybos 2011-06-23 posėdžio protokolas pateikiamas čia...>>>
Iki ateinančios savitės vidurio, birželio 29 d., LMSA numatome papildyti šiuos siūlymus ir pateikti Aplinkos ministerijai, atsižvelgiant į AM Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdžio metu vykusią diskusiją ir papildomai miškų savininkų išsakytus pasiūlymus. Jūs, mieli lietuvosmiskai.lt svetainės lankytojai irgi galite išsakyti savo nuomonę, pateikti konkrečius siūlymus dėl būtinų įtraukti į programą tikslų, uždavinių ir jų įgyvendinimo pažangą leidžančių įvertinti rodiklių. Teikite pasiūlymus LMSA pirmininkui Algiui Gaižučiui iki š.m.birželio 27 d. el.paštu algis@forest.lt arba parašyti šio straipsnio komentaruose. lietuvosmiskai.lt inf. nuotraukos A.Gaižučio
|