
Net ir COVID-19 viruso epidemijos akivaizdoje, kai politikai raginami imtis sveikatos ir ekonomikos krizių suvaldymui būtinų sprendimų, Seime nepamirštama tęsti Miškų įstatymo taisymo iniciatyvų. Prisimenant, šios kadencijos Seime Miškų įstatymas jau "lopytas" daugiau kartų, nei iki tol per visą šio teisės akto galiojimo laikotarpį.
🔹Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pateikė Aplinkos ministerijos ilgai rengtą ir prieštaringai vertinamą Miškų įstatymo Nr. I-671 1, 2, 3, 4, 7, 11, 15, 18 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 10(2) ir 15(1) straipsniais ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4399) [https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35727&p_k=1&p_a=sale_klaus_stad&p_moment=20200407&p_kl_stad_id=-77728]
🔹Prezidento vyriausiasis patarėjas Jeroslav Neverovič pateikė Prezidentūros parengtą Miškų įstatymo Nr. I-671 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4246) dėl plyno kirtimo biržių ploto sumažinimo [https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35727&p_k=1&p_a=sale_klaus_stad&p_moment=20200407&p_kl_stad_id=-77729]
Vyko labai įdomi, verta išklausyti diskusija. Ištrauka iš Seimo posėdžio stenogramos:
[...] 15.33 val. Miškų įstatymo Nr. I-671 1, 2, 3, 4, 7, 11, 15, 18 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 102 ir 151 straipsniais ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4399 (pateikimas)
Imsimės tada darbotvarkės 2-20 klausimo. Į tribūną kviečiu aplinkos ministrą K. Mažeiką. Jis pateiks Miškų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 102 ir 151 straipsniais ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4399.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, įstatymo projektas įgyvendina Vyriausybės programos nuostatas – numatytą priemonę dėl tolygaus plynųjų kirtimų apimties ir vienaamžių bei vienarūšių medynų plotų mažinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 6 priemonę dėl Miškų įstatymu įtvirtintos bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo sistemos pakeitimo, siekiant geriau išsaugoti visuomenei svarbias miško ekosistemų paslaugas, racionaliau ir tikslingiau panaudoti bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti skirtas tikslines valstybės biudžeto lėšas.
Įstatymo projekto tikslai – mažinti plynųjų miško kirtimų kiekį, juos pirmiausia ribojant biologinės įvairovės požiūriu vertingiausiuose miškuose, ypač esančiuose saugomose teritorijose; išlaikyti kuo optimalesnį sukauptos medienos ir jos prieaugio panaudojimą nenustatant perteklinių apribojimų likusiuose šalies miškuose ir sudarant prielaidas racionaliam miško išteklių naudojimui.
Nustatyti kompensavimo privačių miškų savininkams už nustatytus veiklos apribojimus miškuose, esančiuose ne saugomose teritorijose, tvarką; leisti paversti miško žemę kitomis naudmenomis tais atvejais, kai tai būtina siekiant atkurti natūralias buveines saugomose teritorijose; tobulinti Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos sistemą, taip pat nustatyti reikalavimus, būtinus tinkamam Tarybos direktyvos dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga reikalavimų perkėlimui.
Dėl įstatymo projekto nuostatų nuo 2019 metų pradžios vyko diskusijos įvairiu formatu su suinteresuotomis institucijomis, socialiniais partneriais ir visuomene. Iš jų iš tiesų sulaukta labai daug ir prieštaringų pastabų, ir pasiūlymų. Atkreiptinas dėmesys, kad projektas yra kompromisinis, parengtas atsižvelgiant ir į miškininkystės mokslininkų, ir į privačių miškų savininkų, ir į aplinkosaugininkų siūlymus.
Taigi, jeigu bus klausimų, mielai atsakysiu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausimų yra. Nori klausti penketas Seimo narių. Pirmasis – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, kažkaip svyruoja dabar, nes buvo kalbėta kažkada spaudoje ir apie Punios šilą, kad reikėtų jį truputį praretinti, o dabar jūs darote tam tikrus žingsnius griežtinimo linkme, nors protingumo kriterijai kai kada vis tiek turi būti. Ekonomika yra ekonomika ir kai kada čia diskusijos vyksta apie plynuosius kirtimus, nors specialistai taip ir nesutaria, daugelis sako, kad vis dėlto jie turėtų būti, nes atsiranda išvartų. Kodėl šis įstatymas atsiranda dabar: ar čia dėl bendruomenių didesnio sukilimo, ar dėl ko nors kito, nes ir Prezidento teikiamas įstatymas taip pat yra apie tam tikrus kirtimus, mažinant tuos plotus? Dėl ko vis dėlto atsirado šis įstatymas?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Jeigu jūs girdėjote, ką aš sakiau paskutiniu sakiniu, tai yra kad įstatymas yra rengiamas ir dėl jo nuostatų diskutuojama nuo praeitų metų pradžios. Tai gana ilgai. Suinteresuotos pusės, ką ir minėjau, pateikė daug ir prieštaringų nuomonių, todėl mes ir sakome, kad turi būti subalansuota. Jeigu mes saugome ir yra buveinės, kurios apibrėžiamos ne plotu, ne teritorija, nes, kaip jūs pastebėjote, ir dėl Punios šilo kodėl kilo diskusijos, nes saugoma teritorija, visa teritorija, neišskiriant tų buveinių, kur yra randama rūšių, kurias tikrai reikėtų saugoti, identifikuoti ir stebėti, vykdyti mokslinius tyrimus, o kitose vietose, kuriose galbūt tikrai racionalu, ką jūs ir sakote, ūkininkauti, tai tose vietose ir išskiriama, todėl ir akcentuojama šiuo projektu. O jeigu miškuose, kur yra privačių savininkų miškai, tai mes ir sakome, kad turi būti tinkamai atlyginta. To iki šiol nebuvo daroma, todėl ir įvyko tas didžiulis supriešinimas tarp saugomų teritorijų ir to ūkininkavimo. Iš tiesų manau, kad šis projektas yra tikrai gana kompromisinis.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, jūs ką tik minėjote apie nuostolių atlyginimą ar prarastų pajamų kompensavimą savininkams, tačiau vis dėlto griežtinant režimą saugomose teritorijose, plečiant saugomų teritorijų ribas, kaip jums atrodo (na, sąžiningai, jūs turbūt irgi esate ūkininkas, ko nors savininkas), ar mes tikrai pagal Konstituciją sąžiningai ir teisingai atlyginame miško ir kitų teritorijų savininkams už tuos visus apribojimus, kuriuos įvedame papildomai, ar tai tikrai atitinka mūsų Konstituciją?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Iš tiesų ta situacija, kuri buvo iki šiol, pakartosiu, tikrai neatliepė savininkų interesų ir apie pelną, pajamas arba kokią nors naudą tikrai nebuvo galima kalbėti, todėl, manau, tikrai yra didelis žingsnis šioje situacijoje. Kalbant, ką jūs sakote, apie naujų saugomų teritorijų įsteigimą arba ribų išplėtimą, tai ir kalbame, kad pirmiausia turi būti su pačiais savininkais atlyginimo, adekvataus atlyginimo, proporcingo atlyginimo, suderinimas ir tik po to priimti sprendimai dėl teritorijos išplėtimo arba naujos teritorijos įkūrimo. Tikrai to iki šiol nebuvo, mes norime, kad būtų tas aiškumas.
Manau, tai yra, kaip minėjau, pirmas didelis žingsnis dėl to, kad saugomos teritorijos ir ūkininkavimas nebūtų supriešinti, o būtų pirmiausia susitarta ir tik tada priimti sprendimai, kad pats žmogus būtų suinteresuotas, kad ta rūšis, galbūt saugoma toje teritorijoje, būtų iš tiesų saugoma, ir jis nenorėtų kaip nors išprašyti tos rūšies iš savo galimai saugomos teritorijos arba esamo privataus miško, kuriame yra viena ar kita saugoma rūšis.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, bet yra visiškai atvirkščiai, negu jūs atsakėte gerbiamam V. Rinkevičiui. Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kirtimai jau uždrausti, nuosavybė ribojama, bet jokių kompensacijų šiandien nėra. Šiuo įstatymu dar 2 tūkst. papildomų kvadratinių kilometrų Lietuvos miškų ir žemių bus apsaugoti papildomu režimu. Preliminariais skaičiavimais, apie 1 mlrd. eurų nuosavybės yra nusavinama. Tai pirmas klausimas jums, iš kur jūs gausite pinigų kompensacijoms?
Antras klausimas. Iš tikrųjų jūs sukeliate frustraciją ir tą konfliktą, nes nenumatote kompensavimo. Daug lietuvių yra už tai, kad jų nuosavybė galimai būtų apribota, bet tinkamai kompensuota. Čia tas pats, kas pasakyti kam nors: plečiama saugoma teritorija jūsų namuose, bet trečią namo aukštą nusigriaukite savo sąskaita. Lygiai tas pats dabar vyksta šiuo įstatymo projektu už 1 mlrd. eurų. Kur yra konkrečiai padėta ir kiek pinigų kompensuoti už naujų miško grupių įveisimą, už miškų ribojimus ir taip toliau, už plynų kirtimų ribojimus, nes tai yra tas pats, kas pasakyti, Marijampolėje, gerbiamas ministre, įvedame naują saugomą teritoriją, nusigriaukite savo antrą ir trečią namo aukštus ir pasilikite tiktai pirmą. Viską pasidarykite savo lėšomis, jokių kompensacijų. Kiek pinigų yra skirta šiam projektui įgyvendinti?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Mano namas, jeigu ką, yra vieno aukšto, labai kuklus. Jeigu jūs kalbate dabar kaip Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, tai man iš tiesų gėda, nes jūs kalbate mums abiem gerai pažįstamo žmogaus žodžiais ir terminais. Iš tiesų pirmiausia turime žiūrėti ne tik intereso, kad turime iš visko gauti ekonominę naudą. Tikriausiai tokiu atveju mes čia sėdėtume ir be kaukių, ir glebėsčiuotumėmės, nes koronavirusas stabdo ekonomiką. Turbūt jūsų tokia logika, bet aš manau kitaip.
Ta formulė, kuri yra pateikta ne šiame įstatyme, o būtent Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, dėl adekvačios kompensacijos, ji būtent ir atsako į tą jūsų klausimą, ką žmonės iš tiesų ir turi gauti. Ir mes sakome, jeigu yra dar klausimų dėl vienokios ar kitokios formulės dydžio ar būtent formuluotės, kuris dydis turi būti adekvatus gautoms pajamoms arba negautam pelnui, galima diskutuoti, tačiau tikrai negalime sakyti, kad čia yra 1 mlrd. eurų, kurio negaus privatus sektorius. Iš tiesų yra klaidinga informacija. Tam ir yra žengiamas tas žingsnis, kad nebūtų tęsiamas žmonių klaidinimas, jų privačios nuosavybės paėmimas būtent visuomenės poreikiams, nepasakant, nei kas saugoma, nei kur saugoma, o tiesiog saugomas plotas, nes galbūt kažkam tai yra patogu. Todėl tai yra tikrai, manau, racionalus ir bent jau nuo šiandienos, nuo šio įstatymo priėmimo galbūt bus tas žingsnis, kai bus žmonėms paaiškinta, atsakyta ir jie gaus kompensaciją, kokios tas turtas yra vertas.
PIRMININKĖ. Klausia M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju, pirmininke. Iš tiesų liūdna situacija Lietuvoje, jeigu Aplinkos apsaugos komiteto vadovas į pirmą vietą stato ne gamtos apsaugą ir tuos svarbius žmonėms dalykus, bet finansinius klausimus, kurie tikrai neturėtų būti jo pirminio rūpesčio klausimas.
Mano klausimai būtų, ar šios nuostatos nedubliuoja tų pataisų, kurias rengė prezidentūra? Taip pat jūs minėjote, kad yra siekta suderinti skirtingus interesus. Šiuo atveju vis dėlto, ar prioritetas yra būtent tos išplėstos saugomos teritorijos ir gamtos apsauga, ar tie, sakykim, kiti tų privačių savininkų interesai, kuriuos jie kartais gana, labai agresyviai gindavo? Taip pat kaip galutiniame formate atrodys, nes tų pataisų, tikrai jos buvo labai lauktos visuomenės, tas plynų kirtimų, tie „Natura 2000“ teritorijos suvaržymai, – kaip visame šiame kontekste tas galutinis miškų saugojimo formatas atrodys, kad žmonėms tiesiog suprantama kalba būtų žinoma, kokia situacija bus dabar.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Čia ir yra turbūt atsakymas, kad projektas būtent ir sprendžia, bent jau atsižvelgia į didžiąją dalį pasiūlymų, vadinasi, keičiamas požiūris į mišką – nuo ekonominės naudos link miško socialinių funkcijų. Turbūt tas terminas iki šiol miškininkystėje iš viso nebuvo taikomas, tai ir kalbame apie apsauginių miškų įtraukimą į saugomų miškų formuluotes, į teritorijas, kad tie miškai iš tiesų reikalingi. Kalbant tiek apie pelkes, apie ežerus, galbūt net ir miestus, kur iš tiesų tie miškai atlieka, be savo tiesioginės funkcijos, kur būtų tiesiog išpjauta mediena, atlieka daug didesnę socialinę ir aplinkosauginę funkciją. Iš tiesų tie aspektai, kuriuos pažymėjo mokslininkai, būtent ir atliepiami šioje vietoje ir manome, kad, na, miškų strategijoje, kuri yra rengiama, kaip tik šiemet iki metų galo turi būti parengta, tuo keliu ir bus einama. Turbūt reikėtų atskirti žmonėms, kurie užsiima miškininkyste, ypač privatus sektorius, kad turime tikrai identifikuoti, nepalikti pilkų zonų, o būtent nustatyti kuriose vietose yra galimybė ir matymas aktyviau ūkininkauti, o kuriose teritorijose matome, kad tai turėtų būti labai selektyvu, labai apskaičiuota, atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas, į ten esančias ir saugomas rūšis ir visus kitus aspektus. Tai yra turbūt prioritetai, kurie šiandien keičiami.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre, jūs atsakėte į visų norinčių paklausti Seimo narių klausimus.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai. Už kalba P. Saudargas. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų, manau, dėl privačių miškų savininkų kompensacijų mes tikrai turėsime didelę diskusiją dar ir Aplinkos apsaugos komitete, kurio pirmininkas yra gerbiamas J. Imbrasas (čia patikslinu, jeigu kas nors nežinote). Čia tą klausimą aš dabar atidėčiau ateičiai, nes čia klausimų, diskusijų iš tikrųjų bus daug.
Aš tik noriu atkreipti dėmesį į kitą šio klausimo aspektą, būtent aplinkosauginį aspektą, nes įstatymu siekiama vis dėlto riboti, mažinti plynuosius kirtimus, juos visų pirma ribojant biologinės įvairovės požiūriu reikšmingiausiuose miškuose, svarbiausiuose miškuose, kur mes iš tikrųjų siekiame išsaugoti gamtą natūralią, natūralias buveines ir panašiai, o kituose miškuose perteklinio ribojimo nesudaryti. Kita vertus, netgi palengvinti miško žemės pavertimą kito tipo žeme tais atvejais, kai natūralios buveinės reikalauja būtent atviros vietovės. Taigi tikrai biologiniu požiūriu šis įstatymas žengia žingsnį į priekį ir aš manau, kad susidėliosime komitete dėl savininkų interesų. Tikrai siūlyčiau bent jau pateikimo stadijoje balsuoti už ir kolegas raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, kviečiu irgi balsuoti už šitą projektą, bet norėčiau išsakyti pavojus, kuriuos šitas projektas slepia. Visų pirma Lietuva prieš penketą metų – 2015 metais įsipareigojo 260 kv. kilometrų paskelbti vadinamosiomis Europos Bendrijos svarbos buveinėmis ir iš esmės apsaugoti griežtesniu režimu. Įvairiais skaičiavimais, įvairių mokslininkų teigimais ir komiteto posėdžiuose mes esame kalbėję, kad iš tikrųjų jau dabar vyksta nepateisinamas naikinimas kai kurių Europos mastu svarbių buveinių Lietuvoje ir ta apsauga buvo per lėta. Europos Komisija jau pradėjo teisės pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą ir šitas įstatymas yra be galo reikalingas. Kita vertus, pavyzdžiui, Valstybinė miškų tarnyba jau yra atlikusi 27 ėminius Kaišiadorių urėdijoje, Kaišiadorių regione ir jau neberado tų svarbių buveinių, bet jos bus saugomos. Mastas apsaugos augs milžiniškai. Reglamentavimas augs milžiniškai ir tai yra būtinas projektas, bet ką aš matau projekte, tai iš tikrųjų konstituciniai skundai. Konstituciniai skundai, kuriuos ir iš tikrųjų Aplinkos ministerija, Saugomų teritorijų tarnyba, regioniniai parkai pralaimės ir mokės milžiniškas kompensacijas.
Kodėl dabar yra priešprieša tarp saugomų teritorijų ir dažnai savininkų arba netgi ir savivaldybių? Dėl to, kad nėra išspręsti klausimai. Nes mes žadame stipriai stipriai plėsti saugomas teritorijas tiek valstybiniuose miškuose, tiek privačiuose miškuose, tiek ūkininkų žemėse, bet kompensacijoms, kaip ministras neatsakė į jokį klausimą, kiek pinigų yra nuskaityta, – yra absoliutus nulis numatyta. Tai sukels iš tikrųjų labai didelį pyktį, nes jau pas jus, vienmandatininkus, turbūt eina žmonės, savininkai, kurie sako – man nuo sausio 1 dienos nieko neleidžia daryti.
Mes turime Europai ir gamtai padaryti labai daug, išplėsti labai daug, bet apgalvota, kaip tai padaryti, nėra. Todėl aš kviečiu balsuoti už, bet pagalvoti, kaip mes šitą saugomų teritorijų plėtrą galime padaryti bet konflikto.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai išsakyti, o balsavimas – mūsų paskirtu laiku. [...]
[...] 18.30 val. Miškų įstatymo Nr. I-671 1, 2, 3, 4, 7, 11, 15, 18 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 102 ir 151 straipsniais ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4399 (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, mes taip pat pateikėme Miškų įstatymo projektą. Gerbiamas ministras K. Mažeika jį pateikė. Motyvus išgirdome. Balsuojame dėl šio įstatymo projekto po pateikimo. Projektas Nr. XIIIP-4399.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 98, prieš – 1, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 11 dieną, kaip ir ankstesnius. Ne 10 dieną, o 11 dieną. Tai bus antradienis. Ketvirtadienis, taip? [...]
[...] 20.14 val. Miškų įstatymo Nr. I-671 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4246 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-21 klausimas – Miškų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4246. Pranešėjas – J. Neverovičius, Prezidento vyriausiasis patarėjas. Pateikimas. Prašom. Po šio pateikimo Seimo nariams perduokite, kad rinktųsi, pradėsime balsavimą.
J. NEVEROVIČ. Gerbiamas Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos Prezidento siūlymą dėl Miškų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo. Jo esmė yra mažinti plynųjų pagrindinių miško biržių dydį iki 4 hektarų nuo dabartinių 8 hektarų. Motyvacija yra paprasta. Norime, kad būtų mažinama vizualinė žala, norime mažinti žalą ekosistemoms ir taip pat atliepti visuomenės poreikius mažinti pagrindinius plynuosius kirtimus. Šis pasiūlymas eina ranka rankon su naujosios miškų strategijos svarstymais, kur akivaizdžiai matyti, kad turės atsirasti naujas faktorius, pagal kurį turėtume vertinti mūsų miškus, tai yra socialinė kultūrinė motyvacija. Manome, kad šis pasiūlymas taip pat eina ta linkme. Labai prašytume, kad šis pasiūlymas būtų svarstomas kartu su Vyriausybės pasiūlymu dėl biržių mažinimo. Manome, kad galėtume parengti bendrą, suderintą ir maksimaliai visuomenės ir interesų grupėms tinkantį sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, kaip ir sakėte, šiandien buvo pateiktas vienas ministro įstatymo projektas, bet ten truputį kitokie skaičiai. Iš kur jūs ėmėte tuos savo skaičius? Iš tikrųjų turbūt kai kada reikia vadovautis ir protingumo kriterijais, nes tie skaičiai tokie yra… Jeigu, tarkim, biržė, kur brandus medis, yra 4,5 hektaro, tai ką daryti? Pusę hektaro palikti? Turbūt būtų galima ieškoti kokių nors kitokių kriterijų ir vis dėlto pasitikėti specialistais, nes čia, žinote, yra labai populiaru. Jeigu kas nors sušunka – tai mažinti iki kokių nors skaičių, bet vis dėlto už tai turi atsakyti specialistai. Ką jūs manote apie tai, kad vis dėlto galbūt kažkokių daugiau logiškų kriterijų turėtų būti negu kad tiktai skaičiai?
J. NEVEROVIČ. Iš tikrųjų mes siūlome tokį sprendimą, kuris įsigaliotų visiems naujiems projektams. Tie, kurie dabar yra patvirtinti, būtų įgyvendinti pagal dabartinę tvarką. Nematome šitos problemos, nes dabartinių projektų neliesime.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Bacvinka.
K. BACVINKA (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, aš manau, jūs tikrai turėtumėte žinoti tą dalyką, kad, sakykim, miškininkai projektuoja vykmečiui, tai yra dešimt metų. Dabar, sakykim, jeigu…
J. NEVEROVIČ. Ar galite…
K. BACVINKA (LVŽSF). …miško savininkas yra pasidaręs miškotvarkos projektą dešimčiai metų, ten yra suprojektuota biržė, sakykim, 4,1, tai kai dabar jam reikės visą miškotvarkos projektą daryti per nauja, o tai kainuoja nemažus pinigus, kas padengs tiems savininkams šitas išlaidas?
J. NEVEROVIČ. Ačiū už jūsų klausimą. Dar kartą pakartosiu – pagal mūsų pasiūlymą tų projektų, kurie yra dabar patvirtinti, nekeisime. Tai galios visiems naujiems projektams. Toks yra pasiūlymas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, kur galėtumėte paryškinti tą skirtumą tarp jūsų ir Vyriausybės projekto?
J. NEVEROVIČ. Ačiū už klausimą. Mūsų pasiūlymas liečia vadinamuosius ūkinius 4A kategorijos miškus, o Vyriausybės projektas analizuoja ir siūlo pakeitimus ir kituose miškuose.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamas Prezidento patarėjau (čia aš), vasario pabaigoje prezidentūroje vyko tikrai įspūdingas forumas miškų klausimu ir ten buvo akivaizdžiai matyti dvi skirtingos grupės ir ieškota balanso, kaip tvariai ūkininkauti miškuose, ką reikia saugoti ir ko nesaugoti. Šiandien Vyriausybė ir ministras K. Mažeika pateikė, kiek saugoti daugiau ir intensyviai saugoti, bet natūralus atsakymas tame forume, kuris vyko prezidentūroje Prezidento iniciatyva ir Prezidentas dalyvavo, buvo tas, kad kitur leisti daugiau, tada intensyviau ten, kur nėra saugomos teritorijos. Dabar per šį posėdį pateikiamos abidvi alternatyvos: saugomose saugoti itin griežtai, o jūsų dabar projektas yra, kad kur menkaverčiai miškai, tarkim, Rietavo giria, kur yra žmonių mažai, saugomų vietovių mažai, ir ten saugoti dar stipriau.
PIRMININKAS. Klauskite!
S. GENTVILAS (LSF). Kur tas balansas?
J. NEVEROVIČ. Ačiū už jūsų klausimą. Aš manau, kad atsakymas yra vis dėlto rasti kompromisinį sprendimą, kuris būtų suderintas su visomis interesų grupėmis: ir su miškininkais, ir su tais, kurie serga už tai, kad kuo mažiau būtų kirtimų, ir su profesoriais, ir su tais, kurie tiesiog laisvalaikiu į mišką nueina. Tam reikia mokslinio darbo, tam reikia miškų strategijos. Matyt, tie įstatymų pakeitimai eina atliepiant tą lūkestį, kad bus greiti sprendimai. Visuomenė vis tiek to laukia. O tuo metu specialistai, ministerija dirba su Miškų strategija. Tikėkimės, kad pavyks rasti tuos kompromisus ir juos išgryninti.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Toliau – motyvai. Motyvai po pateikimo. Už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Ačiū kolegai, iš tiesų turbūt klausimų yra ir bus dar daugiau. Kolegai Simonui norėčiau tik pasakyti, kad tai nebuvo forumas ar konferencija prezidentūroje, tai buvo turbūt daugybės dar laukiančių susirinkimų, ar tai bus nuotoliniu būdu, o jeigu pasibaigs karantinas, gyvai, su visomis suinteresuotomis pusėmis susitikimai regionuose, turbūt tuose karštuose taškuose, kad galėtume, rengdami Miškų strategiją ateinančiam dešimtmečiui išdiskutuoti ir atsakyti visuomenei, turbūt ir išgirsti visuomenę ir jos lūkesčius apie tai, kokios miškininkystės, kokių galbūt prioritetinių krypčių norime ateinantį dešimtmetį.
Manau, kad tikrai negali būti sprendimai priimami pagal tai, kuri pusė garsiau rėkia. Turbūt reikia išgirsti ir mokslininkus, ir specialistus, ir atsižvelgti į tarptautinę patirtį, kas yra daroma. Tikrai suprantu ir kviečiu pritarti šiam projektui, manau, kad tikrai bus galima sujungti šiuos abu projektus kartu ir vėlgi toliau tęsti diskusijas, ieškoti to balanso, apie kurį mes kalbame, ir tokiu būdu priimti geriausius sprendimus. Turbūt reikia susitelkti ir girdėti visas puses.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Bacvinka.
K. BACVINKA (LVŽSF). Dabar dėl šio siūlymo, kad mažintume biržės plotus. Aš manau, tai išvis nėra, sakykim, koks nors ekosistemos saugojimas, nes nemažinant kirtimų normos, o mažinant kirtimų plotus, vadinasi, mes į tą patį mišką eisime daugiau kartų, tai mes jį ten daugiau kartų pažeidinėsime ir, sakykim, ekosistemoms bus daroma kaip tik didesnė žala. Aš sakyčiau, šitas siūlymas yra kaip ir… Siūlyčiau nepritarti aš jam.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, pereisime prie balsavimų, nes V. Simuliko nėra, jis yra vienintelis Miškų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto autorius. [...]
[...] 20.29 val. Miškų įstatymo Nr. I-671 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4246 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-21 klausimas – Miškų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4246, jį pristatė J. Neverovičius. Ką tik įvyko pateikimas. Kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Pritariame? Pritariame. Papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Ar reikalingas komitetas? Reikalingas. Matau komiteto pirmininko reakciją, kad… (Balsai salėje)
Po pateikimo norite balsuoti? Gerai. (Balsai salėje) Aš paklausiu, ar pritariame bendru sutarimu. Gerai, balsuojame tada po pateikimo dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4246. Pritariantieji pateikimui balsuoja už.
Balsavo 84 Seimo nariai: už balsavo 70, prieš – 2, susilaikė 12 Seimo narių. Po pateikimo projektui pritarta. K. Bacvinka. Prašom.
K. BACVINKA (LVŽSF). Vyriausybės išvados prašytume.
PIRMININKAS. K. Bacvinka prašo Vyriausybės išvados. Pritariame? Prašymui pritariame.
Ar dėl komitetų jau susitarėme? Aplinkos apsaugos komitetas ir Kaimo reikalų komitetas, sako, reikalingi. Tai pritariame abiem šiems komitetams. Ir siūloma svarstyti birželio 11 dieną. Pritariame bendru sutarimu [...]
Taigi, po pateikimo abiems projektams pritarta, dabar laukia svarstymai Seimo Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetuose.
🔹Į darbotvarkę taipogi buvo įrašytas aplinkosaugos aktyvistų inspiruotas ir Seimo nario Valerij Simulik registruotas Miškų įstatymo Nr. I-671 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-2810(2)) [https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/9f73c050f7b311e895b0d54d3db20123], kuriuo norima įtvirtinti, kad mišku nebūtų laikomos kirtavietės, želdintinos miško aikštės, žuvę medynai ir pan. Bet nebuvo pateiktas (nes nedalyvavo posėdyje V.Simulik)
➡ 2020-04-07 Seimo vakarinio posėdžio Nr. 387 video įrašas: https://youtu.be/ePizNZ2O-CQ?t=5428 ]
Sekite naujienas LMSA paskyroje soc.tinkle Facebook:
|