Naująjį aplinkos ministrą Simoną Gentvilą puolė ir įvairiai priekaištavo jam dar net  nepradėjus dirbti. Vienas tokių nepelnytų priekaištų- kad jis pats yra miško savininkas, todėl negalėtų inicijuoti vienintelio tokio ES šalyse 5 proc. mokesčio miško savininkams panaikinimo. Savo paskyroje soc.tinkle Facebook Simonas Gentvilas patvirtino tai, ko niekada neslėpė- kad yra miško savininkas. Ir paaiškino išsamiau. >>

Bėgant paskutinėms 2020-ųjų metų valandoms „Ūkininko patarėjas“ žemdirbių, agroverslo atstovų paprašė įvertinti besibaigiančius metus ir pasidalyti mintimis, su kokiomis nuotaikomis bei problemomis žengia į 2021-uosius. Tarp pasisakiusiųjų- LMSA pirmininkas Algis Gaižutis. Plačiau- UP.lt straipsnyje "Žemdirbiams 2021-ieji – vilčių metai. Tik ar joms tikrai lemta išsipildyti?" >>

"Labai keistas tas atskirų gamtininkų skelbiamas gyvų, žaliuojančių ir tvarkingai ūkiškai prižiūrimų miškų,  tarsi atgyvenų,  niekinimas.  Visuomenei peršamas kontraversiškas požiūris, atseit,   gražus ir labai vertingas tik  netvarkomas, išvartų pilnas miškas.[...] Buvo laikai, kai Amerikos kolonistai suvarė visus vietos gyventojus į rezervatus  ir laikėsi ciniškos nuostatos:  geriausias indėnas – negyvas indėnas. Todėl pernai ir palikta Punios šile žūti per 12000 kub. metrų kenkėjų nugraužtos negyvos eglių medienos. Mums, itin bukiems vieciniams, su panieka aiškinama - tai ne žala valstybei ir miškui,  tos negyvos eglės yra Punios šilo vertybių gelbėjimui. Tarsi šimtamečiai žaliuojantys medžiai būtų beverčiai... ",- dalinasi pastebėjimais mūsų portalui atsiųstame straipsnyje Kazimieras Sventickas, Pilietinės iniciatyvos draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkas. Siūlome susipažinti su autoriaus nuomone. >>

Pirmoje straipsnio dalyje analizavome, kuo gi aplinkosaugininkams neįtinka ūkiniai miškai, kodėl dabar bandoma gerai diferencijuotas pagal ūkinį režimą Lietuvos saugomas teritorijas, suskirstytas į rezervatus, nacionalinius bei regioninius parkus, draustinius ir kt. sudėti į vieną dėžę ir visose jose uždrausti miškų ūkinę veiklą. Antrojoje dalyje aptarsime, ar augantis radikalizmas gamtosaugoje galutinai sužlugdys miškų ūkį. Ir pateiksime dvi galimas prognozes. >>

"Pastaraisiais metais itin aršiai viešojoje žiniasklaidoje puolamas tradicinis ūkininkavimas Lietuvos miškuose. Miško kirtimai ir medienos sunaudojimas imtas vadinti miškų naikinimu, kurį reikia uždrausti. Šiems agitatoriams visiškai nesvarbu tai, kad mediena daugeliui žmogaus vartojamų dalykų neturi lygiaverčio pakaitalo ar esami, dažniausia plastikiniai jos pakaitalai yra arba žalingi aplinkai, arba jų gamybai naudojami senkantys iškastiniai resursai, kaip metalai, nafta ar dujos. Tuo tarpu mediena yra ekologiškas, savaime atsikuriantis arba nesunkiai atkuriamas resursas, kuriuo galima nenutrūkstamai naudotis."- pastebi nusipelnęs Lietuvos miškininkas, LMSA Garbės narys Algirdas Antanas Brukas. [Straipsnio I dalis skelbiama ir portale DELFI ...>>>] >>

Padauguvos girininkas Kęstutis Markevičius tikina, kad Lietuvoje miškų pasodinama daugiau, nei iškertama. „Šis procesas griežtai kontroliuojamas, tad kalbos apie beatodairišką miško kirtimą yra nepagrįstos“, – sako jis. Jau 35-erius metus girininku dirbantis vyras taip pat rūpinasi partizanų atminimo išsaugojimu, norintiems veda ekskursijas paklausyti elnių baubimo, yra Kauno medžiotojų sąjungos prezidentas. Apie tai, kodėl medžioklė yra neatsiejama gamtosaugos dalis, apie patriotinį jaunimo auklėjimą ir prosenelį girininką, kuris savo sūnui gerai į kailį įkrėtė už tai, kad eglaitę nukirto – pokalbis su K. Markevičiumi „Kauno dienos“ studijoje. >>

Portalo Miskininkas.eu kalbintas Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas dr. Nerijus Kupstaitis sako  galįs labai daug pasakoti apie savo mokslus, darbus, šeimą. Jis jau du dešimtmečius dirba Aplinkos ministerijoje už miškus atsakinguose padaliniuose. Tad paatvirauja ir apie sprendimų priėmimo užkulsius. Miškų politika, pasak specialisto, yra menas, kaip tu gebi suderinti skirtingus žmonių poreikius miškams, žinoti, kas yra teisinga mūsų miškams ir žmonėms. >>