Trumpa 2006 m. Lietuvos miško asociacijos veklos ataskaita

Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA)- nuo 1993 metų veikianti įtakingiausia nacionalinė privačių miškų savininkus atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje. Privačių miškų plotas 2006.01.01 sudarė 717,2 tūkst.ha, o privačių miškų savininkų skaičius siekė 213 tūkst. Vidutinis valdos dydis vienam savininkui– 3,4 ha. Pasibaigus žemės reformai, miško savininkų susidarys apie 250 tūkst. Jie valdys beveik pusę šalies miškų.

Lietuvos miško savininkų asociacija įgyvendinadama savo užsibrėžtus tikslus ne tik atstovauja miško savininkus nacionaliniu bei tarptautiniais mastais, bet ir nuolat konsultuoja miško savininkus telefonu bei atvykus į skyrius ar administracijos biurą.

LMSA valdybos narių ir aktyvo buvo suformuluoti ir pateikti 21 pareiškimas bei pasiūlymai teisės aktams 2006 metais. Daugiausiai pastabų bei pasiūlymų sulaukė LR Aplinkos ministerija bei LR Žemės ūkio ministerija dėl:

• KPP 2007-2013 m. tobulinimo,
• miškų, priskirtų miško parkams, sugrąžinimo savininkams,
• miškotvarkos projekto rengimo taisyklių,
• medžioklės įstatymo,
• kompensavimo už ūkinės veiklos apribojimus saugomose teritorijose.

Dažniausiai miško savininkai konsultuojasi esminiais ūkininkavimo miške klausimais: įstatymais, reglamentuojančiais ūkininkavimą privačiame miške, miško bei medienos kaina, kas labiau verta, ūkininkauti pačiam, ar parduoti mišką. Daug klausimų kyla dėl ūkininkavimo apribojimų privačiame miške.  

2006 m. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) priimė paraiškų įveisti daugiau nei 2300 ha miško. Tuo tarpų LMSA narių bei bendradarbiaujančių įmonių parengta paraiškų įveisti 334 ha miško. Tai sudaro apie 14 proc. viso 2007 m. planuojamo įveisti miško ploto, pasinaudojant ES parama.

Taip pat LMSA tęsia rinkos informacinės sistemos INFOMEDIS veiklą. Šios sistemos tikslas yra teikti įmonėms bei miško savininkams aktualią informaciją apie medienos kainas, pasiūlą bei paklausą. Duomenis INFOMEDŽIUI 2006 m. teikė UAB "Aukštaitijos girios", MSK "Aukštaitijos šilas", UAB "Bangenės miškas", UAB "Dzūkijos miškas", UAB "Ekomediena", KB "Rokiškio šilas".

Be kasdieninės veiklos Lietuvos miško savininkų asociacija 2006 m. dalyvavo 7 projektuose:

• Seminarų ciklas „Kompensacijos privataus miško savininkams, kurių valdose nustatyti veiklos apribojimai“
• Privačių miškų savininkų 5 dienų trukmės mokymo kursai
• Vienos dienos renginiai, skirti privačių miškų savininkų mokymui ir švietimui (Miško dienos)
• Seminarų ciklas pagal KPP priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“
• Lietuvos miško sektoriaus technologinė platforma
• „Baltic Forest“
• „5 Eures“

Seminarų ciklas „kompensacijos privataus miško savininkams, kurių valdose nustatyti veiklos apribojimai“

Lietuvos miško savininkų asociacija iš LR Aplinkos ministerijos finansuojamų lėšų  2006 m. sausio – vasario mėnesiais organizavo 6 seminarus miško savininkams tema „Kompensacijos privataus miško savininkams kurių valdose nustatyti veiklos apribojimai“. Seminarai buvo organizuoti Vilniuje, Merkinėje, Moletuose, Kaune, Raseiniuose ir Biržuose. Seminaruose dalyvavo 151 miško savininkas.

Per paskaitas miško savininkai buvo supažindinti su 2004 m. gruodžio 3d. LRV nutarimu Nr. 1578 ir jiems paaiškinta esama tvarkadėl kompensacijų iškokėjimo miško savininkams, kurių valdose steigiama saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai.

Privačių miškų savininkų 5 dienų trukmės mokymo kursai

Projekto trukmė – 2006 m. liepos 1d. – 2007 m. liepos 1d.

Iki projekto pabaigos iš viso bus suorganizuota ne mažiau kaip 50 mokymo kursų skirtingų savivaldybių teritorijose ir apmokyta ne mažiau kaip 1000 miško savininkų.

5 dienų (40 val.) apimties kursai vykdomi pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo pagrindų mokymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr.D1-226. Sėkmingai išlaikiusiems egzaminą  išduodami pažymėjimai, suteikiantys teisę ženklinti kirstinus medžius.

Visi mokymo kursai susideda iš teorinės dalies, kuri sudaro apie 70-80 proc. mokymo kursų laiko, ir praktinės dalies miške paruoštuose demonstraciniuose plotuose, kuri sudaro apie 20-30 proc. mokymo kursų laiko.

Projekto įgyvendintojai - Lietuvos miško savininkų asociacija, VšĮ „Privačių miškų plėtros centras“ ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - turi ilgametę patirtį organizuojant ir mokant privačius miško savininkus pagal patvirtintas mokymo programas.

Per 2006 m. Lietuvos miško savininkų asociacija surengė 13 penkių dienų trukmės kursų ciklų 356 privačių miškų savininkams.

Miško dienos finansuojamos LR Aplinkos ministerijos lėšomis.

Vienos dienos renginiai, skirti privačių miškų savininkų mokymui ir švietimui ("Miško dienos")

Projekto trukmė – 2006 m. liepos 1d. – 2007 m. liepos 1d.

Iki projekto pabaigos iš viso turi būti suorganizuotos 25 Miško dienos, kuriose iš viso dalyvaus ne mažiau 500 miško savininkų;

Kiekviena Miško diena bus ne trumpesnė kaip 4 valandų trukmės ir pagal galimybę  (priklausomai nuo oro sąlygų), surengta miške.  Renginiai organizuojami vadovaujantis metodine medžiaga “Patarimai miškų ūkio konsultantams” (Vilnius, 2003), bei skirti supažindinti privačių miškų savininkus su svarbiausiais privataus miško tvarkymo ir naudojimo teisiniais reikalavimais ir konkrečių miškų ūkio darbų vykdymo pavyzdžiais, propaguojant tinkamą privačių miškų tvarkymą bei miško savininkų bendradarbiavimą.

Lietuvos miško savininkų asociacijos tikslas suteikti miško savininkui pagrindinių žinių, būtinų pradedant savarankiškai tvarkytis savo miško valdoje. Tai sieks užpildyti didžiulę informacijos spragą, egzistuojančią besiformuojančiame privačiame Lietuvos miškų ūkyje.

Per 2006 m. Lietuvos miško savininkų asociacija surengė 19 vienos dienos renginių, skirtų privatiems miško savininkams. Viso renginiuose dalyvavo 404 miško savininkai, vidutiniškai po 21 savininkų kiekviename renginyje.

Gausiausiai renginį aplankė miško savininkai Raseinių rajone, kur sulaukta nei 39 renginio dalyvių. Šioje miško dienoje dalyvavo  atstovai ir iš LR Aplinkos ministerijos – viceministras Z. Truskauskas bei Privačių miškų skyriaus vedėjas N. Kupstaitis.

Miško dienos finansuojamos LR Aplinkos ministerijos lėšomis.

Lietuvos miškų sektoriaus technologinė platforma

Nacionalinės miškų sektoriaus technologinės platformos steigime dalyvauja 5 verslo sektoriaus atstovai (Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija “Lietuvos mediena”, Lietuvos biokuro teikėjų ir gamintojų asociacija, UAB „Vakarų medienos grupė“, Vakarų Lietuvos medžio perdirbėjų ir eksportuotojų asociacija, Rąstinių namų gamintojų asociacija), 3 mokslo sektoriaus atstovai (Lietuvos miškų institutas, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija) bei administruojantis partneris (Lietuvos miško savininkų asociacija). Lietuvos miškų sektoriaus technologinės platformos bendrieji tikslai sutampa su Europos Sąjungos miškų sektoriaus technologinės platformos tikslais.

Nacionalinės miškų sektoriaus technologinės platformos tikslas artimiausiam dešimtmečiui  – sujungiant verslo galimybes ir mokslo pasiekimus, stiprinti miškų ūkio sektoriaus poziciją socialiniame, biologiniame bei verslo/ekonominiame šalies bei pasaulio kontekste.

Pagrindiniai uždaviniai:

·         Patenkinti daugiafunkcinius miško išteklių poreikius ir jų darnų vystymąsi;

·         Padidinti miško biomasės tinkamumą ir naudojimą produkcijai ir energijai;

·         Našių naujųjų technologijų gamybos procesų plėtra ir panaudojimas, įtraukiant mažesnį energijos suvartojimą;

·         Novatoriškų, pažangių produktų, skirtų besikeičiantiems rinkos ir vartotojų poreikiams, plėtra;

·         Didinti sektoriaus mokslinę bazę, apimant kitų mokslo sričių laimėjimus;

·         Įkurti aukštus reikalavimus atitinkančią mokymo bei kursų sistemą;

·         Užtikrinti grįžtamąjį komunikacijos procesą su visuomene bei politikos atstovais.

Projekto pagrindiniai tikslai yra trys:

1.        Parengti Nacionalinės miškų sektoriaus technologijų platformos galimybių studiją „Nacionalinės miškų sektoriaus technologinės platformos perspektyvos“, kuri pagristų Nacionalinės miškų sektoriaus technologijų platformos perspektyvumą bei strateginių tyrimų plano rengimo prielaidas.

2.      Parengti Nacionalinės miškų sektoriaus technologijų platformos plėtros strategiją (viziją) „Nacionalinė miškų sektoriaus vizija 2030“ kuri atspindėtų verslo ir mokslo bendruomenės susitarimą dėl strateginės Nacionalinės miškų sektoriaus technologijų platformos veiklos, ilgalaikius prioritetinių tyrimų ir technologinės plėtros tikslus.

3.     Aktyviai įsijungti į Europos Sąjungos miškų sektoriaus technologinės platformos veiklą.

„Baltic Forest“

Lietuvos miško savininkų asociacija 2006 m. pradėjo 2 metus truksiantį projektą, kurio dalyvėmis yra Baltijos jūros regiono šalys.

„Baltic Forest“ – tai tarptautinis projektas, kurio dalyvėmis yra Baltijos jūros regiono šalys. Pagrindinis projekto tikslas yra sustiprinti darnią regionų plėtrą Baltijos jūros regione, remiantis miškų išteklių naudojimu ir valdymu, skatinant daugiafunkcinį, tarpsektorinį bendradarbiavimą. Teritorijų erdvinio planavimo, miškų ūkio veiklos organizavimo ir saugomų  teritorijų steigimo nesuderinta/nekoordinuojama veikla ar problemų sprendimo patirties neturėjimas dažnai trukdo regionų  plėtrai. Panaudojant projekte dalyvaujančių šalių patirtimi yra siekiama užtikrinti miškų sektoriaus darnią plėtrą bei padidinti jo indėlį į regiono plėtrą. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas nedideliems valstybiniams bei privatiems miško vienetams. Projektas vykdomas 2006-01-01 – 2007-12-31.

„5 Eures“

2005 m. prasidėjęs traptautinis projektas „5 Eures“ tęsis iki 2007 m. pabaigos.

Projekto prioritetai padidinant atsinaujinančių energijos išteklių - medienos biokuro panaudojimą šilumos ir elektros energijos gamybai ir mažinti klimato kaitą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą.

Miško kirtimo ir ugdymo atliekų naudojimas leidžia, neįtakojant aplinkos ir biologinės įvairovės, didinti natūralių atsinaujinančių gamtinių resursų panaudojimą. Žinių ir praktinių įgūdžių perteikimas kartu su naujausiomis technologijomis kaip kompleksiškai naudoti medienos resursus leidžia subalansuotai naudoti miško resursus bei nepažeisti bioįvairovės.

Kirtimo atliekų kaip biokuro žaliavos naudojimas reikalauja atitinkamų žinių ir praktinių įgūdžių bei gamybos technologijos pakeitimų. Šiuo metu kirtimo atliekos sudaro nežymią dalį biokuro žaliavų. Potencialas yra didžiulis, nes vadovaujantis Skandinavijos šalių patirtimi, Lietuvoje kirtimo atliekų panaudojimo lygis gali sudaryti iki 20-25 proc. viso gaminamo biokuro. Šie resursai šiandien nepanaudojami ir lieka miške tiek po šviesinimo darbų tiek po einamųjų ir plynų kirtimų. Šių resursų naudojimas leistų ekonomiškiau ūkininkauti, bei padengtų dalį miško priežiūros sąnaudų.

Papildomos galimybės didinti atsinaujinančią biomasę atsiranda įveisiant naujus miškus nederlingose žemėse (greitai augantys energetiniai medynai).

Projektas numato pademonstruoti ir įdiegti adaptuotus miško kirtimo atliekų panaudojimo metodus vadovaujantis tausojančiu aplinką ūkininkavimu privačių miškų sektoriuje. Peržiūrėjus visą seką “Nuo miško iki katilinės” bus pasiūlyti ir pagal vietinių rangovų ir miškininkų sugebėjimus pritaikyti biokuro ruošimo miške metodai. Teorinis ir praktinis miško savininkų ir rangovų mokymas leis padidinti biokuro žaliavos gamybą bei aprūpins žaliava įmones gaminančias energiją. Taip pat atsiras papildomi malkinės medienos kiekiai regiono gyventojų būstų šildymui.

Projekto organizatoriai - Lietuvos miško savininkų asociacija ir UAB „Bionovus“.

Projektas finansuojamas Europos komisijos lėšomis.

2005 m. LMSA veiklos ataskaita >>

2004 m. LMSA veiklos ataskaita >>

Bendra 1994-2004 m. veiklos ataskaita >>