2009m. medienos sektoriaus apyvarta buvo sumažėjusi net 25%,  o 2010m. vėl išaugo (1 grafikas), tačiau prieš krize buvusio lygio taip ir  nepasiekė, pritrūko  400 mln.lt, nors jo dalis visos pramonės apyvartoje   padidėjo iki 10,7%.  Prieš krizę buvusį apyvartos lygį 2010m. jau pasiekė ir pralenkė tik popieriaus pramonė.

Medienos sektoriaus vaidmuo Lietuvos ūkiui  reikšmingas ne tik savo finansinės apyvartos dydžiu, dirbančiųjų ir veikiančių įmonių skaičiumi, bet ir dėl jau seniai susiklosčiusių  vidaus ir užsienio prekybos ryšių.  Jis dabar pajėgus supirkti ir panaudoti visas šalyje gaunamas medienos žaliavas, pilnai aprūpinti statybas visų rūšių medienos medžiagomis  ir gaminiais, vidaus rinką baldais ir įvairia popieriaus produkcija, visas pramonės šakas ir žemės ūkį jiems būtina medine, kartonine, popierine  tara, didelę dalį produkcijos  dar ir sėkmingai eksportuoti.

1 grafikas

Krizė ir kitos pramonei nepalankios pastarųjų metų aplinkybės  2008-2009m.  daug pažeidė ir medienos sektoriaus veiklą ir plėtrą, sunaikino keliolika įvairaus dydžio įmonių, kitos privalėjo mažinti gamybą, buvo praradusios produkcijos realizavimo partnerius. Todėl, kaip ir tikėtasi, 2010m. buvo ne plėtros, augimo, o tik buvusios veiklos atsigavimo metais.  Galima pasidžiaugti, kad sunkmetis nevienodai paveikė visas įmones, kad tuo pat metu kai vienos iš jų siaurino gamybą, bankrutavo ir likvidavosi, kitos sėkmingai dirbdamos ir augdamos kompensavo pirmųjų praradimus.  Keletas tokių, sėkmingai sunkmetį pergyvenusių, įmonių parodytos 1 lentelėje.

1 lentelė.  Sėkmingų įmonių produkcija, mln. lt               

Neabejoju, kad daugumos medienos sektoriaus įmonių  pastarųjų metų veiklos sėkmę nulėmė, ne tiek krizė, jos aplinkybės, kiek savininkų, vadovų ir specialistų kvalifikacija, patirtis ir ryžtas, gebėjimas dirbti ir veikti esant ekstremalioms sąlygoms, praradus prekybos partnerius, apyvartines lėšas,  negaunant kreditų ir pan. Todėl krizė bus atnešusi ne tik daug materialinės ir moralinės žalos, bet ir davusi nemažai naudos, egzaminavusi, atrinkusi ir užgrūdinusi  įmonių vadovus, paruošusi juos naujiems išbandymams.  Krizės pabaigos dar nematyti,  nežinomi tolimesni jos keliai. Dar ne laikas skaičiuoti ir  krizės nuostolius. Dabar apie juos kalbame tik tiek kiek jie matomi paprasta akimi. Statistika rodo, kad sumažėjusios yra įmonių pajamos, pelnas, turtas ir ypač materialinės investicijos.

Manau, kad keletos didesnių ar mažesnių įmonių praradimas dar nėra didelis nuostolis.  Patirtis rodo, kad įmones naikina ne tik sunkmečiai, bet ir nepakankamai kvalifikuoti, o kartais ir piktavaliai savininkai. Svarbiau turėti, kad ir mažiau, tačiau gerai įrengtų, patikimai dirbančių, gerą produkciją gaminančių, gerą vardą turinčių perspektyvių įmonių. Mūsų medienos sektorių šalyje ir užsienyje dabar reprezentuoja dešimt sėkmingai krize pergyvenusių įmonių, kurių kiekvienos  metinė apyvarta didesnė kaip 100 mln.lt ir dvigubai daugiau įmonių kurių metinė apyvarta yra 20-100 mln. lt intervale, kurios jau turi patirtį ir gerą vardą, toliau auga.  

Tuo pat metu dar turime pernelyg daug  mažų individualių, modernios technologinės įrangos negebančių įsigyti, antisanitarinėmis sąlygomis ir abejotinai rentabiliai dirbančių,  tik pjautinę medieną gaminančių ir  visai neperspektyvių  įmonių.  Vėliau ar anksčiau jos  turės išnykti.  Galima pasidžiaugti, kad 2010m. vėl atsigavo keletas didesnių ir  bankrotus  pergyvenusių įmonių. Iš tokių  pirmiausia paminėtinos baldų gamybos įmonės „Narbutas ir Ko", „Venta", „Dalios baldai" ir „Kauno popierius". Pastaroji jau keletą kartų bankrutavusi vėl atgijo. Labai reikšmingas 2010m. medienos sektoriaus veiklos įvykis yra „Grigiškų" bendrovės sprendimas nupirkti  „UAB Klaipėdos kartonas" akcijas ir taip dalinai koncentruoti gofruoto kartono ir jo taros gamybą.

            Ypač geri yra 2010m. medienos prekių užsienio prekybos rezultatai: eksportas augo sparčiau už importą, ir toliau didėjo teigiamas prekybos balansas, kas ypač aktualu visam Lietuvos užsienio prekybos balansui (2 grafikas). Dar reikšmingiau, kad pasiektas ir medienos prekių eksporto rekordas, viršyta 5 mlrd. lt riba. (3 grafikas).Tiek medienos prekių Lietuva anksčiau niekada dar nėra eksportavusi. Daugiau negu ankstesniais metais eksportuota baldų ir popieriaus prekių, geri yra ir struktūriniai poslinkiai, išaugo vertingesnių prekių(baldų, popieriaus dirbinių) dalis.

2 grafikas

3 grafikas

Medienos prekių importo sudėtyje didžioji dalis, kaip ir anksčiau, tenka popieriui ir jo dirbiniams, ženkliai sumažėjęs yra baldų importas. Turime jau keletą palyginti stambių ir didelę patirtį turinčių medienos prekių, pirmiausia baldų eksportuotojų, kurių eksporto apyvarta didesnė negu 100mln.lt,  o „Vilniaus baldų" 2010m. ji buvo  jau buvo visai artima ir 200mln,lt.(2 lentelė).

                 2.  lentelė. Didžiausi medienos prekių eksportuotojai, mln. Lt

Baigiant šią trumpą Lietuvos medienos sektoriaus 2010m, veiklos apžvalgą dar būtina pridurti, kad ją pastaraisiais metais  komplikavo ir  medienos žaliavų rinkos problemos, nuolat skelbiamas padarinės apvaliosios medienos trūkumas,  niekaip nevaldomas jos eksportas bei nuolatinės Generalinės urėdijos kurstomos intrigos siekiant supriešinti medienos rinkos dalyvius.

Jau ne kartą rašiau, kad Lietuvoje mažėja pramoninis medienos žaliavų sunaudojimas, kad jų rinka yra pakankamai subalansuota, kad apie tai rodo viešai skelbiamas Statistikos departamento informacija. Neturime didelių apvaliosios medienos naudotojų, nėra naujų didelių įmonių statybos iniciatorių, o problemų atsiranda tik dėl niekaip ne valdomo apvaliosios medienos eksporto, dėl čia tarpstančių spekuliantų veiklos.

Tuo pat metu Generalinės urėdijos apmokėtose publikacijose nepaliaujamai buvo skelbiama apie labai didelę ir nuolat augančią apvaliosios medienos paklausą, apie „medienos ryklių" interesus supirkti ir sunaikinti valstybės miškus kartu su Generaline urėdija ir  jos vadovais. Generalinės urėdijos priešais jau tapo ir kai kurie žinomi miškininkystės mokslininkai, anksčiau buvę miškų žinybos vadovai ir net privačių miškų savininkai. Daugumas generalinės urėdijos skelbtų „idėjų"  nevertos  jokio dėmesio, o tariamus „medienos ryklius"(suprask medienos naudotojus) ir bent kiek suprantančius  šiuolaikines miškų ūkio problemas pykdo tik todėl, kad jos skelbiamos valstybinės institucijos vardu ir už medienos pirkėjų pinigus.    

2011-02-27
prof.dr. Antanas Morkevičius