
Seimas 2011 m. gegužės 17 d. rytiniame posėdyje priėmė Miškų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIP-1649(3), kuriomis yra įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas reglamentuoti išimtinius atvejus, kada miško žemė galės būti paverčiama kitomis naudmenomis. Už šiuos įstatymo pakeitimus balsavo 61 Seimo narys, prieš – 18, susilaikė 37 parlamentarai.
Priimtomis pataisomis Seimas nusprendė išimtinius atvejus, kai miško žemė galės būti paverčiama kitomis naudmenomis, taikyti: valstybinės svarbos objektams įrengti; inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti; visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti; naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, kai toje pačioje savivaldybėje nėra galimybės eksploatuoti šias iškasenas ne miško žemėje, Vyriausybės nustatyta tvarka; krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiems krašto apsaugos tikslams, formuoti; atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms, formuoti kai nėra galimybės formuoti tokias teritorijas ne miško žemėje; buvusioms sodyboms atstatyti privačioje miško žemėje, kai šių sodybų buvimo juridinis faktas nustatytas vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu pagal archyvinius dokumentus. Paversti miško žemę kitomis naudmenomis bus draudžiama I grupės miškuose, II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose, III grupės – draustinių miškuose ir valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose. Pagal priimtas pataisas miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose miško žemę paversti kitomis naudmenomis bus leidžiama tik valstybinės svarbos objektams įrengti, inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti ir visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti. Pagal įstatymo pakeitimus asmenys, inicijuosiantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalės sumokėti į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose bus mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. Privačios miško žemės savininkai, organizuosiantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalės Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją. Reikalavimai įveisti mišką arba sumokėti piniginę kompensaciją bus netaikomi už tą kitomis naudmenomis paverčiamos žemės dalį, kurioje ne trumpesniam kaip 20 metų laikotarpiui bus formuojami atskirieji želdynai. Seimas taip pat patikslino nuostatas dėl privačios miško valdos skaidymo į dalis. Šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtinta, kad privati miško valda negali būti skaidomos į dalis, jeigu šiame sklype esančios miško žemės plotas bus arba taps mažesnis kaip 5 ha. Priimtais įstatymo pakeitimais nuspręsta, kad ši nuostata negalios, kai bus atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda ar privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, taip pat kai bus atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas. Šis draudimas taip pat nebus taikomas, kai bus atidalijama esanti privati miško valda ar privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti. Ši nuostata negalios ir kai bus atidalijama privati miško valda ar privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė natūraliomis kvartalinių linijų, rajoninės reikšmės, vietinės reikšmės viešųjų kelių, upių ar upelių, melioracijos griovių, aukštos įtampos elektros linijų ribomis. Informaciją paskelbė: Seimo Kanceliarijos Ryšių su visuomene skyrius
VI (PAVASARIO) SESIJOS RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 324STENOGRAMA 2011 m. gegužės 17 d. [...] 10.17 val. Miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1649(3) (priėmimo tęsinys) PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS‑LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, darbotvarkės antrasis klausimas – Miškų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimas. Priėmimas tęsiasi, kadangi praeitame posėdyje nebaigtas. Kviečiu į Seimo tribūną Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką. Prašom dėmesio ir susikaupimo, kad galėtume išspręsti dėl visų pasiūlytų pataisų ir papildymų, kuriuos dar liko apsvarstyti. Taigi mes dar esame nebaigę 2 straipsnio, t. y. 11 straipsnio 1 dalies, 7 punkto visų pataisų apsvarstyti. Statutas sako, kad nesvarstomi tiek tie pasiūlymai, kurie prieštarauja anksčiau priimtiesiems. Pagal mūsų pateiktų pasiūlymų seką dabar yra Seimo narių A. Stancikienės ir daugelio kitų pasiūlymas dėl 7 punkto, jau Seimo pritartos redakcijos, papildymo dar įrašant žodžius, kurie yra išryškinti jūsų pagalbinėje medžiagoje. Aš matau, kad šitie pasiūlymai neprieštarauja priimtam įstatymo punktui. Pirmiausia aš teikimo autorių noriu paklausti, ar pataisų teikėjai siūlo, prašo svarstyti šią pataisą, kuri yra balandžio 21 d., nes dar yra ir kita jūsų pataisa – balandžio 26 d. A. Stancikienė. A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Prašom svarstyti. PIRMININKAS. Jūs prašote svarstyti. Aš klausiu Seimo, ar yra pakankamai remiančių Seimo narių, kad ši pataisa, papildanti 7 punktą 1 dalies, būtų svarstoma? Prašom paspausti mygtukus, kad galėtume žinoti, ar Seimas remia šios pataisos svarstymą. Yra daugiau kaip 29 remiantys Seimo nariai. Dabar komiteto pirmininką prašau pacituoti, truputį paaiškinti Seimui, kokie papildymai yra siūlomi tame kontekste, kuris dabar jau yra pagal priimtą V. Babiliaus pataisą. Pacituokite Seimui. Atsiprašau, dabar įjungiau mikrofoną. J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, dėl 11 straipsnio 7 dalies jau balsavome daug kartų ir buvo nepritarta komiteto pasiūlymui, tačiau buvo pritarta V. Babiliaus suformuluotam pasiūlymui, kuris skambėjo taip: „Pakeisti miškų…“ PIRMININKAS. Atsiprašau, aš tik prašau pacituoti Seimui V. Babiliaus pasiūlymą, kokie papildymai yra siūlomi ir kokia… J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). V. Babiliaus pasiūlymu yra susiaurinama galimybė atstatyti sodybą tik tiesiosios linijos giminaičiams iki antrojo laipsnio imtinai. Ši teisė negali būti perleidžiama. O toliau yra panašiai kaip V. Babiliaus redakcijoje. PIRMININKAS. A. Stancikienė gali kalbėti, motyvuoti šių pataisų reikalingumą. A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog gerbiamajam Seimui norėčiau labai atsakingai priminti. Visų pirma pasakyti, kad nė dėl vienos mūsų analogiškos pataisos priėmimo stadijoje nebuvo balsuota. Mes buvome savo pataisas atsiėmę, prašydami būtent svarstyti šią pataisą. O svarstymo metu Seime būtent tokiai analogiškai pataisai buvo pritarta. Tiesa, dabar ji yra paredaguota atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas, t. y. įvardyti ne tiesioginiai palikuonys, o kaip tai įvardija Civilinis kodeksas. Ir dar atkreipiame dėmesį, kad nebūtų dviprasmybių: Teisės departamentas pasiūlė įrašyti ne tai, kad negali būti nuperkamos išvados arba kad tos nuostatos netaikomos nusipirkusiems nuosavybės teisių atkūrimo išvadas, bet tiesiog pasiūlė formuluotę, kad ši teisė negali būti perleidžiama. Su teisininkais šios nuostatos yra dar kartą teisiškai nugludintos, ir tai yra tos nuostatos, dėl kurių Seimas jau sykį buvo apsisprendęs. PIRMININKAS. E. Jurkevičius nori pasisakyti už pataisas. E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad ir dabar Lietuvoje daug žemių dirvonuoja, tačiau įstatymo projektas ir buvo teikiamas tiems žmonėms, kurie atsikūrė teises, t. y. gavo miško paskirties žemę, ir kad jie galėtų ten atkurti teisybę, kur jų protėviai turėjo sodybas. O mes, jei šiai pataisai nepritarsime… Žinoma, jau įvyko ir turto pardavimo, pirkimo variantų, suteiksime visiems be išimties, turintiems miško žemę, atkurti tą teisingumą. Bet ar tai bus teisingumas, ar atkūrimas, ar pardavimas – susivelia. Taigi aš kviečiu pritarti A. Stancikienės ir kitų Seimo narių pateiktam pasiūlymo projektui, kad mes tikrai suteiktume (…) tiems paveldėtojams, kurie ir paveldėjo tą žemę, atstatyti miško žemėje sodybas. Dėkui. PIRMININKAS. Prieš pataisą kalbės E. Pupinis. E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, praeitą kartą jau buvome priėmę, apsisprendę. Gerbiamojo kolegos V. Babiliaus formuluotė buvo gana išbaigta, ir nemanau, kad mes turėtume motyvuoti tik tuo, kad čia būtinai paveldėtojas tiesioginis. O jeigu pusbrolis? O jeigu tolimesnis giminaitis atsiėmė, kitų nebeliko? Manyčiau, vis dėlto tikrai teisinga formuluotė, kurią mes priėmėme. Perskaitau: „Buvusioms sodyboms atstatyti privačioje miško žemėje, kai šių sodybų buvimo juridinis faktas nustatytas, vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu pagal archyvinius dokumentus.“ Iš tiesų nemanau, kad kur kas geriau griuvėsiai miške negu sutvarkyta teritorija. Juo labiau kad privažiavimai paprastai senose teritorijose išlikę. Tai nematau čia nieko blogo, kad kažkur buvusioje sodyboje įsikurs kas nors ir bus atstatyta sodyba, o ne liks griuvėsiai. Siūlau nepritarti šiai pataisai. PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kviečiu balsuoti dėl 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto jau mūsų priimtos redakcijos, papildyti A. Stancikienės ir daugelio kitų Seimo narių papildymais ir patikslinus paskutiniojo sakinio redakciją. Prašom balsuoti. Už balsavus 44, prieš – 12, susilaikius 44, šios Seimo narių grupės papildymai ir redakcinė pataisa nepriimta. S. Pečeliūnas. Prašom. S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mielieji kolegos, kviesčiau jus vis dėlto paskaityti Lietuvos Respublikos Konstituciją. Praėjusiame posėdyje mes apribojome teismo galias, liepdami jam nagrinėti tik archyvinius dokumentus, o ne visa, kas tuo klausimu yra. Dabar norėjome apriboti paveldėjimo teises. PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, ar reikia komentuoti dabar? Seimas balsavo ir išsprendė. S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Aš pasakau, kad toliau priimant šitą įstatymą aš balsavimuose nedalyvausiu ir vadovausiuosi Seimo nario duota priesaika. Aš įsipareigojau laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Tai, kas dabar vyksta, neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, ir tokie siūlymai šiame Seime net neturėjo būti pateikti. Kadangi tai ir toliau vyksta, kviečiu ir jus laikytis savo duotos priesaikos. Ačiū. PIRMININKAS. A. Stancikienės ir kitų Seimo narių 26 d. pataisos jau nėra prasmės svarstyti, nes ji nieko naujo nesuteikia. Seimo nario R. Sinkevičiaus ir S. Giedraičio pataisa prieštarauja Seimo priimtam 7 punktui. Ji neturi būti svarstoma. A. Šedžiaus pataisa papildyti 8 punktu yra pateikta antrajai redakcijai. Ji nesvarstoma. Dabar reikėtų spręsti klausimą, ar bus svarstoma Seimo nario E. Pupinio pataisa, kuriai komitetas nepritarė. Ji yra pateikta balandžio 28 d. jūsų pagalbinėje medžiagoje, 10 puslapyje. E. Pupinis kreipiasi į Seimą kviesdamas… E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų ilgai ieškojau tos formuluotės, kaip vis dėlto žmonėms, kurie neturi paprastos žemės, kitokios nei miško žemė, galimybė kur nors įsikurti… Tokių žmonių tikrai yra nemažai, nes per daugelį metų kai kurių žemė po tremčių ir po visko buvo apaugusi miškais. Aš norėčiau paprasčiausiai tiksliai perskaityti jums formuluotę: „Buvusiems savininkams, iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis turėjusiems žemę, jų sutuoktiniams, tėvams, įtėviams, vaikams, įvaikiams, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, miško valdoje suformuoti iki 0,2 ha ploto namų valdos žemės sklypą, jei nėra galimybės jį suformuoti ne miško žemėje.“ Pabrėžiu – nėra kitos galimybės. Tokiu atveju vienoje miško valdoje pagal patvirtintą detalųjį planą gali būti suformuotas tik vienas namų valdos žemės sklypas. Manau, kai kuriems žmonėms išspręsime, kad vis dėlto tie žmonės galėtų lygiomis teisėmis kaip ir kiti turėti bent vieną vietą, kur galėtų įsikurti. Siūlau balsuoti už šitą pataisą. PIRMININKAS. Komitetas nepritarė. Prašau argumentuoti komiteto poziciją. J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė todėl, kad po svarstymo buvo nepritarta tokiam pat pasiūlymui. Komitetas nuosekliai laikėsi tos pačios nuostatos. PIRMININKAS. Dabar prašau Seimo narius pareikšti ar nepareikšti savo paramą, kad ši pataisa būtų svarstoma. Tam reikia bent 29 Seimo narių. Prašau spausdami mygtukus išreikškite požiūrį, ar reikia remti šią pataisą. (Šurmulys salėje) Ar reikia remti šios pataisos svarstymą, žinoma. Tik 28 Seimo nariai pasisakė už šios pataisos svarstymą. Taigi ji nesvarstoma. Kita pataisa yra Seimo narių J. Jagmino, J. Stanevičiaus siūlymas papildyti 11 straipsnio 1 dalį dar vienu 9 punktu. Prašau pasakyti komiteto sprendimą dėl šito. Nepritarti, bet yra siūlymas, kad kitam straipsnyje ji bus. J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Komitetas, nepritardamas šiam siūlymui, suformulavo savo nuostatą, kuri atitinka Seimo nario V. Babiliaus pasiūlymą dėl 13 straipsnio 1, 3, 4 dalių pakeitimų dėl 13 straipsnio 2 dalies, ir išdėsto tą pasiūlymą taip. PIRMININKAS. Dabar galbūt necituokite. Aš tik noriu paklausti J. Jagmino ir J. Stanevičiaus, ar jie siekia, kad ji šito straipsnio kontekste būtų svarstoma? Prašom. J. Jagminas. J. JAGMINAS (MSG). Dėkoju, pirmininke. Aš noriu pasakyti, garbūs Seimo nariai, kad nemažus žemės, geros dirbamos žemės, plotus… PIRMININKAS. Atsiprašau, jūs siekiate, kad būtų svarstoma, taip? J. JAGMINAS (MSG). Taip ir aš noriu išaiškinti. PIRMININKAS. Jūs gausite galimybę argumentuoti, bet dabar išsiaiškiname, kad jūs siekiate svarstyti. Aš atsiprašydamas tik noriu pakomentuoti situaciją, o paskui aš jums suteiksiu žodį. Kadangi ši pataisa, noriu, kad Seimo nariai suprastų, reiškia, kad čia kalbama apie tuos atvejus, kai išimtys žemės paskirties pakeitimo gali būti daromos, o 13 straipsnyje truputį kitoks reguliavimas. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie pasisakytų, kad pasiūlytas papildymas 9 punktu būtų svarstomas? Ir po to komitetas galės. J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Mes esame kitur truputį geriau suformulavę… PIRMININKAS. Nėra pakankamai remiančių Seimo narių, todėl nei motyvuoti, nei svarstyti šio papildymo negalėsime. Pirmininkas jau minėjo, kad 13 straipsnyje atitinkamas punktas atsiras, bet ne visai toks, koks čia pasiūlytas. Seimo nariai A. Stancikienė, V.Mazuronis ir K. Uoka yra paskelbę, kad atsiima savo pataisą. Dabar 1 dalį baigėme nagrinėti, priėmėme sprendimus. Dėl 2 dalies yra Teisės departamento pastabų, taip pat yra V. Babiliaus pasiūlymų. Komitetas, atsižvelgdamas ir į Teisės departamento pastabas, ir į V. Babiliaus pasiūlymą, siūlo pataisytą 11 straipsnio 2 dalies redakciją. Aš noriu paklausti, ar V. Babilius… (Balsai salėje) Jis išėjęs, bet jo pasiūlymui komitetas pritarė. Ar Seimas pritaria pakeistai komiteto patikslintai redakcijai, kuri įvertino Teisės departamento pastabas ir V. Babiliaus pasiūlymą? Bendru sutarimu pritaria? Pritarta. Gerai. Einam toliau. J. Liesys atsiėmė savo pataisą dėl 2 dalies 2 punkto. Taip pat Seimo nariai A. Stancikienė, G. Songaila ir kiti atsiėmė savo pasiūlymą dėl 2 dalies 4 punkto. Savo pasiūlymą atsiėmė ir J. Liesys dėl 2 dalies 4 punkto, todėl šiam punktui pataisų, kurias reikėtų svarstyti, nėra. Dėl 11 straipsnio 2 dalies 5 punkto pataisų nėra. Dabar, pirmininke, dėl 11 straipsnio 3 dalies yra Seimo narių R. Sinkevičiaus, S. Giedraičio pasiūlymai, kuriems komitetas nepritarė. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie remtų šios pataisos svarstymą, komitetas jai nepritarė? Dar kartą kartoju: tai yra 11 straipsnio 3 dalies pakeitimai, pasiūlyti R. Sinkevičiaus ir S. Giedraičio. Prašom pareikšti savo nuomonę, ar reikia svarstyti šią pataisą. Nėra pakankamai remiančių šios pataisos svarstymą. Dėl 4 dalies yra Teisės departamento pataisų. Komitetas joms pritarė ir atsižvelgė į Seimo nario V. Babiliaus pasiūlytą papildymą 5-ąją dalim, jam taip pat pritarė. Taigi komitetas atsižvelgė į Teisės departamento pastabas, į Seimo nario V. Babiliaus pasiūlytą papildymą ir pateikia šio straipsnio 4 ir 5 dalių išdėstymą į tai atsižvelgdamas. Aš manau, kad V. Babilius sutinka, kadangi jo pataisai pritarta. Teisės departamento pastabos įvertintos. Ar galime pritarti komiteto pateiktai redakcijai bendru sutarimu? Galim. Pritarta. Toliau yra Teisės departamento pastabų dėl 7 dalies, dėl 11 straipsnio 7 dalies. Komitetas joms nepritarė. Dėl 7 dalies yra ir J. Juozapaičio pataisų, kurioms komitetas taip pat nepritarė. Aš noriu paklausti J. Juozapaičio, ar jis siekia, kad ši pataisa būtų svarstoma? Taip. Tada aš klausiu Seimo, ar Seimas remia J. Juozapaičio 11 straipsnio 7 dalies kitą redakciją, išbraukiant kai kuriuos straipsnius ir papildant naujais? Prašom pareikšti nuomonę, ar yra pakankama parama. Aiškinamės, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys pataisą, tai yra pasiūlymą dėl pataisos. Nėra pakankamai remiančių Seimo narių. Taigi ši pataisa nesvarstoma. Lieka redakcija, kuri pateikta priimti skirtame projekte. 8 dalis. Dėl 8 dalies yra Teisės departamento pastabų. Komitetas, pritardamas iš dalies, pateikia pataisytą redakciją. Ar galime pritarti komiteto pataisytai redakcijai pagal Teisės departamento pastabas? Pritarta. Yra dėl šios dalies Seimo narių E. Pupinio, E. Tamašausko pasiūlymai, kurie reikalauja įvesti miško arba sumokėti… Jeigu aš neklystu, šiuos pasiūlymus jau atspindi komiteto redakcija. J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip. PIRMININKAS. Jiems iš dalies yra pritarta. Taigi balsuoti nereikia. Seimas pritaria, jau pareiškė pritarimą. Dar yra dėl 9 dalies Seimo nario V. Babiliaus pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė ir išdėsto kitokią 9 dalies redakciją atsižvelgdamas į pasiūlymą. Ar galime pritarti komiteto redakcijai, kurioje atsižvelgiama į Seimo nario V. Babiliaus pasiūlymą? Pritarta. 10 dalis. Dėl 10 dalies buvo Teisės departamento pastabų. Komitetas joms pritarė ir 10 dalį išdėsto naujos redakcijos. Galime šiai redakcijai pritarti? Pritarta. Galima kalbėti dėl viso 3 straipsnio. Dėl straipsnio. Yra prieš straipsnį, kuriuo keičiamas įstatymo 11 straipsnis. Yra užsirašęs kalbėti prieš A. Sysas. Jam žodis. A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šiuo straipsniu mes įteisiname, arba Seimas nori įteisinti, statybas miškuose. Kodėl pavojinga? Aš manau, apie tai kiekvienam iš mūsų siuntė ne vieną laišką gamtos mylėtojai, garbūs Lietuvos kultūros veikėjai. Manau, jeigu bus priimtas šis straipsnis, viešasis interesas pralaimės, nes laimės privatus, kuriam čia atstovavo grupė Seimo narių, akivaizdžiai teikdami įstatymo pataisas, leidžiančias įtvirtinti statybas miškuose. Lietuvoje yra gana daug dirvonuojančių pievų, laukų, kuriuose galima vykdyti statybas, nereikia užgrobtų pamiškių ir paežerių dabar dar užstatyti ir gyvenamaisiais namais. Todėl man nesuprantamas mūsų Seimo narių toks tarnavimas tiems žmonėms, kurie anuomet supirko tas paežeres, paupius, o dabar iš to darys biznį, nes leidimas duotas bet kam statyti. Vadinasi, kiek jau yra tvorų Lietuvoje, po tokio įstatymo ir po tokio straipsnio priėmimo tų tvorų tik padaugės. Todėl aš apeliuoju į daugelio Seimo narių sąžinę, kad paprasčiausiai šiam įstatymo straipsniui nepritartume. PIRMININKAS. E. Pupinis kalbės už straipsnio priėmimą. E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų gerbiamasis kolega pažėrė daug kaltinimų. Aš taip pat galėčiau pažerti kaltinimus, kodėl suvaržomos savininkų teisės? Pirmiausia tai interesas tų, kurie superka miškus, nes priešingu atveju, jeigu bus leista daryti daugiau, negu kirsti miškus, iš karto kils kaina. Yra noras, kiek įmanoma, mažinti kainą, kad miškų supirkėjai supirkinėtų miškus vien pramoninei gamybai. Tokiu būdu mūsų Lietuva tampa tiktai malkine. Norėčiau pasakyti antrą dalį, kad tai tie nenori, kad atsirastų dar kokių nors papildomų privačių ar viešų rekreacijos vietų, nes kai kurie atstovauja viešbučių savininkams, kurie įsikūrę kitose vietose – Nidoje, Palangoje. Vieną kartą buvo tiesiai pasakyta, įvardyta: kam jūs kaimuose kuriate rekreacijos vietas, kai Nida ir Palanga merdi? Dar vienas variantas, kam čia yra atstovaujama. Savaime suprantama, yra nauda projektuotojams. Aš galiu nurodyti daug vietų, kai ir saugomose teritorijose atsiranda pastatų, netgi parkuose. Kaip jie atsiranda? Tai sprendžia projektuotojai, kurie už tam tikrus pinigus išsprendžia visas problemas, tik ne to vargšo žmogaus, kuris turi kokį nors sklypą. Savaime suprantama, netgi baisu pagalvoti, kad tai yra ir tie, kurie nenori, kad jų kaimynystėje įsikurtų dar kas nors, nes patys turi miškuose sodybas. Tai jums irgi daug tokių interesų, kurie yra įvardyti, ir ne tiktai tie, kuriuos įvardijo mano kolega A. Sysas. PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar nuomonės dėl pritarimo ir nepritarimo straipsniui yra pareikštos, lieka balsuoti. Prašom balsuoti, ar pritaria Seimas 11 straipsnio 1 dalies… dėl šio įstatymo 3 straipsnio, kuriuo keičiamas įstatymo 11 straipsnis. Prašom balsuoti kartu ir dėl tų pataisų, kurias Seimas priėmė iki šio momento. Už šio įstatymo 3 straipsnį balsavo 55 iš 101 Seimo nario, prieš – 13, susilaikė 33. Taigi įstatymo 3 straipsnis yra priimtas. 4 straipsnis, kuriuo keičiamos 13 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys. Dėl 1 dalies yra Seimo nario V. Babiliaus pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė ir pasiūlė patikslintą redakciją. Apie jį jau mes kalbėjome, kad dėl J. Jagmino pasiūlymo, bet čia jis reglamentuoja savaiminukų inventorizaciją. Komitetas pritarė. Ar galime pritarti komiteto patikslintai redakcijai pagal V. Babiliaus pasiūlymą? Pritarta. Daugiau pasiūlymų dėl šio straipsnio nėra. Ar reikia balsuoti už visą 4 straipsnį? Balsuojame! Prašom balsuoti. Atsiprašau, gal kalbančių… Ne, nėra norinčių argumentuoti. Prašom balsuoti. Balsavo 104 Seimo nariai: už – 78, prieš – 5, susilaikė 21. 4 straipsnis, kuriuo keičiama 13 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys, yra priimtas. 5 straipsnis. Yra dėl 5 straipsnio 2 dalies pataisų. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai komitetas pritarė. Taip pat komitetas pritarė Seimo nario V. Babiliaus pasiūlymui, kuriuo yra papildomas… Prašom komiteto pirmininką paaiškinti Seimui V. Babiliaus pasiūlymą, pagal kurį jūs pateikėte redakciją. Prašom paaiškinti. J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). V. Babiliaus pasiūlymas dėl įstatymo įsigaliojimo datos. Jis teigia, kad šis įstatymas, išskyrus šio, t. y. šio straipsnio, 4 ar 5… Kuris čia? PIRMININKAS. Komitetas siūlo 6 dalį… J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip, 6 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“: „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja nuo liepos 1 d.“ 2 dalis: „Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos parengia ir patvirtina šio įstatymo įgyvendinimo teisės aktus.“ PIRMININKAS. Taigi 2 dalis dėl pavedimo, pasiūlymo Vyriausybei parengti aktus įsigalioja bendra tvarka, o viso įstatymo įsigaliojimo laikas – 2011 m. liepos 11 d. (Balsai salėje) 2011 m. liepos 1 d. Taip pat yra dar Teisės departamento pastabų, kurioms komitetas nepritarė. Ar komiteto pirmininkas labai trumpai gali pasakyti? J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė Teisės departamento pastaboms, nes Teisės departamentas siūlo nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Pereinamąjį laikotarpį tiems atvejams, kai procedūra dėl šio įstatymo įsigaliojimo dėl miško žemės paskirties keitimo yra jau pradėta iki šio įstatymo įsigaliojimo datos. Manome, kad tai yra perteklinis pasiūlymas, ir nepritariame. PIRMININKAS. Aš dabar turiu laikytis procedūrų. Pirmiausia turiu klausti. Ar galime priimti įstatymo 5 straipsnį, kuriame atsižvelgta į Teisės departamento pataisas? Pirmiausia dėl 5 straipsnio priėmimo. Ar reikia balsuoti, ar bendru sutarimu? Reikia balsuoti. Dabar balsuojame dėl 5 straipsnio priėmimo. Prašau balsuoti. Už balsavus 80, prieš – 3 ir susilaikius 15 Seimo narių, įstatymo 5 straipsnis priimtas. Jau aptartas 6 straipsnis dėl įstatymo įsigaliojimo datos, dėl šio įstatymo papildymo 6 straipsniu, kuriame kalbama apie įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Norinčių kalbėti nėra. Prašome tiesiog balsuoti dėl to, kad būtų priimtas ir 6 straipsnis. 78 – už, prieš – 1, 21 susilaikė, 6 straipsnis priimtas. Straipsnių priėmimas baigtas. Galima kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo. E. Pupinis – už. Prašau. E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Na, gerbiamieji kolegos, iš tiesų turbūt vienas iš ilgiausiai priimamų įstatymo projektų. Kiek prisimenu, priėmimo stadija tęsėsi beveik keturis posėdžius. Vis dėlto galiu pasakyti, kad yra galbūt daugiau teigiamybių nei neigiamybių. Savaime suprantama, dar šiek tiek lieka apribotos tam tikrų žmonių teisės į nuosavybę. Galiu pasakyti kolegoms, kurie kalba, kad tai vien vagys ir panašiai, kurie ką nors sukombinavo, tokių žmonių yra 240 tūkst. Lietuvoje. Tai tikrai nėra vagys, o žmonės, kurie atkūrė nuosavybę savo vietose arba galbūt netoli tų vietų, nes jų vietos jau buvo užimtos kitų statybų, užstatytos sovietiniais laikais. Taip pat noriu pasakyti. Teigiama tai, kad vis dėlto išsprendžiamas klausimas dėl atidalijimo, nes iki tol žmonės gyveno miške. Jie neturėjo netgi suformavę savo namų valdos, kurioje galėtų šeimininkauti ir kurią galėtų normaliai kaip ir visi registruoti. Savaime suprantama, gerai, kad žmonės, kurie dar turi išlikusias sodybas, dar daug kur yra griuvėsių nuo senų laikų ir privažiavimai išlikę, taip pat turės teisę atstatyti tas sodybas. Todėl siūlau pritarti tam įstatymo projektui. PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis – motyvai prieš. V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, išties kalbėti apie tai, kad šis įstatymas, tarkime, atitinka viešąjį visuomenės interesą, būtų tikrai nedrąsu po 3 straipsnio redakcijos priėmimo. A. Sysas teisingai paminėjo, kad buvo ganėtinai daug visuomeninių organizacijų, mokslininkų, specialistų… Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad ir Konstitucinis Teismas yra labai aiškiai pasakęs, kad miškas yra ekologinė specifinė sistema ir jam turi būti taikomos tam tikros specifinės išimtinės reguliavimo priemonės, tai negali būti toks tiesioginis objektas nuosavybės atkūrimo, įsigijimo arba nuosavybės tvarkymosi prasme kaip paprastas sklypas, kaip žemės ūkio paskirties žemė arba žemė, pritaikyta rekreacijai. Beje, mes neatsižvelgėme į tai ir 3 straipsnyje palikome galimybes toliau plėsti industrializacijos ir antropogeninio veiksnio arba žmogiškos veiklos faktoriaus įtaką miškui. Taip pat palikome galimybę išties neprotingai smulkinti, dalyti ir visus kitus dalykus. Aš manau, kad šis naujas įstatymas reikalautų vėlgi ir Konstitucinio Teismo nagrinėjimo, ar jis atitinka ankstesnį Konstitucinio Teismo nutarimą dėl miško apibrėžimo ir to, kas miške gali būti daroma. Mes atvėrėme labai pavojingą tendenciją urbanizuoti mūsų nacionalinį turtą – mūsų miškus. Mes atvėrėme pavojingą tendenciją egoistinį privatų interesą iškelti aukščiau visuomeninio ir nacionalinio. Miškas, kaip nacionalinis turtas, neturi ir negali būti pajungtas asmenų egoistiniams siekiams. PIRMININKAS. Laikas, kolega! V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Todėl aš balsuosiu prieš. PIRMININKAS. J. Ramonas yra užsirašęs kalbėti už. J. RAMONAS (KPF). Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų šis įstatymas didelių stebuklų čia nepadarys. Kai kas teigė, kad galėsime tvarkytis laisviau ir efektyviau. Gana sudėtinga liks, nes kiti įstatymai irgi apsunkina ir savininkų, ir tų, kurie nori kurtis, interesus. Bet kaip visada, ko gero, reikia pasisakyti už, nors aš būčiau už tai, kad spręstume tuos klausimus iš esmės, o ne po truputėlį ir sakydami, kad daug padarėme. Svarbiausia, man diskusijoje atrodo gana keistai, kai Seimo nariai Seime sako, kad šitas ar kitas įstatymas tvarkomas projektuotojams, kurie iš to lobsta, ima kyšius ir t. t. Po to visi kiti ten vėl visokių negatyvių dalykų… Bet mes, Seimo nariai, galime tvarkyti iš esmės spręsdami, bet nieko nedarome ir konstatuojame, kad taip yra. Gana keistai atrodome. Manyčiau, kad arba reikėtų tokių dalykų nešnekėti, arba juos reformuoti ir peržiūrėti, jeigu yra tokių pasekmių ir tokių dalykų. Taigi, kaip ir pradėjau, manyčiau, yra šiek tiek teigiamų dalykų, bet iš esmės nieko čia mes neišsprendėme. Labai daug aistrų, daug emocijų, daug kalbų, o kai kurias vietas kaip norės mūsų valdininkai, taip ir tvarkys, nors ir kaip mes priimtume. Jie valdo Lietuvą, valdo verslą, valdo visą mūsų visuomenę, ir jiems reikia nusilenkti, kad sugeba taip įtakingai dirbti ir mums primesti savo valią, o mes esame tik vykdytojai. Tam tikra prasme kai kam reikia padaryti didelį šou, todėl suranda vieną ar kitą Seimo narį ir sako, va, vienoks ar kitoks. Bet vis dėlto gal būtų geriau, kad balsuotume už. PIRMININKAS. Prieš kalbės A. Sysas. A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Visą laiką gyniau ir ginsiu viešąjį interesą. Tikrai neturiu jokių asmeninių interesų, nes čia kai kas kaltina, kad aš vieniems ar kitiems tarnauju. Neturiu sodybų prie ežerų, neturiu sklypų, bet matau, kas vyksta mūsų paežerėse ir prie upių. Mes jau perėjome vieną etapą, kai prie kai kurių ežerų negalima prieiti, nes visur tvoros ir parašyta „Privati teritorija“. Gerbiamieji, 3 straipsnis leidžia tai daryti miškuose, kur dar nebuvo įžengusi barbarų koja. Ten vėl pamatysime tvoras ir lenteles „Privati nuosavybė“. Aš nieko prieš būčiau, jeigu vyktų tos statybos ir mes būtume skandinavai, kur fiorduose, prie vandens pristatyta daug, begalė mažų namukų, nepamatysi nė vienos tvoros, bet lietuvis – tokia būtybė, kad turi pasistatyti tvirtą pilį ir apsitverti kaip nuo kryžiuočių. Tai man labiausiai ir kelia nerimą. Apie tai kalbėjo ir gamtininkai, gamtos mylėtojai, žalieji, kad einama šiuo keliu, nes prasidės dar urbanizacija, tai yra kelių tiesimas, prie kiekvieno namo nenuves kanalizacijos, vadinasi, prasidės tų vietų tarša. Labai daug iškyla problemų. Aš manau, kad tikrai Lietuvoje yra vietų, kur gyventi, ir sprendžiant pagal vieno kolegos pasakytą paaiškinimą, kad 148 tūkst. neturi kur gyventi, tai ar šis įstatymas bomžams, kurie dabar turi vasarai pasistatę plastikines pavėsines aplink Vilniaus miestą ir mes jas įteisinam? Ne, tie 140 žmonių gi turi kur gyventi. Viską lemia kaina, nes to sklypo prie ežero, kai Seimas patvirtins tokį įstatymą, kaina iš karto išaugs dešimteriopai, va čia viskas slepiasi. Viskas Lietuvoje perkama ir parduodama, todėl aš prieš šį įstatymą. PIRMININKAS. J. Šimėnas pasisako už. J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Miškų įstatymo pakeitimo projektas parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimą dėl miško žemės paskirties teisingo reglamentavimo, siekiant tai nustatyti įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimais. Miškų įstatymas pakeistas sudarant ženkliai geresnes sąlygas miško savininkui disponuoti savo nuosavybe. Antras dalykas, tiems, kurie diskutuoja dėl sodybų. Tai nieko čia iš esmės mes nekeičiame. Pakeitėme tik vieną nuostatą, 11 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nustatėme, kad buvusioms sodyboms, tik buvusioms sodyboms, atstatyti galima keisti miško paskirtį, kai šių sodybų buvimo juridinis faktas nustatomas vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu pagal archyvinius dokumentus. Trečia. Įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą pakeistas Miškų įstatymo 11 straipsnis, kuriame parašėme, kada draudžiama keisti miško žemės paskirtį, tai yra rezervatų ir kitų griežtai saugomų teritorijų miškuose, bei išimtiniais atvejais, kuomet toks pavertimas galimas esant atitinkamoms sąlygoms. Uždrausta yra valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose, taip pat antros grupės rekreaciniuose miškuose, trečios grupės vandens telkinių apsaugos zonose, laukų apsauginėse ir valstybinių parkų apsaugos zonose bei pajūrio zonoje yra draudžiama keisti paskirtį, nesvarbu kokiam dalykui. Būdamas darnaus vystymosi šalininku manau, kad turime atsižvelgti į žmogų, valstybę ir gamtą, ne vien tiktai į vieną iš tų faktorių. Todėl šis įstatymas pasitarnaus darnaus vystymosi strategijai. Noriu priminti, kad mūsų vis dėlto dar 3 mln. Stenkimės, kad Lietuvoje jie visi rastų vietos gyventi. Ačiū. Balsuoju už. PIRMININKAS. Prieš įstatymo priėmimą kalbės J. Veselka. Prašau. J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, J. Šimėno labai prasminga kalba: tam, kad nebėgtų iš Lietuvos, suvarysime lietuvius į rezervatus ir neleisime. Kadangi po 60 metų tikrai teks suvaryti į rezervatus, nes liks labai mažai, ir pagal šį įstatymą visos prie upelių sausos vietos, prie ežerų bus užstatytos, parduotos užsieniečiams, vadinasi, mus suvarys tik į brūzgynus. Pirma, dėl ko aš esu prieš. Antra. Turbūt vienintelė valstybė, kur bus sodybiniai žemės miško savininkai ir nesodybiniai miško savininkai. Iš čia seks kitas dalykas. Nesodybiniai miško savininkai kreipsis į Konstitucinį Teismą ir teismas nustatys, kad savininkas turi turėti vienodas teises, ar buvo jo ten sodyba, ar nebuvo. Todėl gerbiamasis J. Šimėnas ir daro, kad būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą ir būtų… Miškuose dauguma nestatys, nes nei pinigų žmonės turės, nes reikia komunikacijas nutiesti, statys tik tie, kurie turi didelius pinigus ir didelį blatą, o pamatus visada suras. Taigi šis įstatymas ydingas tiek Konstitucijos, tiek savininko atžvilgiu ir ydingas, kad visa tai, kas gražu ir gali būti visuomenei panaudota, bus panaudota privačiai praktikai. Kitas dalykas. Pažiūrėkite, R. Juknevičienė jau pasiruošusi pagal didelės valstybės nurodymą, kur tiktai lieps didelė valstybė, steigti karines bazes. Nejaugi tarybinių miškų, kur buvo pilna bazių, jai dar neužtenka, dar jai norisi įgyti teisę naujuose miškuose steigti bazes. Atleiskite, gerbiamieji. Ir paskutinis. Gerbiamieji kolegos, visgi lietuviams… miškas – žvėrims ir paukščiams, laukai, dirbama žemė – žmogui. Šiandien mes tokie godūs pasidarėme, kad norime viską sukišti į savo pilvą kas gražesnio, ir paskui susprogus vis tiek malonu, kad iš tavo pilvo susprogo visa. PIRMININKAS. Laikas! J. VESELKA (TTF). Godumas tiek užvaldė, kad negalima už šį įstatymą balsuoti. PIRMININKAS. J. Jagminas yra užsirašęs kalbėti už. J. JAGMINAS (MSG). Dėkoju, pirmininke. Na, aš, ko gero, taip emocingai negalėsiu pasisakyti kaip kolega. Iš tikrųjų šis įstatymas skynėsi labai sunkiai kelią, ilgai čia mes svarstėme, buvo gausybė įvairiausių pataisų ir siūlymų, vieniems jų buvo pritarta, kiti atmesti. Tačiau aš, gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį į keletą skaičių, visiems turbūt bus įdomu. Per pastaruosius šešiasdešimt metų Lietuvoje miškų plotai padidėjo nuo 1 mln. 300 tūkst. ha iki 2 mln. 126 tūkst. ha, arba 63 %. Tuo tarpu žemės ūkio naudmenys per tą patį laikotarpį sumažėjo beveik 1 mln. ha, arba 25 %. Gerbiamieji, aš manau, kad ir toliau miškų plotus nederlingose žemėse reikia plėsti. Tačiau negalima sutikti su kolegomis, kurie absoliučiai viską neigia, kad negalima nieko daryti visiškai ir kur nuosavybė yra statyti. Žodžiu, tegu būna griuvėsiai, tegu būna netvarka, šiukšlynas, mes nieko nedarykime ir sėdėkime ant tos šiukšlių krūvos. O tas, kuris čia daugiausiai triukšmauja, žiūrėk, jau seniai pats pasistatęs ir apsitvėręs, ir susitvarkęs, ir didžiulį triukšmą kelia neigdamas arba kokias nors interpretacijas darydamas. Aš manau, nors galbūt ne viskas čia gerai tame įstatyme dar numatyta, galbūt ir tobulintinas jis yra, tačiau kviečiu visus palaikyti, pritarti ir pagaliau šį įstatymą priimti. Dėkoju. PIRMININKAS. Paskutinis kalbės K. Daukšys. K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Na, tiktai čia sėdėdamas supratau, dėl ko mes tą įstatymą taip keičiam ir priimam. Pirmas dalykas, kad reikia sutvarkyti šiukšlynus, nes miškas jau šiukšlynas pasidarė. Antras dalykas, kol lietuviai miške gyveno, tai ir vokiečius mušė, ir rusus, ir lenkams pridėdavo. O dabar, supranti, iš miško mus išvarė, ant plyno lauko kaip tie zuikiai tik pykšt į šonus ir lakstom. Gerbiamasis vienas Seimo narys sakė, žinai, 240 tūkst. žmonių laukia nesulaukia pasistatyti namus miške. Aš galiu pasakyti taip: visos diktatūros, visi negeri darbai buvo pridengti žmonių norais. Aš klausiu paprastai, galiu susilažinti su gerbiamuoju komiteto pirmininku ir po penkerių metų pažiūrėti, iš tų 240 kiek bus pasistatę ir kokie pasistatys. (Balsai salėje) Nesakau dėl jo. O kur likę 1 mln. 800 Lietuvos gyventojų? Tai jiems tada jau prie tos upės bus negalima eiti? Ar jie jau blogesni Lietuvos gyventojai pasidarė? Aš manau, kad visų žmonių gyvenimą reikia lengvinti ir visiems reikia padėti, kad jie jaustųsi Lietuvoje gyvenantys geriau, saugiai savo valstybėje. Bet negalima dangstyti privačių interesų visuomene ir tokiu būdu priimti įstatymus, kurie bus naudingi, na, geriausiu atveju 20 tūkst. žmonių. Jeigu mes šiame Seime atstovaujame 20 tūkst., ir užsirašykime: ne Lietuvos Respublikos Seimas, o 20-ties tūkst. Seimas, kitą kartą – 10-ties tūkst. Seimas, o kitą kartą – 3-ų tūkst. Seimas. Žmonės žinos, dėl ko mes tuos įstatymus priimam. Manau, šis įstatymas sulaukė didelio visuomenės pasipriešinimo, kad mums būtų tiesiog gėda, jeigu mes jį dabar priimtume. PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, debatai dėl įstatymo priėmimo baigti. Kviečiu sėsti į savo vietas ir balsuoti dėl Miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas, tylos! Šio įstatymo priėmimas Už balsavo 61, prieš – 18, susilaikė 37. Miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. Atėjo replikų metas. P. Gražulis yra pirmas prie mikrofono. Prašom. P. GRAŽULIS (TTF). Ponai krikščionys demokratai, žiūriu į jūsų įstatymų priėmimus ir manau, kad jus ne velnias, o godumas apsėdo. Kas darosi su jumis?! Pirmas didžiausias nusikaltimas valstybėje buvo padarytas, kai jūs padarėte žemę kilnojamuoju turtu. Ar vargšai žmonės atsikėlė į žvėrynus, į pavilnes? Kas atsikėlė iš visokių krūmynų žemes į brangiausias vietas? Šiandien vargšai žmonės vaikščioja, pusė jų išmirę, kad negali susigrąžinti žemės. Antra, jūs leidote statyti prie ežerų. Visos paežerės aptvertos, niekur negalima prieiti, visur privati valda. Jūs kuriate oligarchinę valstybę. Šiandien jūs, krikščionys demokratai, neleisite žmonėms į miškus įeiti. Jūs sukūrėte oligarchinę valstybę, jūs varote žmones iš Lietuvos, kurdami socialinę neteisybę. Ar jūs nematote, kas yra? Kur tavo, Jonai, sąžinė, Šimėnai, pasižiūrėk… PIRMININKAS. Prašau neviršyti triukšmo normos. (Triukšmas salėje) Kalbės E. Pupinis. E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamieji kolegos. Iš tikrųjų norėčiau reaguoti į K. Daukšio pasakymus. Aš visai nesakiau, kad 240 tūkst. turi statytis. Aš pasakiau, replikuodamas į A. Syso pasakymą, kai jis pasakė, kad miškų savininkai iš esmės yra potencialūs vagys, todėl jie kažkaip susiveikia tą žemę. Aš noriu pasakyti, kad aš kalbėjau apie 240 tūkst. žmonių, kurie turi miškus ir gali pasinaudoti ta teise. Taip pat dar norėčiau pridėti, kad čia yra ir teigiamų dalykų, nes savivaldybės niekaip negalėjo išspręsti savo problemų, tarkim, kad ir tos pačios Utenos, kai šalia stadiono yra miškas ir reikia papildomų patalpų pastatyti, praktiškai tos problemos negali išspręsti. Tai šiuo metu išspręstas ir kitas klausimas, kai, pasinaudodamas statybos teise, tu turi atkurti, du kartus arba tris kartus kompensuoti ir taip padidinti miško plotą. Tai kas čia bloga? PIRMININKAS. Gaus žodį tik tie, kurie dabar stovi prie mikrofono. Niekas, kas prieis po šio momento, žodžio negaus. V. P. Andriukaitis. V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Maironis teisingai rašė, kad lietuviai, pasirodo, dūmoja barzdočiai tik miške. Norėdami, kad lietuvių būtų daugiau ir protingų, mes dabar sugalvojome, kad ten galėtų dūmoti. Bet aš nejuokaudamas vis dėlto pasakysiu: manau, kad vis dėlto dar yra galimybė kreiptis į Respublikos Prezidentę, kad ji išnagrinėtų, ar šio įstatymo teisinės normos išties atitinka viešąjį interesą, Konstitucinio Teismo nutarimą ir valstybės prioritetą arba nuostatą, kad valstybė ūkinę veiklą reguliuoja taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Todėl aš manau, kad reikėtų kreiptis į Prezidentę, kad ji panagrinėjusi, jeigu matys, kad tie mūsų argumentai yra stiprūs, grąžintų Seimui įstatymą patobulinti. Jeigu Prezidentė neįžvelgs problemų, dar lieka vienas kelias – nagrinėti šio įstatymo kai kurių straipsnių atitiktį Konstituciniame Teisme. PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė. V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, mane labai sudirgino P. Gražulio pasisakymas. Jis pats balsavo už Triukšmo įstatymo priėmimą, o pažiūrėkite, kaip mūsų klausa buvo sužlugdyta. Negalima šitaip elgtis Seimo nariui ir taip rėkauti prieš kameras. Aš sveikinu visus, prisidėjusius prie Miškų įstatymo, kad jie nepasiklydo miške, išėjo į kelią. Vis dėlto manau, kad Lietuvoje žmonės supras, už ką mes balsavome. PIRMININKAS. J. Šimėnas. J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu du dalykus pasakyti. Nuosavybės teisių atkūrimas buvo iš tikrųjų ne į tas pačias vietas, kur žmogus turėjo, dėl to, kad ne jis kaltas dėl to. Daugelis žmonių iš Sibiro grįžo ne į savo tėviškę, o į visai kitas vietas, todėl buvo atsižvelgta į tai, kad būtų galima tenai jiems atkurti nuosavybę. Ir kai kilnojimas prasidėjo, iš tikrųjų buvo padaryta klaidų, o kad ne visiems buvo atkurta nuosavybė, prisiimkime atsakomybę visi politikai, kurie kada nors šiame Seime esame buvę, nes iš tikrųjų visada reikėjo spręsti šį klausimą. Jeigu dar neišspręsta, vadinasi, liko tos klaidos. Dabar dėl miškų. Lietuvos Respublikoje dominuoja valstybiniai miškai, kurie sudaro ne mažiau kaip 50 % šiuo metu, iš jų valstybiniuose miškuose yra 70 % saugomų teritorijų. Tai yra visos mūsų valstybės interesas. Viešasis interesas yra čia. Mes iš tikrųjų suformavome šitą nuostatą, jinai yra gyvybinga. 38 % privačių miškų yra ir tokių, ir tokių dalykų. Iš tikrųjų dar kartą noriu pakartoti, kad 11 straipsnio 1 dalies 8 nuostatoje yra suformuluota, kada draudžiama keisti miško žemės paskirtį. Pasiskaitykite ir nekalbėkite per mikrofoną, jeigu nesate paskaitę, ką ką tik Seimas priėmė. PIRMININKAS. A. Sysas. Ir paskutinis žodį tars K. Daukšys, matyt. A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Neminėsiu Seimo nario pavardės, bet jis į mano lūpas įdeda tai, ko aš net nepagalvoju. Jeigu jam atrodo, kad tie žmonės yra vagys, tai taip reikia ir sakyti. A. Sysas apie tai nekalbėjo. Jis kalbėjo apie tai, kad turtingi žmonės, prisipirkę žemių, dabar iš to padarys biznį. Aš tikrai nevadinu jų vagimis. Jie turi tokią teisę, pasinaudojo galimybėmis. Todėl jeigu blogai su klausa, tai reikia ką nors daryti. PIRMININKAS. K. Daukšys baigia replikų… Aš paskelbiau, daugiau niekas negaus žodžio… (Triukšmas salėje) P. GRAŽULIS (TTF). Melavo, kad aš… K. DAUKŠYS (DPF). Tikrai nebūčiau kalbėjęs, jeigu nebūtų gerbiamasis Edmundas paminėjęs pavardės. Gerbiamieji, Lietuvos teritorija po Antrojo pasaulinio karo padidėjo, o žmonėms grąžintina žemė kažkodėl sumažėjo. Kaip atsitiko, pone Šimėnai, taip? O todėl, kad jūs žemę, kurios hektaras Pakruojyje brangus, atkėlėte prie Vilniaus, kur dar brangesnis, ir tada neliko kaip grąžinti vietiniams gyventojams. Nebuvo profesorius Sibire, oi nebuvo, bet žemė čia, prie Nemenčinės. Kokiu būdu atsikėlė? Tai aš jums pasakysiu: ir su šiuo įstatymu tas pats – kai padarai ką nors bloga, nori pasiteisinti, kodėl tas blogis įvyko. Ir jūs dabar visi pasakojate, kaip jūs čia dėl žmonių stengsitės, kaip dėl kitų dalykų, o iš tikrųjų jūs grupei žmonių, kurie sugebėjo nusipirkti paežeres, paupius ir kurie negalėjo ten statyti, nes tai yra miškai, padarėt galimybę statyti toliau. Štai ir viskas. Dabar teisinkitės tautai, kiek jūs norite. PIRMININKAS. P. Gražulio pavardė buvo paminėta, bet net ir dėl to prašau ne šaukti, o kalbėti ramiai. P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kai yra priimami tokie įstatymai, tai negali ramiai kalbėti, kai tauta apvagiama. V. M. Čigriejienė pasakė, kad aš balsavau už šį įstatymą. Tai yra netiesa, tai yra melas. Jūs klaidinate žmones. Aš tik vieno dalyko tikiuosi – kad Prezidentė vetuos šitą įstatymą, grąžins Seimui. PIRMININKAS. Dėkoju. Šio klausimo svarstymas, įstatymo priėmimas ir visos replikos yra baigtos.
|