🟦 Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) užsakymu konsultacinė įmonė „BGI Consulting”  pirmą kartą Lietuvoje atliko studiją, kurioje siekė įvertinti  „Natura 2000“ saugomų teritorijų ekologinio tinklo teikiamą naudą. Kaip prasitarė studijos oficialaus pristatymo visuomenei skirtame renginyje spalio 29 d. (ketvirtadienį) AM Saugomų teritorijų politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, studiją tikimasi panaudoti "įtikinėjimo tikslais", siekiant pateisinti naujų saugomų teritorijų plėtrą. Tuo tarpu, konferencijoje pasisakiusių specialistų nuomone, šį 47,2 tūkst. eurų kainavusi studija yra ganėtinai ribota.

LMSA komentaras: ES saugomų teritorijų tinklas NATURA2000 yra skirtas gamtinių vertybių apsaugai ir jis REIKALINGAS. Be to, ES apsauga gamtinių vertybių išskirtose teritorijose suprantama ne kaip totalus uždraudimas ūkinės veiklos, o kaip tik atvirkščiai- aiškiai remiamas (ir pinigais, ne vien žodžiais) tęsimas ūkinių veiklų, užtikrinančių palankias sąlygas saugomoms vertybėms. Be to, NATURA 2000 tinklas daugelyje šalių steigiamas sudarant laisvanoriškas sutartis su žemės/miško savininkais bei valdytojais. Už apribojimus nuosavybei bei ūkinei veiklai adekvačiai kompensuojant, o kuomet būtinos papildomos gamtotvarkinės priemonės- už tai skiriant papildomas išmokas. Tai sąžiningas ir logiškas kelias. Tačiau kuomet Lietuvoje saugomų teritorijų plėtrą siekiama vykdyti nenumatant adekvačių kompensacijų (kai kompensacijos praktiškai nemokamoa ir jau už įstaigtas ST), kai pasitekliama sprendimų pateisinimui "įtikinėjimui" skirtos paviršutiniškos studijos- tas iššaukia atitinkamą reakciją. Ir čia nereikėtų priekaištauti studiją atlikusiems konsultantams- už skirtas lėšas jie išties atliko maksimaliai daug. Tačiau nepakankamai ir ne visai tai,ką dėrėjo, ką ir patys pripažino atsakydami į po pristatymo  užduotus klausimus. Tad reikėtų tolesnių rimtų studijų, prieš tai susitarus dėl objektyvios vertinimo metodikos ir pasirėmus jau įgyvendinamų tarptautinių tyrimų gerąja praktika.

Apie  praėjusią savaitę, spalio 29 d., plačiajai visuomenei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos surengtame nuotoliniame renginyje pristatytą „Natura 2000“ tinklo socio-ekonominės naudos vertinimo studiją [Nuoroda į studiją:➡ https://vstt.lrv.lt/…/saugomu-teritoriju-sistema/natura-2000 ] rašoma portale miskininkas.eu publikuojamame straipsnyje "Ekspertai suabejojo iškalbingais „Natura 2000“ vertinimo studijos skaičiais ir objektyvumu".

Ištrauka iš straipsnio:

[...] 

„Esminis trūkumas – studijoje nėra atliktas socioekonominės naudos pokyčių dėl „Natura 2000“ teritorijų įsteigimo vertinimas. Jos rengėjai neįvertino pasekmių, kurias sukelia nauji su ūkine veikla susiję apribojimai, poveikio šių teritorijų teikiamoms ekosisteminėms paslaugoms ir iš jų gaunamai papildomai naudai. Manau, kad siekiant išvengti galimų spekuliacijų, derėtų susilaikyti nuo tokių teiginių, esą ši studija įrodė, kad „Natura 2000“ apsimoka. Juk klausimas, kokią naudą atnešė „Natura 2000“ įsteigimas, liko neatsakytas“, – tvirtino Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktoriaus pavaduotojas Albertas Kasperavičius.

VMT direktoriaus pavaduotojui antrino Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas Algis Gaižutis. „Teigiama, kad „Natura 2000“ teritorijoje ir oras yra grynesnis, ir vanduo švaresnis. Tačiau miškas, pieva ar žemės sklypas, kurie nėra „Natura 2000“ teritorijoje, lygiai taip pat skleidžia deguonį, valo orą, sulaiko drėgmę. Tai kur tuomet „Natura 2000“ statuso pridėtinė vertė? Pakeitus statusą, privalumų neatsiranda, o tik naujų draudimų, kurie riboja veiklą – ne tik nebus gaunama nauda, bet dar ir patiriama realių nuostolių. Ar esame tiek turtingi, kad galime sau leisti didelio masto eksperimentus … juk jau komunizmą sovietai kūrė kaip mokslinį eksperimentą žmonių sąskaita“, – sakė A. Gaižutis.

Vertinimai neatlikti, bet išvados daromos

VMT direktoriaus pavaduotojas pabrėžė, kad studijoje, motyvuojant duomenų trūkumu, tam tikri vertinimai iš viso nebuvo atlikti, nors tai tiesiogiai koreliuoja su studijoje daromomis išvadomis ir teikiamomis rekomendacijomis. Jo žodžiais, studijoje neįvertintos miško savininkų ir Valstybinių miškų urėdijos, kurie prižiūri „Natura 2000“ teritorijose esančius miškus, taip pat VMT, kuri įgyvendina Miškų įstatymo nuostatų laikymąsi minėtose teritorijose, bei kitų institucijų, atsakingų už geros kelių būklės palaikymą, vandens telkinių įžuvinimą ir kt., sąnaudos.

„Dėl to studijoje nurodyta proporcija tarp „Natura 2000“ tinklo socioekonominės naudos ir patiriamų sąnaudų šiai naudai gauti yra neteisinga. Taip pat neteisingi ir studijoje nurodyti kasmetinių naudų ir sąnaudų absoliutiniai dydžiai, į kuriuos neįtraukti ir aukščiau nurodyti vertinimai. Savo pastabą dėl netinkamo sąnaudų vertinimo grindžiu tuo, kad esmines „Natura 2000“ tinklo socioekonomines naudas, nurodytas studijoje, sukuria ne VSTT ir jai pavaldžios saugomų teritorijų direkcijos vykdydamos šių teritorijų apsaugą, monitoringą, valdymą ir palaikymą, ne žemės savininkų pajamų praradimai, bet žemės savininkų ir valdytojų vykdoma tiesioginė ūkinė veikla prižiūrint, tvarkant, racionaliai naudojant ir saugant ten esančias miško ir žemės naudmenas“, – pažymėjo A.Kasperavičius.

Anot jo, studijoje nemaža dalis vertinimų daroma remiantis prielaidomis, bet ne moksliškai pagrįstais, argumentuotais vertinimais. „Pavyzdžiui, kokybiško geriamo vandens vertė nustatoma pagal prekybos centruose 5 litrų talpos taroje parduodamo vandens kainą, į kurią, žinoma, įtraukti transportavimo, fasavimo, prekybos centro patiriami ir panašūs su geriamojo vandens kokybe nesusiję kaštai. Produkcijos ir paslaugų, teikiamų „Natura 2000“ teritorijoje, vartojamoji vertė nustatoma ekstrapoliuojant galimai išskirtines veiklos sąlygas (vaizdingose, patogiose vietose) turinčių įmonių paslaugų kainas likusiai teritorijai. Tačiau neįvertinama, ar analogiški verslai šiuo metu ten egzistuoja, o jei jie ten ir atsirastų, kaip padidėjusi konkurencija pakeistų bendrą teikiamų paslaugų kainą ir atitinkamai vartojamąją vertę“, – pavyzdžius vardijo specialistas.

VMT direktoriaus pavaduotojui nuostabą kelia ir tai, kad vandens ciklo reguliavimo ir hidrologinio režimo stabilumui įvertinti pasitelkti Didžiosios Britanijos miškams nustatyti vandens sulaikymo dydžiai, nors ši šalis nei geografiškai, nei pagal savo miškų charakteristikas nėra artima Lietuvos miškų rodikliams. „Be to, vandens ciklo reguliavimas ir hidrologinio režimo stabilumas vertintas tik potvyniams reikšmingose teritorijose, nors pastaruoju metu ypač akivaizdus ir trumpalaikių liūčių neigiamas poveikis miestams, kurį galėtų sušvelninti būtent miškai“, – sakė A. Kasperavičius.

Gyventojų apklausa – nereprezentatyvi ir neobjektyvi

Paulius Zolubas, VMT direktoriaus pavaduotojas, pastebėjo, kad gyventojų apklausos anketose, skirtose nevartojamąjai gamtos objektų išsaugojimo vertei nustatyti, yra nepagrįstai dramatizuojama situacija. „Klausimyne suformuluota hipotetinė situacija, jog nefinansuojant „Natura 2000“ teritorijų gamtos ir kultūros objektai, kraštovaizdis, laukiniai gyvūnai ir paukščiai per keletą metų visiškai išnyks, yra nekorektiška – ji respondentams įteigia nuostatą, jog atsiras teritorijos, neturinčios jokios gamtinės aplinkos, gyvūnų, oro, vandens ir pan. Tai galimai didina respondentų pasiryžimą daugiau mokėti ar prisidėti finansiškai siekiant išvengti apklausos anketoje nurodytos dramatiškos situacijos. Studijoje neanalizuota, kiek „pasiryžimas mokėti“ skiriasi nuo „iš lankytojų faktiškai surenkamu lėšų“, nors tokia savanoriškais pagrindais teikiama parama taikoma ir dabar“, – pastebėjimais dalijosi P. Zolubas.

Pasak jo, pasiryžimo finansiškai prisidėti išsaugant „Natura 2000“ teritorijas apklausa negali būti laikoma reprezentatyvia ir objektyvia.

„Rezultatai interpoliuojami visai Lietuvos teritorijai vienodai, nors studijoje pripažįstama, jog „… statistiškai reikšmingi pasiryžimo finansiškai prisidėti išsaugant „Natura 2000“ teritorijas skirtumai matomi ir tarp skirtingose apskrityse gyvenančių respondentų”. Be to, parko ženklą turinčių paslaugų teikėjų sąraše dominuoja vieno regiono teikėjai, o pateiktas respondentų pasiskirstymas pagal užimtumą neatitinka oficialiosios statistikos – pavyzdžiui, 28 proc. respondentų sudarė pensininkai ir neįgalieji, kai gyventojų, vyresnių kaip 65 m., Lietuvoje 2019 m. buvo 19,8 procentų“, – vardijo P. Zolubas. [...]

Pilną Vilmos Kasperavičienės straipsnį "Ekspertai suabejojo iškalbingais „Natura 2000“ vertinimo studijos skaičiais ir objektyvumu" skaitykite portale miskininkas.eu