💚Smagiai paminėjome nusipelniusio Lietuvos miškininko, mūsų asociacijos Garbės nario Rimanto Jono Klimo 80-mečio jubiliejų. Jubiliatas šį trečiadienį sukvietė bičiulius į savo gimtinę, kurią puoselėja ir gražina daugelį pastarųjų metų. Rimantas gimė 1939 m. balandžio 21 d. Salako valsčiuje (dabar, Ignalinos rajonas Kazitiškio seniūnija), Užsienio kaime, 6 km nuo Kazitiškio.

Šiltoje, draugiškoje aplinkoje aptarėme jubiliato reikšmingus darbus Lietuvos valstybiniams ir privatiems miškams, gamtos apsaugai, miškininkams ir privačių miškų savininkams. O kur dar aktyvi visuomeninė veikla, lietuvybės, tautinės kultūros ir liaudiško meno puoselėjimas!

***************************

Trumpa Rimanto Klimo biografija:

Jonas Rimantas KLIMAS, miškininkas ir visuomenės veikėjas

Gimė 1939 m. balandžio 21 d. Salako valsčiuje (dabar, Ignalinos rajonas Kazitiškio seniūnija), Užsienio kaime, 6 km nuo Kazitiškio. Greta esanti Ažvinčių giria nuo seno buvo vietos žmonių gyvenimo parama. Tėvas Juozas 1918-1922 m. dalyvavo Nepriklausomos Lietuvos gynimo akcijose, nes demarkacinė linija buvo vos už pusės kilometro nuo Užsienio kaimo. Vaikystė prabėgo okupacijų, trėmimų ir žudynių fone.

1953 m. baigė Kazitiškio septynmetę mokyklą, 1958 m. - Vilniaus miškų technikumą. Miškininkystės studijas pratęsė Lietuvos žemės ūkio akademijoje, kur 1963 m. įgijo miškų ūkio inžinieriaus specialybę. Studijų metais vadovavo LŽŪA studentų klubui.

Pagal paskyrimą pradėjo dirbti Rietave miško meistru ir girininku, bet neilgai, nes 1963-1965 m. turėjo tarnauti sovietinėje armijoje. 1966-1974 m. Ukmergės miško pramonės ūkyje vadovavo darbų saugos, naujų technologijų diegimo ir statybos remonto darbams. Čia dirbdamas vedė, čia gimė abu vaikai - Arūnas ir Rūta.
1974 m. buvo paskirtas Nemenčinės miškų ūkio direktoriumi, o 1978 m. - Vilniaus miškų ūkio gamybinio susivienijimo direktoriumi. Daug jėgų skyrė priemiestinių miškų apsaugai, šių miškų paruošimui žmonėms poilsiauti ir miškų tarnybos humanizavimui.

1984 m. įkūrė folkloro ansamblį, o 1988 m. - Sąjūdžio rėmimo grupę. 1989 m. pradėjo vadovauti visuomeninei Rytų Lietuvos tarybai, 1991-1992 m. Valstybinės regioninių problemų komisijos Rytų Lietuvos pakomisei. 

1990 m. buvo pakviestas į Miškų ūkio ministeriją vadovauti Nacionalinių parkų skyriui. 1992 m. sausio mėn. buvo paskirtas miškų ūkio ministru. 1993 m. pasitraukė iš miškininkystės darbo barų. Trumpai dirbo Lietuvos banko socialinių reikalų departamento direktoriumi, vėliau - 10 mėn. bedarbystės, o nuo 1995 m. sausio mėn. iki 1996 m. pabaigos - Susisiekimo ministerijoje skyriaus viršininku. Nuo 1997 m. Vilniaus miškų urėdijos urėdo pavaduotojas.

Turi ir visuomeninių rūpesčių. 1989-1992 m. Visuomeninės Rytų Lietuvos tarybos prie LTSR (nuo 1990 m. kovo mėn. - prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo) pirmininkas. 1995 m. Lietuvių tautininkų sąjungos narys. 1993-1999 m. Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkas. Karaliaus Mindaugo kolegijos narys ir kraštiečių Ažvinčių klubo veiklos koordinatorius. 1984 įkūrė folkloro ansamblį „Nalšia", 1986 m. - kraštiečių klubą „Nalšia". 1998 m. sudarė ir išleido 1944 m. „Armija krajova" nužudyto poeto J. Klimo eilėraščių rinktinę „Pasižadėjimas", 1999 m. - kraštotyros knygą apie Rytų Aukštaitiją „Kukuoja gegutė". Nuo 2008m. kovo mėn. 4 d.- Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) Valdybos narys, 2009 m. vasario 20 d.- Visuomeninės kraštotvarkos draugijos Valdybos narys.

Vedęs. Žmona Genovaitė. Vaikai Arūnas ir Rūta

Sekite naujienas mūsų asociacijos paskyroje soc.tinkle Facebook: