Vien per kelias pirmąsias akcijos “Kinivarpa” dienas Punios šile lipdukais suženklinome ir užfiksavome koordinates 59-is kinivarpų jau nudžiovintų eglių židinius. Daugybę žievėgraužio tipografo pažeistų eglių radome jau visuose 39 valstybės saugomos teritorijos statusą turinčiuose (draustinis) kvartaluose. Nėjome ženklinti tik į gamtinio rezervato 9 kvartalus. Pasibaisėjome, kiek daug per pastaruosius du metus šile paplito kinivarpų. Klausimų, iš kur atsirado tokią gausybė kenkėjų nekilo. Tai akivaizdžiai matėme važiuojant keliu per esamo 457 ha gamtinio rezervato teritoriją ir radus nesutvarkytas 2017 metais buvusio škvalo vėjovartas,- informacija dalinasi Dr. Kazimieras Sventickas, Pilietinės iniciatyvos draugijos “Mūsų Dzūkija” pirmininkas.
>>
Pastarąsias savaites viešojoje erdvėje vėl keliama daug aistrų dėl miškų. Nusipelnęs šalies miškininkas, ilgametis tiriamojo darbo miškuose praktikas ir puoselėtojas Algirdas Brukas įvardino tai „nekonvenciniu karu prieš Lietuvos miškų ūkį“. Medžių gelbėjimo emocingų kampanijų organizatoriai ir jų sekėjai dėmesį sutelkė į Punios šilą. Po to, kai dabartinis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sustabdė ankstesniojo ministro Kęstučio Navicko stipriai stumtą projektą išplėsti šiuo metu esančio gamtinio rezervato Punios šile teritoriją daugiau kaip keturis kartus ir palikti visą unikalų šilą "natūraliems procesams", be žmogaus įsikišimo. Vietinės bendruomenės, taipogi siekiančios Punios šilo išsaugojimo, jau kelintus metus įrodinėja aplinkosaugininkams, kad toks "apsaugojimas" vestų į šilo sunaikinimą, nes be žmogaus įsikišimo stipriai plinta medžių kenkėjai, kurių užpulti medžiai (jų laiku nepašalinus) ne tik kad patys žūva, bet ir tampa kenkėjų tolesnio platinimo židiniais. Todėl vietiniai žmonės nuo praeitos savaitės rengia akciją "Kinivarpa".
>>
Apie taip, kaip tinkamiausiai apsaugoti Punios šilą, šiandien diskutuota Seime vykusioje spaudos konferencijoje. Joje dalyvavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas, Aplinkos apsaugos komiteto narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Kęstutis Bacvinka, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas dr. Paulius Zolubas, Miškų instituto profesorius, habilituotas daktaras Stasys Karazija ir Pilietinės iniciatyvos draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkas Kazimieras Sventickas.
>>
Malonu ir naudinga būtų padiskutuoti apie įvairias miškininkavimo patirtis, naudojamas technologijas, prieštaringų ekologinių bei ekonominių ar socialinių miško funkcijų bei žmonių interesų grupių suderinimo metodus ir daugelį kitų realių problemų. Bet kaip tai daryti, jei oponentas sudėtinę miškininkavimo dalį - miško kirtimą - laiko kriminaliniu nusikaltimu, į miškų sodintoją žiūri su panieka, išaugintą miško jaunuolyną nepripažįsta mišku, o valstybiniame miške dirbančius žmones įvardina ekologiniais banditais, kirminais ar geriausiu atveju vagimis? - klausia nusipelnęs Lietuvos miškininkas, LMSA Garbės narys dr. Algirdas Antanas Brukas, atliepdamas į vis dažniau įvairių veikėjų viešoje erdvėje metamus kaltinimus miškininkams, miškų savininkams, miškininkavimu ir medienos gaminių gamyba užsiimantiems mūsų bendrapiliečiams.
>>
Šį antradienį 10:06 val. Žinių radijo laidoje "Ekonomika šiandien" vyko pokalbis apie Prezidento Gitano Nausėdos vetuotas Miškų įstatymo pataisas. Seimas buvo nusprendęs, kad asmuo ar susiję asmenys negalėtų įsigyti miškų ūkio paskirties žemės daugiau kaip 1500 ha. Prezidentas konstatuoja, kad Miškų įstatymo pataisas bus galima lengvai apeiti, taip pat, kad projektas nepraėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Konkurencijos tarybos filtro. Laidoje pokalbis apie tai, ar reikia riboti miškų nuosavybės plotą?>>
Negi aplinkosaugininkų savaip "saugomą“ Punios šilą pasmerksime lėtai žūčiai? - tokį kausimą kelia vietos bendruomenės, kurioms rūpi Punios šilo gyvybingumo išsaugojimas. Tam vietiniai gyventojai siūlo imtis deramų medžių sveikatingumui užtikrinti priemonių vietoj to, kad penkis kartus išplėtus gamtinio rezervato teritoriją, ten augančius spygliuočius medžius palikti kinivarpų bei Dievo malonei. Šį antradienį išplatintame Vietos bendruomenių pranešime žiniasklaidai [čia...>>>] skelbiama apie pilietiškai nusiteikusių aplinkinių kaimų gyventojų organizuojamą akciją „Kinivarpa“, kurios metu vietos gyventojai stebės galimai šio kenkėjo pažeistus medžius.
>>
Malonu ir naudinga būtų padiskutuoti apie įvairias miškininkavimo patirtis, naudojamas technologijas, prieštaringų ekologinių bei ekonominių ar socialinių miško funkcijų bei žmonių interesų grupių suderinimo metodus ir daugelį kitų realių problemų. Bet kaip tai daryti, jei oponentas sudėtinę miškininkavimo dalį - miško kirtimą - laiko kriminaliniu nusikaltimu, į miškų sodintoją žiūri su panieka, išaugintą miško jaunuolyną nepripažįsta mišku, o valstybiniame miške dirbančius žmones įvardina ekologiniais banditais, kirminais ar geriausiu atveju vagimis? - klausia nusipelnęs Lietuvos miškininkas, LMSA Garbės narys dr. Algirdas Antanas Brukas, atliepdamas į vis dažniau įvairių veikėjų viešoje erdvėje metamus kaltinimus miškininkams, miškų savininkams, miškininkavimu ir medienos gaminių gamyba užsiimantiems mūsų bendrapiliečiams.
>>
