Šio mėnesio pradžioje Punios šile apsilankė visas  būrys garbių mokslininkų, žinomų miškotyros ir aplinkotyros sričių specialistų. Juos neramino, kad taip ilgai nerandama racionalaus sprendimo dėl vieno vertingiausių Lietuvos miškų  išsaugojimo priemonių.  Iškilūs mokslininkai išanalizavo situaciją ir parengė kreipimąsi į LR Prezidentą, LR Seimą, LR Vyriausybę ir LR Aplinkos ministeriją, prie kurio dar prisijungė kiti žinomi šios srities ekspertai ir specialistai.  >>

Spalio 3 d. Punios šile apsilankė visas  būrys garbių mokslininkų, žinomų miškotyros ir aplinkotyros sričių specialistų: akad. prof.habil.dr. Leonardas Kairiūkštis, akad. prof. habil.dr. Stasys Karazija, prof.habil.dr. Antanas Juodvalkis, prof. habil.dr. Albertas Vasiliauskas, prof. habil.dr. Andrius Kuliešis, dr.Rimvydas Skarbalius, dr. Vytautas Oniūnas ir  Vytautas Ribikauskas.  Mokslininkus neramino, kad taip ilgai nerandama racionalaus sprendimo dėl vieno vertingiausių Lietuvos miškų  išsaugojimo priemonių.  Vizito tikslas –  susipažinti su situacija Punios šile. >>

Pirmieji miškų administraciniai dariniai, panašūs į šiuolaikinius bent tuo, kad turėjo savo ribas ir apsaugos tarnybas, atsirado Sūduvoje 1464-1476 m, t. y . maždaug prieš 550 metų. Bet jie visi iki XVII a. sunyko.  1638 - 1640 m vėl buvo suformuota dar panašesnių į šiuolaikines urėdijas 11 karališkų girininkijų, iš kurių 4 buvo dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Jos prasilaikė apie pusantro šimtmečio. Po trečiojo ATR padalinimo XIX a. pabaigoje Sūduvoje buvo įkurtos prūsiško tipo urėdijos, o kiek vėliau Vilniaus ir Kauno gubernijose suformuotos carinės urėdijos. Tiek prūsiško , tiek carinio tipo urėdijos vadintos girininkijomis. Jos prasilaikė iki pirmojo pasaulinio karo. >>

Teisingos idėjos labai sutelkia žmones. Ypač vieningi tampame,  kai nurodoma, jog valdžia joms priešinasi. Kas atsisakys pasirašyti, kai pasakoma, jog sustabdytas projektas išsaugoti vertingiausią Lietuvoje sengirę?  Tačiau laiško iniciatorių tikslas akivaizdžiai kitas.  Prisidengiant labai patrauklia  ir reikalinga idėja,  visuomenei primetama nuomonė  tarsi galimas tik vienintelis sprendimas  – gamtinis rezervatas. Kodėl rengiant rezervato plėtros projektą visai Punios šilo teritorijai pabijota nepriklausomų ekspertų vertinimo,  nebuvo nagrinėti alternatyvūs pasiūlymai, nėra grėsmių analizės, taikyta supaprastinta viešinimo tvarka ?  Juk tai valstybinės svarbos didelio mąsto projektas, o ne koks smulkus  „ribų koregavimas“?  >>

Šiandien, ketvirtadienį, kuruojančio statybos, teritorijų planavimo, būsto, erdvinio planavimo ir urbanistikos klausimus aplinkos viceministro Mariaus Narmonto kvietimu susirinkome aptarti LMSA pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LR BP) koncepcijos projekto. >>

Išauginti ir sukaupti  miškuose medienos ištekliai priklauso nuo daugelio veiksnių: gamtinių, natūralių, amžiaus, miškininkų ūkinės veiklos. Šiame straipsnyje prof. Andrius Kuliešis su kolega Gintaru Kulboku analizuoja augaviečių našumo bei amžiaus struktūros pokyčius per pastaruosius 20 metų. Tad susipažinkite su vienu iš Lietuvos miškų dinamikos aspektų pagal Nacionalinės miškų inventorizacijos 1998 – 2017 m. rezultatus. >>

Romantiniai jausmai dažną užplūsta išgirdus tą išpopuliarintą žodį SENGIRĖ...💚, ypač daugiau tik iš nuotraukų socialiniuose tinkluose įspūdžių besisemiantiems: žaliuojantys šimtamečiai medžiai milžinai, po jais besiganantys laimingi miško žvėrys ir visur skraidantys paukščiai čiulbuonėliai... Tačiau būkime sąžiningi. >>