Europos miškų institutas EFI paskelbė mokslinę studiją apie tai, kaip gyventi su žievėgraužiais kenkėjais- kinivarpomis, kadangi vis didesni šių vabaliukų pažeidžiamų spygliuočių miškų plotai Europoje ir pasaulyje kelia didžiulį nerimą. Naujausiame EFI mokslo politikos tyrime pateikiama informacija iš visos Europos ir Šiaurės Amerikos, aptariant naujas rekomendacijas dėl masiškai liemenų kenkėjų puolamų spygliuočių miškų Europoje. Pakol kinivarpų (pvz. Ips typographus) populiacijos yra mažos, jie veisiasi nusilpusiuose ar žūnančiuose medžiuose. Tačiau, kuomet jų populiacijos staiga pagausėja (dėl audrų, sausrų, ir kt.), kinivarpos masiškai užpuola daugybę sveikų medžių, kurie neapsigina ir žūva. >>

Užbaigtas Lietuvos mokslų tarybos inicijuotos Nacionalinės mokslo programos „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ mokslo projektas “Kompleksiškas klimato ir kitų streso veiksnių poveikis miškų gebai adaptuotis ir švelninti globalios kaitos grėsmes“ FOREstRESS Nr. SIT-3/2015. 4-rių metų trukmės projekte grupė Lietuvos ir Vokietijos mokslininkų iš tuometinio Aleksandro Stulginskio universiteto (dabar Vytauto Didžiojo universitetas), Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro ir Muncheno technikos universiteto nagrinėjo klimato ir kitų aplinkos streso veiksnių kompleksišką poveikį pagrindinių medžių rūšių būklei ir produktyvumui bei aiškinosi priežastines atskirų medžių ekofiziologines reakcijas į aplinkos kaitą, prisitaikant prie naujų sąlygų ir švelninant klimato kaitos neigiamas grėsmes. Pateiktos rekomendacijos, kaip kintant klimatui ir intensyvėjant ekosistemų naudojimui, užtikrinti tvarų miškų vystymąsi. >>

Mokslininkų botanikų ir ekologų grupė [Remigijus Daubaras, Laima Česonienė, Vidas Stakėnas, Vytautas Tamutis, Vilma Kaškonienė, Marcin Zych, Sigitas Juzėnas] apibendrino 2015-2018 metais vykdytus tyrimus ir paskelbė gan prieštaringas mokslines-praktines rekomendacijas "PLYNŲJŲ KIRTIMŲ POVEIKIS PUŠYNŲ EKOSISTEMOMS IR BŪDAI JOMS STABILIZUOTI" Susipažinti galima: https://www.lmt.lt/…/doclib/wygptzcnvkzkjbksxejvzbhasr9aujak. Šioms rekomendacijoms rimtų pastabų turi miškininkystės srities mokslininkai, kadangi jos parengtos daugiau koncentruojantis į žolinės augmenijos ir krūmokšnių biologiją, niekaip to nesiejant su medžių ir miško, kaip kompleksinės bendrijos, augimo dinamika. >>

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA), kartu su 10 partnerių iš įvairių Europos šalių, vykdo Europos Sąjungos Horizon 2020 programos projektą MySustainableForest. Tiesioginis pavadinimo vertimas į lietuvių kalbą reikštų „mano tvarus miškas“, tačiau projekte koncentruojamasi į tvaraus miškininkavimo aprūpinimą duomenimis, surenkamais pasitelkiant nuotolinius tyrimus. Šiuo metu duomenys apie mišką, ypač naudojant nuotolinius tyrimus, gali būti surenkami sparčiau, nei juos galime apdoroti, o tuo labiau panaudoti konkretiems praktiniams uždaviniams spręsti. Europos Sąjungos įgyvendinama Copernicus programa pateikia įvairaus turinio kosminius vaizdus dienų intervalais, gausu įvairios kilmės ir paskirties iš orlaivių gaunamų vaizdų, sparčiai kelią skinasi tokios dar nesenai egzotiškos technologijos kaip lazerinis ir hiperspektrinis skenavimas, anksčiau ar vėliau praktinę reikšmę įgaus nuotraukos iš bepiločių orlaivių. >>

Aleksandro Stulginskio Universitete 2018-11-15 vyko svarbi jau tradicine tapusi prof. dr. Edmundo Petrausko vadovaujamo ASU Miškų ir ekologijos fakulteto Miškotvarkos ir medienotyros instituto rengiama konferencija “Lietuvos miško ūkio iššūkiai ir perspektyvos 2018”. Kaip įžanginėje kalboje minėjo Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof.dr. Edmundas Bartkevicius, pastaruoju metu apie miškus šneka visi kas sumanę išskyrus pačius miškininkus. O miškininkų, miškų savininkų, medienos pramonės atstovų, mokslininkų, politikų, studentų susirinko sausakimša ASU IV rūmų konferencijų salė. Tad vyko išties įdomi ir turininga diskusija, verti dėmesio konferencijos pranešėjai. Kviečiame susipažinti. >>

Grupė Europos mokslininkų sudarė žemyno santykinai neliestų miškų žemėlapį – kuriame sukaupta informacija apie daugiau nei 1,4 milijono hektarų miškų 34-ose šalyse. Sunku būtų tikėtis, kad šiuose miškuose niekada nesilankė žmogus, tačiau jie ne vieną dešimtmetį yra palikti natūraliai raidai ir čia, tikėtina, vykstantys ekologiniai procesai yra maksimaliai artimi natūraliems. >>