Europos Sąjunga, pasirinkusi žaliąjį kursą, išsikėlė nemažai ambicingų uždavinių. Dalis jų, tokių kaip anglies dioksido emisijų mažinimas siekiant stabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės išsaugojimas, tiesiogiai susiję su miškais. Ir tenka pripažinti, kad priemonės, kurių reikia šiems dviem minėtiems tikslams įgyvendinti, dažnai nesutampa, o kartais, šabloniškai jas taikant, gali ir prieštarauti viena kitai. Norint to išvengti reikia siekti atitinkamo jų suderinamumo,- atkreipia dėmesį akademikas Stasys Karazija Lietuvos mokslų akademijos publikuojamame straipsnyje "Ar paversime Lietuvos miškus taiga?" >>

2020 m. lapkričio 20 d. vykusio tarptautinio inovacijų forumo „Europos Naujasis žaliasis kursas – galimybė Lietuvai tapti globaliu tvarių medinių pastatų gamybos ir eksporto centru“ metu Valstybinės miškų tarnybos specialistai pristatė šalies miškų išteklių panaudojimo galimybes vystant žaliąją ekonomiką, diegiant perspektyvias medinių pastatų gamybos technologijas. Autoriai pasidalino renginio metu pristatytomis idėjomis su portalo Lietuvosmiskai.lt skaitytojais. [Straipsnis publikuotas žurnale "Mūsų girios" 2020 m. Nr.11] >>

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) pasaulio miškų būklę sistemingai apskaito jau nuo 1948-ųjų metų. Pastaraisiais dešimtmečiais FAO vykdomos pasaulinės miškų apskaitos (toliau – FRA) yra derinamos su nuotoliniais tyrimais grindžiamu vertinimu, kurio tikslas – pateikti geografinę informaciją apie miškų plotus ir jų pokyčius pasaulyje bei regionuose. >>

Dvi pastarąsias dienas (2020 m. lapkričio 9–10 d.), vyko labai aktualus webinaras "Kaip subalansuoti miškininkystę ir biologinės įvairovės išsaugojimą? Vaizdas visoje Europoje", kurio metu pristatyta to paties pavadinimo studija. Virtualioje konferencijoje aptarti iššūkiai - kaip integruoto miškininkavimo pagalba pagerinti nykstančių rūšių padėtį daugiafunkciškai ūkininkaujant miškuose. >>

Europos miškų institutas (EFI) š.m. spalio 27 d. surengė nuotolinį webinarą "Public Perception on Forests and Bioeconomy". Dalyvaujame. Šio renginio tikslas yra suprasti ir aptarti visuomenės požiūrį į miškus, miškininkystę ir miško išteklių pagrindu vystomą bioekonomiką. Aptariami klausimai: - Kaip žiniasklaida ir mokslas formuoja visuomenės požiūrį į Europos miškus? - Kaip galima pagerinti visuomenės supratimą ir komunikaciją apie miškų ir miškininkystės vaidmenį? >>

Nesenai žurnale Frontiers in Ecology and Evolution paskelbtame moksliniame straipsnyje „Miškų biologinė įvairovė, anglies kaupimas ir medienos gamyba: sinergetinių efektų ir pasirinkimų modeliavimas dešimtyje miškingų Europos kraštovaizdžių“ (nuoroda į publikaciją anglų k. čia...>>>) grupė Europos mokslininkų nagrinėja ypač aktualius šiuolaikinės miškininkystės klausimus: (i) kaip užtikrinti tvarų miškininkavimą siekiant įvairių miško funkcijų, kurios dažnai sunkiai suderinamos, balanso, naudojant objektyvius vertinimo kriterijus bei (ii) kokią įtaką tvariam miškininkavimui gali turėti dabar naudojami ar alternatyvūs miškininkavimo modeliai, įvertinami atsižvelgiant į žmonijos pastangas sušvelninti klimato kaitą. >>

Š.m. spalio 9 d. Estijos žemės mokslų universitete Sille Rebane apgynė daktaro disertaciją "Miškų tvarkymo poveikio vertinimas anglies kontekste: turbulentinės kovariacijos metodas. Miško tvarkymo vertinimas anglies srautų kontekste: Eddy-Kovariance metodas ". Miško gebėjimas surišti anglį iš atmosferos priklauso nuo klimato: kuo šiltesnis ir drėgnesnis oras, tuo mažiau anglies jis išskiria. Miško anglies ciklas priklauso ir nuo jo amžiaus. >>