Nesenai žurnale Frontiers in Ecology and Evolution paskelbtame moksliniame straipsnyje „Miškų biologinė įvairovė, anglies kaupimas ir medienos gamyba: sinergetinių efektų ir pasirinkimų modeliavimas dešimtyje miškingų Europos kraštovaizdžių“ (nuoroda į publikaciją anglų k. čia...>>>) grupė Europos mokslininkų nagrinėja ypač aktualius šiuolaikinės miškininkystės klausimus: (i) kaip užtikrinti tvarų miškininkavimą siekiant įvairių miško funkcijų, kurios dažnai sunkiai suderinamos, balanso, naudojant objektyvius vertinimo kriterijus bei (ii) kokią įtaką tvariam miškininkavimui gali turėti dabar naudojami ar alternatyvūs miškininkavimo modeliai, įvertinami atsižvelgiant į žmonijos pastangas sušvelninti klimato kaitą. >>

Š.m. spalio 9 d. Estijos žemės mokslų universitete Sille Rebane apgynė daktaro disertaciją "Miškų tvarkymo poveikio vertinimas anglies kontekste: turbulentinės kovariacijos metodas. Miško tvarkymo vertinimas anglies srautų kontekste: Eddy-Kovariance metodas ". Miško gebėjimas surišti anglį iš atmosferos priklauso nuo klimato: kuo šiltesnis ir drėgnesnis oras, tuo mažiau anglies jis išskiria. Miško anglies ciklas priklauso ir nuo jo amžiaus. >>

Pirminių miškų vaidmuo biologinėje įvairovėje didžiulis, tačiau jų apimtys pasaulyje mažėja, net ir tuose regionuose kur miškų plotai plečiasi. Pati pirminio miško samprata, jo funkcijos nėra vieningai suvokiami – to ir negali būti, ypač turint omenyje amžius trunkančią miškininkavimo istoriją kai kuriose pasaulio dalyse. Kiek natūralių pirminių miškų išlikę Europoje ir kaip reikėtų jais rūpintis - atskleidė mokslininkų tyrimas. Jį pristatančiame straipsnyje pademonstruota, kaip reikia pagrįsti pasiūlymus dėl saugomų teritorijų plėtros, nepaisant to, kokie jie bebūtų. T.y. kad tai turi būti rimtas mokslas, bet ne tik emocijomis grindžiamos idėjos. >>

Vienas svarbiausių susitarimų žmonijos istorijoje – Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos – nusako Europos miškų reikšmę prisidedant prie klimato kaitos švelninimo ir bioekonomikos. Yra tikimasi didėjančio miško produktų tiekimo, tačiau nepažeidžiant tvaraus miškininkavimo principų, t.y. prižiūrėti ir naudoti miškus ir miško žemes taip, kad būtų palaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, gebėjimas atsikurti, gyvybingumas, pajėgumas vykdyti dabar ir ateityje ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas lokaliu, nacionaliniu ir globaliu lygiais, nedarant žalos kitoms ekosistemoms[1]. ES Horizontas 2020 programos projektas ALTERFOR įvertino naujus miškininkavimo būdus iškylantiems iššūkiams įveikti. Straipsnyje trumpai aptarti projekto rezultatai bei jų reikšmė Lietuvos, Europos ir pasaulio miškininkystei. >>

Valstybinės miškų tarnyba paskelbė video įrašus pranešimų, darytų š.m. metų vasario 25 d. įvykusioje  konferencijoje „Nuo matavimų iki sprendimų. 50-ies metų nacionalinės miškų inventorizacijos patirtis Lietuvoje“, skirtoje pasidalinti per ilgą inventorizacijos gyvavimo laikotarpį surinktais duomenimis apie Lietuvos miškus, miškuose stebimų pokyčių tendencijas bei aptarti kylančius iššūkius.   >>

Prieš du metus, mokslinis žurnalas "Land Use Policy" Nr.79 (2018) publikavo Vilio Bruko, Andriaus Stanislovaičio, Mariaus Kavaliausko ir  Algio Gaižučio parengtą straipsnį "Protecting or destructing? Local perceptions of environmental consideration in Lithuanian forestry", kuriame atskleidžiamos pernelyg vienpusiškai - per komandinius sprendimus ir draudimus- įgyvendinamų aplinkosauginių priemonių pasekmės. Remiantis atliktais giluminiais interviu su miškų srities interesų grupių atstovais, apibendrinamos aktualiausios respondentų išsakytos įžvalgos ir galiausiai pateikiamos praktinės rekomendacijos miškų politikos formuotojams. [Kadangi studija didelės apimties, tai norintys susipažinti išsamiau, straipsnio orginalą (anglų k.) rasite čia...>>> ] >>

Ką turėtume daryti dabar, kad mūsų miškai išliktų? Diskutuojant, kokie turėtų būti miškai ateityje, miškų mokslo žinovai rekomenduoja daugiau dėmesio atkreipti į turimas mokslo žinias. Vokietijos miškuose reikalai prasti, kenčia miškų ūkis: juos užklupo sausros, kenkėjai ir audros. Ir dažnai šiandien nuskamba vertinimai, kad be klimato kaitos poveikio,  dėl visų šių bėdų yra visų pirma kalti patys miškininkai. Tačiau, ar išties tokia blogio istorija yra teisinga?,- klausia mokslinėmis temomis rašantis biologas ir gamtos fotografas Guntheris Willingeris straipsnyje "Populismus hilft dem Wald nicht weiter"(Populizmas nepadeda miškams), kurio vertimą pateikiame jūsų dėmesiui su autoriaus sutikimu. [pilnas straipsnis orginalo kalba čia...>>>] >>