Prieš du metus, mokslinis žurnalas "Land Use Policy" Nr.79 (2018) publikavo Vilio Bruko, Andriaus Stanislovaičio, Mariaus Kavaliausko ir  Algio Gaižučio parengtą straipsnį "Protecting or destructing? Local perceptions of environmental consideration in Lithuanian forestry", kuriame atskleidžiamos pernelyg vienpusiškai - per komandinius sprendimus ir draudimus- įgyvendinamų aplinkosauginių priemonių pasekmės. Remiantis atliktais giluminiais interviu su miškų srities interesų grupių atstovais, apibendrinamos aktualiausios respondentų išsakytos įžvalgos ir galiausiai pateikiamos praktinės rekomendacijos miškų politikos formuotojams. [Kadangi studija didelės apimties, tai norintys susipažinti išsamiau, straipsnio orginalą (anglų k.) rasite čia...>>> ] >>

Ką turėtume daryti dabar, kad mūsų miškai išliktų? Diskutuojant, kokie turėtų būti miškai ateityje, miškų mokslo žinovai rekomenduoja daugiau dėmesio atkreipti į turimas mokslo žinias. Vokietijos miškuose reikalai prasti, kenčia miškų ūkis: juos užklupo sausros, kenkėjai ir audros. Ir dažnai šiandien nuskamba vertinimai, kad be klimato kaitos poveikio,  dėl visų šių bėdų yra visų pirma kalti patys miškininkai. Tačiau, ar išties tokia blogio istorija yra teisinga?,- klausia mokslinėmis temomis rašantis biologas ir gamtos fotografas Guntheris Willingeris straipsnyje "Populismus hilft dem Wald nicht weiter"(Populizmas nepadeda miškams), kurio vertimą pateikiame jūsų dėmesiui su autoriaus sutikimu. [pilnas straipsnis orginalo kalba čia...>>>] >>

Norvegai pradeda didelio masto projektą (20,5 mln.NOK [~1,9 mln.EUR] sumai), skirtą klimato atžvilgiu išmaniam miškininkavimui diegti. Jo metu 2020-2024 m. laikotarpiu bus parengti metodai, kuriiuos diegiant miškų priežiūroje ir naudojime būtų padidintas jų atsparumas klimato kaitos poveikiui. >>

LMSA dalyvauja Europos Komisijos H2020 bendrosios programos projekte „Mano tvarus miškas“ ["MySustainableForest"]. Įgyvendinant šį projektą kuriama infrastruktūra nuotoliniais tyrimais ir iš Žemės nuotolinio stebėjimo palydovų (Earth remote sensing satellites) gauta informacija grindžiamoms paslaugoms miškininkavimui. >>

LMSA dalyvauja Europos Komisijos H2020 bendrosios programos projekte „Mano tvarus miškas“ ["MySustainableForest"]. Įgyvendinant šį projektą bus sukurta infrastruktūra nuotoliniais tyrimais grindžiamoms paslaugoms užsisakyti. Tokių paslaugų pavyzdžiu gali būti, tarkime, visų plynų kirtaviečių per pasirinktą laikotarpį identifikavimas, kai vartotojui pakanka žinoti tik jį dominančią teritoriją, arba sklypinėje miškų inventorizacijoje naudojamų rodiklių nustatymo palengvinimas. Kuriamos ne tik praktinės priemonės, tačiau projekto partneriai intensyviai vykdo ir mokslinius tyrimus. >>

Mūsų ekspertai miškininkai Alfredas Galaunė ir prof. Gintautas Mozgeris dalyvavo tarptautinio projekto „Mano tvarus miškas“ ["MySustainableForest"] dviejų dienų seminare Prancūzijoje. Šiame Bordo vykusiame renginyje buvo pristatyti bei aptarti pirmieji projekto rezultatai. Išvykų metu pasikeista patirtimi su specialistais iš Prancūzijos miškų institucijų, kurios specializuojasi nuotolinio stebėjimo ir geoinformacinėse paslaugose. >>

Šį trečiadienį (2019-11-27) Espoo (Suomijoje) vykstančioje kasmetinėje FTP konferencijoje ES Miškų sektoriaus technologijų platformos (FTP) vykdantysis direktorius Johan Elvnert pristatė svarbų strateginį dokumentą Strategic Research and Innovation Agenda (SIRA) 2030: create opportunities for projects and encourage technology investments! >>

Aplinkos ministerija pamažėl atveria visuomenei Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis finansuotų miškų mokslo darbų ataskaitas. Darbai viešinami minsterijos internetinėje svetainėje čia ...>>> [Žiūrėkite aplanką "Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis finansuojami miškų mokslo darbai"] >>

IUFRO yra pasaulinis miškotyros mokslininkų bendradarbiavimo tinklas, jungiantis daugiau kaip 15000 mokslininkų, atstovaujančių beveik 700 organizacijų iš daugiau kaip 110-ies pasaulio šalių. Kas penkeri metai yra rengiamas IUFRO pasaulinis kongresas, kuriame viso pasaulio vedantys miškininkystės mokslininkai pristato pasiektus rezultatus bei numato mokslinių tyrimų gaires ateinantiems metams. 2019 metų rugsėjo 29 – spalio 5 dienomis Brazilijoje, Curitiba mieste įvyko XXV IUFRO Pasaulinis kongresas "Miškų tyrimai ir bendradarbiavimas darniam vystymuisi“ (http://iufro2019.com/). >>

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, kartu su 10 partnerių iš įvairių Europos šalių, toliau vykdo Europos Sąjungos Horizontas 2020 programos projektą MySustainableForest. Projektas plačiau buvo pristatytas forest.lt praeitais metais, todėl čia tik paminėsime, kad jo pirmutinis siekis yra pateikti profesionaliai dirbančiam miškininkui galingą informacijos apie miško išteklius, jų būklę bei jos dinamiką surinkimo įrankį, kuris būtų grindžiamas nuotoliniais tyrimais. 2019 metų birželio 18-20 dienomis projekto partneriai susirinko Čekijoje, Krtiny miestelyje aptarti projekto eigą, apibendrinti pasiektus rezultatus bei nubrėžti gaires ateičiai. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociaciją renginyje atstovavo projekto koordinatorius Alfredas Galaunė bei Gintautas Mozgeris iš Vytauto Didžiojo universiteto. >>

Kylanti vidutinė metinė atmosferos oro temperatūra - kaip rodo ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateikiami Vilniuje vykdytų stebėjimų duomenys, dažnėjančios karščio bangos, stiprios liūtys ir vėjai neabejotinai liudija apie besikeičiantį klimatą. Pagrindinė klimato kaitos priežastis - didėjantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis žemės atmosferoje, kurios, kaip šiltnamio plėvelė, sulaiko atmosferoje nuo žemės paviršiaus atspindėtą šilumą. Viena iš svarbiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų komponenčių - anglies dioksidas (CO2), susidaro įvairių žmogaus veiklų, tokių kaip iškastinio kuro deginimas, pramonės produktų gamyba iš neatsinaujinančių žaliavų, žemės ūkio veiklos, metu. Tuo tarpu miškai ir apskritai visa augalija žemėje, ne tik gamina deguonį, bet ir savo biomasėje absorbuodami anglies dioksidą šalina jį iš atmosferos. >>

Europos miškų institutas EFI paskelbė mokslinę studiją apie tai, kaip gyventi su žievėgraužiais kenkėjais- kinivarpomis, kadangi vis didesni šių vabaliukų pažeidžiamų spygliuočių miškų plotai Europoje ir pasaulyje kelia didžiulį nerimą. Naujausiame EFI mokslo politikos tyrime pateikiama informacija iš visos Europos ir Šiaurės Amerikos, aptariant naujas rekomendacijas dėl masiškai liemenų kenkėjų puolamų spygliuočių miškų Europoje. Pakol kinivarpų (pvz. Ips typographus) populiacijos yra mažos, jie veisiasi nusilpusiuose ar žūnančiuose medžiuose. Tačiau, kuomet jų populiacijos staiga pagausėja (dėl audrų, sausrų, ir kt.), kinivarpos masiškai užpuola daugybę sveikų medžių, kurie neapsigina ir žūva. >>

Užbaigtas Lietuvos mokslų tarybos inicijuotos Nacionalinės mokslo programos „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ mokslo projektas “Kompleksiškas klimato ir kitų streso veiksnių poveikis miškų gebai adaptuotis ir švelninti globalios kaitos grėsmes“ FOREstRESS Nr. SIT-3/2015. 4-rių metų trukmės projekte grupė Lietuvos ir Vokietijos mokslininkų iš tuometinio Aleksandro Stulginskio universiteto (dabar Vytauto Didžiojo universitetas), Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro ir Muncheno technikos universiteto nagrinėjo klimato ir kitų aplinkos streso veiksnių kompleksišką poveikį pagrindinių medžių rūšių būklei ir produktyvumui bei aiškinosi priežastines atskirų medžių ekofiziologines reakcijas į aplinkos kaitą, prisitaikant prie naujų sąlygų ir švelninant klimato kaitos neigiamas grėsmes. Pateiktos rekomendacijos, kaip kintant klimatui ir intensyvėjant ekosistemų naudojimui, užtikrinti tvarų miškų vystymąsi. >>

Mokslininkų botanikų ir ekologų grupė [Remigijus Daubaras, Laima Česonienė, Vidas Stakėnas, Vytautas Tamutis, Vilma Kaškonienė, Marcin Zych, Sigitas Juzėnas] apibendrino 2015-2018 metais vykdytus tyrimus ir paskelbė gan prieštaringas mokslines-praktines rekomendacijas "PLYNŲJŲ KIRTIMŲ POVEIKIS PUŠYNŲ EKOSISTEMOMS IR BŪDAI JOMS STABILIZUOTI" Susipažinti galima: https://www.lmt.lt/…/doclib/wygptzcnvkzkjbksxejvzbhasr9aujak. Šioms rekomendacijoms rimtų pastabų turi miškininkystės srities mokslininkai, kadangi jos parengtos daugiau koncentruojantis į žolinės augmenijos ir krūmokšnių biologiją, niekaip to nesiejant su medžių ir miško, kaip kompleksinės bendrijos, augimo dinamika. >>

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA), kartu su 10 partnerių iš įvairių Europos šalių, vykdo Europos Sąjungos Horizon 2020 programos projektą MySustainableForest. Tiesioginis pavadinimo vertimas į lietuvių kalbą reikštų „mano tvarus miškas“, tačiau projekte koncentruojamasi į tvaraus miškininkavimo aprūpinimą duomenimis, surenkamais pasitelkiant nuotolinius tyrimus. Šiuo metu duomenys apie mišką, ypač naudojant nuotolinius tyrimus, gali būti surenkami sparčiau, nei juos galime apdoroti, o tuo labiau panaudoti konkretiems praktiniams uždaviniams spręsti. Europos Sąjungos įgyvendinama Copernicus programa pateikia įvairaus turinio kosminius vaizdus dienų intervalais, gausu įvairios kilmės ir paskirties iš orlaivių gaunamų vaizdų, sparčiai kelią skinasi tokios dar nesenai egzotiškos technologijos kaip lazerinis ir hiperspektrinis skenavimas, anksčiau ar vėliau praktinę reikšmę įgaus nuotraukos iš bepiločių orlaivių. >>

Aleksandro Stulginskio Universitete 2018-11-15 vyko svarbi jau tradicine tapusi prof. dr. Edmundo Petrausko vadovaujamo ASU Miškų ir ekologijos fakulteto Miškotvarkos ir medienotyros instituto rengiama konferencija “Lietuvos miško ūkio iššūkiai ir perspektyvos 2018”. Kaip įžanginėje kalboje minėjo Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof.dr. Edmundas Bartkevicius, pastaruoju metu apie miškus šneka visi kas sumanę išskyrus pačius miškininkus. O miškininkų, miškų savininkų, medienos pramonės atstovų, mokslininkų, politikų, studentų susirinko sausakimša ASU IV rūmų konferencijų salė. Tad vyko išties įdomi ir turininga diskusija, verti dėmesio konferencijos pranešėjai. Kviečiame susipažinti. >>

Grupė Europos mokslininkų sudarė žemyno santykinai neliestų miškų žemėlapį – kuriame sukaupta informacija apie daugiau nei 1,4 milijono hektarų miškų 34-ose šalyse. Sunku būtų tikėtis, kad šiuose miškuose niekada nesilankė žmogus, tačiau jie ne vieną dešimtmetį yra palikti natūraliai raidai ir čia, tikėtina, vykstantys ekologiniai procesai yra maksimaliai artimi natūraliems. >>