Kiek laiko užtrunka, kol iškirstas ir atsodintas miškas sugeria daugiau anglies dvideginio nei išskiria? Tai prieštaringas klausimas, svarbus ir miškininkystei, ir aplinkai. Švedijos Linėjaus universiteto mokslininkai  Achimas Grelle ir Johanas Berghas turi atsakymą. Siūlome susipažinti su straipsniu, kuris 2021 m. gruodžio 14 d, publikuotas portale forskning.se >>

Š.m. rugpjūčio 23 d. 10 val. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre (Instituto al. 1, Akademija, Kėdainių r.) įvyko viešas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro doktorantės Astos DOFTARTĖS žemės ūkio mokslų Miškotyros mokslo krypties daktaro disertacijos MIŠKŲ ŪKIO DARNUMAS IR JAM ĮTAKĄ DARANTYS VEIKSNIAI SMULKIAME PRIVAČIAME MIŠKŲ ŪKYJE / FORESTRY SUSTAINABILITY AND FACTORS AFFECTING IT IN SMALL-SCALE PRIVATE FORESTRY (Miškotyra A 004) gynimas. >>

Paplitusi klaidinga nuomonė, kad dauguma medžių auga dieną. Šveicarijos federalinio tyrimų instituto (WSL) vadovaujamas tyrimas parodė, kad medžiai daugiausia auga tamsiu paros metu, nes dėl saulės spindulių poveiko sausesniu tapęs oras jų augimą slopina net esant pakankamam dirvožemio drėgnumui. Medžiai vegetacijos laikotarpiu auga tik keletą valandų per parą ir tik nedaugelį dienų per metus (iš viso ~15 - 30 dienų, priklausomai nuo medžių rūšies). Ši įžvalga gali pakeisti požiūrį į klimato kaitos poveikį miškams, ypač siekiant numatyti anglies kaupimąsi medžiuose. >>

𝐊𝐚𝐬 𝐲𝐫𝐚 𝐦𝐢𝐬̌𝐤𝐮̨ 𝐬𝐚𝐯𝐢𝐧𝐢𝐧𝐤𝐚𝐢? - vienas dažnausiai užduodamų klausimų. Šiame 2020 m. kovo mėn. paskelbtame Jungtinių Tautų Žemės ūkio ir maisto organizacijos FAO tyrime "Miškų nuosavybė EEK regione", remiantis duomenimis apie 35 šalis, pirmą kart apimant visas miško nuosavybės kategorijas, analizuojamas kintantis miškų nuosavybės pobūdis ir modeliai, būdai, kuriais valdymas ir socialinės struktūros daro įtaką miško savininkams ir naudotojams, taip pat miško valdymas. >>

Šiandien prestižiniame mokslo žurnale "Nature" galiausiai paskelbtas 30 mokslininkų iš 13 Europos šalių straipsnis (rimta analize paremta publikacija buvo parengta ir įteikta žurnalo redakcijai dar praėjusiais metais), kuriame pateikia įrodymus, jog praėjusiais metais skambiai paskleistas mitas apie net 69proc. po 2015 metų išaugusius plynuosius miškų kirtimus Europoje akivaizdžoiai bliūkšta, o mokslininkų pateikti faktai leidžia pagrįstai suabejoti JTC tyrimo išvadomis. >>

Pateikėme įvertinimą ir pastabas per LIFE integruotąjį projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje” (NATURALIT) įtrauktų VDU ŽŪA mokslininkų grupės, vadovaujamos prof.dr.Gedimino Brazaičio, rengiamą svarbų dokumentą- Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralių miško buveinių tipų tvarkymo rekomendacijas. Jų VI-ji versija buvo pristatyta š.m.ovo 9 dieną  projekto NATURALIT kartu su Aplinkos ministerija, jai pavaldžia agentūra APVA (koordinuojančia projektą) ir VDU Žemės ūkio akademija surengtame nuotoliniame renginyje.  >>

Europos miškų institutas (EFI) paskelbė naują tyrimą, kuriame surašytos pagrindinės tyrimų išvados, atsakant į 12 svarbių klausimų apie miškus Europos Sąjungoje. Leidinį ruošė 28 tyrėjai iš EFI ir jos tinklo, o išvadas galima rasti dviem formatais: trumpą PDF versiją, nemokama atsisiuntimui ir „Forest Questions “ tinklalapį, kuriame pateikiama išsamesnė informacija ir nuorodos. >>

Pastaruoju metu stojančiųjų į su miškų ūkiu susijusias studijų programas skaičius yra itin sumažėjęs. Atsakydama į Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos [išsamiau-čia...>>>], Lietuvos miškininkų sąjungos bei eilės kitų organizacijų valdžios institucijoms išsakytą kreipimąsi dėl grėsmių, kad artimiausiu metu gali nutrūkti specialistų rengimas ir dėl būtinybės paremti žemės ir miškų ūkiui svarbių profesijų specialistų studijas, Aplinkos ministerija patvirino [2021-03-03 Nr. (66)-D8(E)-1407]  planuojanti miškininkystę priskirti prioritetinėms studijų kryptims ir iš AM skirtų asignavimų jau šiais metais numatyti tikslines stipendijas miškininkystę studijuosiantiems studentams. Analogišką patikinimą gavome ir iš Žemės ūkio mininsterijos [2021-03-15 Nr.3JA-89 (8.14 E)]. Labai išsamų atsakymą pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija [2021-03-15 Nr. SR-994] >>

Sudomino? Tuomet skirkite laiko ir išklausykite Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos - LJMS š.m. vasario 4 d. surengto pirmojo forumo iš ciklo „Aplinka, kurioje gyvename“ diskusiją. Išgirsite jaunųjų mokslo daktarų pranešimus – apie miškus, saulės energiją ir padangų naudojimą keliams. >>

Freiburgo universiteto, kultūros kraštovaizdžio centro ir kraštovaizdžio planavimo ir gamtos apsaugos instituto mokslininkų komanda įvertino esamą situaciją ir žurnalo „Gamtos apsauga ir kraštovaizdžio planavimas“ publikacijoje išsamiai paaiškina, kaip plėšrūno nereguliuojamas paplitimas gali turėti neigiamos įtakos teisiškai privalomiems saugomų buveinių gamtos apsaugos tikslams. >>

Europos Sąjunga, pasirinkusi žaliąjį kursą, išsikėlė nemažai ambicingų uždavinių. Dalis jų, tokių kaip anglies dioksido emisijų mažinimas siekiant stabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės išsaugojimas, tiesiogiai susiję su miškais. Ir tenka pripažinti, kad priemonės, kurių reikia šiems dviem minėtiems tikslams įgyvendinti, dažnai nesutampa, o kartais, šabloniškai jas taikant, gali ir prieštarauti viena kitai. Norint to išvengti reikia siekti atitinkamo jų suderinamumo,- atkreipia dėmesį akademikas Stasys Karazija Lietuvos mokslų akademijos publikuojamame straipsnyje "Ar paversime Lietuvos miškus taiga?" >>

2020 m. lapkričio 20 d. vykusio tarptautinio inovacijų forumo „Europos Naujasis žaliasis kursas – galimybė Lietuvai tapti globaliu tvarių medinių pastatų gamybos ir eksporto centru“ metu Valstybinės miškų tarnybos specialistai pristatė šalies miškų išteklių panaudojimo galimybes vystant žaliąją ekonomiką, diegiant perspektyvias medinių pastatų gamybos technologijas. Autoriai pasidalino renginio metu pristatytomis idėjomis su portalo Lietuvosmiskai.lt skaitytojais. [Straipsnis publikuotas žurnale "Mūsų girios" 2020 m. Nr.11] >>

Europos miškų institutas (EFI) š.m. spalio 27 d. surengė nuotolinį webinarą "Public Perception on Forests and Bioeconomy". Dalyvaujame. Šio renginio tikslas yra suprasti ir aptarti visuomenės požiūrį į miškus, miškininkystę ir miško išteklių pagrindu vystomą bioekonomiką. Aptariami klausimai: - Kaip žiniasklaida ir mokslas formuoja visuomenės požiūrį į Europos miškus? - Kaip galima pagerinti visuomenės supratimą ir komunikaciją apie miškų ir miškininkystės vaidmenį? >>

Nesenai žurnale Frontiers in Ecology and Evolution paskelbtame moksliniame straipsnyje „Miškų biologinė įvairovė, anglies kaupimas ir medienos gamyba: sinergetinių efektų ir pasirinkimų modeliavimas dešimtyje miškingų Europos kraštovaizdžių“ (nuoroda į publikaciją anglų k. čia...>>>) grupė Europos mokslininkų nagrinėja ypač aktualius šiuolaikinės miškininkystės klausimus: (i) kaip užtikrinti tvarų miškininkavimą siekiant įvairių miško funkcijų, kurios dažnai sunkiai suderinamos, balanso, naudojant objektyvius vertinimo kriterijus bei (ii) kokią įtaką tvariam miškininkavimui gali turėti dabar naudojami ar alternatyvūs miškininkavimo modeliai, įvertinami atsižvelgiant į žmonijos pastangas sušvelninti klimato kaitą. >>

Š.m. spalio 9 d. Estijos žemės mokslų universitete Sille Rebane apgynė daktaro disertaciją "Miškų tvarkymo poveikio vertinimas anglies kontekste: turbulentinės kovariacijos metodas. Miško tvarkymo vertinimas anglies srautų kontekste: Eddy-Kovariance metodas ". Miško gebėjimas surišti anglį iš atmosferos priklauso nuo klimato: kuo šiltesnis ir drėgnesnis oras, tuo mažiau anglies jis išskiria. Miško anglies ciklas priklauso ir nuo jo amžiaus. >>

Pirminių miškų vaidmuo biologinėje įvairovėje didžiulis, tačiau jų apimtys pasaulyje mažėja, net ir tuose regionuose kur miškų plotai plečiasi. Pati pirminio miško samprata, jo funkcijos nėra vieningai suvokiami – to ir negali būti, ypač turint omenyje amžius trunkančią miškininkavimo istoriją kai kuriose pasaulio dalyse. Kiek natūralių pirminių miškų išlikę Europoje ir kaip reikėtų jais rūpintis - atskleidė mokslininkų tyrimas. Jį pristatančiame straipsnyje pademonstruota, kaip reikia pagrįsti pasiūlymus dėl saugomų teritorijų plėtros, nepaisant to, kokie jie bebūtų. T.y. kad tai turi būti rimtas mokslas, bet ne tik emocijomis grindžiamos idėjos. >>

Vienas svarbiausių susitarimų žmonijos istorijoje – Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos – nusako Europos miškų reikšmę prisidedant prie klimato kaitos švelninimo ir bioekonomikos. Yra tikimasi didėjančio miško produktų tiekimo, tačiau nepažeidžiant tvaraus miškininkavimo principų, t.y. prižiūrėti ir naudoti miškus ir miško žemes taip, kad būtų palaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, gebėjimas atsikurti, gyvybingumas, pajėgumas vykdyti dabar ir ateityje ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas lokaliu, nacionaliniu ir globaliu lygiais, nedarant žalos kitoms ekosistemoms[1]. ES Horizontas 2020 programos projektas ALTERFOR įvertino naujus miškininkavimo būdus iškylantiems iššūkiams įveikti. Straipsnyje trumpai aptarti projekto rezultatai bei jų reikšmė Lietuvos, Europos ir pasaulio miškininkystei. >>

Valstybinės miškų tarnyba paskelbė video įrašus pranešimų, darytų š.m. metų vasario 25 d. įvykusioje  konferencijoje „Nuo matavimų iki sprendimų. 50-ies metų nacionalinės miškų inventorizacijos patirtis Lietuvoje“, skirtoje pasidalinti per ilgą inventorizacijos gyvavimo laikotarpį surinktais duomenimis apie Lietuvos miškus, miškuose stebimų pokyčių tendencijas bei aptarti kylančius iššūkius.   >>

Prieš du metus, mokslinis žurnalas "Land Use Policy" Nr.79 (2018) publikavo Vilio Bruko, Andriaus Stanislovaičio, Mariaus Kavaliausko ir  Algio Gaižučio parengtą straipsnį "Protecting or destructing? Local perceptions of environmental consideration in Lithuanian forestry", kuriame atskleidžiamos pernelyg vienpusiškai - per komandinius sprendimus ir draudimus- įgyvendinamų aplinkosauginių priemonių pasekmės. Remiantis atliktais giluminiais interviu su miškų srities interesų grupių atstovais, apibendrinamos aktualiausios respondentų išsakytos įžvalgos ir galiausiai pateikiamos praktinės rekomendacijos miškų politikos formuotojams. [Kadangi studija didelės apimties, tai norintys susipažinti išsamiau, straipsnio orginalą (anglų k.) rasite čia...>>> ] >>

Ką turėtume daryti dabar, kad mūsų miškai išliktų? Diskutuojant, kokie turėtų būti miškai ateityje, miškų mokslo žinovai rekomenduoja daugiau dėmesio atkreipti į turimas mokslo žinias. Vokietijos miškuose reikalai prasti, kenčia miškų ūkis: juos užklupo sausros, kenkėjai ir audros. Ir dažnai šiandien nuskamba vertinimai, kad be klimato kaitos poveikio,  dėl visų šių bėdų yra visų pirma kalti patys miškininkai. Tačiau, ar išties tokia blogio istorija yra teisinga?,- klausia mokslinėmis temomis rašantis biologas ir gamtos fotografas Guntheris Willingeris straipsnyje "Populismus hilft dem Wald nicht weiter"(Populizmas nepadeda miškams), kurio vertimą pateikiame jūsų dėmesiui su autoriaus sutikimu. [pilnas straipsnis orginalo kalba čia...>>>] >>

Užbaigtas Lietuvos mokslų tarybos inicijuotos Nacionalinės mokslo programos „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ mokslo projektas “Kompleksiškas klimato ir kitų streso veiksnių poveikis miškų gebai adaptuotis ir švelninti globalios kaitos grėsmes“ FOREstRESS Nr. SIT-3/2015. 4-rių metų trukmės projekte grupė Lietuvos ir Vokietijos mokslininkų iš tuometinio Aleksandro Stulginskio universiteto (dabar Vytauto Didžiojo universitetas), Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro ir Muncheno technikos universiteto nagrinėjo klimato ir kitų aplinkos streso veiksnių kompleksišką poveikį pagrindinių medžių rūšių būklei ir produktyvumui bei aiškinosi priežastines atskirų medžių ekofiziologines reakcijas į aplinkos kaitą, prisitaikant prie naujų sąlygų ir švelninant klimato kaitos neigiamas grėsmes. Pateiktos rekomendacijos, kaip kintant klimatui ir intensyvėjant ekosistemų naudojimui, užtikrinti tvarų miškų vystymąsi. >>