2016-03-30 "Valstiečių laikraštis" išspausdino žurnalistės Vidos Tavorienės straipsnį "Mokesčiai byra - miško keliai bjūra", kuriame kalbinami aplimnkos viceministras Linas Jonauskas, generalinis urėdas Rimantas Prūsaitis, PMSA direktorius Aidas Pivoriūnas i rLietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis. Straipsnyje rašoma, kad 5 proc. papildomą mokestį privačių miškų savininkams prastūmęs socialdemokratas Algimantas Salamakinas prieš dvejus metus tvirtino, kad tokio mokesčio žūtbūt reikia miško keliams prižiūrėti. Tuo tarpu per 2015 m.  iš šių lėšų nebuvo sutvarkyta nė pusė metro kelio. Darbai nepradėti dar iki šiol- vyksta parengiamieji pasiruošimai urėdijose, kurioms pavesta už skirtus pinigus tvarkyti miško kelius.

Siūlome susipažinti su LMSA pirmininko Algio Gaižučio  interviu, iš kurio straipsnyje panaudoti tik keli fragmentai.

Šioje temoje reiktų atskirti du aspektus:

1) vietinių bendrai naudojamų kelių, įskaitant per miškus einančiuosius, tvarkymo ir priežiūros sistemos tobulinimas;

2) šios sistemos finansavimas, panaudojant jau turimas biudžeto lėšas ir papildomos politikų iniciatyvos  įvedant papildomus mokesčius  tik vienai grupei-miškų savininkams.

Pirmu aspektu:

Seimo nario miškininko Kazio Grybausko iniciatyva Miškų įstatyme įtvirtinta nuostata, kad už miško kelių priežiūrą ir tvarkymą tiek valstybiniuose, tiek privačiose miškuose  nuo praėjusių metų yra atsakingos valstybinės įmonės miškų urėdijos. Tas yra žingsnis į priekį, lyginant su situacija, kai iki to laiko didelė dalis bendrai naudojamų miško kelių, einančių per privačių miškų masyvus, nepriklausė niekam (t.y. buvo bešeimininkiai).  Gerai ir tai, kad LR Vyriausybė patvirtino tvarką, pagal kurią iš biudžetinės Bendrųjų miškų ūkio reikmių programos yra numatyta finansuoti dalį Miško kelių tvarkymui reikalingų lėšų. Ta tvarka buvo rengiama Aplinkos ministerijos visus praėjusius metus ir patvirtinta tik 2015 m. gruodžio mėn, iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių programos nepanaudotų lėšų likučio ir gautų viršplaninių pajamų buvo urėdijoms skirta 4,04 mln.EUR ir dar numatyta 870,0 tūkst.EUR šiais metais. Bet kol kas už tuos pinigus keliai netvarkomi, prie urėdijų sudarytos komisijos atrinkinėja šiems metams tvarkytinus kelius. Procesas sudetingas, valstybės biurokratams kyla visokių  iš pažiūros keistų problemų ir biurokratinių suvaržymų (pavyzdžiui- kokie keliai priskirtini Miško keliams , urėdijos per valstybinius miškus einantiems keliams tvarkyti gali naudoti žvyrą iš savų mažųjų karjerų, o per privačius miškus- neva jau negalės, reiks vežtis iš didžiųjų karjerų bereikalingai švaistant lėšas ir pan),  tada mes kreipiamės į valstybines institucijas išaiškinimo ir tas procesas girgždėtamas lėtai stumasi į priekį.  Ir kiekvienoje urėdijoje per 2016 m. paremontuoti  po  keliolika kilometrų kelių tikrai “didelės pagados” iš kart nepadarys.

O dėl racionalesnio Bendrųjų miškų ūkio reikmių programos lėšų panaudojimo- tai jau ne kartą Aplinkos ministerijai LMSA siūlėme: Skirti ne mažiau kaip 35% lėšų iš Bendrųjų reikmių programos miško kelių priežiūrai ir taisymui visų nuosavybės formų miškuose. Tą galima nesunkiai išspręsti, jei dalis iš beveik pusės Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų, kurios šiuo metu skiriamos Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų išlaikymui -Generalinės miškų urėdijos ir Valstybinės miškų tarnybos- veiklos finansavimui,  būtų nukreiptos miško kelių reikmėms.  Aplinkos ministerija šių dviejų institucijų veiklą turi finansuoti iš jai skiriamų bendrųjų biudžeto asignavimų,  kaip ir visų kitų ministerijai pavaldžių įstaigų (per Bendrosios aplinkos politikos formavimo ir įgyvendinimo koordinavimo programą). Pilna LMSA 2015-12-18 konferencijos Rezoliuciją-pridedu.

Kad reikėtų kaupti lėšas bendrosioms reikmėms iš dalies privačių miškų valdytojų jau mokamų į valstybės biudžetą mokesčių– šiai nuostatai pritariame ir tokį siūlymą nuolat teikiame visoms valdžioms nuo pat Lietuvos miško savininkų asociacijos įsikūrimo 1993 m. Jau tada kėlėme valdžiai klausimą, kad būtų išsprestas kelių priskyrimo į konkrečios savivaldybės/institucijos balansą ir atsakomybės už eismo reguliavimą klausimas. Juk tik savivaldybėms (seniūnijoms) ir urėdijoms suteikiama teisė reguliuoti transportą viešo naudojimo keliais keliukais. Šalia savininkų valdų einantys keliukai jiems nepriklauso, ir jie neturi jokių galimybių reguliuoti/kas ir kaip tais keliais važiuoja. Juo labiau- nei seniūnijos, nei urėdijos nesiima remontuoti/prižiūrėti kelių, kurių nėra perėmę į savo balansą. Čia yra pagrindinė problema- didelė dalis vietinių keliukų yra bešeimininkiai. O kai nėra atsakingo, naudojasi visi, o tvarkyti nėra kam.

Antru aspektu:

Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) nariai  pritaria tokiems mokesčiams, kurie yra logiški ir kurie duoda naudą mokantiesiems ir visuomenei, tačiau  mūsų įsitikinimu, šitas papildomas 5 % mokestis neduoda nei to, nei to. Lietuvos miško savininkų asociacija tokiam mokesčiui prieštaravo nuo pat pradžių ir ne tik dėl to, kad šis mokestis įvedamas tik vienai socialinei grupei – privačių miškų savininkams (nors per miškus einančiais bendro naudojimo keliais naudojasi visi), bet ir todėl, kad nėra paremtas jokia logika, kodėl jis toks turėtų būti. Per europarlamentarą Bronį Ropę 2015 m.gruodį pateikę užklausą Europos Komisijai dėl šio mokesčio gavome atsakymą, kad EK nežino nei vienos kitos valstybės, kur analogiškas mokestis privačių miškų savininkams yra taikomas.

Be to, juk ir iki šiol teoriškai yra kaupiami pinigai VISŲ kelių priežiūrai ir tvarkymui, VISI transporto savininkai ir valdytojai moka už degalus akcizo mokestį bei mokesčius už krovinines transporto priemones, iš kurių turi būti finansuojamas VISŲ kelių tvarkymas ir priežiūra. Tačiau šiuo metu į Kelių priežiūros ir plėtros programą Finansų ministerija perveda tik 55% akcizo už degalus pajamų, o iš kelių priežiūrai skirto programos biudžeto privačių miškų keliams neskiriama nei lito. Tik miškų urėdijos iš to fondo kasmet gauna 7-8 mln. Lt valstybinių miškų keliams (žiūr.žemiau). Taigi mokesčiai mokami, finansavimas neskiriamas.

O  kuomet primityviai sumąstoma apmokestinti dar vienu mokesčiu nuo visų gaunamų pajamų vien tik privačių miškų savininkus ( o kodėl ne  visus, įskaitant medžiotojus, ūkininkus, tais miškais besinaudojančius dar dažniau??), kai tas buvo  daroma tyliai, ypatingai skubant, be jokios gilesnės ekonominės analizės ir pagrindimo, neįsiklausant net į visų miškų sektorių atstovaujančių asociacijų argumentus, dar daugiau, prieštaraujant Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos nuomonei, tuomet toks užmojis ekonominio reguliavimo srityje absoliučiai netenkina.

Juo labiai, kai įstatymo pataisą dėl naujo mokesčio įvedimo įregistravęs socialdemokratas Algimantas Salamakinas (tuomet galvojome-matyt suklaidintas, o ne sąmoningai???), bandydamas pagrįsti naujo mokesčio įvedimo reikalingumą iš Seimo tribūnos žeria melagingus teiginius. Pavyzdžiui, teigė, kad iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių programos neva finansuojami tokie darbai, kaip valstybinių ir privačių miškų kelių tvarkymas bei pamiškių šienavimas, kad iš urėdijų mokamų atskaitymų remontuojami keliai privačiuose miškuose. Akivaizdu, kad net patyrusį politiką kompromituoja neteisingai jį konsultuojantys 'pagalbininkai'. O su kuo tarėsi, šis politikas yra pripažinęs tiek pokalbių metu, tiek viešai (pvz. urėdijų finansuojamose TV laidose„Girių horizontai“ ). Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas galėjo atsiklausti tuometinio aplinkos ministro V.Mazuronio arba pavesti savo patarėjams pateikti informaciją, kuri akivaizdžiai parodytų, kad iki šiol iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų (kurios sąmatą tvirtindavo LR Vyriausybė) nebuvo skiriama nei lito netgi kelių valstybiniuose miškuose, jau nekalbant apie privačius miškus remontui ar priežiūrai. Urėdijos tam tikslui naudoja kitas lėšas, be to urėdijoms kasmet skiriama 7-8 mln. Lt  iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (2013m.- 7 137,9 tūkst.Lt, 2012 m.-6 574,2 tūkst.Lt, 2011 m.- 6 793,6-tūkst.Lt, 2010 m.-6 154,-tūkst.Lt, 2007 m.-8 089,8 tūkst.Lt, [nuorodą į kasmetines KPP programos samatas rasite čia...>>>]).

Dėl pačio 5 proc. mokesčio įvedimo peripetijų, tai iniciatoriai prikalbėjo “visokių vėjų” ir ne kartą. Atseit visus kelius miškuose sutvarkys, pamiškes nušienaus ir dar visko panašaus. [Žiūr:2013-12-10 Ar suprasdamas, ką daro A.Salamakinas apsimelavo Seimo tribūnoje? ] Kas netikite- Seimo posėdžių stenogramose viskas užfiksuota.

O visa tai buvo daroma siekiant visuomenės akyse pateisinti  tuometinių  urėdų vadovų “dagavarniaką” su įtakingais politikais.  Keistas sutapimas: 2013-12-02  Generalinė miškų urėdija kreipiasi raštu dėl mokesčio sumažinimo į Finansų ministeriją [kopija čia...>>>], kuriuo siekiama ~10 mln. Lt sumažinti miškų urėdijų privalomą mokestį į biudžetą  ir bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti  iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką sumą (t.y. 2013–2015 metų laikotarpiu  nuo 97 mln.lt sumažinti iki  87 mln.Lt). Ir netrukus Seimo AAK vadovas socialdemokratas Algimantas Salamakinas užregistruoja atitinkamą Miškų įstatymo pataisą ( kuria vėliau priėmus ir buvo uždėtas papildomas apmokestinimas privačių miškų savininkams), tuo parodant Finansų ministerijai- iš kur bus kompensuoti biudžeto praradimai, kai urėdijos būtų atleistos nuo dallies mokesčių.

BET, dėl  tuo metų buvusių l.aukštų medienos kainų rinkoje, urėdijoms pelno mokestis nebuvo sumažintas, nors pastangos buvo dedamos [pridedu GMU rasto Aplinkos ministerijai kopiją], o užsibrėžtą įvesti apmokestinimą miškų savininkams vis vien įvedė nekreipdami dėmesio nei į visų miškų sektorių atstovaujančių asociacijų, nei į Aplinkos ministerijos bei Vyriausybės nepritarimą tokiai A.Salamakino iniciatyvai. Tą patvirtinantį garso įrašą neilgą galima išklausyti čia: Su LR Vyriausybės posėdžio 23 klausimo svarstymo garso įrašu galima susipažinti čia...>>>

Papildant - išsamiau rasite čia...>>>