Aplinkos ministerija šiandien pristatė aplinkos ministro Kęstučio Navicko 2018 m.  spalio 3 d. įsakymu Nr. D1-864 sudarytos darbo grupės išvadas dėl plynųjų kirtimų mažinimo valstybiniuose miškuose. Pasak ministro, tai padės keisti, ligšiolinę praktiką, kai gamtos apsaugos interesus nusverdavo ūkiniai. „Aplinkos ministerija skiria ypatingą dėmesį vertingųjų miškų apsaugai ir saugomoms teritorijoms, kur ūkinė veikla turi keistis, – pirmiausia siekiant išsaugoti gamtos vertybes“, – pabrėžė 2018-10-19 AM išplatintame pranešime Kęstutis Navickas. Panagrinėjome, o kas gi keisis ir nuo kada.  >>

Į "Šiaulių naujienų" žurnalisto Romualdo BALIUTAVIČIAUS klausimus apie šalies miškus, jų praeitį, dabartį ir ateities perspektyvas sutiko atsakyti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Virgilijus Mikšys. Su šio žinomo šalies miškininko ir  mokslininko požiūriu į situaciją susipažinti galima dviejų dalių išsamiame straipsnyje "Kodėl kertami Lietuvos miškai ", publikuojamame portale snaujienos.lt >>

Šiųmetis ruduo prasidėjo miškų kirtimo skandalu. Dar rugpjūtį Vyriausybė nutarė 6 proc. didinti valstybinių miškų kirtimo normą penkerių metų laikotarpiui (2019 – 2023 metams). Viešojoje erdvėje iškart pasipylė kai kurių gamtininkų, miško mylėtojų kritika, kuri peraugo į protesto akcijas, kai rugsėjo pradžioje pradėta ieškoti plynųjų kirtimų vienoje labiausiai mylimų Labanoro girioje. Tačiau tarp emocingų argumentų už ir prieš galimai pasiklydo svarbi faktinė informacija, kurią surinko GRYNAS.lt žurnalistai [nuoroda į straipsnį čia...>>>]. >>

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas imasi viešai polemizuoti su savo visuomeniniu patarėju Andrejumi Gaidamavičiumi. Žanras gal ir ne naujas, bet įdomus. Į kovą "už Lietuvos miškų ateitį" kviečiantis vienas iš "medžių gynėjų" ideologų A. Gaidamavičius, kaip pažymi ministras, naudoja daug skambių frazių: „Metai iš metų miškai didžiąja dalimi tarnavo medienos pramonei, pamirštant visuomeninius poreikius, nekalbant apie aplinkosauginius“; „...norint atliepti naujiems visuomenės poreikiams - nebeužteks vien techninių sprendimų, kuriuos ruošia Aplinkos ministro sudaryta darbo grupė.“  Tuo tarpu K.Navickas kviečia gilinti žinias apie  miškininkavimą ne vien tik iš „Google“ šaltinių, o susipažįstant su realiais miškuose vykdomais darbais. Aplinkos ministras pripažįsta, kad miškininkaujantis, kaip ir ūkininkas turi ne tik teisę, bet ir pareigą naudoti mišką, kad jis teiktų ekonominę vertę. Apie skleidžiamus melagingus teiginius-Aplinkos ministerijos oficialus pranešimas  [susipažinti galima čia...>>>] >>

2018-10-04 (ketvirtadienį) įvyko Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos kartu su Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) surengta tradicinė apskritojo stalo diskusija "Paramos miškininkystei aktualijos ". Į  paskutiniu metu vieną karščiausiai aptariamų taškų - Labanoro regioninio parko miškus- Molėtų raj. susirinko miško savininkai, miškininkai, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų, Valstybinės miškų tarnybos atstovai. >>

Ar galima turėti privačią sengirę? Ar turint nuosavo miško Lietuvoje galima jo netvarkyti, kad ilgainiui susiformuotų sengirė? LRT laidoje "10-12" 2018-10-01 vyko Giedrės Čiužaitės subtiliai moderuojama diskusija, kurioje dalyvavo gamtininkas ir režisierius, filmo "Sengirė" autorius Mindaugas Survila, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininko pirmasis pavaduotojas Kazimieras Šiaulys  ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas. >>

Laisvės TV laida "Laikykitės ten" su Andriumi Tapinu su sarkazmu atmieštu smagiu jumoru pažvelgė į karščiausia šio rudens temą - Lietuvos miškus ir juose vykdomus kirtimus. Ar tikrai senosios girios kertamos be jokio pasigailėjimo didžiuliais mastais? Ar tikrai visi, kovojantys už miškų išsaugojimą, yra Kremliui palankūs vatnikai? >>