Šį penktadienį, lapkričio 30 d., Vilniuje vykusiame bendrame Lietuvos miškų sektoriaus šakinių asociacijų susitikime aptarėme pastarojo meto miškų ūkio aktualijas ir pasirašėme bendrą kreipimasis į LR aplinkos ministrą kviesdami  į miškų ūkio veiklą apsprendžiančių sprendimų rengimo teisėkūros procesą pilnavertiškai įtraukti miškų mokslo, miškininkų ir miško savininkų, miško darbų rangovų, medienos pramonės ir kitų miškų sektoriaus šakinių organizacijų atstovus.  >>

Šį pirmadienį, lapkričio 26 d., po pietųAplinkos ministerija pakvietė į pasitarimą dėl Aplinkos ministerijos inicijuojamų miško kirtimų praktikos pakeitimų privatiems miškams. Anksčiau aplinkos viceministro Martyno Norbuto vadovaujama darbo grupė suformulavo pasiūlymus dėl miško kirtimų praktikos pakeitimų valstybiniuose miškuose. Ministerija siekia, kad šie pasiūlymai turėtų būti įgyvendinami visų nuosavybės formų miškuose. Tam pakvietė apsikeisti nuomonėmis. >>

Aleksandro Stulginskio Universitete 2018-11-15 vyko svarbi jau tradicine tapusi prof. dr. Edmundo Petrausko vadovaujamo ASU Miškų ir ekologijos fakulteto Miškotvarkos ir medienotyros instituto rengiama konferencija “Lietuvos miško ūkio iššūkiai ir perspektyvos 2018”. Kaip įžanginėje kalboje minėjo Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof.dr. Edmundas Bartkevicius, pastaruoju metu apie miškus šneka visi kas sumanę išskyrus pačius miškininkus. O miškininkų, miškų savininkų, medienos pramonės atstovų, mokslininkų, politikų, studentų susirinko sausakimša ASU IV rūmų konferencijų salė. Tad vyko išties įdomi ir turininga diskusija, verti dėmesio konferencijos pranešėjai. Kviečiame susipažinti. >>

Toliau vyksta 2018 metų konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2018“ dalyvių miško valdų apžiūra ir vertinimas.[Konkurso NUOSTATAI - susipažinti čia...>>>]. Trumpai pristatome, ką komisijos nariai aplankė ir pamatėVilniaus bei Utenos apskričių privačiuose miškuose. >>

Forest.fi: Miškininkavimas nenaudojant plynųjų kirtimų (nepertraukiama miško dabnga) nėra niekuo pranašesnis bioįvairovės atžvilgiu, nei periodiškas miško dangos pilnas atnaujinimas (atkuriant biržes po plynų kirtimų). Plynieji kirtimai palankūs atvirus miškus mėgstančioms šviesiamėgėms augalų ir gyvūnų rūšims, o išsaugant pastovią miško dangą geriau jaučiasi ūksminės rūšys ir tos, kurioms reikia daug pūvančios medienos. Tad reikalingas ūkininkavimo metodų balansas, kad bioįvairovė būtų išsaugota. >>

Toliau vyksta 2018 metų konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2018“ dalyvių miško valdų apžiūra ir vertinimas.[Konkurso NUOSTATAI - susipažinti čia...>>>]. Trumpai pristatome, ką komisijos nariai aplankė ir pamatė Kauno bei Marijampolės apskričių privačiuose miškuose. >>

Iš ES paramos lėšų per Kaimo plėtros programą yra skirta ženkli pinigų suma miško kelių statybai [vien rudeniniam šių metų paraiškų priėmimo etapui skirta 1 mln. 158, 8 tūkst. Eur paramos lėšų]. Bėda ta, kad dėl įvairių biurokratinių trikdžių ir formalumų, kurie nesprendžiami, tos lėšos panaudojamos vangiai ir tik nedidele dalimi. Iš visų piliečių sumokamų mokesčių finansuojama Kelių priežiūros ir plėtros programa skiria kažkiek lėšų miško kelių reikmėms, bet tik urėdijai ir tik per valstybinius miškus einantiems keliams. O iš Aplinkos ministerijos administruojamos Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšos irgi skiriamosi urėdijai, kad tvarkytų ir prižiūrėtų visus miškų kelius.  >>