Apibendrinti 2019 metų konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2019“ dalyvių miško valdų apžiūros ir vertinimo rezultatai.[Konkurso NUOSTATAI - susipažinti čia...>>>].  Kaip ir kasmet, kompetetinga komisija iš gausaus būrio pretendentų rinko geriausiai savo valdas prižiūrinčius ir puoselėjančius privačių miškų savininkus. >>

Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį (2019-12-04) svarstė valdančiųjų vėl teikiamą automobilių mokestį, kuris įvardintas "taršos mokesčiu", argumentuojant poreikiu sukaupti daugiau lėšų naujų miškų įveisimui tokiu būdu kovojant prieš klimato kaitą.  Rezultate komitetas šiam mokesčiui nepritarė. Kalbant apie tai, kur kyla esminės problemos dėl didesnio masto naujų miškų įveisimo, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis atkreipė Seimo KRK narių dėmesį, kad nuo naujų miškų įveisimo labiausiai atgraso nacionalinės valdžios sprendimai.  >>

Šiandien Aplinkos ministerija vėl pateikė Vyriausybei LR miškų įstatymo Nr. I-671 1, 2, 3, 4, 7, 11, 15, 18 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 10(2) ir 15(1) straipsniais ir įstatymo papildymo priedu įstatymo pataisas [rasite čia...>>>], kuriomis gan ženkliai numatoma apriboti (lyginant su šiuo metu esamą reglamentavimą) miškų naudojimą. Tuo tarpu dėl to patiriamų nuostolių kompensavimą savininkams AM rengiasi greičiau imituoti, nei realiai atlyginti. Į didžiąją daugumą LMSA teiktų argumentuotų pastabų neatsižvelgta.  >>

Š. m. lapkričio 14 d. (ketvirtadienį) Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos sukviestame susirinkime, skirtame Punios šile identifikuotų ES svarbos buveinių apsaugos tikslų projekto pristatymui. Dėl esminio dalyko- kad reikia išsaugoti gyvybingą, turtingą savo medynais, gyvąja gamta ir buveinėmis Punios šilą- sutaria visi. Dargi- kad tomis gėrybėmis galėtų džiaugtis bei naudotis vietinė bendruomenė bei visi Lietuvos žmonės. Nesutariama tik dėl to- ar leisti nekliudomai žūti esamiems genetiškai vertingiems spygliuočių medynams, kad dūlėti paliktoje žuvusioje medienoje veistųsi kuo daugiau įvairiausių gyvių, grybų bei kerpių, ar vis tik aktyviais veiksmais siekti išsaugoti saugomus medžius gyvybingais, kad čia augančios eglės ir pušys išliktų, atsinaujintų. >>

Eilinį kartą atsakinėdamas į žurnalistų klausimus iš serijos „Ar išsaugosim miškus Lietuvoje taip beatodairiškai juos kirsdami?“ arba reaguodamas į tokius absurdiškus teiginius kaip „Lietuvoje įsivyrauja nesuvaldoma tendencija miškus naikinti“ mąstau, jog šiandieniniame informacijos sraute ir jos prieinamume mes nesunkiai leidžiamės paklaidinami. Nenuostabu, informacinis triukšmas didelis, o atsirinkti teisingus teiginius ne taip paprasta. Todėl ir vėl rašau apie miškų naudojimą Lietuvoje (ir garantuotai ne paskutinį kartą).  >>

Pirmasis bandymas Lietuvoje objektyviai įvertinti medienos išteklius buvo atliktas 1969 m., inventorizavus valstybinius miškus atrankos metodu beveik 1,5 mln. ha plote. Buvo gauti gana reikšmingi brandžių medynų tūrio skirtumai lyginant su tūriu nustatytu sklypinės inventorizacijos metu. (1 pav.) Praėjo beveik 30 metų, kol išaugo poreikis objektyviai informacijai apie medienos išteklius tiek šalies, tiek tarptautiniu lygmenimis ir 1998 m. pradėta reguliari tęstinė inventorizacija atrankos metodu. Šiame straipsnyje prof. Andrius Kuliešis su kolega Gintaru Kulboku medienos išteklius ir jų pokyčius per pastaruosius 20 metų. Tad susipažinkite su vienu iš Lietuvos miškų dinamikos aspektų pagal Nacionalinės miškų inventorizacijos 1998 – 2017 m. rezultatus. >>