Kiek laiko užtrunka, kol iškirstas ir atsodintas miškas sugeria daugiau anglies dvideginio nei išskiria? Tai prieštaringas klausimas, svarbus ir miškininkystei, ir aplinkai. Švedijos Linėjaus universiteto mokslininkai  Achimas Grelle ir Johanas Berghas turi atsakymą. Siūlome susipažinti su straipsniu, kuris 2021 m. gruodžio 14 d, publikuotas portale forskning.se >>

Aplinkos ministerija su procese dalyvaujančiomis grupėmis pereina į paskutinį ketvirtąjį Nacionalinio susitarimo dėl miškų (NMS) etapą, kuriame bus pasiekti susitarimai konkrečiomis temomis ir suformuluotas susitarimus apibendrinantis NMS dokumentas. Šiuo metu susitarimų grupės sklandžiai formuojasi, jos tarsis dėl šalies miškų ateitį lemsiančių svarbiausių temų ir klausimų. NMS Sektorinės grupės iki sausio 5 d. delegavo savo atstovus (po vieną pagrindinį ir vieną pavaduojantį) į susitarimų grupes. Su susitarimų grupių sudėtimi galite susipažinti čia.  >>

Suomijos Parlamento Žemės ūkio ir miškų komitetas vienvalsiai atmetė aplinkosaugos aktyvistų iniciatyvą uždrausti plynus kirtimus valstybiniuose miškuose, paaiškindamas kad šiuo sprendimu gelbsti Suomijos miškus. Tačiau komitetas tikisi, kad valstybinius miškus valdanti įmonė Metsähallitus didins plotus su pastovia miško danga tam tinkamoje žemėje. Sprendimas aštrias diskusijas sukėlusiu kausimu priimtas 2021 m. spalio 20 d. >>

Asociacijos 𝙣𝙚𝙩𝙚𝙣𝙠𝙞𝙣𝙖 𝙨̌𝙞𝙪𝙤 𝙢𝙚𝙩𝙪 𝙨𝙪𝙨𝙞𝙠𝙡𝙤𝙨𝙘̌𝙞𝙪𝙨𝙞 𝙥𝙖𝙙𝙚̇𝙩𝙞𝙨 𝙨𝙪 𝙇𝙚𝙞𝙙𝙞𝙢𝙪̨ 𝙠𝙞𝙧𝙨𝙩𝙞 𝙢𝙞𝙨̌𝙠𝙖̨ 𝙞𝙨̌𝙙𝙖𝙫𝙞𝙢𝙤 𝙩𝙫𝙖𝙧𝙠𝙖- tiek kaip funkcionuoja atnaujinta „ALIS“ – Aplinkosaugos leidimų informacinė sistema [www.alisas.lt], tiek su tuo susijusių institucijų darbas. Aplinkos ministerija, 2021 m. spalio mėn.pradžioje paskelbusi apie tai, kad 𝐀𝐋𝐈𝐒 𝐬𝐢𝐬𝐭𝐞𝐦𝐨𝐣𝐞 𝐚𝐭𝐧𝐚𝐮𝐣𝐢𝐧𝐭𝐚𝐬 𝐦𝐢𝐬̌𝐤𝐮̨ 𝐤𝐢𝐫𝐭𝐢𝐦𝐨 𝐥𝐞𝐢𝐝𝐢𝐦𝐮̨ 𝐢𝐬̌𝐝𝐚𝐯𝐢𝐦𝐨 𝐩𝐫𝐨𝐜𝐞𝐬𝐚𝐬, žadėjo ir tai, kad netolimoje ateityje jis dar bus tobulinamas. >>

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Žemės tvarkymo ir administravimo departamento darbuotojai atliko į NŽT besikreipiančių asmenų, pageidaujančių privačiuose ne miškų paskirties žemės sklypuose įveisti miškus, prašymų analizę ir nustatė, kad aktyviausiai miškus siekia įveisti šiaurės rytų Lietuvoje esančių žemės sklypų savininkai. Atlikus gaunamų prašymų išduoti leidimus įveisti mišką ne miško žemėje analizę nustatyta, kad iš per metus gaunamų apie 800–850 prašymų leisti įveisti mišką privačios nuosavybės teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose, – net apie 80 proc. prašymų yra patenkinami, skelbia nzt.lt. >>

2021-jų paskutinėmis dienomis Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos paskelbė keletą sprendimų, įtakosiančių naujų miškų įveisimo patrauklumą: kaip bus finansuojama, kokie bus reglamentavimo pakeitimai ir kokiose žemėse bus galima įveisinėti naujus želdinius. Žemės ūkio ministerija paskutinę metų dieną Europos Komisijai pateikė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, Aplinkos ministerija paskelbė  Miškų plėtros ne miško žemėje Lietuvoje galimybių studiją ir žemės ūkio ministras patvirtino  žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės apželdinimo mišku  įgyvendinimo taisyklių pakeitimus [2021  m. gruodžio 27 d. Nr. 3D-858] ir [2021 m. gruodžio 30 d. Nr. 3D-877 . >>

"Visas pasaulis pavydi Vokietijai gerai prižiūrimų miškų, kurie po ankstesniais amžiais trukusio niokojimo pastaraisiais šimtmečiais buvo atstatyti pagal tvarumo principus. Ir kaip tik šią akimirką miško pakraštyje pasirodo populistai, kurie semiasi syvų iš žmonių baimių ir nori visuomenę įtikinti, kad miško gamtos išsigelbėjimas slypi atsisakyme miškuose ūkininkauti"- stebisi Rotenburgo miškų universiteto miškų ekologijos profesorius emeritas Rolandas Irslingeris. >>