Pirmieji miškų administraciniai dariniai, panašūs į šiuolaikinius bent tuo, kad turėjo savo ribas ir apsaugos tarnybas, atsirado Sūduvoje 1464-1476 m, t. y . maždaug prieš 550 metų. Bet jie visi iki XVII a. sunyko.  1638 - 1640 m vėl buvo suformuota dar panašesnių į šiuolaikines urėdijas 11 karališkų girininkijų, iš kurių 4 buvo dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Jos prasilaikė apie pusantro šimtmečio. Po trečiojo ATR padalinimo XIX a. pabaigoje Sūduvoje buvo įkurtos prūsiško tipo urėdijos, o kiek vėliau Vilniaus ir Kauno gubernijose suformuotos carinės urėdijos. Tiek prūsiško , tiek carinio tipo urėdijos vadintos girininkijomis. Jos prasilaikė iki pirmojo pasaulinio karo. >>

Išauginti ir sukaupti  miškuose medienos ištekliai priklauso nuo daugelio veiksnių: gamtinių, natūralių, amžiaus, miškininkų ūkinės veiklos. Šiame straipsnyje prof. Andrius Kuliešis su kolega Gintaru Kulboku analizuoja augaviečių našumo bei amžiaus struktūros pokyčius per pastaruosius 20 metų. Tad susipažinkite su vienu iš Lietuvos miškų dinamikos aspektų pagal Nacionalinės miškų inventorizacijos 1998 – 2017 m. rezultatus. >>

Praėjusį penktadienį, 2019-08-23, Aplinkos ministerija Teisės aktų projektų sitemoje įregistravo [Registracijos Nr. 19-9970 ] jau kelintą kart keičiamas Miškų įstatymo pataisas, pradėtas rengti dar prie tuometinio aplinkos ministro Kęstučio Navicko ir jam talkinusio miškų srityje viceministo Martyno Norbuto. ir netikėta netikėta- vėl yra stebinančių, netgi gluminančių sumanymų. Vienas tokių- išlaikyti perteklinį 5 proc. mokestį nuo apyvartos privačių miškų savininkams (beje, vienintelį tokio pobūdžio ES) ir įtvirtinti galimybę surinktus pinigus panaudoti miškų iš privačių miškų savininkų supirkimui. Ką jau kalbėti, kad ir už ūkinės veiklos draudimus AM planuoja apmokėti iš tų pačių 5 proc. mokesčių, bet kasmet numato tam skirti tik ~100 tūkst. EUR.  >>

LRT Mediatekoje atsirado praėjusio ketvirtadienio, 2019-08-22, radijo laidos "Lietuvos diena", analizavusios - kodėl Seimas atmetė Prezidento veto Miškų įstatymo pataisoms dėl miško žemės įsigijimų ribojimo. Pokalbininkai- Lietuvos iško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis, Labanoro klubo prezidentas Andriejus Gaidamavičius. Taipogi transliuoti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojo Simono Gentvilo ir Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo Jaroslavo Neverovičiaus pasisakymai. Laidos vedėja Madona Lučkaitė. >>

✅Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika DELFI Diena 2019-07-24 laidoje komentuoja naujus mokesčius, Seimo vakar priimtas Miškų įstatymo pataisas, kuriomis nustatomas apribojimas privačios miško nuosavybės plotui, kurį gali įsigyti asmuo kartu su susijusiais asmenimis.  Atvirauja apie kitus miškų sektoriuje vykstančius procesus, priežastis, viešoje erdvėje eskaluojamas temas ir t.t. >>

Liepa vasaros mėnuo, kada jau greitai žemė atiduos savo išaugintą derlių, o į Birutės ir Guido Michelini  sodybą įsikūrusią Pakalniškių kaime, Raseinių rajone, iš visos Lietuvos sugužėjo miško savininkai. Čia vyko renginys organizuotas Lietuvos miško ir žemės miško savininkų asociacijos, kartu su Raseinių skyriumi, miško diena ,,Išmoktos gyvenimo pamokos tvarkant ir prižiūrint miškus 2019“. Ši nuostabi šeima, 2018 metais miško savininkų rengiamame kasmetinėje respublikiniame konkurse  ,,Pavyzdingai tvarkoma miško valda 2018“ buvo pripažinta  I –osios vietos laimėtoja. >>

Politikų demonstruojamas patriotizmas per Miškų įstatymo pataisas apriboti privataus miško nuosavybės dydį, turint galvoje apsisaugojimą "nuo stambaus užsienio kapitalo" gali tapti įstatymu jau šį antradienį, liepos 16 d. Seimo plenariniame posėdyje numatyta balsuoti už Miškų įstatymo pataisas, kad Lietuvoje vienas savininkas ir su juo susiję asmenys galėtų įsigyti tiek miško paskirties žemės, kad bendras jiems  įsigyto miško plotas nebūtų didesnis kaip 1,5 tūkst. hektarų. Po to toks reglamentavimas (jei siūlomos Miškų įstatymo pataisos Seime būtų priimtos) dar turės praeiti Prezidento Gitano Nausėdos filtrą.  Siūlome susipažinti su portale DELFI paskelbtu LMSA pirmininko dr.Algio Gaižučio komentaru šia daug emocijų keliančia tema [nuoroda...>>>] >>