Medicinoje vertiname išsilavinimą ir ilgametę praktinę patirtį įgijusius gydytojus. Gydytis pas šarlatanus protingi žmonės vengia, nes tokia “medicina”paprastai tapatinama su lengvatikių apgaudinėjimu. Sunku suprasti, kodėl analogiškai nėra pripažįstami 250 000 miškų savininkų (kurių nemaža dalis ne tik deramai tvarko ir prižiūri savo valdas, bet ir įveisia naujų miškų) ir tūkstančių miškininkų specialistų įgūdžiai. Medicina turi savo skirtingą kiekvieno negalavimo gydymo praktiką. Tas pats juk pasakytina ir apie miškininkystę.  >>

Glaustai- apie nesenai vokiečių mokslininkų iš Thünen Institute of International Forestry and Forest Economics studiją- kokias pasekmes ES miškams gali sukelti 🇪🇺 ES bioįvairovės strategijos realizavimo priemonių, kurias siūlo EK, įgyvendinimas. Algio Gaižučio.   Lietuvos miško ir žemės savininkų Asociacijos (LMSA) pirmininko komentaras. >>

Europos Parlamento intergrupė „Biologinė įvairovė, medžioklė, kaimiškosios vietovės" ( “Biodiversity, Hunting, Countryside”) surengė klausymus dėl naujosios ES Miškų strategijos. Naujoji ES miškų strategija bus ES „Žaliojo susitarimo“ įgyvendinimo esminė dalis. Ją planuojama paskelbti 2021 m., tačiau miškų ūkio valdymo klausimai jau yra aptariami ir šiuo metu, ES biologinės įvairovės strategijos kontekste. >>

Remiantis audito įmonės „Ernst and Young Eesti AS “ atlikta Estijos miškų ir medienos sektoriaus socialinio ir ekonominio poveikio analize, perdirbant 1 milijoną kubinių metrų medienos sukuriama ~156 milijonų eurų pridėtinės vertės. Tad, jei yra apribojama ūkinė veikla miškuose, tas turi daug didesnes pasekmes, nei vien neparuoštos medienos vertė. >>

Pirmoje straipsnio dalyje analizavome, kuo gi aplinkosaugininkams neįtinka ūkiniai miškai, kodėl dabar bandoma gerai diferencijuotas pagal ūkinį režimą Lietuvos saugomas teritorijas, suskirstytas į rezervatus, nacionalinius bei regioninius parkus, draustinius ir kt. sudėti į vieną dėžę ir visose jose uždrausti miškų ūkinę veiklą. Antrojoje dalyje aptarsime, ar augantis radikalizmas gamtosaugoje galutinai sužlugdys miškų ūkį. Ir pateiksime dvi galimas prognozes. >>

"Pastaraisiais metais itin aršiai viešojoje žiniasklaidoje puolamas tradicinis ūkininkavimas Lietuvos miškuose. Miško kirtimai ir medienos sunaudojimas imtas vadinti miškų naikinimu, kurį reikia uždrausti. Šiems agitatoriams visiškai nesvarbu tai, kad mediena daugeliui žmogaus vartojamų dalykų neturi lygiaverčio pakaitalo ar esami, dažniausia plastikiniai jos pakaitalai yra arba žalingi aplinkai, arba jų gamybai naudojami senkantys iškastiniai resursai, kaip metalai, nafta ar dujos. Tuo tarpu mediena yra ekologiškas, savaime atsikuriantis arba nesunkiai atkuriamas resursas, kuriuo galima nenutrūkstamai naudotis."- pastebi nusipelnęs Lietuvos miškininkas, LMSA Garbės narys Algirdas Antanas Brukas. [Straipsnio I dalis skelbiama ir portale DELFI ...>>>] >>

Pirminių miškų vaidmuo biologinėje įvairovėje didžiulis, tačiau jų apimtys pasaulyje mažėja, net ir tuose regionuose kur miškų plotai plečiasi. Pati pirminio miško samprata, jo funkcijos nėra vieningai suvokiami – to ir negali būti, ypač turint omenyje amžius trunkančią miškininkavimo istoriją kai kuriose pasaulio dalyse. Kiek natūralių pirminių miškų išlikę Europoje ir kaip reikėtų jais rūpintis - atskleidė mokslininkų tyrimas. Jį pristatančiame straipsnyje pademonstruota, kaip reikia pagrįsti pasiūlymus dėl saugomų teritorijų plėtros, nepaisant to, kokie jie bebūtų. T.y. kad tai turi būti rimtas mokslas, bet ne tik emocijomis grindžiamos idėjos. >>