Vienu svarbiausių valstybės lūkesčiu, susijusių su šalies miškais, VĮ Valstybinių miškų urėdijai (VMU) skirtame laiške aplinkos ministras Kęstutis Navickas nurodo darnų miškų ūkio valdymą ir racionalų miškų išteklių naudojimą. Valstybinių miškų urėdijai taip pat keliamas valstybės lūkestis – prisidėti prie šalies regionų plėtros, socialinės atskirties mažinimo. [ Valstybės lūkesčių laiškas Valstybinei miškų urėdijai ] >>

2018-04-12 Girionyse įvyko Miško darbų rangovų asociacijos ataskaitinis susirinkimas. Susirinkime dalyvavo 21 įmonės-asociacijos narės-atstovai,  ir atstovai 12 įmonių, kurios nėra asociacijos nariai ir dalyvavo svečių teisėmis. MDRA pirmininkas Vidmantas Jusas pristatė veiklos ir finansinę ataskaitas, kurioms susirinkimas pritarė. Priimta REZOLIUCIJA [susipažinti galima čia...>>>] >>

Šiandien (2018-03-29) dalyvavome Kaune, valstybės įmonėje "Valstybinė miškų urėdija" kartu su Aleksandro Stulginskio universitetu surengtoje konferencijoje “Adaptyvūs miškininkavimo metodai ateities Lietuvos miškams”. Moderavo Alfredas Galaunė, VĮ VMU direktoriaus pavaduotojas miškotvarkai. Sveikinimo žodį tarė Rimantas Prūsaitis, VĮ VMU vyriausiasis patarėjas, o toliau pranešėjai susirinkusiesiems pristatė pagrindines įžvalgas ir įdomiausius pranešimų aspektus aptarė po to surengtoje diskusijoje. >>

Viešojoje erdvėje, ypač socialiniuose tinkluose, vis dar skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija apie Lietuvos miškų tariamą išpardavimą užsienio investuotojams. Tačiau Aplinkos ministerijos inicijuota valstybinių miškų valdymo pertvarka tik prisidės prie darnaus miškų ūkio principų įgyvendinimo – racionalaus ir efektyvaus miškų tvarkymo ir naudojimo, gamtosauginių funkcijų sustiprinimo ir miškų socialinės vertės padidinimo. Pasak aplinkos ministro Kęstučio Navicko, melaginai pranešama, kad miškų Lietuvoje neliks, esą vyksta masinis jų naikinimas. „Iš tiesų, yra atvirkščiai – didesnioji dalis Lietuvos miškų yra ir liks valstybės rankose, o ir privačioje nuosavybėje esantys miškai tvarkomi pagal bene griežčiausius Europoje miškų ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.“ >>

Šiandien, š. m. kovo 26 d. (pirmadienį), Seime vykstančioje konferencijoje „Išsaugokime Lietuvos miškus ateities kartoms: kaip nepasiklysti tarp reformų ir ūkinės veiklos“ didelio dėmesio susilaukė gerbiamo miškininko dr.Albino Tebėros pranešimas "Miškų naudojimo intensyvumas Lietuvoje ir kitose pasaulio valstybėse" [Pranešimo skaidres peržiūrėti galima čia...>>>] >>

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas teigia norintis atstatyti miškininkų reputaciją visuomenėje, kad nekiltų jokių abejonių miškų valdymo skaidrumu. Nuo š.m.kovo 19 d. įmonei vadovaujantis 40-ies Marius Pulkauninkas interviu naujienų agentūrai BNS sako, kad siekti šių pareigų jį paskatino laukiantys iššūkiai ir galimybė realizuoti save. Naujasis urėdijos vadovas prisipažįsta su medžiokle neturintis nieko bendro, tačiau mėgsta grybauti, o medžius sodina nuo pat vaikystės. >>

Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad AM gaunamos lėšos už per EEX Leipcige (Vokietija) esančią aukcionų platformą pardavinėjamus apyvartinius taršos leidimus (ATL) TURI BŪTI naudojamos (citata) [...] 4) miškams atkurti ir įveisti. [Nuoroda į įstatymą: https://www.e-tar.lt/…/lt/legal…/TAR.B77E00EAEBEB/AXKbwYCDpl ] Nors didžioji dalis naujų miškų įveisiama privačioje žemėje, o kasmet atsodinama tūkstančiai ha kirtaviečių, iki šiol neteko girdėti, kad iš AM administruojamos Klimato kaitos specialiosios programos būtų skirta nors vienas euras privatiems miškams (matyt, ir urėdijoms neteko taipogi?) >>

Š.m. kovo 15 d. (ketvirtadienį) dalyvavome globaliu lygmeniu veikiančios miškų savininkus veikiančios miškų savininkų organizacijos Tarptautinis šeimos miškų aljansas (IFFA - International Family Forestry Alliance - www.familyforestry.net) metinėje Generalinėje Asamblėjoje, kuri vyko Europos miškų rūmuose (The Forestry House) Briuselyje. Pirmininkauja IFFA pirmininkas kanadietis Peter deMarsh. 
Lietuvos miško savininkų asociaciją atstovavo LMSA pirmininkas dr. Algis Gaižutis.  >>

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioniniame padalinyje esantis medelynas šiemet švenčia 50-ties metų jubiliejų ir pristato naujoves. Užbaigė pirmąjį medelyno modernizavimo etapą ir atidarė naują šiltnamį su  efektyvaus konteinerinio daigų auginimo sistemomis, taip pat gamybinį pastatą su šiuolaikine sėjimo ir konteinerių užpildymo įranga. Atidaryme dalyvavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Investicijos į šį projektą siekė 2 mln. eurų. Oficiali jo užbaigimo šventė surengta šį penktadienį, kovo 9 d. >>

Šį trečiadienį (2018-03-07) susitikome su Švedijos žemes ūkio mokslų universiteto (SLU) koordinuojamos tarptautinės miškininkystės magistrantūros studijų programos „EUROFORESTER" studentais ir dėstytojais. LMSA pirmininkas dr.Algis Gaižutis pristatė acociaciją ir jos veiklą, papasakojo apie Lietuvos privačių miškų savininkams aktualius dalykus, atsakė į gausius studentų klausimus.  >>

Lietuvos valstybiniuose miškuose vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių, abiotinių ir kitų faktorių sukelti pažeidimai 2017 metais užregistruoti 7278 ha plote, o tai yra 24% mažiau nei prieš metus (2016 m. kilo 9590 ha). Židiniuose medynų sveikatingumą gerinančios priemonės taikytos 2974 ha plote, iškirsta 91725 m3 medienos. >>

Kai prieš mėnesį Lietuvoje pasklido žinia, kad naujosios, visas 42 šalies miškų urėdijas ir Miškotvarkos institutą sujungusios Valstybinių miškų urėdijos valdybos pirmininku išrinktas Gediminas Jasinevičius, nustebo ne tik miškininkai – daugeliui lietuvių pasirodė įdomu, kaip už 1000 km nuo Vilniaus, Šiaurės Karelijoje įsikūrinusiame tarptautiniame Europos miškų institute dirbantis mokslininkas vadovaus valstybinių miškų įmonei. Tačiau žurnalui „Miškai“ naujosios įmonės valdybos vadovas užtikrino, jog dirbti nuotoliniu būdu įmanoma ir miškininkams. Praėjo laikai, kai buvo svarbu, prie kurio stalo stovi tavo darbo kėdė. Žurnalistės Daivos Balčaitytės užrašytą interviu skaitykite žurnalo 2018 m.kovo mėn.numeryje. >>

Žalieji siekia dar labiau suvaržyti ūkininkavimą miškuose, iškeliamos idėjos nuo visiško miško kirtimų uždraudimo Lietuvoje iki ženklaus jų apribojimo. Tai, kad miškų gyvavimą geriausiai pažįstančių miškininkų teigimu, dabar taikomi ūkininkavimo būdai yra tinkamiausi esančiomis gamtinėmis sąlygomis- aplinkosaugininkų aktyvistams nėra priimtinas argumentas. >>

Privačių miškų kirtimus pagal jų valstybinio reguliavimo pobūdį galima suskirstyti į kelias grupes. Pirma – pagrindiniai kirtimai, kuriems reikalingi leidimai. Antra – kirtimai, kuriems reikalinga pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką (atrankiniai sanitariniai kirtimai; baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimai; kirtimai savo reikmėms; plynieji sanitariniai kirtimai stichinių nelaimių miškuose atvejais; retinimo ir einamieji kirtimai). Trečia – kirtimai, kai nereikia nei leidimų, nei pranešimų (atrankiniai sanitariniai, kai iškertami sausuoliai ir vėjavartos; jaunuolynų ugdymų; ribinių linijų prakirtimas). Jei mediena planuojama pateikti rinkai ir šiuo atveju reikalingi pranešimai. Ketvirta – neapskaitomi kirtimai. >>

Šį penktadienį (vasario 2 d. 13 val.) Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamente (A. Juozapavičiaus g. 9, pastato 5 aukšte esančioje salėje) vyko išties karšta diskusija miško kelių tvarkymo klausimais. Prasta vietinių miško kelių būklė daro neigiamą įtaką atskirų regionų plėtrai, sunkina kaimiškų vietovių verslo įmonių ir gyventojų darbo bei gyvenimo sąlygas. Tačiau jų tvarkymui ir priežiūrai skiriamas neadekvatus finansavimas, yra tobulintina ir tvarka, kuria vadovaujantis mokesčių mokėtojų lėšos naudojamos miško keliams tvarkyti. >>

VĮ "Valstybinių miškų urėdija" struktūrą Valdyba tikisi patvirtinti tik po konsultacijų su profsąjungomis, reforma vyks žingsnis po žingsnio. Naujai įsteigtos Valstybinių miškų urėdijos (VMU) valdyba, kurią šiuo metu sudaro šeši nariai, iš jų trys nepriklausomi – Gediminas Jasinevičius, Mantas Šukevičius, Alditas Saulius bei trys ne konkurso būdu paskirti atstovai – Ina Bikuvienė, Artūras Gustainis ir Agnė Jakštienė, pradėjo Aplinkos ministerijos pateiktą urėdijų reformos analizę. Į valdybą po pakartotino konkurso turėtų įsijungti ir septintasis narys, nes dėl galimų interesų konflikto į ją išrinkta Viktorija Trimbel atsistatydino. Į kokius pagrindinius reformos akcentus orientuojasi aukščiausias VMU valdymo organas ir kokią mato Lietuvos valstybinių miškų bei jų valdymo viziją, tinklalapis www.miskininkas.eu pakalbino VMU valdybos pirmininką Gediminą Jasinevičių. >>

Šį ketvirtadienį, 2018 m. sausio 25 d. LAMMC Miškų institute (Liepų g. 1, Girionys, Kauno r.). vyko tradicinės kasmetinės mokslinės konferencijos „Agrariniai ir miškininkystės mokslai: naujausi tyrimų rezultatai ir inovatyvūs sprendimai“ miškų mokslams skirta diena. [Programa]. Miškų instituto mokslininkai pristatė atliekamus tyrimus, supažindino su pasiektais rezultatais, kvietė diskutuoti aktualiais klausimais. Labai aktualus ir didelį susidomėjimą sukėlė instituto direktoriaus dr. Mariaus Aleinikovo baigiamasis pranešimas "Medienos išteklių naudojimo galimybės", parengtas kartu su dabartinės VĮ "Valstybinė miškų urėdija" Valdybos pirmininku Europos miškų instituto tyrėju Gediminu Jasinevičiumi ir LAMMC Miškų instituto Miškininkystės skyriaus vyr.mokslo darbuotoju dr. Virgilijumi Mikšiu. [Pranešimo kopiją  atsisiųsti galima iš čia...>>>]. >>

Valstybinė miškų tarnyba išleido naują leidinį visiems, besidomintiems miškais – „Lietuvos miškų ūkio statistika 2017“. Aštuonioliktoje kasmetinėje publikacijoje pateikiama apibendrinta informacija ir statistiniai duomenys apie Lietuvos miškų išteklius, miškininkystę, saugomas teritorijas, miškų apsaugą, medienos pramonę bei ekonomiką 2016-aisiais metais. >>

Šį pirmadienį, 2018-01-08, Aplinkos ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje aplinkos viceministras Martynas Norbutas pristatė oficialiai įregistruotą valstybės įmonę "Valstybinė miškų urėdija" ir valstybinių miškų valdymo pertvarkos eigą.  >>

"Neabejotinai svarbiausiu įvykiu Lietuvos miškų politikos padangėje 2017 m. tapo miškų urėdijų pertvarka, teisingiau, pasirengimas tai pertvarkai, nes realiai pati pertvarka prasidės tik 2018 metais. Sutinku, kad tas struktūrinis pokytis, kai 42 įmonės netenka juridinio asmens statuso ir tampa vienos tokio pat tipo įmonės padaliniais, tikrai nemažas pagal savo fizinę apimtį (pusė Lietuvos miškų ir maždaug keturi tūkstančiai šiame procese dalyvaujančių asmenų), tačiau tikrai nėra vertas to gauto dėmesio, vertinant turinio prasme",- rašo žurnale "Miškai" 2018 m. sausio mėn. numeryje dr. Nerijus Kupstaitis, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškų politikos skyriaus vedėjas. >>

„Kuo reikšmingi 2017-ieji metai? Manau, tuo, kad Seimas taip ir neatšaukė 5 proc. mokesčio, nors prieš rinkimus tai buvo žadėta“, – atvirauja žurnalui "Miškai" Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) valdybos narys Vidmantas Jusas, paklaustas apie praėjusius metus. >>

Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) 2017 m. gruodžio 08 d. viešbutyje „BEST WESTERN HOTEL” (Konstitucijos pr.14, Vilnius), surengtoje konferencijoje "Miškas-žmogui, žmogus - miškui" su dideliu susidomėjimu išklausėme Aplinkos ministro Kęstučio Navicko, LMSA pirmininko Algio Gaižučio, konsultacinės įmonės CIVITTA projektų vadovo Gintauto Nedzvecko, LMSA Valdybos nario, ekonomisto Mindaugo Šilininko, LMSA Žemės reikalų politikos komiteto pirmininko, eksperto Audriaus Petkevičiaus ir geriausiai besitvarkančiu miško savininku pripažintu konkurso "Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2017" nugalėtojo Vladislavo Petrausko pranešimus. >>

į penktadienį įvyko tradicine tapusi LMSA konferencija "Miškas-žmogui, žmogus- miškui", kurios metu ne tik apdovanojome geriausiai įvertintus konkurso "Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2017" dalyvius, bet ir dalykiškai aptarėme privačių miškų savininkams rūpimus klausimus. Svarbu, kad į konferenciją atvyko garbūs Seimo nariai Andriejus Stančikas ir Simonas Gentvilas, Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, asociacijos "Lietuvos mediena" prezidentas ir AB „Grigeo Grigiškės“ įmonių grupės prezidentas Gintautas Pangonis, Nacionalinės mokėjimų agentūros vadovas Erikas Bėrontas, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Arūnas Lupeika, VMT Miškų kontrolės padalinio vedėjas Artūras Balčius ir daugelis kitų. >>

Miško savininkai ir valdytojai, ekspertai ir mokslininkai reikalauja veiksmingos ir nuoseklios politikos siekiant atverti miškų potencialą, kad būtų galima reaguoti į pagrindinius miškų sektoriui visuomenės keliamus uždavinius. Šią savaitę Briuselyje vyksta eilė renginių, skirtų pasirengti ES miškų strategijos įgyvendinimo vertinimui ir aptarti ateities perspektyvoms Europos Parlamente bei Europos Komisijoje. >>

Aplinkos ministerija parengė Bendros miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose tvarką nauja redakcija ir atsiuntė LMSA derinimui. [Susipažinti su  AM teiktu pakeitimų projektu galite paspaudę šią nuorodą: http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1267023 ] LMSA rašto Nr 67 kopiją pridedame susipažinimui čia...>>> >>

Iki realios valstybinių miškų urėdijų reformos ir valstybinių miškų valdymo įmonės Valstybinių miškų urėdijos (VMU) įsteigimo liko šiek tiek daugiau nei mėnuo. Aplinkos ministerija (AM), paskelbusi konkursą į Valstybinio miškotvarkos instituto, reorganizuojamo į VMU, vadovo pareigas, jį atšaukė. Esą trys pretendentai į VMU direktorius neatitiko reikalaujamos vadovavimo didelei įmonei patirties, tad konkursą į šias penkerių metų kadencijos pareigybes AM organizuos iš naujo.Šiuo metu vyksta keturių nepriklausomų narių atranka į VMU valdybą, kiti parengiamieji reorganizavimo darbai. Apie tai, kas padaryta ir kokie artimiausi darbai laukia, į tinklalapio www. miskininkas.eu klausimus atsako aplinkos ministras KĘSTUTIS NAVICKAS. >>

Š. m. spalio 23, 25 dienomis vertinimo komisija lankėsi Alytaus apskrityje. Spalio 23d. komisiją sudarė LMSA atstovas Romualdas Cicėnas, VMT Alytaus teritorinio padalinio vyriausieji inspektoriai Juozas Politika, Algis Dusevičius, Romas Bendorius, Juozas Česnulevičius, Juozas Mockevičius, Antanas Krušniauskas. Spalio 25 d. vertinimo komisija, - LMSA Jūratė Užuotienė ir Romualdas Cicėnas, taipogi  VMT  Alytaus teritorinio poskyrio vyriausiasis inspektorius Rytis Kuzmickas. >>

Š. m. spalio 16, 18, 19 d. vertinimo komisija lankėsi Klaipėdos, Telšių ir Šiaulų apskrityse. Aplankyta iš viso - 8 valdos. Iš kurių 4-ios juridinių ir 4-ios fizinių asmenų. Labiausiai džiugina šiais metais į konkursą įtrauktų įmonių miškai. Pirmiausia pats faktas, kad įmonių miškai gerai prižiūrimi, o toliau stebina ta aplinkybė, kad kai kurių įmonių priežiūra panaši į rūpestingų piliečių: smulkmeniški, detalūs darbai, kasmetinė miško priežiūra. >>

Nusipelnęs Lietuvos miškininkas, Lietuvos miško savininkų asociacijos garbės narys Algirdas Antanas Brukas žurnalo "Miškai" 2017 m. spalio numeryje supažindina su Lietuvoje vykdytomis miškų ūkio reformomis laikmečiu nuo nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 m iki XX a. pabaigos. Kviečiame susipažinti su straipsnio II dalimi. >>

Artėja metas, kai, atvėsus orams, įsibėgės miško kirtimai. Kirtavietėse paruošta mediena bus vežama į tarpinius miško sandėlius, vėliau gabenama į panaudojimo vietas. Taigi, straipsnyje aptarsime, kokie dokumentai reikalingi ir kokių reikalavimų privalu laikytis gabenant apvaliąją medieną. Primename, kad apvaliosios medienos gabenimas reglamentuojamas aplinkos ministro 2014 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. D1-823 patvirtintame Apvaliosios medienos gabenimo tvarkos apraše. >>

Apie Latvijos privačius miškus pasakoja Latvijos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arnis Muižnieks praėjusį trečiadienį, 2017-09-27, vykusioje "Latvijos miškų ir medienos pramonės konferencijoje 2017". Latvijoje yra 135 000 privačių miškų savininkų. Vidutinis fizinių ir juridinių asmenų valdomas plotas yra 10,6 ha, tuo tarpu 91% miškų savininkų valdos vidutinis dydis- mažiau nei 20 ha miškų. (Iki 5 hektarų valdo 61 proc.). ~ 5000 juridinių asmenų nuosavybėje turi 402 000 ha (arba 28%), vidutinis valdos dydis- 80 ha. >>

Austrija - išskirtinė savo grožiu šalis, kitaip dar vadinama “Alpių Respublika”. Ne paslaptis, kad austrai “lenkiasi medžiui” - jie saugo kiekvieną žemės pėdą, juk 80 procentų visos teritorijos užima kalnai, ir kiekvieną medį leidžiama kirsti ne daugiau kaip 0,5 hektaro, tačiau reikia iškart tiek pat atsodinti. Jei neišmanai miškininkystės reikalų - samdykis miškininką! Miškas austrams - tėvas, teikiantis pavėsį vasaromis ir saugumą švelniomis žiemomis. >>

Iki 2018-ųjų sausio 1 d., kuomet turi pradėti oficialiai veikti nauja valstybinių miškų valdymo įmonė Valstybinių miškų urėdija (VMU), beliko vos trys mėnesiai. Pasėjusi daug nerimo ir audringų klausimų, kaip gana drastiška reforma miškininkų bendruomenei bei visam valstybės miškų ūkiui, palyginti tyliai žengia pirmuosius žingsnius. Vis dėlto urėdijos gyvena laukimo nuotaikomis, ne vieną jų žmogų slegia ir nežinomybė.  Kas padaryta po VMU bei jos padalinių struktūros paskelbimo ir kokie veiksmai numatomi artimiausiu metu, į portalo www.miskininkas.eu  korespondentės Angelės Adomaitienės klausimus atsako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius Donatas Dudutis (nuotr.) bei šio departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis. >>

Nors stambesnio masto neteisėtų kirtimų ar medienos vagysčių apimtys privačiuose miškuose per pastarąjį dešimtmetį ženkliai sumažėjo, tačiau dažnas miško savininkas vis dar susiduria su smulkesnėmis medienos vagystėmis. Miško savininkų neprižiūrimuose miškuose po kelis medžius nusipjaunantys „malkautojai“ nemato nieko blogo svetimame miške vieną kitą medį „pasiimti“, ypač jei tai sausuolis, vėjavarta ar vėjalauža. Tačiau miško kirtimai Lietuvoje yra griežtai reglamentuoti, baudos skiriamos didelės ir, jei miško savininkas apie kitų asmenų pažeidimus nepraneša, teritoriją kontroliuojantis atsakingas miškų pareigūnas, aptikęs nelegaliai (be leidimo kirsti mišką) nupjautų medžių kelmus, gali nubausti patį miško savininką. >>

Miško kirtimai - svarbi ūkininkavimo miške bei miško priežiūros dalis, todėl privačių miškų savininkams, ketinantiems vykdyti miško kirtimus, privalu susipažinti su Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo pagrindinėmis nuostatomis, kurias pasistengėme glaustai išdėstyti. >>

Šiandien, ketvirtadienį, Vilniuje surengėme Lietuvos miško savininkų asociacijos ( LMSA) Valdybos išplėstinį posėdį, kurio reikšmingą dalį skyrėme tematinei diskusijai "Tvarus Lietuvos kaimiškųjų regionų vystymasis: iššūkis ar galimybė?" su Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktore dr. Rasa Melnikiene [pranešimo skaidrės čia...>>>] ir Aleksandro Stulginskio universiteto Miškotvarkos ir medienotyros instituto dėstytoju dr. Mariumi Kavaliausku. Aptarėme ir kitas svarbias aktualijas. >>

Per pirmąjį šių metų pusmetį miško sanitarinių pažeidimų, kuriuos padarė vabzdžiai, ligų sukėlėjai, žvėrys ar sukėlė abiotiniai bei kitokie veiksniai, užregistruota 5901 ha plote. Kaip rodo Valstybinės miškų tarnybos parengta valstybinių miškų sanitarinės būklės apžvalga [skaityti apžvalgą čia...>>>], jis yra apie 1400 ha mažesnis nei per tą patį 2016 m. laikotarpį. >>

Šiandien Vyriausybė pranešė, kad 2017-08-02 ministrų kabinetas pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui reorganizuoti 42 miškų urėdijas ir Valstybinį miškotvarkos institutą. Šis sprendimas leis juos sujungti į vieną valstybės įmonę – Valstybinių miškų urėdiją ir taip pradėti ilgai lauktą pertvarką. >>

Šį penktadienį, 2017-07-28, aplinkos ministras Kęstutis Navickas susitiko su miškų urėdijų atstovais, kuriems pristatė numatomą įgyvendinti valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarką. Susitikimo metu aptarta pertvarkos eiga, būsimos valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ struktūra, išklausyti miškininkų pasiūlymai, nuogąstavimai ir pastabos,- informuoja Aplinkos ministerija. Urėdijų pertvarkos plano pristatymą rasite čia...>>> >>

Šį penktadienį, liepos 28 d., Aplinkos ministerija visiems urėdijų atstovams oficialiai pristatys siūlymus dėl regioninių padalinių skaičiaus, jų vidinės struktūros, funkcijų bei girininkijų funkcijų. Po to vadinamosios urėdijų reformos įgyvendinimas bus aptartas, kaip žadama, susitinkant su urėdijų kolektyvais. Į dalį su reforma susijusių klausimų portalui www.miskininkas.eu atsakė Aplinkos ministerijos  Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius Donatas Dudutis. Jis pažymėjo, kad situacija dabar gali būti viena, o po dienos kitos ir šiek tiek keistis, nes dėl pertvarkos eigos dar vyksta svarstymai. Portalo sutikimu dalinamės šiuo Angelės Adomaitienės parengtu aktualiu interviu. >>

Nors pati žurnalistė pripažįsta-daugelis aptariamų dalykų jai pačiai-tamsus miškas... Indre Makaraityte bando gilintis- iš kur yra urėdų galių šaltinis mūsų valstybėje. Portale DELFI 2017-07-13 publikuojamas straipsnis "Ar jūs suvokiate, kokie tai skaičiai?" neabejotinai susilauks plataus atgarsio. Ir ne tik miškininkų bendruomenėje. T1 pat dieną Aplinkos ministerija savo oficialioje svetainėje sureagavo į žurnalistės keliamas prielaidas dėl galimai pavagiamos medienos (nes neatitinka GMU ir VMT pateikiami kasmet iškertamos medienos kiekiai). Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius Donatas Dudutis pakomentavo, kad tokia prielaida paremta klaidingais teoriniais skaičiavimais. >>

Siekiant miško savininkus paskatinti tausoti savo turimą turtą ir skleisti efektyvaus ūkininkavimo privačiuose miškuose patirtį, Lietuvos miško savininkų asociacija š.m. birželio 30 d. surengėme tradicinį renginį – miško dieną Šalčininkų raj.: „Išmoktos gyvenimo pamokos tvarkant ir prižiūrint privačius miškus“. Aplankėme konkurso "Pavyzdingai tvarkoma privataus miško valda" 2016 m. nugalėtojo Algirdo Gusto valdas. >>

Kiekvienais metais miškų sveikatingumą pakoreguoja vabzdžiai, kenkėjai, infekcinės ir grybinės ligos, žvėrys bei įvairios stichinės nelaimės. Tam, kad miškai būtų švarūs, gražūs ir sveiki, jų augintojai turi įdėti daug pastangų, darbo bei lėšų. Apie tai, kaip prižiūrėti miškų sanitarinę būklę, kovoti su įvairiais medžių kenkėjais bei ligomis- išsamus "Valstiečių laikraščio" žurnalistės Jolitos Žurauskienės 2017-05-13 straipsnis "Miškų sanitarinė būklė- augintojų rūpestis" >>

Šį penktadienį (2017-05-12) pirmam išsamiam pokalbiui aptarti privačių miškų savininkams aktualių klausimų susitikome su kuruojančiu miškų ūkio klausimus aplinkos viceministru Martynu Norbutu. Kartu dalyvavo AM Gamtos apsaugos ir miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėja Ieva Klimašauskė. Labai pozityviai nuteikė dalykiškas susitikimo tonas, viceministras atidžiai išklausė LMSA pirmininko Algio Gaižučio ir vicepirmininko Mindaugo Šilininko pristatytus klausimus, gilinosi- kaip būtų galima spręsti keliamas problemas. Aptarėme LMSA XX Generalinės Asamblėjos Rezoliucijoje įvardintus spręstinus klausimus, greitu laiku sulauksime Aplinkos ministerijos oficialaus atsakymo.  >>

Valstybinė miškų tarnyba (VMT) 2017-05-08 skelbia, kad parengtoji programa skirta kasmetiniam ar už kitą laikotarpį (iki 10 metų trukmės) svarbiausių medyno taksacinių rodiklių atnaujinimui. >>

Rinkti ir skelbti šalies miškų plotų statistiką yra pavesta vienintelei institucijai – Valstybinei miškų tarnybai (VMT). Kitos įstaigos, kaip sako šios tarnybos direktorius Paulius Zolubas, nėra oficialiosios statistikos tvarkytojos. Todėl, priklausomai nuo tų įstaigų kompetencijos ir naudojamų metodų, gali skirtis jų skelbiami duomenys. Neoficiali miškų plotų statistika, kaip galima spręsti pagal vieną neseniai viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, gali „pradanginti“ ir tūkstančius hektarų. >>

"Pasibelsiu sau į krūtinę: „Žaliasis pasaulis“, kaipo savaitraštis gamtos draugams, apie Lietuvos privačius miškus, juose dirbančius žmones informuoja gana rezervuotai. Ne vien todėl, jog turėtume norą ką nors ignoruoti, tačiau vadovaujamės ir kitokia tradicija: apie gerus darbus gamtai kviečiame rašyti pačius laikraščio skaitytojus. Puikios veiklos juk esama ir mūsų šalies privačiose giriose.",- rašo Augustinas Ukvertis įvadinėje dalyje išsamaus straipsnio apie 2017-04-07 Ukmergėje vykusią Lietuvos miško savininkų asociacijos XX-ąją Generalinę Asamblėją.  >>

Valstybinė miškų tarnyba (VMT) susumavo, kad 2007 – 2016 m. laikotarpyje parengti ir Valstybinėje miškų tarnyboje užregistruoti 29 432 miškotvarkos projektai 228 800 ha miško plote. Juos rengė 280 projekto autorių. 2016 metais 23 684,5 ha privačių miškų plote parengti ir užregistruoti 2928 miškotvarkos projektai, juos rengė 181 projekto autorius. Didžiausią ploto dalį miškotvarkos projektais dešimties metų laikotarpyje apimtame miško plote sudaro IV grupės – 79,1 proc.; III grupes miškams tenka 16,3 proc., II grupės – 4,6 proc. >>

Darniai sugiedotu Lietuvos himnu prasidėjusioje Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) Generalinėje asamblėjoje vyravo patriotinė tema: susirūpinimas dėl gyvybiškai svarbaus valstybei turto likimo skambėjo ir asociacijos narių, ir renginio svečių kalbose, o padėčiai taisyti skubiai spręstinos problemos sugulė į balandžio 7 d. vykusios asamblėjos metu patvirtintą Rezoliuciją, skirtą aukščiausiems šalies vadovams, politinėms partijoms ir Seimo nariams, valstybinėms ir visuomeninėms organizacijoms,- informuoja 2017-04-11 laikraščio „Ūkininko patarėjas“ korespondentė Gintarė VAICIEKAVIČIŪTĖ. >>

Lietuvos miško savininkų asociacijos XX-je Generalinėje Asamblėjoje, kuri vyko 2017 m. balandžio 7d. (penktadienį) 11 val. Ukmergėje, Ukmergės kraštotyros muziejuje, aptarėme asociacijos nuveiktus darbus ir kalbėjome apie svarbiausias miškų savininkams problemas bei galimus sprendimo būdus. Aktuali ne vien tik valstybinių miškų urėdijų darbuotojams yra šiuo metu plačiai aptariama valstybinė miškų reforma, mokesčiai miškų savininkams, medžioklės reglamentavimo pakeitimai ir daugelis kitų klausimų. Priėmėme LMSA XX GA Rezoliuciją. >>

Apie miško kelių tvarkymą ir nelemtą 5 proc. apyvartos mokestį privačių miškų savininkams 2017-04-03 LRT aktualijų laidoje „Laba diena, Lietuva!“. Reportažą rengusi žurnalistė Giedrė Baltrušytė kalbina miško savininkę Angelę Jakavonytę, LMSA pirmininką Algį Gaižutį, Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos seniūną Eugenijų Gentvilą, Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vyriausiąjį specialistą Justiną Šimkų. >>

Daugybę karštų diskusijų sukėlę siūlymai pertvarkyti valstybinių miškų valdymą jau nukeliavo į Seimą. Nekyla abejonių, kad ne mažiau karšti debatai vyks ir parlamente. Ir ne tik dėl to, kad Seimo nariai yra įregistravę dar bent kelis projektus, bet ir todėl, kad tai jau ne pirmas bandymas reformuoti miškų ūkį ir sumažinti urėdijų skaičių,- aktualią temą nagrinėja savaitraščio "Veidas" žurnalistė Birutė ŽEMAITYTĖ 2017-03-21 straipsnyje :"Urėdijas kertant, ne tik skiedros lekia" >>

Pasaulinę Žemės dieną, kovo 20 d., pirmadienį, Seime vyko LVŽS frakcijos narės Virginijos Vingrienės inicijuota konferencija „Lietuvos valstybinių miškų ir miškininkystės ateities vizija“, skirta urėdijų reformai aptarti. Darbotvarkė buvo turtinga pranešėjų ir aptariamų temų. Svarbu pažymėti, kad konferencijoje apsilankė ir apie pora dešimčių Seimo narių (kas nėra dažnas atvejis netgi Seimo rūmuose rengiamiems renginiams ir demonstruoja politikų susidomėjimą valstybinių miškų reforma). Visiems, nedalyvavusiems konferencijoje betarpiškai, siūlome peržiūrėti video įrašą ir perskaityti priimtą Rezoliuciją [čia...>>>] >>

INFO TV studijoje 2017-03-16 viešėję ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas laidos "Dienos komentaras" vedėjai Indrei Makaraitytei labai atvirai ir išsamiai papasakojo, kaip vertina dabartinę valstybinio miškų valdymo reformos eigą, kylančias įtampas ir toliau seksiančius sprendimus po to, kai Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlomiems Miškų įstatymo pakeitimams.  „Kalbant apie šią reformą, aš lieku prie tos pačios nuomonės, kad tai yra nomenklatūrinis bastionas, kurio įveikimas parodys tiek šios koalicijos, tiek Vyriausybės tvirtumą“, – kalbėjo Saulius Skvernelis Info TV laidoje "Dienos komentaras". >>

Diskusijoms dėl valstybinių miškų valdymo pakeitimų įsisiūbuojant, vis intensyviau sklinda kalbos, kad ministerijos pasiūlytas planas yra „radikalus“. Miškininkų bendruomenės atstovai ima tvirtinti, kad tokiam pertvarkymui nėra pasirengta ir jis neva paralyžiuos visą sistemą. Vis dėlto, tyčia ar ne, mažai kas drįsta atvirai prisipažinti, kas padėjo pagrindus siūlomiems pokyčiams,- rašo Aplinkos viceministras Martynas Norbutas ministerijos svetainėje am.lt šiandien išplatintame pranešime. >>

Baigiantis įvykių ir susitikimų dėl urėdijų reformos pilnai savaitei, aplinkos ministras Kęstutis Navickas savo paskyroje socialiniame tinkle Facebook  dalinasi  įspūdžiais ir pateikia paaiškinimus dėl didžiausių reformos oponentų nuogastavimų: "Šiek tiek įspūdžių ir informacijos apie miškų pertvarką. Prieš savaitę įvykęs miškininkų suvažiavimas pabaigė rezoliucija: -arba priimate miškininkų pasliūlymą - 30 urėdijų su juridiniu asmens statusu (formaliai tai skamba pradėti derybas iki kovo 8d.) arba streikas. Kaip žinia savaitė pasibaigė LR Vyriausybės pasitarime pritarus vienos įmonės steigimui."  >>

Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija „Lietuvos mediena“, Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacija Lietuvos Respulikos smulkaus ir vidutinio verslo taryba ir  Lietuvos medienos ir baldų pramonės darbuotojų profesinė sąjunga išplatino viešą kreipimąsi dėl valstybinių miškų valdymo reformos. Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai paskelbus apie pasiryžimą optimizuoti valstybinių miškų valdymą, proceso priešininkai atkakliai ėmė skleisti melagingą informaciją apie Lietuvos medienos produktų gamintojus. Medienos pramonės atstovai kaltinami ketinimais pertvarkos pagalba  uzurpuoti valstybinių miškų valdymą ir jų resursus. Bandoma supriešinti skirtingo dydžio ir kapitalo kilmės medienos pramonės įmones. [Pareiškimo orginalas čia...>>>] >>

LRT Radijo laidoje rusų kalba 2017-02-25 16:30 val.- apie neeilinį Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) rengiamą miškininkų suvažiavimą Raudondvaryje (Kauno raj.) ir valstybino miškų valdymo reformą. Interviu su Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininku dr. Algiu Gaižučiu. Laidos vedėja - Svetlana Primudrova. >>

Portalui GRYNAS.lt dar prieš metus duotame interviu generalinis miškų urėdas dr. Rimantas Prūsaitis labai atvirai dalinosi savo vizija, kaip dėrėtų reformuoti urėdijų valdymą ir spręsti kitus įsisenėjusius klausimus. Tuomet jis pasakojo apie STT išaiškintą skandalą dėl kyšininkavimų siekiant urėdo posto, miškų pertvarką Lietuvoje bei problemas, kurios egzistuoja sistemoje. >>

Šį šeštadienį Raudondvaryje vykstančio neeilinio Lietuvos miškininkų sąjungos suvažiavimo pagrindinis klausimas – Aplinkos ministerijos parengta valstybinių miškų valdymo reforma. Pokalbis apie į urėdijų veiklos optimizavimo reformą ir  kokia miškų pertvarka reikalinga Lietuvai su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku ir Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininku Algiu Gaižučiu. Laidos vedėjas Vytautas Markevičius. >>

„Valstiečių“ parengta miškų urėdijų reforma taps pirmu rimtu išbandymu valdančiųjų koalicijai. Socialdemokratai jau pareiškė, kad reformos, kuria 42 urėdijas siekiama sujungti į vieną, nepalaikys. Be to, jie skundžiasi, kad „valstiečiai“ apskritai neinformuoja partnerių, kokių pertvarkų planuoja, ir diktuoja sąlygas, neatsiklausdami jų nuomonės. Ar įmanoma urėdijų reformą įgyvendinti ir kodėl mūru prieš pertvarką stoja socialdemokratai? >>

Viešojoje erdvėje pasirodo vis daugiau naujienų dėl valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarkos, suaktyvėjo diskusijos. Vakar Kaune, Miškotvarkos institute, vyko urėdijų vyr.miškininkų diskusija  apie šalies miškų pertvarką. Dalyvavo Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas kartu su miškų klausimus kuruojančiu viceministru Martynu Norbutu, Valstybinės miškų tarnybos direktorius Paulius Zolubas,  AM Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius Donatas Dudutis ir šio departamento Miškų plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis.  >>

Politikams, miškininkams, mokslininkams aktyviai diskutuojant dėl LR Vyriausybės siūlomos valstybinių miškų ūkio valdymo reformos modelio, buvęs ilgametis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovas dr.Albinas Tebėra  tvirtina, kad vienos centrinės įmonės įsteigimas su jai pavaldžiais padaliniais be juridinio asmens statuso – ne panacėja. Jis orientuojasi į tris pagrindinius miškininkystės tikslus – miško išteklių (ateities miškų) vertės didinimą, grąžos valstybei didinimą ir racionalų miškų naudojimą bei šių siekių įgyvendinimo būdus. >>

Valstybinė miškų tarnyba 2017-02-02 paskelbė, kad išleista „Lietuvos miškų ūkio statistika 2016“ – šešioliktas kasmetinis leidinys apie Lietuvos miškų išteklius, miškininkystę, saugomas teritorijas, miškų apsaugą, medienos, įskaitant baldus, pramonę, prekybą mediena ir jos gaminiais, ekonomiką. >>

Š.m. gruodžio 8 d. Trakuose, konferencijų centre "Trasalis" Lietuvos miško savininkų surengė  tradicinę konferenciją "Miškas - žmogui, žmogus - miškui", kurios metu dar kartą paminėjome konkurso "Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2016" nugalėtojus, apžvelgėme praėjusių metų miškų sektoriaus aktualijas, aptarėme perspektyvas apskritojo stalo diskusijos metu. Didelio dėmesio susilaukė asociacijos pirmininko dr. Algio Gaižučio pranešimas  "Esminės problemos ir laukiamos permainos privačių miškų ūkyje" (siūlome susipažinti su pranešimo video ir skaidrėmis) >>

Š.m. gruodžio 8 d. Trakuose, konferencijų centre "Trasalis" Lietuvos miško savininkų surengė  tradicinę konferenciją "Miškas - žmogui, žmogus - miškui", kurios metu dar kartą paminėjome konkurso "Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2016" nugalėtojus, apžvelgėme praėjusių metų miškų sektoriaus aktualijas, aptarėme perspektyvas apskritojo stalo diskusijos metu. Svarbų pranešimą tema"Nacionalinės miškų politikos aktualijos" padarė AM Miškų departamento Miškų plėtros skyriaus vedėjas dr. Nerijus Kupstaitis (siūlome susipažinti su pranešimo video ir skaidrėmis) >>

Per Seimo 2016 rinkimus ir formuojant naują Vyriaussybę  politikų debatai  skamba visu garsumu, aptariama daugybė aktualių klausimų, tame tarpe- liečiančių ir privačius miškus. Neatsilieka ir žiniasklaida, žurnalistai aktyviai imasi nagrinėti viešojoje erdvėje  skambančias temas. Jų greičiausiai tik daugės, norėtųsi, kad  aptarinėjama būtų remiantis faktais, suprantant situaciją ir kontekstą, vertinant perspektyvą- kokia nauda iš siūlomų sprendimų bus žmogui, visuomenei, Valstybei. >>

Trečiąjį rugsėjo penktadienį (rugsėjo 16 d.) minint Miškininko dieną Liškiavoje pagerbti ir apdovanoti pavyzdingiausiai savo valdose 2016 metais ūkininkaujantys miško savininkai.  Tęsdama beveik dešimtmetį puoselėjimą iniciatyvą, Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA), finansuojama Aplinkos ministerijos, šių metų liepos – rugpjūčio mėnesiais kaip ir kasmet organizavo konkursą „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2016.“ Konkurso metu išrinkti ir apdovanoti 8 prizininkai: 3 nugalėtojai Lietuvos Respublikos mastu, dar 5 miško savininkai apdovanoti už skatintinas miškininkystės iniciatyvas. >>

LMSA pirmininko Algio Gaižučio interviu nacionalinio radijo laidai "Gimtoji žemė", transliuotas 2016-09-07 Laidos įrašą klausyti nuo 10:25" >>

Trakų rajone, komplekse „Margis“ gegužės 25-26 d. vyko Aplinkos ministerijos organizuotas miškų ūkio srities ekspretų susitikimas-konferencija „Privataus miškų ūkio plėtra Baltijos šalyse“, kurioje dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybinių institucijų ir privačių miškų savininkų asociacijų atstovai. Jie pasidalino gerąja miškų ūkio praktika ir aptarė paskutinių keleto metų pasikeitimus bei pasiekimus privataus miškų ūkio srityje. Susitikime išsakyta informacija bus panaudota Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos keitimo procese, kurio vienas iš tikslų – atsižvelgti į privataus miškų ūkio poreikius ir atitinkamai tai perteikti šiame dokumente. Pagal susiklosčiusias tradicijas tokio pobūdžio susitikimai organizuojami kas keletą metų vienoje iš trijų Baltijų valstybių. >>

Parodoje „Baltijos miškai“ 2016-05-21 pabandyta surengti diskusija „Papildomi 5 proc. privačių miškų savininkams:  teisinga ar klaidinga“ suteikė progą įvertinti jau antrus metus skaičiuojamo  mokesčio pasekmes,- įspūdžiais dalinasi diskusijoje dalyvavęs Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininko pavaduotojas miškininkas Vidmantas Jusas. >>

Reguliavimais ir mokesčiais surištos savininkų rankos niekaip neskatina matyti miško kaip vertingo, ilgalaikę naudą teikiančio ištekliaus. Juk žmonės yra kur kas labiau suinteresuoti rūpintis tais ištekliais, kurie jiems yra naudingi ir vertingi,- mano ekonomistas Vytautas Žukauskas, LLRI viceprezidentas. Jo straipsnis "Miško pasakos: piktieji savininkai ir tyrieji valstybininkai" 2016-04-29 spausdinamas "Lietuvos žiniose" >>

Lietuvos valstybingumo 100-mečiui paminėti 2016 m. balandžio 22 d. (tarptautinę Žemės dieną)  Ukmergės raj. Lyduokių seniūnijoje, Slabados kaime, greta valstybės saugomo gamtos paveldo objekto- Felinkos ąžuolo, pasodinta 100 ąžuolų giraitė. Ąžuolai visiems Lietuvos žmonėms asocijuojasi su sakralumu, stiprybe ir vienybe, todėl miškų savininkai Algirdas ir Audronė Augūnai sukvietė bičiulius atvykti prie jų žemėje augančio šimtmečius menančio Felinkos ąžuolo į miškasodžio talką ir tokiu būdu prisijungti prie prasmingos Valstybės ateities. >>

Lietuvos laisvos rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas ekonomistas Vytautas Žukauskas penktadienį, balandžio 15 d., VSTT Nacionaliniame lankytojų centre (Antakalnio 25, Vilniuje) surengtoje Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) XIX -oje Generalinėje Asamblėjoje padarė didelio dėmesio sulaukusį pranešimą "Privatu – naudinga ir puoselėjama". Siūlome jūsų dėmesiui trumpą video įrašą bei pranešimo skaidres [čia... pdf ] >>

Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad prie LMSA prisijungė neeiliniai miškų savininkai: ambasadorius Vygaudas Ušackas, LR Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrejus Stančikas ir ARVI grupės viceprezidentas Alfonsas Tamošiūnas.
Europos Sąjungos ambasadorius Maskvoje  ir delegacijos Rusijos Federacijoje vadovas Vygaudas Ušackas penktadienį, balandžio 15 d., VSTT Nacionaliniame lankytojų centre (Antakalnio 25, Vilniuje) surengtoje Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) XIX -oje Generalinėje Asamblėjoje ne tik pasakė įspūdingą kalbą, bet ir pareiškė norą tapti asociacijos nariu. >>

Išleistas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Miškų instituto ir Valstybinės miškų tarnybos parengtas leidinys „Sodiname mišką“. Jame pateikta Lietuvos miško augaviečių tipų klasifikacija ir jos pagrindu įteisintos tikslinės medžių rūšys miškams įveisti ir atkurti. Taip pat apibudinti pagrindiniai dirvožemių organiniai ir mineraliniai horizontai bei sluoksniai, trumpai aprašytos Lietuvos dirvožemių klasifikacijoje LTDK-99 skiriamos pagrindinės dirvožemių grupės, kurios atitinka tarptautinę FAO-UNESCO (1997) klasifikaciją. >>

Jau informavome, kad Vyriausybė  2015-12-02  pritarė visus metus Aplinkos ministerijos rengtam Bendros miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose tvarkos aprašui. Nuo šiol  miškų kelių priežiūrą ir remontą organizuos ir įgyvendins miškų urėdijos kasmet tam skiriamomis Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis. Kaip tas vyks- pasakoja generalinis miškų urėdas Rimantas PRŪSAITIS, interviu su kuriuo 2015-12-10 skelbia „Ūkininko patarėjas“ (2 psl.) >>

Atkūrus nepriklausomybę ir pradėjus žemės reformą, 1991 m. atsirado pirmieji privatūs miškai ir jų savininkai, netrukus tapo aišku, kad turi būti sukurta tiek privačių miškų apskaitos sistema, tiek pradėti ruošti privačių miškų tvarkymo projektai. Valstybiniame miškotvarkos institute buvo įkurta Privačių miškų tarnyba, kuri rūpinosi  privačių miškų tvarkymu. Man teko paruošti visus dokumentus – metodinius nurodymus miškotvarkos projektams ruošti privačiuose miškuose, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus, projekto maketą, atmintinę miško savininkui. Pasinaudota švedų ir suomių patirtimi,-apie privataus miškų ūkio pirmuosius žingsnius Lietuvoje pasakoja tikrai daug miškotvarkai nusipelnęs žinomas miškininkas Algirdas Rutkauskas . >>

Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių specialistai nustatė, kad Biržų girioje auga Lietuvoje aukščiausi beržas ir juodalksnis. Šie medžiai saugomi miškininkų, o norintiems juos rasti reikia kreiptis į girininkijas,- 2015-05-18 informuoja LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt >>

Artėjant 2018 metų vasario 16-tąjai- Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečiui- LMSA Biržų skyriaus narys miškininkas Gytis Ulijonas siūlo privačių miškų savininkams imtis dar vienos Lietuvos ąžuolynų atkūrimo akcijos bei dalinasi per ilgus metus sukaupta patirtimi. >>

Aplinkos ministerija skelbia mokomąją informaciją praktiniais miškininkavimo privačiuose miškuose klausimais, kaip pavyzdžiui: miško sodinimas, jaunuolynų ugdymas, retinimo, einamieji kirtimai ir pan. Ji periodiškai (kas 2 mėnesius) yra papildoma- informuoja am.lt >>

Valstybinė miškų tarnyba 2014.08.04 skelbia Pasaulinės miško resursų apskaitos FRA_2015 suvestinius rezultatus apie Lietuvos miškų išteklius. Jungtinių Tautų Žemės ūkio ir maisto organizacija (FAO)  vykdo  pasaulio miškų išteklių stebėseną 5 -10 metų intervalais nuo 1946 m. Paskutinieji vertinimo duomenys ( FRA 2010) pateikiami  čia...>>> >>

Jungtinių Tautų žemės ūkio ir maisto organizacija (FAO) išleido leidinį anglų k. “Making change happen” ("Pokyčių įgyvendinimas"), kuriame analizuojama miškų ūkio gamintojų organizacijų veikla pasaulyje ir pateikiamos rekomendacijos vyriausybėms, ką derėtų daryti siekiant stiprinti privačių miškų savininkų ir valdytojų savivaldos organizacijas, kaip skatinti miškų savininkų asociavimąsi ir kooperaciją remiantis studijoje aprašyta užsienio šalių patirtimi. Leidinio pagrindu tapo diskusija Kinijoje FAO organizuotoje tarptautinėje konferencijoje miškų gamintojų organizacijų stiprinimo klausimais 2013 m. lapkritį-  informuoja portalas familyforestry.net >>

Kuo baudžiavinė santvarka buvo teisingesnė už dabartinę, vadinamą demokratine, konstitucine, palaipsniui keičiamą į vergovinę? Toks paklausimas neįsigilinusiems į šiandieninę realybę, gali atrodyti nepraustaburnišku piktžodžiavimu. Bet rašau 2014-jų gegužės 26-tą po vakarykščiai per Lietuvą prašurmuliavusių Prezidento ir Europos parlamento rinkimų,- kreipiasi į Lietuvosmiskai.lt skaitytojus biržietis kraštotyrininkas miško savininkas Jonas Dagilis. >>

Plačiai žinomas, nepaneigtas teiginys, jog vanduo – pagrindinis visokiausios gyvasties eliksyras. Žemiau aprašomu atveju – nepakeičiamas kaip pagrindinė medžiaga gaisrų slopinimui.

Vandenėliu biržiečiai vadina nelogiškas kalbas, straipsnius, teisinius normatyvinius aktus ir kitokius negyvenimiškus skystimėlius. Ir vargas, kai pastarojo daugiau negu realaus vandens arba kitų gyvybiškai svarbių aplinkybių bent normaliam žmonių ir juos supančios aplinkos egzistavimui,- įsitikinęs Garbės biržiečio titulu nominuotas kraštotyrininkas ir miško savininkas Jonas Dagilis. >>

„Mūsų proseneliai buvo pasimaišę dėl ąžuolų, rimtai tau vaike sakau(...) Sodino tuos ąžuolus ir pats visur kur galėdamas, bet savo priesaikai ir būsimiems vaikams namus jau rentė prie vos apkabinamo medžio..." -rašė Agnė Žagrakalytė romane „Eigulio duktė“ (psl. 570) >>

Kaip sodinti mišką, kaip jį teisingai retinti ir kirsti, kaip ugdyti jaunuolynus – su šiomis ir kitomis aktualiomis privačių miškų savininkams pamokėlėmis galima susipažinti žiūrint Aplinkos ministerijos tinklalapyje (rubrika „Miškai“, skiltis „Vaizdinė mokomoji informacija“) ir „You Tube“ interneto svetainėje įdėtus filmukus. Šie visiems prieinami profesionaliai parengti vaizdo reportažai sukurti ministerijos lėšomis,- informuoja Aplinkos ministerija >>

Pastaruoju metu per užsakomąją žiniasklaidą bandoma vienpusiškai eskaluoti propagandines aistras dėl neva kurpiamos kažkokios privačių miškų ministerijos, netgi vėl išsitraukta kažkokio galimo valstybinio miškų privatizavimo korta.  Susidaro įspūdis, kad sumanyta sukompromituoti bet kokią galimą organizuotesnio privataus miškų ūkio idėją. Todėl džiugu, kad miškininkų bendruomenėje gerai žinomas žurnalas "Miškai" ėmėsi panagrinėti šią temą išsamiau, tikėkimės- visapusiškai ir objektyviai, išklausant įvairias nuomones. Galite susipažinti su Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininko dr. Algio Gaižučio atsakymais  į  žurnalisto  užduotus klausimus. >>

Tikriausiai gamtos mylėtojų būsiu pasmerktas ir kritkuojamas, tačiau, mano nuomone, ateities miškas buvo, tebėra ir neabejotinai bus formuojamas pirmiausia kirviu ir benzininiu pjūklu. Ir pagrindinis herojus, dirbantis miško labui, – ne jo sodintojas, kuris baigia savo darbą pasodinęs medelius, bet medkirtys, nes jam patikima pasodintų medelių priežiūra mažiausiai pusšimčiui metų,- įsitikinęs girininkas ir gamtos fotografas Jonas Barzdėnas. >>

Siekiant išvengti pasitaikančių neteisingų interpretacijų, pristatant informaciją apie medienos tūrio prieaugį ir jo naudojimą Lietuvoje, Valstybinė miškų tarnyba (VMT) 2013.05.29 pateikia apibendrintus duomenis apie medienos tūrio prieaugį ir jo komponentus Lietuvos miškuose pagal 2003-2007 ir 2008-2012 metų nacionalinės miškų inventorizacijos (NMI) duomenis. >>

Pagal paskelbtus Kolumbijos ir Jeilio universitetų mokslininkų 2012 metų Aplinkos Gerovės Indekso skaičiavimus apie kiekvienos 132 pasaulio valstybių padėtį aplinkosaugos išsaugojimo srityje, I-ąją vietą užėmė Šveicarija, Lietuva – 17-ta. Pagal miškų išsaugojimo vertinimą, mūsų šalis pripažinta pirma pasaulyje (kaip ir kitos 20 valstybių).Tačiau tokie konstatavimai neturėtų būti taikomi suabsoliutinant  miškų tvarkymo bei jo darnumo vertinimą, kadangi objektyvus įvertinimas apima ne tik ekologinius, bet ir socialinius bei ekonominius miškų naudojimo aspektus. Apie tai miškų ekonomisto dr.(HP) Stasio Mizaro analitinis straipsnis. >>

Miškininkai prognozuoja galimą pavojingų spygliuočių kenkėjų kinivarpų išplitimą šalies miškuose ir primena prevencines priemones, kurių būtina imtis siekiant išvengti žievėgražio tipografo židinių susidarymui ir išplitimui. Nuo XX a. pradžios Lietuvoje eglynų džiūvimai kartojosi po 4-5 kartus per šimtmetį. Vienas didžiausių iš visų registruotų buvo 1993-1997 m.,- primena Virgilijus Vasiliauskas, Valstybinės miškų tarnybos  Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas žurnale „Mūsų girios“, 2013–04 publikuojamame straipsnyje "Žievėgraužis tipografas gali egzaminuoti miškininkus". >>

Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino metinę valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų 2014–2018 metų normą – 11 168 hektarų plotą, apskaičiuotą pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą, ir jame iškirsti iki 3 145 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos. >>

Lietuvoje jau XV - XVI a. niekieno miškų nebuvo. Jie priklausė Didžiajam kunigaikščiui arba privatiems savininkams bajorams. Miškams  prižiūrėti ir tvarkyti buvo skiriami specialūs pareigūnai – miškų sargai šauliai, žvėrių sekėjai („osočnikai“), bebrininkai ir, pagaliau girininkai. Ir mažesnių privačių miškų  savininkai samdė miškams saugoti pareigūnus, dažniausiai sargus, vėliau vadinamus eiguliais. >>

Gamtosauga, ekologija atsirado palyginti neseniai. Nenuostabu, kad ir klaidų gamtosauginiuose sprendimuose pasitaiko ne taip jau mažai. Toli gražu ne visada šios idėjos neša naudą gamtai. Gerai, kai žmonės rūpinasi aplinka, bando ją saugoti, tačiau tam būtinas bent minimalus gamtos pažinimas. Daugeliu atvejų garsūs šūkiai saugoti gamtą tėra pigus populizmas,- tai mintys iš ilgametę patirtį turinčio gamtos fotografo, VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos Antaliedės girininkijos girininko Jono Barzdėno straipsnio "Klaidingi stereotipai", atspausdinto žurnalo "Miškai" rugpjūčio mėn. numeryje. >>

Nuo 2012-05-35 įsigaliojusi LR Vyriausybės patvirtinta  Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros programa esminių (revoliucinių) pertvarkymų miškų ūkyje nežada. Iš esmės tai nuoseklią ir ganėtinai atsargią miškų ir miškų ūkio plėtrą su jaučiamu aplinkosaugos prieskoniu numatantis dokumentas, >>

1941 metų birželio 14 dieną sovietų okupacinė valdžia pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į SSRS lagerius ir kalėjimus. Atkūrus šalies Nepriklausomybę birželio 14-oji Lietuvoje pažymima kaip Gedulo ir vilties diena. >>

Pirmą kartą Europos šalių miško ūkis įvertintas pagal darnaus ūkininkavimo kriterijus ir indikatorius (State of Europe‘s forests 2011),- informuoja Valstybinės miškų tarnybos specialistai. >>

Kokie scenarijai prognozuojami Europos miškų sektoriaus vystymuisi iki 2030 metų,- supažindina prof.habil.dr. Andrius Kuliešis, Valstybinės miškų tarnybos Miškotvarkos, miško naudojimo ir miškų ūkio statistikos skyrius skyriaus vyriausiasis specialistas. >>

Atskirų gamtosaugininkų kaskart išmetami teiginiai kad neva ūkinis miškas – nieko nevertas gamtosauginiu požiūriu ir nuolat kartojami kaltinimai dėl katastrofiškai tik blogėjančios būklės miškuose pernelyg rimti, kad juos būtų galima nutylėti,- mano nusipelnęs miškininkas Algirdas Antanas Brukas , žurnalo "Miškai" 2011-12-07 straipsnyje "Ar saugom tik 1 % miškų? Arba kam pudruoti smegenis?". >>

Siekiant reitingų ir abejotino populiarumo Miškų įstatymo pakeitimais politikai paniekino privačią nuosavybę, pakylėdami pačius žemiausius žmoniškuosius jausmus - pavydą, paniekinimą veiklesnių, darbštesnių visuomenės narių,- įsitikinęs  konkurso "Geriausiai tvarkoma privati miško valda 2011" II vietos respublikoje laimėtojas Kazimieras Šiaulys. >>

Parengtos Europos miškų sektoriaus plėtros iki 2030 m. gairės. Europos miškų sektorius apima medieninius miško išteklius, taip pat medienos produktų gamybą, prekybą ir naudojimą,-  informuoja Valstybinė miškų tarnyba. >>

Generalinė miškų urėdija 2011-07-04 paskelbė įgyvendinusi projektą  „Intelektuali miškų ūkio elektroninių paslaugų informacinė sistema“ (IMŪEPIS). Informuojama, kad visi norintys naujai sukurtoje svetainėje www.valstybiniaimiskai.lt patogiai ir paprastai gaus informacijos apie valstybinius miškus bei miškų urėdijose vykdomą veiklą. >>

LR Konstitucijoje įrašyta nuosavybės teisė po vakarykščio Prezidentės spaudžiamo Seimo sprendimo dėl miškų įstatymo pataisų tapo niekine. Stalininę savininkų "išbuožinimo"politiką tęsianti valstybė su savo piliečių privačios nuosavybės negerbiančia valdžia, kuri pataikauja norintiesiems neatlygintinai ir be jokio atsiklausimo naudotis kitų nuosavybe, yra pasmerkta. Pasmerkta prarasti aktyviausiąją visuomenės dalį, gebančią ir dar norinčią kurti gerbūvį savo rankomis savo teisėtai valdomoje nuosavybėje. >>

Vandens temperatūra ežeruose tiesiogiai susijusi su diskusijomis apie kai kuriose pakrantėse styrančias tvoras. Kuo vanduo šiltesnis, tuo daugiau norinčių pasipliuškenti, tuo aukštesnės šiukšlių stirtos dygsta paplūdimiuose, tuo didesnes spynas ant vartų kabina gretimų žemių savininkai, tuo labiau širsta asfaltbetonio džiunglių gyventojai,- konstatuoja 2011-05-31 Alfa.lt žurnalistas Renaldas Gabartas "Tvorų paežerėse dilema: šiukšliažmogiai prieš žemės savininkus". >>

242 tūkst., o skaičiuojant su šeimos nariais - beveik milijonas. Tiek šiuo metu Lietuvoje yra privačių miškų savininkų, kurie iš viso valdo ~40 proc. miškų. Apie privačius miškus ir jų savininkus - savaitraščio "Veidas" žurnalistės Lauros Gvozdaitės pokalbis  su  Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininku dr. Algiu Gaižučiu.
Naujausiame žurnalo "Veidas" numeryje Nr.15  ženkli dalis medžiagos pašvęsta miškų valdymo ir naudojimo tematikai. >>

Jei žmogus nori gyventi miške, kuris jam ir priklauso, kodėl jį versti gyventi tik mieste ar kaime? - klausia 2011-04-10 Lietuvos ryto TV savaitės aktualijų analitinėje laidoje "24/7" vedėjas Edmundas Jakilaitis. Svarstant naują Miškų įstatymo projektą jau ne vieną kartą vyko piketai, Seimo posėdžiai projekto svarstymo metu pavirsta į turgų.  Ar visuomenės interesų gynėjais prisistatančių asmenų akcijos prieš privačią nuosavybę gali būti laikomos lygiavertėmis savininkų teisėtiems reikalavimams užtikrinti Konstitucijos numatytas prigimtines teises disponuoti nuosavybe? >>

Kai bendrasis vidaus produktas(BVP) didėja, tai rodo, kad šalyje sukuriama daugiau prekių bei paslaugų ir jos žmonės gyvena geriau,- taip miškų ūkio ekonomistas dr.(HP) Stasys Mizaras glaustai ir populiariai atskleidžia vieno iš šalies ekonomikos lygiui įvertinti naudojamų rodiklių esmę. Išsamiame straipsnyje autorius apžvelgia miškų ūkio indėlį į ūkio BVP, sektoriuje sukuriamą  pridėtinę vertę, analizuoja ir lygina su kitų šalių rodikliais. Autorius reziumuodamas atliktą analizę pasiūlo, kur būtų galima paieškoti nemažų rezervų miškų ūkio pajamoms didinti, nedarant žalos miškų socialinėms bei ekologinėms funkcijoms. Kviečiame susipažinti. >>

Žiniasklaida toliau gilinasi į aukštų miškų žinybos esamų ir buvusių pareigūnų veiklą. Naujienų portalas Alfa.lt 2010-04-13 paskelbė dar vieną straipsnį, kuriame diskutuojama apie valstybinius miškus, Generalinę miškų urėdiją ir jos vadovą  su paskutiniuoju buvusios Miškų ministerijos ministru prof.Albertu Vasiliausku.
>>

"Lietuvos ryto" internetinėje svetainėje laiškų redaktoriui skiltyje judėjimo "Už gamtą" lyderis A.Knystautas paskelbė  straipsnį "Lietuvos miškams – rusiškas V.Putino pjūklas",  kuriame autorius  naudodamas prasilenkiančius su tiesa teiginius užsipuola asmeniškai LMSA pirmininką Algį Gaižutį,  bei kitas organizacijas ir asmenis,  išsakančius skirtingą nuomonę nei A.Knystautas dėl miškininkavimo tvarkos Lietuvoje. >>

Šiandien, 2009-03-06 (penktadienį) adresu Ozo g.10A (6 aukštas) Vilniuje, įvyko Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) Valdybos posėdis >>

 

Šiandien,  2009-03-04, LMSA kreipėsi į žurnalo "EKSTRA" vyriausią redaktorę Audrą Telksnienę dėl šio leidinio reporterės Aldonos Kvedarienės straipsnyje „Lietuvos miškai - medienos ryklių taikinys" [Nr.9 (531) 2009/03/02-08] skleidžiamos tiesos neatitinkančios informacijos ir nepagrįstų, faktais neparemtų tendencingų kaltinimų Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) atžvilgiu.[viešinama: http://www.gmu.lt/naujienos/nid.1059;/

>>

2005-07-12. Valstybinių miškininkų tarpe verda aistros dėl korupcijos urėdijose bei galimo ūkinių miškų privatizavimo. Pasitelkiant žiniasklaidą ("Valstiečių laikraštis", 2005-05-31, Nr.43 , "Mūsų girios" 2005 Nr.6.) ypač skausmingai ir neadekvačiai reaguojama į  mokslininkų ar savos žinybos specialistų analizes bei pasisakymus valstybinių miškų ekonominę veiklą liečiančias  klausimais.   Kadangi šiame kontekste aktyviai aptarinėjama ir Lietuvos miško savininkų asociacija, savo, kaip LMSA vadovo, poziciją norėčiau išsakyti 3 aspektais: >>

Prof. Albertas Vasiliauskas nuo kovo 1 dienos yra pakviestas dirbti aplinkos ministro Arūno Kundroto patarėju. Apie 70-metį švenčiantį žinomą miškininką- pokalbis "Miškas - mano rūpestis ir atgaiva" laikraštyje "Tėviškės gamta" >>

Blaivus protas paėmė viršų - rašo 2003 m. liepos 30 d. dienraštis "Verslo žinios" [VŽ Nr. 146 (2 psl.)]  apie sustabdytas aplinkos viceministro Alberto Vasiliausko užmačias nepagrįstai padidinti kitimo amžius. Išties gerai, kad blaivus protas paėmė viršų ir Aplinkos ministerija atsakingai pasvėrė galimas planuotų sprendimų pasekmes. >>

Buvęs miškų ministras Albertas Vasiliauskas užsimojo prieš privačius miško savininkus. Aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos vadovai daro žygius, kad sukompromituotų dešimtmetį veikiančią Lietuvos miško savininkų asociaciją (LMSA),- rašoma savaitraščio "Veidas" žurnalistės Jonės Kučinskaitės 2003-02-21 straipsnyje "Kiršinami miškų savininkai". >>