Kaip visuomet- taikliai ir šmaikščiai- nusipelnęs Lietuvos miškininkas, patyręs medžiotojas Algirdas Antanas Brukas tęsia rašinių ciklą apie medžioklę. Šį kartą išsamiau analizuoja prieš medžioklę nukreipto judėjimo ištakas bei dabartį. Autorius pastebi, kad visuomenei atkakliai brukama, kad santykiuose su gyvąja gamta žmogus turi nesikišti ar nors kuo mažiau kištis į jos savaiminius procesus, kuo mažiau ar visai nenaudoti net ir savaime atsikuriančių jos išteklių, visur pasitikėti gamtos savireguliacija. Todėl reik uždraust tokias žmogaus veiklas kaip medžioklė, žūklė ar miškininkavimas, sumažinti naminių galvijų laikymą atsisakant mėsos valgymo, o dar geriau pereiti prie veganinio gyvenimo būdo ir apskritai – radikaliai sumažinti vartojimą. Pilnas straipsnis publikuojamas portale Miske.lt ...>>> >>

<...> Pasirodo, kad dėl žmogaus veik­los pakeistoje aplinkoje (kai kur tikrajai gamtai likę vos keli procentai natūralios gamtos) neliko nieko kito, kaip žaisti pagal netikusias taisykles – reguliuoti žmogui žalą darančių gyvūnų populiaciją arba veisti tuos, kuriuos žmogus išnaikino. Ar galima sustoti ir to nedaryti? Ko gero, šiandien tai jau neįmanoma. 𝐓𝐚𝐢𝐠𝐢 𝐦𝐞𝐝𝐳̌𝐢𝐨𝐤𝐥𝐞̇, 𝐤𝐚𝐢𝐩 𝐯𝐢𝐞𝐧𝐮̨ 𝐫𝐮̄𝐬̌𝐢𝐮̨ 𝐠𝐚𝐮𝐬𝐨𝐬 𝐢𝐫 𝐤𝐢𝐭𝐮̨ 𝐫𝐮̄𝐬̌𝐢𝐮̨ 𝐚𝐩𝐬𝐚𝐮𝐠𝐨𝐬 𝐩𝐫𝐢𝐞𝐦𝐨𝐧𝐞̇, 𝐭𝐮𝐫𝐢 𝐠𝐲𝐯𝐮𝐨𝐭𝐢. 𝐊𝐨𝐥 𝐤𝐚𝐬 𝐧𝐢𝐞𝐤𝐚𝐬 𝐧𝐞𝐩𝐚𝐬𝐢𝐮̄𝐥𝐞̇ 𝐧𝐞̇ 𝐯𝐢𝐞𝐧𝐨 𝐫𝐚𝐜𝐢𝐨𝐧𝐚𝐥𝐚𝐮𝐬 𝐛𝐮̄𝐝𝐨 𝐬̌𝐢𝐚𝐢 𝐩𝐫𝐨𝐛𝐥𝐞𝐦𝐚𝐢 𝐤𝐢𝐭𝐚𝐢𝐩 𝐬𝐩𝐫𝐞̨𝐬𝐭𝐢. 𝐒𝐢𝐮̄𝐥𝐲𝐦𝐚𝐬 𝐧𝐞𝐝𝐚𝐫𝐲𝐭𝐢 𝐧𝐢𝐞𝐤𝐨 𝐲𝐫𝐚 𝐛𝐚𝐧𝐝𝐲𝐦𝐚𝐬 𝐩𝐚𝐛𝐞̇𝐠𝐭𝐢 𝐧𝐮𝐨 𝐚𝐭𝐬𝐚𝐤𝐨𝐦𝐲𝐛𝐞̇𝐬. 𝐎 𝐦𝐮𝐦𝐬 𝐭𝐨𝐤𝐢𝐮̨ 𝐳̌𝐦𝐨𝐧𝐢𝐮̨ 𝐢𝐫 𝐭𝐨𝐤𝐢𝐮̨ 𝐩𝐚𝐫𝐞𝐢𝐬̌𝐤𝐢𝐦𝐮̨ 𝐧𝐞𝐫𝐞𝐢𝐤𝐢𝐚. >>

Eglynams žievėgraužis tipografas yra tokia pat rykštė Europos miškininkystėje, kokia yra dabar „Covid-19“ žmonių bendruomenėje, tačiau tuo skirtumu, kad medžiai neturi imuniteto nuo šio vabalo. Nepašalinus kenkėjų užpultų medžių, židiniai plinta, kinivarpos sparčiai dauginasi eglynuose. >>

Medžioklė, senovėje buvusi išgyvenimo būtinybe, laikui bėgant virto kilmingųjų laisvalaikio praleidimo būdu, dar vėliau - ir politinio bendravimo forma. Bendra medžioklė politine kalba galėjo reikšti netgi sąjungą ir taikos susitarimą – tokių pavyzdžių galima rasti ir LDK istorijoje. Laikui bėgant ir Lietuvai išgyvenant vieną invaziją po kitos, neišvengiami pokyčiai vyko ir šalies teritorijoje esančiuose miškuose bei medžioklės tradicijose. Portale  15min.lt publikuojamame straipsnyje "Medžioklės metamorfozės per paskutinį šimtmetį" Algirdas Brukas apžvelgia, kaip keitėsi medžioklė nuo caro laikų iki Pirmojo pasaulinio karo. >>

Kartu paaiškino, kad politikams priiminėti sveikai nuovokai prieštaraujančių reguliavimų nereikėtų: - negalima imperatyviai įpareigoti priimti į asociaciją (net jei tai medžiotojus vienijanti asociacija) 
- kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 23, 54 straipsnius, teisiniu reguliavimu turi sudaryti prielaidas derinti privataus žemės sklypo savininko ir atitinkamo medžioklės plotų naudotojo interesus. >>