Seimas 2018-06-30 [paskutinę pavasario sesijos dieną] BEVEIK priėmė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos teiktas LR Medžioklės įstatymo pataisas [Įstatymo projektas (XIIIP-435(3)); http://www.lrs.lt/sip/portal.show… ]
Nors dauguma dalyvavusių politikų balsavo "už", tačiau pataisų priėmimui sutrukdė, kad balsavime dalyvavo mažiau nei pusė Seimo narių (reikia, kad priėmime dalyvautų ne mažiau 71 Seimo narys), tai galutinis priėmimas nusikėlė į Seimo rudens sesiją.  Kiek lengviau sekėsi priimti kitą sprendimą- nuo šiol aplinkos apsaugos pareigūnai be policininkų pagalbos galės nustatyti medžiotojų blaivumą. >>

Tai numatoma 2018-06-27 (trečiadienį) priimtose Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisose. Už tai balsavo 84 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, vienas susilaikė. Pagal priimtą pataisą, aplinkosaugininkai galės tikrinti medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų blaivumą. Tvarką, kaip tai daroma, nustatys Vyriausybė, o alkoholio tikrintuvams reikės atlikti metrologinę patikrą. Anot Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos, tuo pačiu patobulintas aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų teisių ir pareigų reguliavimas. >>

Bebrus leidžiama medžioti nuo rugpjūčio 1-osios iki balandžio 15-osios pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatytą tvarką. Kadangi dabar yra toks ramybės laikotarpis, t. y. bebrų medžioti negalima, nes jie veda vaikus, jų užtvankos paprastai nejudinamos. Ką daryti, jei netoliese įsikūrę bebrai daro žalą, lrytas.lt aiškina Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vyr. specialistas Alfonsas Čeida. >>

Gegužės 15 d. prasidėjo 2018-2019 m. medžioklės sezonas - pradedama stirnų patinų medžioklė. Aplinkos ministerijai pakeitus Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisykles panaikintos licencijos.  Ar nauja tvarka prisidės prie elninių žvėrių skaičiaus sureguliavimo- matysime.  >>

Aplinkos ministras Kestutis Navickas 2018-05-07 patvirtino Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimus. Pakeitimai susiję su siūlymu pakeisti kai kurių medžiojamųjų gyvūnų naudojimo reguliavimą, atsisakant jų licencijavimo, tačiau paliekant šių rūšių medžiojamųjų gyvūnų limitavimą. Siūlomas limito naudojimo kontrolės įrankis – naudojamų medžioklės lapų registravimas ir žymėjimas AM regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūroje. >>

Priimtas nagrinėti prašymas ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Medžioklės įstatymo nuostata, įpareigojanti priimti žemės savininkus į medžiotojų kolektyvą. 
Pirmą kartą žemės savininkų ir medžiootjų ginčas dėl teisės medžioti buvo išnagrinėtas Konstituciniame Teisme (toliau – KT) 2005 m. gegužės 13 d. KT nutarime  buvo konstatuotas kai kurių Medžioklės įstatymo normų prieštaravimas Konstitucijai. Seimas iki šiol nėra priėmęs Medžioklės įstatymo pataisų, kurios užtikrintų žemės savininkų teisę medžioti kartu su sovietmečiu įkurtais medžiotojų būreliais.  >>

Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius Donatas Dudutis pirmininkavo LR aplinkos ministerijoje vykusiam Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos posėdžiui, kuriame pasiūlyta Medžioklės taisyklėse panaikinti medžiojamųjų gyvūnų medžioklės licencijavimo tvarką, paliekant galioti medžiojamųjų gyvūnų žvėrių limitų nustatymo tvarką. Tokiam pasiūlymui buvo pritarta. Aplinkos ministrui priėmus medžioklės taisyklių pakeitimus medžiotojai nebeprivalės naudoti licencijų sumedžiotų žvėrių žymėjimui. [svarstytas  pasiūlymų tekstas...>>>] >>

Trečiadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atliko kratas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijoje,- informuoja portalas 15min.lt. Šios kratos galimai susijusios su 2012-2015 metais draugijos vykdytu projektu, susijusiu su retų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonėmis. Didžiąją projekto vykdymo laikotarpio dalį draugijos pirmininkas buvo buvęs Seimo narys socialdemokratas Bronius Bradauskas. >>

Vyriausybė 2018-04-09 posėdyje pritarė Seime svarstomam siūlymui du kartus padidinti mokesčius už medžiotojų būrelių valdomus medžioklės plotus bei sumažinti savivaldybėms tenkančią mokesčio dalį. Ministrų kabinetas pirmadienį pritarė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisoms, tačiau pateikė keletą pasiūlymų: 1) kad didesni mokesčiai už medžioklės plotus įsigaliotų nuo 2019 metų pradžios, o ne šiemet, 2) kad savivaldybėms tenkanti mokesčio dalis turėtų būti sumažinta nuo 2020 metų. >>

Kas laikote ar planuojate laikyti laukinius gyvūnus - verta susipažinti su pakeistomis laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis [ https://e-seimas.lrs.lt/…/…/da6f22c0124511e88a05839ea3846d8e]
Įtvirtintas draudimas veisti ir įsigyti laikymui nelaisvėje draudžiamus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. >>

Premjero Sauliaus Skvernelio vasaros pradžioje ištarta frazė, kad Seime stipriausios – urėdų ir medžiotojų partijos, tvirtinasi su kaupu. Parlamente susibūrę medžiotojai mūru stoja prieš bandymą apriboti juos vienijančios draugijos įtaką, siejamą su politiniu užnugariu.
Išsamiau- įdomiame žurnalistės Jurgos Tvaskienės straipsnis portale DELFI "Seimo medžiotojai surėmė ginklus: projektas, svarbesnis net už biudžetą" >>

Valstybinės sienos apsaugos tarnyba informavo, kad vidurnaktį,  naktį iš sekmadienio į pirmadienį, per vaizdo kontrolės sistemą Pavoverės užkardos pasieniečiai stebėjo neįprastą vaizdą. Palei sieną su Baltarusija Lietuvos pusėje įrengtu VSAT patrulių taku ėjo septynių vilkų gauja. >>

Kai gyvūnai pridaro nuostolių- Medžioklės įstayme nurodyta jų kompensavimo tvarka. Portalo Grynas.lt kalbinta Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Montrimienė informuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos (LR) Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 4 dalį, valstybė atlygina tik tų laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams, kai pakenkdami žemės ūkio pasėliams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams, ją padaro medžiojamieji gyvūnai, kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus (stumbrai), arba kai žalą ūkiniams gyvūnams padaro vilkai. >>

Aplinkos ministerija informuoja, kad jau šį sekmadienį, spalio 15-ąją, prasideda aktyvusis medžioklės sezonas. Nuo tos dienos leidžiama medžioti žvėris juos varant. Tai būdas, kai medžiojamieji gyvūnai išvaromi į medžiotojų liniją. Iki sezono pradžios vyko selektyvi kanopinių žvėrių medžioklė, daugiau dėmesio skiriant patinų atrankai. >>

Prie šios Aplinkos ministerijos vadovybės 2017-10-04 pirmą kart rinkosi Medžioklės tvarkymo konsultacinė taryba. Tarybos svarbiausias uždavinys teikti pasiūlymus, išvadas ir rekomendacijas dėl medžioklės ūkio tvarkymo programų, projektų, teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, rengimo tobulinimo ir įgyvendinimo bei kitais medžioklės klausimais valstybės ir savivaldybių institucijoms bei medžioklės plotų naudotojams. >>

Žemės savininkai, siekiantys įgyvendinti savo konstitucinę teisę įkurti medžioklės plotų vienetus, su dar nuo sovietmečio dabartinius medžioklės plotų naudojančiais medžiotojais, bylinėjasi teismuose. Tuo metu Seime pateikti Medžioklės įstatymo pakeitimų projektai, kurių autoriai deklaruoja, kad jie siekia užtikrinti savininkų teises, vėl beveik nebeturi jokios prasmės,- mano advokatas dr.Algimantas Šindeikis, LMSA Medžioklės reikalų komiteto pirmininkas. >>

Deivido Staponkaus video-interviu su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku dr. Kęstučiu Mažeika dėl jo inicijuoto Medžioklės įstatymo pakeitimo projekto, kuriuo bus keičiamos jau daugelį metų nusistovėjusios medžioklės taisyklės. >>

"Štai kokį vaizdą išvydau po žiemos nuvykęs į savo miško sklypą Galvokų kaime. Elniai sočiai pasivaišinę jaunų uosių žieve ir iš tokio miško tikrai jau nieko gero nebus. Tokie pažeisti medžiai užsikrečia puviniu ir po kiek laiko nudžiūsta, tad tampa tinkami tik malkoms. Tokių žvėrių pažeistų miškų Lietuvoje yra daug. Briedžiai labai pažeidžia eglynus, jaunus pušynus, elniai ir briedžiai - uosynus ir ąžuolynus, neskaitant drebulių ir kt. Aišku, kad jie nesirenka kur privatūs ar valstybiniai miškai – graužia visus vienodai",- probleminę situaciją aprašo biržietis miško savininkas Viktoras Rinkevičius. Savininkas neeilinis. Praėjusiais metais yra įvertintas konkurso "Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2016" apdovanojimais, aktyvus politikas - LVŽS pirmininko pavaduotojas, Seimo narys. Tad tikrai galintis inicijuoti pokyčius, sprendžiant išties aktualią problemą. >>

Aplinkos ministerija informuoja, kad nuo šiol visuomenė gali neatlygintinai naudotis šalies medžioklės plotų žemėlapiu – jis įdėtas Lietuvos erdvinės informacijos portale. Šiame skaitmeniniame žemėlapyje pažymėti medžioklės plotų vienetai, nubrėžtos jų ribos, nurodyti naudotojų pavadinimai. Jį sukūrė Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudama su distancinių tyrimų ir geoinformatikos centru „GIS-Centras“.> >>

Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas įregistravo Medžioklės įstatymo pataisas, kurios, jo nuomone, turėtų įtvirtinti miško savininkų teisių viršenybę prieš medžioklės plotų naudotojus, leistų sumažinti jų dydžius, sudarytų savininkams galimybę jų valdose kurti naujus medžioklės vienetus, lengviau įsilieti į medžiotojų būrelius. Tačiau Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, kitos medžiotojų organizacijos skeptiškai vertina tokius sumanymus, nes, pasak jų, tai nieko neduotų, tik sukeltų didesnę grėsmę miško faunai,- temą nagrinėja "Ūkininko patarėjas" 2017-02-23 Nr.22  (9 psl.), Stasio Jokubaičio straipsnyje "Medžioklės plotai kaitina aistras". >>

Vienintelėje strityjes -medžioklėje- viskas, nuo tradicijų iki kolūkių laikais būreliams priskirtų teritorijų priklausomybės, buvo 100 proc. perkelta iš sovietmečio į nepriklausomos Lietuvos  teisinę sistemą.  Kodėl tas įvyko, padės suprasti portalo DELFI.lt žurnalisto Sauliaus Grybkausko analitinis straipsnis "Nomenklatūros medžioklės padėjo įsitvirtinti ir P. Griškevičiui, ir A. Brazauskui" >>

Kuo baudžiavinė santvarka buvo teisingesnė už dabartinę, vadinamą demokratine, konstitucine, palaipsniui keičiamą į vergovinę? Toks paklausimas neįsigilinusiems į šiandieninę realybę, gali atrodyti nepraustaburnišku piktžodžiavimu. Bet rašau 2014-jų gegužės 26-tą po vakarykščiai per Lietuvą prašurmuliavusių Prezidento ir Europos parlamento rinkimų,- kreipiasi į Lietuvosmiskai.lt skaitytojus biržietis kraštotyrininkas miško savininkas Jonas Dagilis. >>

Sovietmečiu miškai buvo valstybiniai, žemė kolchozinė, o visų lygių valdžios vyrai – aršūs medžiotojai. Tačiau nepriklausomoje Lietuvoje medžioklių politika turėtų keistis...,- svarsto žinomas medžiotojas ir miškininkas Vytautas Ribikauskas, Kauno raj. Medžiojamųjų žvėrių limitų nustatymo komisijos narys 2014-02-17 portale Grynas.lt publikuojamame straipsnyje "Medžiotojo nuomonė. Jei jau kovojame su maru, reikėtų neriboti ir vilkų medžioklės" >>

Ar galima pataisyti socializmą? Ar galima sukurti rinkos ekonomiką, demokratinę visuomenę, ignoruojant žmogaus prigimtį, neleidžiant jam turėti nuosavybės ar galimybės ja tinkamai disponuoti?- svarsto žurnalo VEIDAS svetainėje 2013-03-01 publikuojamame straipsnyje konstitucinės teisės žinovas, publicistas ir leidėjas dr.Algimantas Šindeikis. >>