Praėjusią sa vaitę Vilniuje vykusiame Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) tarybos suvažiavime užsibrėžti strateginiai tikslai, bei patvirtinta nauja valdymo struktūra. Tarybos pritarimu patvirtinti trys prioritetiniai draugijos tikslai: medžiotojo įvaizdžio gerinimas, aktyvus darbas įstatymų kūrimo procesuose, aktyvi komunikacija su medžiotojais ir visuomene. LMŽD pirmininko Virginijaus Kantausko pavaduotoju išrinktas „Kauno medžiotojų sąjungos“ prezidentas miškininkas Kęstutis Markevičius. Įsteigta nauja LMŽD vykdančiojo direktoriaus pareigybė ir į šias pareigas  paskirtas miškininkas Laimonas Daukša. >>

Šį medžioklės sezoną siūloma leisti sumedžioti 15 235 tauriųjų elnių ir 4 047 briedžius, tai yra 2 084 tūkst. daugiau elnių ir 659 daugiau briedžių nei praėjusį. Medžioklės limtas didinamas dėl to, kad šių žvėrių populiacijos auga, o kartu didėja jų daromas neigiamas poveikis miškui – jie skabo jaunų medelių ūglius, laupo žievę. Tai pridaro nuostolių jaunuolynams, didėja miško atkūrimo sąnaudos,- informuoja Aplinkos ministerija. >>

Jau praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo laiko, kai Aplinkos ministerija 2021-03-05 buvo sukvietusi suinteresuotas medžiotojų, miško ir žemės savininkų organizacijų atstovus ir politikus aptarti galimus  pakeitimus, kurie tikslintų Medžioklės įstatymo 13 straipsnio nuostatas, apibrėžiančias žemės sklypų savininkų teises, susijusias su medžioklės plotų vienetų sudarymu ir medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimu juose [plačiau-čia...>>>]. Po to buvo žadėta suformuoti darbo grupę pataisų rengimui, tačiau iki šiol ji taip ir nesudaryta. Aplinkos ministro patarėjas, kuruojantis medžioklės klausimus, Marius Čepulis mįslingai argumentuoja, kad neva vis dar nesulaukiama įvertinimų iš specialiųjų tarnybų. Tad randasi atskirosios iniciatyvos. >>

Medžioklės leidimų suteikimas, panaikinimas ir šio proceso kontrolė neužtikrina pakankamo skaidrumo bei gali sudaryti prielaidas pasireikšti korupcijai. Tokias išvadas teikia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi teisės aktų, reglamentuojančių teisės medžioti suteikimą, panaikinimą, medžioklės kontrolę ir kitų procedūrų, vertinimą ir pateikusi kritines pastabas dėl galimų korupcijos rizikų. STT pranešimas:➡ https://bit.ly/2ZwnuSw >>

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kaip apeliacinės instancija, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai pasisakoma, kad ne tik vieno žemės sklypo, kuri ne mažesnis kaip 15 ha, savininkas, bet ir susisiekiančių sklypų, kurių dydis ne mažesnis kaip 15 ha savininkas, turi teisę sudaryti su medžioklės būreliu sutartį dėl medžioklės, jei jo nepriima nariu į būrelį. Šis teisėjų kolegijos sprendimas yra įnešantis aiškumo, nes ankstesni Aplinkos ministerijos specialistų teikti paaiškinimai buvo kitokie. >>

Daugelis turi nuomonę apie Lietuvos medžioklės ūkio ir plotų sistemos problemas. Nors šiuo metu nėra nei oficialių siūlymų, nei parengtų teisės aktų projektų, visuomenėje vyksta „sujudimas“. Tai rodo dalies medžiotojų bendruomenės norą matyti pokyčius ir pasirengimą juos skatinti. Jūsų dėmesiui – žurnalo Medžioklė žurnalistės Katarynos Šternos pokalbis su teisės mokslų daktaru, advokatu, Vilniaus universiteto partnerystės profesoriumi ir medžiotoju Algimantu Šindeikiu. >>

Jei rūpintis gamta, reguliuoti veiklas, tai tik suprantant ir pažįstant, kaip tai veikia. "Pats lengviausias būdas, atseit, „apsaugoti ir pagausinti“ kokią nors medžiojamųjų gyvūnų rūšį yra medžioklės uždraudimas ir įrašymas į Raudonąją knygą. Atlikai šiuos veiksmus, padėjai „varneles“ kokiuose tai popieriuose, skelbiančiuose, kaip smarkiai mes rūpinamės Lietuvos gamta, ir gali būti ramus... Tačiau ar kas nuo to pasikeis? ",- pastebi patyręs medžioklės žinovas Vytautas Ribikauskas portale Agroeta.lt publikuojamame straipsnyje. >>