Medžioklės leidimų suteikimas, panaikinimas ir šio proceso kontrolė neužtikrina pakankamo skaidrumo bei gali sudaryti prielaidas pasireikšti korupcijai. Tokias išvadas teikia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi teisės aktų, reglamentuojančių teisės medžioti suteikimą, panaikinimą, medžioklės kontrolę ir kitų procedūrų, vertinimą ir pateikusi kritines pastabas dėl galimų korupcijos rizikų. STT pranešimas:➡ https://bit.ly/2ZwnuSw >>

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kaip apeliacinės instancija, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai pasisakoma, kad ne tik vieno žemės sklypo, kuri ne mažesnis kaip 15 ha, savininkas, bet ir susisiekiančių sklypų, kurių dydis ne mažesnis kaip 15 ha savininkas, turi teisę sudaryti su medžioklės būreliu sutartį dėl medžioklės, jei jo nepriima nariu į būrelį. Šis teisėjų kolegijos sprendimas yra įnešantis aiškumo, nes ankstesni Aplinkos ministerijos specialistų teikti paaiškinimai buvo kitokie. >>

Daugelis turi nuomonę apie Lietuvos medžioklės ūkio ir plotų sistemos problemas. Nors šiuo metu nėra nei oficialių siūlymų, nei parengtų teisės aktų projektų, visuomenėje vyksta „sujudimas“. Tai rodo dalies medžiotojų bendruomenės norą matyti pokyčius ir pasirengimą juos skatinti. Jūsų dėmesiui – žurnalo Medžioklė žurnalistės Katarynos Šternos pokalbis su teisės mokslų daktaru, advokatu, Vilniaus universiteto partnerystės profesoriumi ir medžiotoju Algimantu Šindeikiu. >>

Jei rūpintis gamta, reguliuoti veiklas, tai tik suprantant ir pažįstant, kaip tai veikia. "Pats lengviausias būdas, atseit, „apsaugoti ir pagausinti“ kokią nors medžiojamųjų gyvūnų rūšį yra medžioklės uždraudimas ir įrašymas į Raudonąją knygą. Atlikai šiuos veiksmus, padėjai „varneles“ kokiuose tai popieriuose, skelbiančiuose, kaip smarkiai mes rūpinamės Lietuvos gamta, ir gali būti ramus... Tačiau ar kas nuo to pasikeis? ",- pastebi patyręs medžioklės žinovas Vytautas Ribikauskas portale Agroeta.lt publikuojamame straipsnyje. >>

VDU Žemės ūkio akademijos Miško biologijos ir miškininkystės instituto lektorės dr. Gerda Šilingienė ir dr. Rasa Vaitkevičiūtė žurnale "Medžioklė" paskelbė straipsnį apie elninių žvėrių populiacijos gausą Lietuvos miškuose ir tai, kad būtent medžiotojai reguliuodami populiacijas saugo mišką nuo per didelės gyvūnų daromos žalos.  >>

Kaip visuomet- taikliai ir šmaikščiai- nusipelnęs Lietuvos miškininkas, patyręs medžiotojas Algirdas Antanas Brukas tęsia rašinių ciklą apie medžioklę. Šį kartą išsamiau analizuoja prieš medžioklę nukreipto judėjimo ištakas bei dabartį. Autorius pastebi, kad visuomenei atkakliai brukama, kad santykiuose su gyvąja gamta žmogus turi nesikišti ar nors kuo mažiau kištis į jos savaiminius procesus, kuo mažiau ar visai nenaudoti net ir savaime atsikuriančių jos išteklių, visur pasitikėti gamtos savireguliacija. Todėl reik uždraust tokias žmogaus veiklas kaip medžioklė, žūklė ar miškininkavimas, sumažinti naminių galvijų laikymą atsisakant mėsos valgymo, o dar geriau pereiti prie veganinio gyvenimo būdo ir apskritai – radikaliai sumažinti vartojimą. Pilnas straipsnis publikuojamas portale Miske.lt ...>>> >>

<...> Pasirodo, kad dėl žmogaus veik­los pakeistoje aplinkoje (kai kur tikrajai gamtai likę vos keli procentai natūralios gamtos) neliko nieko kito, kaip žaisti pagal netikusias taisykles – reguliuoti žmogui žalą darančių gyvūnų populiaciją arba veisti tuos, kuriuos žmogus išnaikino. Ar galima sustoti ir to nedaryti? Ko gero, šiandien tai jau neįmanoma. 𝐓𝐚𝐢𝐠𝐢 𝐦𝐞𝐝𝐳̌𝐢𝐨𝐤𝐥𝐞̇, 𝐤𝐚𝐢𝐩 𝐯𝐢𝐞𝐧𝐮̨ 𝐫𝐮̄𝐬̌𝐢𝐮̨ 𝐠𝐚𝐮𝐬𝐨𝐬 𝐢𝐫 𝐤𝐢𝐭𝐮̨ 𝐫𝐮̄𝐬̌𝐢𝐮̨ 𝐚𝐩𝐬𝐚𝐮𝐠𝐨𝐬 𝐩𝐫𝐢𝐞𝐦𝐨𝐧𝐞̇, 𝐭𝐮𝐫𝐢 𝐠𝐲𝐯𝐮𝐨𝐭𝐢. 𝐊𝐨𝐥 𝐤𝐚𝐬 𝐧𝐢𝐞𝐤𝐚𝐬 𝐧𝐞𝐩𝐚𝐬𝐢𝐮̄𝐥𝐞̇ 𝐧𝐞̇ 𝐯𝐢𝐞𝐧𝐨 𝐫𝐚𝐜𝐢𝐨𝐧𝐚𝐥𝐚𝐮𝐬 𝐛𝐮̄𝐝𝐨 𝐬̌𝐢𝐚𝐢 𝐩𝐫𝐨𝐛𝐥𝐞𝐦𝐚𝐢 𝐤𝐢𝐭𝐚𝐢𝐩 𝐬𝐩𝐫𝐞̨𝐬𝐭𝐢. 𝐒𝐢𝐮̄𝐥𝐲𝐦𝐚𝐬 𝐧𝐞𝐝𝐚𝐫𝐲𝐭𝐢 𝐧𝐢𝐞𝐤𝐨 𝐲𝐫𝐚 𝐛𝐚𝐧𝐝𝐲𝐦𝐚𝐬 𝐩𝐚𝐛𝐞̇𝐠𝐭𝐢 𝐧𝐮𝐨 𝐚𝐭𝐬𝐚𝐤𝐨𝐦𝐲𝐛𝐞̇𝐬. 𝐎 𝐦𝐮𝐦𝐬 𝐭𝐨𝐤𝐢𝐮̨ 𝐳̌𝐦𝐨𝐧𝐢𝐮̨ 𝐢𝐫 𝐭𝐨𝐤𝐢𝐮̨ 𝐩𝐚𝐫𝐞𝐢𝐬̌𝐤𝐢𝐦𝐮̨ 𝐧𝐞𝐫𝐞𝐢𝐤𝐢𝐚. >>