Kartu paaiškino, kad politikams priiminėti sveikai nuovokai prieštaraujančių reguliavimų nereikėtų: - negalima imperatyviai įpareigoti priimti į asociaciją (net jei tai medžiotojus vienijanti asociacija) 
- kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 23, 54 straipsnius, teisiniu reguliavimu turi sudaryti prielaidas derinti privataus žemės sklypo savininko ir atitinkamo medžioklės plotų naudotojo interesus. >>

Nuo 2019 m. sausio 1 d. net ir žemės savininkas, kuris turi 100 ha žemės sklypų nuosavybę medžioklės plotų vienete, netenka imperatyvios teisės tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu. Pagal naują Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies redakciją, medžioklės plotų naudotojas turės teisę pats spręsti priimti ar nepriimti žemės savininką į medžiotojų kolektyvo narius. Aplinkos ministerijos rengiamas Rekomendacijas dėl tipinių sutarties dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) sąlygų rasite čia...>>> . >>

2018 m. gruodžio 11 d. Seimas pakeitė lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją bei du kartus padidino mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifus pagal medžioklės plotų kategorijas. Priimtomis pataisomis nustatyta, kad 50 proc. mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius bus įskaitoma į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti (šiuo metu galiojančiame įstatyme – 70 proc.). 50 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius bus įskaitoma į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti (šiuo metu galiojančiame įstatyme – 30 proc.). >>

Laidoje „Tauro ragas“ 2018-09-30 išgirsite naujo medžioklės įstatymo išaiškinimus, taip pat sužinosite naujienas ir nuomones dėl vilkų skaičiavimo metodikos ir jų populiacijos. Paaiškinimus pateikia LR medžioklės įstatymo pataisų iniciatorius Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika. >>

Pagaliau šiemet Lietuvoje pradėta diegti šiuolaikiniais principais paremta vilkų populiacijos apskaičiavimo metodika. Remiantis ja, galima tiksliau nustatyti šalyje gyvenančių šios rūšies gyvūnų skaičių bei koreguoti kasmetį leidžiamų sumedžioti vilkų kiekį. Vilko apsaugos plano ir populiacijos apskaitos metodikos tobulinimo darbo grupė (sudaryta Aplinkos ministerijos) įvertino populiacijos stebėsenos rodiklius ir priėjo išvados, kad tikslingiausia būtų perimti kitų Europos šalių praktiką. Naujai siūlomos metodikos pagrindu tapo 2016m. Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų pasiūlyta vilkų populiacijos apskaitos metodika.  >>

2018 m. rugsėjo 11 dieną Seimas priėmė Medžioklės įstatymo 2, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15 ir 16 straipsnių pataisas. (Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (XIIIP-435(3)). Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) Valdybos narys, LMSA Medžioklės reikalų komiteto pirmininkas teisininkas dr.Algimantas Šindeikis pakomentavo, ko iš pakeisto teisinio medžioklės reglamentavimo gali tikėtis žemės ir miško savininkai, kokie yra pakeitimai ir kokias pasekmes jie iššaukia. Siūlome susipažinti su išsamiu komentaru. >>

Premjero Sauliaus Skvernelio vasaros pradžioje ištarta frazė, kad Seime stipriausios – urėdų ir medžiotojų partijos, tvirtinasi su kaupu. Parlamente susibūrę medžiotojai mūru stoja prieš bandymą apriboti juos vienijančios draugijos įtaką, siejamą su politiniu užnugariu.
Išsamiau- įdomiame žurnalistės Jurgos Tvaskienės straipsnis portale DELFI "Seimo medžiotojai surėmė ginklus: projektas, svarbesnis net už biudžetą" >>