Kartu paaiškino, kad politikams priiminėti sveikai nuovokai prieštaraujančių reguliavimų nereikėtų: - negalima imperatyviai įpareigoti priimti į asociaciją (net jei tai medžiotojus vienijanti asociacija) 
- kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 23, 54 straipsnius, teisiniu reguliavimu turi sudaryti prielaidas derinti privataus žemės sklypo savininko ir atitinkamo medžioklės plotų naudotojo interesus. >>

Nuo 2019 m. sausio 1 d. net ir žemės savininkas, kuris turi 100 ha žemės sklypų nuosavybę medžioklės plotų vienete, netenka imperatyvios teisės tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu. Pagal naują Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies redakciją, medžioklės plotų naudotojas turės teisę pats spręsti priimti ar nepriimti žemės savininką į medžiotojų kolektyvo narius. Aplinkos ministerijos rengiamas Rekomendacijas dėl tipinių sutarties dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) sąlygų rasite čia...>>> . >>

2018 m. gruodžio 11 d. Seimas pakeitė lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją bei du kartus padidino mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifus pagal medžioklės plotų kategorijas. Priimtomis pataisomis nustatyta, kad 50 proc. mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius bus įskaitoma į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti (šiuo metu galiojančiame įstatyme – 70 proc.). 50 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius bus įskaitoma į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti (šiuo metu galiojančiame įstatyme – 30 proc.). >>