Kai kurie medžiotojų atstovai ėmė ypač garsiai piktintis nesenai Seimo nario E.Gentvilo įregistruotomis Medžioklės įstatymo pataisomis [https://bit.ly/3qeZdgT], kuriomis numatoma daugiau teisių privačių žemės ir miško teritorijų savininkams. Parlamentaro kartu su asociacija „Debeikių grupė“ iš Anykščių raj. paruoštomis pataisomis siekiama, kad galiausiai žemės savininkai turėtų spręsti - ar suteikti teisę užsiimti medžioklė jų privačiose valdose; ir jei taip- kam tą teisę suteikti.

>>

Penktadienį, spalio 15 d., prasideda 2021–2022 m. medžioklės su varovais sezonas, per kurį bus galima sumedžioti ir 190 vilkų. Toks limitas nustatytas atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius, apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių ir pastaraisiais metais jų padarytą žalą ūkiniams gyvūnams,- praneša am.lt. Aplinkos ministro 2021 m. spalio 13 d. įsakymas Nr. D1-582:https://bit.ly/3AEBQAC >>

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas 2021 m.  rugsėjo 27 d. pakeitė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką [nuoroda į įsakymą Nr. D1-556/3D-604], ištaisydami  techninę (galimai) klaidą. Taip tinkamai sureaguota į Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) iškeltą problemą, kada atkreipėme dėmesį į iki šiol taikytos metodikos nelogiškumus, pailiustruodami tai faktiniais pavyzdžiais iš LMSA narių praktikos. >>

Šį medžioklės sezoną siūloma leisti sumedžioti 15 235 tauriųjų elnių ir 4 047 briedžius, tai yra 2 084 tūkst. daugiau elnių ir 659 daugiau briedžių nei praėjusį. Medžioklės limtas didinamas dėl to, kad šių žvėrių populiacijos auga, o kartu didėja jų daromas neigiamas poveikis miškui – jie skabo jaunų medelių ūglius, laupo žievę. Tai pridaro nuostolių jaunuolynams, didėja miško atkūrimo sąnaudos,- informuoja Aplinkos ministerija. >>

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kaip apeliacinės instancija, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai pasisakoma, kad ne tik vieno žemės sklypo, kuri ne mažesnis kaip 15 ha, savininkas, bet ir susisiekiančių sklypų, kurių dydis ne mažesnis kaip 15 ha savininkas, turi teisę sudaryti su medžioklės būreliu sutartį dėl medžioklės, jei jo nepriima nariu į būrelį. Šis teisėjų kolegijos sprendimas yra įnešantis aiškumo, nes ankstesni Aplinkos ministerijos specialistų teikti paaiškinimai buvo kitokie. >>

Daugelis turi nuomonę apie Lietuvos medžioklės ūkio ir plotų sistemos problemas. Nors šiuo metu nėra nei oficialių siūlymų, nei parengtų teisės aktų projektų, visuomenėje vyksta „sujudimas“. Tai rodo dalies medžiotojų bendruomenės norą matyti pokyčius ir pasirengimą juos skatinti. Jūsų dėmesiui – žurnalo Medžioklė žurnalistės Katarynos Šternos pokalbis su teisės mokslų daktaru, advokatu, Vilniaus universiteto partnerystės profesoriumi ir medžiotoju Algimantu Šindeikiu. >>

Jei rūpintis gamta, reguliuoti veiklas, tai tik suprantant ir pažįstant, kaip tai veikia. "Pats lengviausias būdas, atseit, „apsaugoti ir pagausinti“ kokią nors medžiojamųjų gyvūnų rūšį yra medžioklės uždraudimas ir įrašymas į Raudonąją knygą. Atlikai šiuos veiksmus, padėjai „varneles“ kokiuose tai popieriuose, skelbiančiuose, kaip smarkiai mes rūpinamės Lietuvos gamta, ir gali būti ramus... Tačiau ar kas nuo to pasikeis? ",- pastebi patyręs medžioklės žinovas Vytautas Ribikauskas portale Agroeta.lt publikuojamame straipsnyje. >>