Išsamiau apie kylančias problemas buvo kalbama LMSA organizuotose nuo škvalo nuniokotų miškų savininkams Prienų ir Varėnos rajonuose: http://www.forest.lt/go.php/lit/Nelaimes_akivaizdoje_Valstybe_paliko_pri/3025

Dalyvauja LMSA pirmininkas Algis Gaižutis ir Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas.
Laidos vedėjas: Česlovas Burba.

Laidos įrašą  galima išklausyti LRT laidų archyve čia ...>>>

 ************************************************************************************************

LR laida „DIENOS TEMA" - kaip šalinami vėtrų padariniai šalies miškuose?

Vedėjas: Česlovas Burba

Dalyvauja:
Aplinkos ministerijos miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas
Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis

(pagal laidos įrašą tekstą užrašė Monika Lastauskienė)

Vedėjas: Privačių miško savininkai šiandien susitiko su ministerijos vadovybe, kitą savaitę pasak ministro pirmininko kanclerio Deivydo Matulionio planuojamas pasitarimas vyriausybėje dėl škvalo suniokotų miškų tvarkymo. Miško savininkai sako patirsiantys apie 30 - 40 mln. Lt. nuostolį, jeigu nespės laiku sutvarkyti apie 400 tūkst. m³ sudarkytos medienos.

p. Gaižuti, kas Jums kelia nerimą, kas neleidžia miško savininkams laiku pasiimti medienos?

Algis Gaižutis: Problemų yra daug ir todėl inicijavome bei kreipėmės į valdžios atsakingus pareigūnus, kad būtų pradėta mobilizuoti pajėgos sutvarkyti vėtros nuniokotus miškus. Tokia nelaimė, vertinant per paskutinius 50 metų, viena didžiausių, nes paskutinis uraganas „Ervinas" 2005 m. išlaužė tik 600 tūkst. m³ medienos, o šiuo metu jau šnekame apie 800 tūkst. m³ bendrai Lietuvos miškuose suniokotų medynų ir, matyt, tas skaičius dar gali padidėti. Ilgesnį laiką nesutvarkius suniokotų medynų prasidės kinivarpų invazija, kiti medienos kenkėjai pradės pulti miškus.Šnekant su žmonėmis, bendraujant su jais, jaučiamas visiškas pasimetimas, nes daugelis žmonių patys atlikt darbų objektyviai  negali, rangovų, kurie galėtų tvarkyti, trūksta, nes daugumoje jie dirba urėdijų miškuose. Taip pat pasigendama labai aiškaus kordonavimo, nes nėra valstybėje konkrečios struktūros ar konkretaus žmogaus, kuris imtų ir mobilizuotų pajėgas, telktų žmones, išteklius, kad būtų pradėti tvarkyti miškai. Žmonės, praėjus net trims savaitėms po praūžusio uragano, dar negali patekti į savo valdas. Viena problemos pusė yra komplikuotos biurokratinės procedūros ir reikalavimai, kurie po truputį paprastinami (bet tai užima laiko), o antras dalykas, kad labai spaudžia pats laikas, kadangi šiltas metas, lyja, vasara į pabaigą ir mediena kasdien praranda vertę, o pagamint, išvežti ir realizuoti šiuo metu labai sudėtinga.

Vedėjas: p. Vaičiūnai, tai gal čia problema yra tame, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas? Valstybiniuose miškuose tvarkosi urėdijos, na, o privatūs miškininkai lai tvarkosi patys, tegu mobilizuoja jėgas ir tvarkosi patys, ar tokia yra Aplinkos ministerijos nuomonė?

Valdas Vaičiūnas: Jokiu būdu ir tikrai taip nėra, nes iš tikrųjų paimti tuos veiksmus, kuriuos dabar daro Aplinkos ministerija, jai pavaldžios institucijos, Regionų aplinkos apsaugos departamentai, Valstybinė miškų tarnyba, pirmiausia dėmesys ir kreipiamas į privačius miško savininkus ir privačių miškų problemas, nes kaip ir Jūs minėjote, valstybiniuose miškuose šiek tiek yra paprasčiau, kadangi yra struktūros, yra technologijos, yra žymūs specialistai. Mes koordinuojame savo veiksmus operatyviai, yra keičiamasi informacija, kasdien palaikom ryšius su regionų aplinkos apsaugos departamentais, rajonų agentūromis, su valstybine miškų tarnyba, koordinuojam veiksmus ir su miško savininkų asociacijom stengdamiesi kiek įmanoma operatyviau reaguoti į susidarančias problemas, o jų reikia pripažinti, tokių specifinių, būdingų tikrai šių metų škvalui ir jo padariniams, tikrai yra. Tai negalima sakyti, kad čia atsitiko tai, ko Lietuvoje tikrai nėra buvę, bet specifika yra tokia, kaip ir kolega Algis minėjo, kad tai yra koncentruota daugiausiai Dzūkijoje ir yra didžiuliai plotai, ir aišku tai turi tam tikrą specifiką. Ir šiandien, tarp tų spręstinų probleminių klausimų tikrai paminėčiau privažiavimo aspektus prie privačių miškų valdų, kuriuos reikia spęsti, tai pat klausimai susiję su atskirų miško savininkų suradimu. Tai iš tikrųjų yra valstybinio masto problema, susijusi netgi su tam tikrais emigracijos aspektais, kai reikia tuos savininkus surasti, bet nuosekliai dirbdami bandom tuos klausimus kiek įmanoma spręsti.

Vedėjas: p. Vaičiūnai, mes minėjome uraganą „Erviną", kurio metu taip pat buvo padaryta daug nuostolių, ar po to uragano vis dėlto nebuvo galima sudaryti kažkokio miško savininkų registro, sudaryti žemėlapių, tiesiog padaryti nuostolių aeronuotrauką, kad būtų galima matyti ir iš registro spręsti, kurie miškai iš tiesų pažeisti, kuriems reikalingas supaprastintas miško kirtimas, tiesiog, kad kontroliuoti, kad nebūtų vagiamas tas miškas iš privatininkų, nes pasigirdo ir tokių nuogąstavimų. Tai ar po to uragano nebuvo sukurtos nei struktūros, nei pasiruošta tokiems atvejams, kad reikia dabar vėl iš naujo galvoti, kaip rasti savininkus ir t.t.?

Valdas Vaičiūnas: ne, buvo ir yra sistema, tik kaip aš minėjau, čia šiek tiek yra specifinė situacija, kurios kai kuriems aspektams iš tikrųjų nebuvo pasiruošta ir dabar yra operatyvaus reagavimo būtinybė, kad tuos visus klausimus išspręsti. Tą ką jūs paminėjote dėl aerofotografavimo, tai tie darbai jau atlikti, ir aš manau, kad rugsėjo  mėnesio pradžioje mes turėsime visą operatyviausią informaciją, kurią pateiks  Norvegijos kompanija, atlikusi aerofotografavimo darbus, ir turėsime galimybę pilnai įvertinti visus šitos nelaimės mastus.

Vedėjas: tada nebus baimių, kad supaprastinta miško kirtimo tvarka pasinaudos apgaulės būdu norintys iškirsti miškus ir sveikus medžius.

Skambina Jonas iš Vilniaus: Aš kažko nesuprantu tame, kodėl valstybė turėtų tuoj pat pulti tvarkyti savininkų mišką? Aš asmeniškai turiu savo nuosavą namą, tai jeigu aš ir samdau kokį žmogų, tai aš iš karto moku grynais.

Vedėjas: Aš ironiškai klausiu, p. Vaičiūnai, iš tiesų gal privatininkai tegu tvarkosi patys, tegu draudžiasi savo miškus ir tvarkosi patys?

Valdas Vaičiūnas: Aš nenorėčiau sutikti su ką tik nuskambėjusia nuomone, nors galbūt šiek tiek teisybės ir yra. Tik mes turime vertinti mišką kaip specifinį turtą, kuris svarbus ne tik materialiąja prasme.

Vedėjas: Aš ir pats galėčiau pridurti, kad kai einame į mišką grybauti ar uogauti, turbūt ten neieškome lentelės, kur yra privatus, o kur valstybės miškas.

Valdas Vaičiūnas: tai net ir tuo požiūriu vertinant šitą situaciją iš tikrųjų valstybės vaidmuo turi būti ir turi būti aktyvus tiek teisiniame reguliavime, tiek konsultavime.

Vedėjas: p. Vaičiūnai, žinome, kad miške, kai karšta ir drėgna, savaitę, kitą pagulėjęs medis nebėra tinkamas nei statyboms, iš jo nelabai pagaminsi baldų, nei parduosi medį kaip taros medieną?

Valdas Vaičiūnas: taip, su tuo galima sutikti, dėl to ir yra būtinybė kiek įmanoma operatyviau tvarkytis. Kitu požiūriu, kuris yra labai svarbus, ir čia vėlgi nėra Lietuvos specifika, tą darė vidurio Europa - Vokietija, Prancūzija, šiaurės šalys - Švedija, atsitikus tokioms nelaimėms, kur mastai netgi buvo didesni, tai sanitarinė miškų apsauga. Dėl to mes irgi turim rūpintis ir pagrindinis čia akcentas, kad turi būti iki kitų metų balandžio mėnesio 20 dienos užbaigtas vėjovartų ir vėjolaužų, ypatingai spygliuočių medienos, tvarkymas, ne tik valstybiniuose, bet ir privačiuose miškuose.

Vedėjas: p. Gaižuti, čia neseniai buvo miško savininkų pasitarimas. Jame buvo pasakytas vienas labai konkretus dalykas, kad tarkim, naudojant galingą techniką, vežant tą medieną iš miško yra bendrai nustatytas transporto bendrosios masės ribojimas iki 40 t. Na, Vokietijoje gali važiuoti 60 t., Skandinavijoje  - 60-70 t., Latvijoje - 52 t. miškavežiai. Tai labai konkretus dalykas, kurį galima padaryti vienu prisėdimu jeigu būtų norinčių.

Algis Gaižutis: jeigu būtų politinės valios ir noro. Ačiū už klausimą. Aš turiu pasakyti, kad šį savaitgalį organizavom miško savininkų susiėjimus nuo škvalo nukentėjusiuose Prienų ir Varėnos regionuose ir iš tikrųjų atsivežėm ir apibendrinom, ir savininkų įpareigoti kreipėmės į valdžios institucijas spręstis problemas. Viena iš jų: netgi ir pagamintą medį šiuo metu, kai mediena kiekvieną dieną genda, išvežti iš miško sudėtinga, nes trūksta transporto, o tas kuris yra, na tiesiog dėl apribojimų, važinėja pustuštis. Kelininkai neleidžia susisandėliuoti šalikelėse, transporto inspekcija ir muitinė pasistačiusios svarstykles šalia į miškų masyvus vedančių kelių gaudo vos ne kiekvieną miškavežį ir baudžia, jeigu jis pasikrovęs daugiau negu nustatyta 40 t bendroji masė. Nesivadovaujama ES direktyva, kurioje įpareigota skaičiuoti apkrovą vienai ašiai, o ne bendram svoriui. Na ir tas stumdymasis, sprendimų paieška jau vyksta 1,5 m. ir nepajuda iš vietos, todėl šiuo metu kaip tik kreipėmės į susisiekimo ministrą E.Masiulį, kad jis padėtų neatidėliotinai spręsti šitą klausimą.

Skambina klausytojas iš Panevėžio: Ar dabar bus palengvintas savininkams miškų kirtimas ir jų kleimavimas, kuomet yra viršūnės nulaužtos, o stuobriai yra sveiki ir jeigu nupjauni tokį medį yra baudžiama?

Vedėjas: p. Sigitai, ar Jūs pats turite miško ir Jums pačiam tai rūpi?

Klausytojas: taip.

Algis Gaižutis: aš galėčiau atsakyti, Miškų departamento direktorius tai patvirtins: Miškų savininkams dabartinė teisinė bazė, net jos nepakeitus, leidžia pradėti darbus vėjo sudarkytuose medynuose pranešus rajono aplinkos apsaugos agentūrai, nes savininkas pagal pranešimą gali tvarkyti nulaužtas viršūnes, taip pat gali tvarkyti išverstus su šaknimis medžius ir per tą laiką atsiribojęs linijas paskui jau susitvarkyti plynam sanitariniams kirtimui reikalingą leidimą, kuomet jau ribas galima apeiti ir tai padaryti. Tai privatus miško savininkas gali daryti ir tuo reikia naudotis, kleimuoti medžių nereikia.

Valdas Vaičiūnas: tikrai taip, o jei kyla konkrečių klausimų susijusių su kokia specifine situacija, tikrai rekomenduočiau paskambinti tiesiai į miškų departamentą arba jo privačių miškų skyrių.

Algis Gaižutis: problemos kyla tuomet, kada ta leidimo tvarka jau ir galioja, bet ji dar skirtingai interpretuojama pareigūnų, dėl to ir šiandin kalbėjom su viceministru, kad būtų išaiškinimai, kurie būtų vienodai suprantami visoje Lietuvoje. Tai tikrai svarbu, nes laiko faktorius yra labai reikšmingas šiuo metu, nes kuo ilgiau lauksim ir nieko nedarysim, tuo didesnius nuostolius patirs tiek valstybiniai miškininkai, tiek ir privatūs savininkai.

Vedėjas:  p. Vaičiūnai, ką Jūs galėtumėte atsakyti į čia išsakytas p. Gaižučio labai konkrečias pastabas, kad nėra kam priimti sprendimų, tarpžinybinės ar tarpvyriausybinė kažkokia darbo grupė nesudaryta, kad būtų sprendžiama susisiekimo ministerijos, transporto inspekcijos funkcijos, sandėliavimas prie kelių, transporto naudojimas, specialaus transporto naudojimas.

Valdas Vaičiūnas: galima būtų iš dalies sutikti su tuo, kad toks tarpžinybinis kordinavimas galėtų būti tampresnis, nors savo ruožtu galiu pasakyti, kad dar praėjusiais metais tike generalinė miškų urėdija, tiek aplinkos ministerija siūlė taip pat tą įdėją padidinti bendrąją transporto masę nuo 40 t iki 48 t svorio.

Vedėjas:  dabar privatūs miško savininkai sako, kad urėdijos, t.y. valstybinių miškų valdytojos, yra pasamdžiusios visą techniką, visas ruošos įmones, trūksta darbo jėgos. Ar iš tiesų būtų galima sutikti su tokiomis privačių miško savininkų pastabomis ir daryti?

 Valdas Vaičiūnas: iš dalies galima sutikti, nes darbo jėgos ar technikos stygius šiandien tikrai yra juntamas, bet čia kažkokių tai ypatingų staigių permainų nelabai ir gali būti, todėl kad visą ruošos sektorių reguliuoja rinka. Čia yra pasiūlos ir paklausos principai. Juk buvo laikotarpis, kada miško ruošėjai važiavo į Švediją, Prancūziją tvarkyti vėjavartų ir vėjalaužų. Dabar mes turime informacijos, ir būnant Varėnos r. teko šnekėtis, kad vyrai turintys patirtį ir grįžę iš Prancūzijos dirba jau čia.

Algis Gaižutis: galim pasakyti, kad ir lenkai jau atvažiuoja ir dirba privačiuose miškuose, tačiau šitas trūkumas miško darbininkų, rangovinių brigadų yra pasekmė neatsakingos populistinės politikos. Kuomet žmonės neaprūpinami stabiliai darbu, kuomet priiminėjami sprendimai riboti darbus ilgą laiką visuose miškuose, kaip paskutinis miško kirtimo taisyklių pakeitimas, žmonės keičia profilį, nes dabar ne būrų metas ir negali žmogus du mėnesius dirbdamas su brangia technika paskui visą kitą laiką turėdamas šitą specialybę bulves auginti.

Vedėjas:  Nežinau ką darys ieškodami miško darbininkų privatūs miško savininkai, gal atokesnių urėdijų, kurių nepalietė kšvalas, žmonės galėtų dirbti. Girdėjau, kad ir Lietuvos darbo birža organizavo viešuosius darbus, bet iš tiesų nelengva rasti žmones, kurie galėtų dirbti specialius darbus su brangia įranga.

Didelio visuomenėje rezonanso ir įvairių vertinimų susilaukė Aplinkos ministrą pavaduojančio Žemės ūkio ministro K. Starkevičiaus rugpjūčio 18 d. įsakymas iki rugsėjo 15 d. laikinai supaprastinti kirtimų organizavimą kšvalo nuniokotuose miškuose. Aplinkosaugininkai pasakė, kad tai labai gera dingstis iškirsti plynai mišką tiems, kurie tik ir laukia tokios progos, t.y. nebūtinai škvalo nuniokotą mišką. Tas įsakymas pasirašytas, bet valstybės žiniose nepaskelbtas. P. Vaičiūnai, ką galite pasakyti apie tą supaprastintą miško kirtimo tvarką ir ar nebūtų galima iš tiesų suderinti aplinkosauginių ir būtinų stichijos iššauktų reikalivimų.

Valdas Vaičiūnas: iš tiesų būtina ir tai privalome padaryti. Vertinimų gali būti įvairiausių, bet tai tvarkai įsigaliojus yra numatyta, kad miško savininkas galės pateikti supaprastintos formos prašymą apie ketinimus vykdyti plynus sanitarinius kirtimus ir jie tuos darbus galės vykdyti. Bet aš pasinaudodamas eteriu, norėčiau atkreipti dėmesį ir paraginti savininkus, kurie naudosis ta tvarka, vis dėlto pirmiausia susitikti ir suderinti su kaimynais, aptarti bendrus kirtimo klausimus, kad paskui nekiltų turtinių ginčų po to kai jau bus iškirsti medynai, ir kai reikės vienaip ar kitaip deklaruoti tą iškirtimą. Ir svarbu pabrėžti, kad jeigu tai yra saugoma teritorija, nežiūrint į viską, riekia derintis, reikkia pasišnekėti su atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos specialistais, kurie tikrai geranoriškai įvertins ir patars, kaip tuos kirtimus vykdyti, kad paskui nekiltų problemų su atitinkamais pažeidimais.

Vedėjas:  p. Vaičiūnai, žinome, kad net iki šios nelaimės pasitaikydavo miško vagysčių, šiandien  ne tik nuo lauko, nusikūlus pavagiami javai, bet ir vagiama mediena. Kaip sukontroliuoti, yra daug įmonėlių, vežama naktimis keliais, keliukais, ar šiuo metu yra sustiprinta kontrolė?

Valdas Vaičiūnas: tikrai taip, šitos problemos yra ir ką padarysi, tokia mūsų visuomenė, bet paskutiniai Aplinkos ministerijos vadovybės sprendimai dėl galimybės mobilizuoti tam tikras pajėgas, kurios būtent skirtos stiprinti tuose pažeistuose mdynuose aplinkosaugos kontrolę, kurios vykdytų tam tikrą prevenciją. Agentūros mobilizuojasi daugiau pažeistose vietovėse, bendrauja su policija ir ių tikrųjų tas darbas vyksta.

Vedėjas:  norisi tikėti, kad taip ir yra, bet sprendžiant iš to, kad tokie paprasti dalykai, kaip sunkiasvorio transporto judėjimas keliais neišsprendžiamas metų metus, tai man sunu patikėti, kad jie ten labai stengiasi ir labai kordinuoja. P. Gaižuti, ko Jūs tikitės iš valdžios, kokių sprendimų laukiat?

Algis Gaižutis: Tikimės sąžiningų ir greitų sprendimų. Padradoksas, jeigu ministro pasirašytas įsakymas nuo rugpjūčio 18 d. neįsigalioja dar šiai dienai, kadangi nėra pateiktas paskelbti Valstybės žiniose, todėl juo remtis negalima. Tai ką tuomet galime šnekėti apie kitus klausimus. V. Vaičiūnas yra čia Aplinkos ministerijos atsiųstas [dalyvauti laidoje] žmogus, kuris iš tikrųjų nuo pat pirmų dienų dirbo ir sprendė biurokratines tvarkas, kažkiek jas supaprastinant ir tuo jis irgi reikšmingai prisideda prie spartesnio tvarkymo. Vis dėlto norėčiau paminėti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento miškų kontrolės specialistus Rinoldą Jackų ir ypatingai - Gintautą Sventicką. Jų prevencinis ir aiškinamasis darbas su savininkais labai svarbus. Mes turėtume imti pavyzdį ir turėtų daugiau atsirasti tokių pareigūnų, kurie būtų pagalbininkai miško savininkams. Mes kreipėmės į generalinį policijos komisarą, kad kartu nsu savininkais, inspektoriais organizuotų reidus ir dabar pats laikas užsiimti prevencija, kas neišsiplėtotų medienos vagystės, nuo paprasto malkavimo iki vežimo dideliais kiekiais. Taip pat šnekėjom su savivaldybėmis, kad tikslinga dėl žmonių saugumo tose vietose kur yra pažeisti medynai laikinai apriboti lankymąsi, bent jau šiuo metu kol vyksta darbai. Labai svarbu pradėti konkrečius darbus, nes popierėlių rašymas, leidimų ilgai trunkantis išdavimas; arogantiški pasisakymai, kad „mes valstybinius miškus tai susitavarkysim, o jau kaip privatūs tvarkysis- tai nežinom". Ne toks turėtų būti valstybinių pareigūnų vaidmuo, jie turi rūpintis visai miškais, nes juk jie formuoja bei vykdo miškų politiką, todėl tikimės, kad dabar šitie visi klausimai pajudės iš mirties taško. Įsivaizduokite, šiaip dienai Lietuvoje išversta apie 800 tūkst. m³ medienos,  paliesta apie 10 000 miško savininkų ir iki šiol niekas nesiėmė spręsti stichinės nelaimės (ekstremalaus įvykio) paskelbimo klausimo, nors tada būtų paprasčiau tvarkytis savivaldybėm sprendžiant bendrus klausimus. Tikimės, kad bendrom pastangom, nesipykstant, dalykiškai, rimtai, vieni kitiems padėdami spęsim šitą problemą ir patirti nuostoliai bus mažesni.

Žmonėms visa informacija operatyviai pateikiama Lietuvos miško savininkų asociacijos internetinėje svetainėje www.lietuvosmiskai.lt, ten galima rasti patarimus, rekomendacijas ir tvarkas.