Šiandien,2010-03-31,  Vyriausybė patvirtino Aplinkos ministerijos pateiktą naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo koncepciją. Ši koncepcija, pasak aplinkos ministro Gedimino Kazlausko, taps kertiniu akmeniu rengiant naująjį įstatymą ir iš esmės pertvarkant visą šalies teritorijų planavimo sistemą.

Dabartinė teritorijų planavimo sistema, veikianti nuo 1995 metų, tėra tik procedūrų seka. Ji neužtikrina ilgalaikio vystymo perspektyvos, sudaro galimybes manipuliuoti galiojančio teisinio reguliavimo nuostatomis ir savaip jas aiškinti. Nėra priemonių, kaip valdyti miestų, miestelių ir kitų gyvenamųjų vietovių plėtrą. Todėl teritorijos užstatomos stichiškai,  chaotiškai. Tokia plėtra kiekvienoje savivaldybėje pasižymi tūkstančiais pageidavimų keisti žemės paskirtį. Dėl daugybės biurokratinių slenksčių teritorijų planavimo dokumentams rengti prireikia daug laiko, pastangų ir lėšų.

Iš esmės pakeisti tokią padėtį leistų naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymas. Jo gaires ir numato patvirtintoji Koncepcija. Ji parengta apibendrinus užsienio šalių patirtį, išsamiai išnagrinėjus dabartinių su teritorijų planavimu susijusių nacionalinių teisės aktų trūkumus. Visų pirma numatoma aiškiai atskirti valstybės ir savivaldybių kompetenciją rengiant bei tvirtinant planavimo dokumentus, sukurti aiškią privalomų ir rekomendacinių tokių dokumentų sistemą, palengvinti ir supaprastinti visą planavimo procesą.

Bus sukurta planavimo normavimo sistema, įvardyti konkretūs dokumentai, kuriais vadovausis valstybės ir savivaldos institucijos, taip pat konkretūs dokumentai planuojantiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Gerokai sumažės šiems asmenims dabar privalomų planavimo dokumentų skaičius, aiškiai bus nurodyti atvejai, kada tokius dokumentus rengti yra privaloma.

Dėl dabartinio teritorijų planavimo teisinio reguliavimo trūkumų susiklostė paini ir neveiksminga tiek nacionaliniu, tiek savivaldos lygmeniu rengiamų planavimo dokumentų ir strateginių, specialiųjų planų sistema. Šių planų, ypač bendrųjų ir specialiųjų, sprendiniai dažnai būna nesuderinti, o juos įgyvendinant veiksmai nekoordinuojami, neracionaliai naudojami ištekliai. Dabartinis Teritorijų planavimo įstatymas sudaro prielaidas rengti pernelyg daug planavimo dokumentų. Kadangi jų hierarchija nėra aiški ir jie visi turi įtakos statybinei, ūkinei veiklai, susiformavo neskaidri, biurokratinė ir prielaidas korupcijai sudaranti veiklos reguliavimo aplinka. Padėtis pasikeis nustačius planavimo dokumentų teisinę galią. Numatoma įtvirtinti nuostatą, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai yra aukštesnės galios už specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Teritorijų planavimas bus atskirtas nuo žemėvaldų ar kito specializuoto projektavimo, urbanizuotų ir neurbanizuotų teritorijų planavimo procedūros bus diferencijuojamos, paprasčiau reguliuojama ūkinė veikla ir t. t.

Tokia teritorijų planavimo sistemos pertvarka leis atsikratyti biurokratinio, neskaidraus veiklos reglamentavimo, kai skirtingos institucijos vadovaujasi skirtingais teritorijų planavimo dokumentais. Atsisakius biurokratiniais tikslais rengiamų teritorijų planavimo dokumentų ir procedūrų, bus sutaupoma lėšų, gerės verslo aplinka, mažės galimybės rastis korupcijos apraiškoms.
Sparčiau parengti planavimo dokumentus padės ir tai, kad nebebus dubliuojamos, kaip dabar, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, sprendinių poveikio, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros. Numatytas kompleksinis sprendinių poveikio vertinimas. Todėl planavimo dokumentams rengti reikės mažiau laiko ir išlaidų.

Įteisinus daugiafunkcinio žemės naudojimo principą, kai planuojama teritorija zonuojama pagal jos naudojimo ir apsaugos prioritetus, nebereikės rengti apie 80 proc. šiuo metu rengiamų detaliųjų planų. Teritorijų planavimo dokumentai nustatys ne konkrečią pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, bet numatys pagrindinių tikslinių žemės naudojimo paskirčių, būdų ir pobūdžių galimybes pagal veiklų apimtį. Užstatymo planų rengimo laikas sutrumpės iki pusmečio, o dabar detalieji planai rengiami nuo devynių mėnesių iki trejų metų. 

Nebereikės rengti planavimo dokumentų, jeigu plėtra bus numatyta nepažeidžiant jau užstatytoje teritorijoje susiklosčiusių principų – žemės naudojimo, užstatymo tipologijos, aukštingumo, intensyvumo ir kt. – ir gamtos bei kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimų.

Numatyta planavimo iniciatyvos teisė sudarys sąlygas įgyvendinti valstybei svarbius projektus, t. y. bus užtikrinta valstybės galimybė inicijuoti bet kurio lygmens planavimą. Politikai negalės blokuoti teritorijų planavimo dokumentų rengimo, jeigu nekilnojamojo turto savininkas, valdytojas ir naudotojas prisiims atsakomybę už visos planuojamo objekto funkcionavimui reikiamos infrastruktūros sukūrimą.

Sparčiau rengti ir tvirtinti planavimo dokumentus padės ir tai, kad bus atsisakyta planavimo sąlygų, numatyta privaloma ikiteisminių ginčų nagrinėjimo tvarka. Teritorijų planavimo procese veiksmingiau galės dalyvauti ir visuomenė. Naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymas nusakys visuomenės interesą teritorijų planavime ir panaikins galimybes juo spekuliuoti. Viešumas ir visuomenės dalyvavimas bus diferencijuojamas pagal teritorijų planavimo lygmenis.

Aplinkos ministerijos informacija,
2010-03-31