Gerb.Agne,

oficialius išaiškinimus jums gali suteikti tik kvalifikuotas teisines paslaugas teikiantys specialistai (advokatai, teisininkai), mes pateikiame asociacijos nuomonę užduotu klausimu:

Jūsų aprašytoje situacijoje galimi šie sprendimai: galite atsidalinti notariškai tik savo dalį bendroje nuosavybėje arba atsidalinti į atskirus sklypus (jei galima)..

Dėl atsidalinimo bendru atveju derėtų kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį savivaldybėje (anksčiau vadinosi žemėtvarkos skyriumi), kontaktus rasite www.nzt.lt

Dėl atsidalinimo galimybių. Miškų įstatymo 4 str. 3 dalyje nurodomi atvejai, kada galima atsidalinti bendraturčiams valdą, kai po atidalinimo valdos tampa mažesnės kaip 5 ha:

3. Privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, išskyrus atvejus, kai:

1) atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype;

2) atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju formuojami du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas;

3) atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti;

4) atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti.

Jei valda yra saugomoje teritorijoje, LR Saugomų teritorijų įstatyme yra papildomų apribojimų- peržiūrėkite 31 straipsnį. Žemės nuosavybė saugomose teritorijose čia...>>>

Jei pagal aukščiau nurodytas sąlygas atsidalinti negalite, tuomet galite atsiskirti savo dalį bendroje nuosavybėje notariškai. Tam reikia bendraturčių sutarimo ir žemėtvarkininko ar miškotvarkininko parengto valdos atidalinimo tarp bendraturčių brėžinio, kurį turės patvirtinti notaras.

LMSA

Gerb.Kęstai,

apie kirtimų tvarką ir terminus rasite leidinuke: Miško kirtimai 

LMSA

Atsakymą rasite:


https://www.delfi.lt/grynas/gyvenimas/nutare-kiek-metru-iki-kaimyno-sklypo-negalima-sodinti-augalu.d?id=81004127 

LMSA

Gerb.Loreta,

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose numatyta, kad:

25. Įveisiant mišką medžiai nuo gretimo ne miško žemės savininko sklypo ribos turi būti projektuojami ir sodinami ne arčiau kaip 15 m atstumu, krūmai – ne arčiau kaip 6 m atstumu. Šio atstumo galima nesilaikyti, kai miško želdiniai ar žėliniai ribojasi su mišku, kitais miško želdiniais ar žėliniais, numatomu apželdinti sklypu arba gretimo žemės sklypo savininkai raštu patvirtina sutinkantys, kad miškas būtų sodinamas mažesniu atstumu nei nurodytasis.

LMSA

Gerb.Adele,

Privalomas pastato atstumas nuo sklypo ribos 3m iš visų pusių. Jeigu kaimynas duoda raštišką sutikimą (notarinį)tuomet galima statyti arčiau tiek kiek parašyta kaimyno sutikime. Tačiau turite laikytis reglamentinių priešgaisrinių atstumu tarp jūsų ir kaimyno pastatų.

Statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Bendruoju atveju, mažiausi atstumai nuo pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m iki sklypo ribos. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu (patvirtintas norariškai). Bet kuriuo atveju turi būti išlaikomi ir priešgaisriniai atstumai tarp pastatų esančių gretimuose sklypuose. Priešgaisrinis atstumas priklauso nuo pastatų konstrukcijų ir gali svyruoti nuo 6,0 m iki 8,0 m ar net 15,0 m. Tiksliai pasakyti atstumą galimą tik įvertinus gretimuose sklypuose esančius pastatus. Atlikus skaičiavimus galima pagrįsti ir mažesnį priešgaisrinį atstumą tarp gretimuose sklypuose stovinčių pastatų, tačiau mažesnis atstumas iki sklypo ribos nei 3,0 m galimas tik gavus rašytinį kaimyninio sklypo sąvininko sutikimą.

Kreipkitės išsamesnės konsultacijos į ekspertus statybos klausimais.

LMSA

Jei norėtumėte pasinaudoti ES parama naujų miškų įveisimui artimiausias paraiškų surinkimo laikotarpis

Teisėtai įveisti mišką žemės ūkio paskirties žemėje galėsite tik tuomet, jei iš rajono savivaldybės teritorinio žemėtvarkos skyriaus gausite  leidimą miškui veisti ne miškų ūkio paskirties žemėje. [tad, iš karto keisti žemės paskirties nereikia]

O tuomet dar reikės parengti ir  patvirtinti želdinimo ir žėlimo projektą.

Šiuo metu (nuo 2018-03-01 iki 2018-04-30) kaip tik renkamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį  8.1 Miško veisimas (naujoms paraiškoms).

Paraiškų rinkimo tvarkaraštis pateikiamas čia...>>>

Plačiau su reikalavimais pasinaudoti ES parama naujų miškų įveisimui susipažinti galite čia...>>>

LMSA

Gerb.Viktorija,

Sodinti ne jums priklausančioje žemėje be suderinimo su tos valdos savininku ar valdytoju negalite. Jei tai valstybinis miškas, susisiekite su tą teritoriją prižiūrinčiais miškininkais ir susiderinkite.

Kontaktus rasite www.vivmu.lt

LMSA

Gerb. Linai,

Malkavimui dabar tinkamas laikas. O ar reikės išsirašyti leidimą miškui kirsti, ar pakaks pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam Miškų kontrolės padaliniui - priklauso, kokie apribojimai yra nustatyti Jūsų miško valdai.

Susisiekite su  Valstybinės miškų tarnybos  pareigūnus -paaiškins. Kontaktus rasite čia: http://www.amvmt.lt/ .

Papildoma informacija:

Iškertant savo valdoje atrankiniais sanitariniais kirtimais sausuolius ar vėjavartas, leidimai kirtimui nereikalingi tačiau, jei medieną planuojate parduoti- būtina pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui. 

Konkrečiai Jums,matyt, reikia vadovautis Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų , 20.1-20.3, 20.5 ir 21 punktais:

20. Leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus:

20.1. jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose);
20.2. atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos;
20.3. atrankinius sanitarinius kirtimus;
20.4. baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius;
20.5. neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo;
20.6. kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę);
20.7. plynuosius sanitarinius kirtimus – stichinių nelaimių miškuose atvejais;
20.8. retinimo ir einamuosius kirtimus.

21. Šių Nuostatų 20 punkte nurodyti kirtimai vykdomi vadovaujantis Miško kirtimo privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas miškotvarkos projektas, tvarkos aprašu ir Miško kirtimų taisyklėmis. Privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti šių Nuostatų 20.3, 20.4, 20.5, 20.7 ir 20.8 punktuose nurodytus kirtimus, o 20.1, 20.2 ir 20.6 punktuose nurodytus kirtimus tais atvejais, kai iškirstą medieną planuojama pateikti į rinką pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (OL 2010 L 295, p. 23), privalo Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra jų numatyti kirsti miškai. Privačių miškų savininkai, per Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše nustatytus terminus negavę neigiamo Valstybinės miškų tarnybos teritorinio padalinio atsakymo ar gavę suderinimą, gali savo miško valdoje vykdyti pranešime nurodytus kirtimus.

Bendru atveju, jei malkos jau pagamintos, jas parsivežti galima. Jei dar tik ruošiatės kirstis malkas, pasitikslinkite- ar jūsų valdoje kirtimai šiuo metu yra galimi (apie kirtimų terminus daugiau galite sužinoti čia...>>>)

Iškirtus mišką ir išvežant medžius, būtina turėti leidimą kirsti mišką (arba jo kopiją)- jeigu jis buvo privalomas (arba- pranešimą apie ketinimus kirsti mišką (kopiją), užpildytą medienos gabenimo lapą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Medienos gabenimo lapas yra apvaliosios medienos gabenimą patvirtinantis laisvos formos dokumentas, turintis visus Apvaliosios medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo tvarkos apraše nurodytus privalomuosius rekvizitus. Lapo pildyti nereikia, kai gabenama mažiau kaip 1 m³ medienos arba kai mediena gabenama mažesniu kaip 3 km. atstumu nuo kirtavietės.

Medienos gabenimo lapo pavyzdį galima gauti Valstybinės miškų tarnybos teritoriniuose miškų kontrolės poskyriuose  arba atsispausdinti atsisiuntus internetu ( rasite čia...>>>) .

LMSA

Gerb. Elena,

Jei gretimai esantis miškas jau auga senai, tai miško savininkui teisės aktais leidžiama iškirsti į savo pusę iki 1,5 m pločio ribinę liniją.

Dėl avarinių medžių. Medžius tvarkyti priklauso jų savininkams- kieno žemėje pavojingi medžiai auga, tam ir privalu tokiais medžiais pasirūpinti. Jei iniciatyvos imasi kiti- tai tik suderinę su savininkais.  Kadangi kiekvienas savininkas privalo prižiūrėti savo žemės sklype augančius medžius, tai, nuvirtus medžiui į kaimyno  sklypą, gali kilti to medžio savininko atsakomybė (jei kaimynai pradėtų reikalauti atlyginti nuvirtusio medžio padarytą žalą). Nebent būtų įrodyta, kad tai įvyko dėl nenugalimos jėgos (audros, vėtros ir pan), bet tuomet reikėtų ekspertų pažymos, hidrometeorologijos pažymos ir pan. Tad geriau užkirsti kelią nelaimei pasirūpinti iš anksto.

Tad, jei medis auga Jūsų namo privačioje valdoje- tvarkyti priklauso jums, jei kaimyno- kaimynui, o jei valstybinėje žemėje- tuomet savivaldybei (seniūnijai).

Pagarbiai,
LMSA