Gerb. Sigita,

Esame miško ir žemės  savininkus vienijanti visuomeninė organizacija, todėl dėl jūsų keliamo klausimo galime išsakyti patarimus. 

Teisiškai tokia situacija nera parašyta, kaip elgtis konkrečiai. Paprasčiausias sprendimas- geranoriškas sutarimas su to miško savininku, kad su jo leidimu, ar jis pats, pašalintų pavojų keliančius medžius. Reikėtų kreiptis į teisininkus, jei nepavyksta sutarti geranoriškai.  O mes galime bendrais bruožais patarti:

Medžius tvarkyti priklauso jų savininkams- kieno žemėje uosiai auga, tam ir privalu medžiais pasirūpinti. Jei iniciatyvos imasi kiti- tai tik suderinę su savininkais.

Kadangi kiekvienas savininkas privalo prižiūrėti savo žemės sklype augančius medžius, tai, nuvirtus medžiui į kaimyno  sklypą, gali kilti to medžio savininko atsakomybė (jei kaimynai pradėtų reikalauti atlyginti nuvirtusio medžio padarytą žalą). Nebent būtų įrodyta, kad tai įvyko dėl nenugalimos jėgos (audros, vėtros ir pan), bet tuomet reikėtų ekspertų pažymos, hidrometeorologijos pažymos ir pan. Tad geriau užkirsti kelią nelaimei pasirūpinti iš anksto.

Atsakymai į panašius klausimus yra pateikiami mūsų svetainės rubrikos <Klauskite-Atsakome> skyriuje <Sodybų želdinių priežiūra ir tvarkymas>

LMSA

Gerb. Marijau,

Jau patarėme Jums, kad aprašyti darbai jūsų sklype galėjo būti atliekami tik suderinus su jumis. Tad turite dvi galimybes.Jei norite bandyti geranoriškai sutarti- kreipkitės į to urėdijos padalinio, kuriame yra jūsų miškas, vadovą ir pasikalbėkite arba pateikite oficialų raštišką skundą su reikalavimu atlyginti nuostolius. Jei padalinio vadovas nesileis į kalbas- tuomet kreipkitės į VĮ Valstybinė miškų urėdija vadovybę , kontaktai www.vivmu.lt

Kitas kelias, iš karto eiti per teisminius ginčus. Tuomet reikia išsikviesti antstolį, kad užfiksuotų faktines aplinkybes-- kas padaryta Jūsų miške ir po to paduoti urėdiją į teismą dėl nuostolių atlyginimo ir padarytos žalos pašalinimo savo sąskaita.

Žemiau pateikiame advokatų kontoros KONSUS advokatės Gintarės Girdzijauskienės parengtą išsamų atsakymą:

Sveiki,

Melioracijos įstatymo  7 str. 2 p. numato, jog „Melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą atlieka valstybės įmonė Valstybinis žemėtvarkos institutas“. Jums reikia kreiptis į Valstybinį žemėtvarkos institutą dėl informacijos apie Jūsų žemėje esančius melioracijos statinius - ši informacija Jums suteikiama neatlygintinai. Gavus dokumentus juos išanalizuoti ir žiūrėti, ar yra pažeidimai dėl melioracijos įrengimų. Jei pažeidimų yra, kreiptis su skundu į Valstybinį žemėtvarkos institutą, kad pašalintų pažeidimus ir kad Jūsų nuosavybė nebūtų naikinama.

Išsamesnės informacijos galite kreiptis į atsakymą paruošusią advokatę:

Gerb. Zita,

Jūsų valia nuspręsti, tačiau žemiau pateikiame advokatų kontoros KONSUS advokatės Gintarės Girdzijauskienės parengtą išsamų atsakymą, kad žinotumėte, kokiais teisiniais argumentais galite remtis:

Sveiki,

LR Aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. D1-199 Dėl miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 25 punktas nurodo, jog „Įveisiant mišką medžiai nuo gretimo ne miško žemės savininko sklypo ribos turi būti projektuojami ir sodinami ne arčiau kaip 15 m atstumu, krūmai – ne arčiau kaip 6 m atstumu. Šio atstumo galima nesilaikyti, kai miško želdiniai ar žėliniai ribojasi su mišku, kitais miško želdiniais ar žėliniais, numatomu apželdinti sklypu arba gretimo žemės sklypo savininkai raštu patvirtina sutinkantys, kad miškas būtų sodinamas mažesniu atstumu nei nurodytasis“. Šioje situacijoje svarbu kam priklauso minėtas servitutinis kelias. Jei jis priklauso kaimynui, norinčiam sodinti mišką, tuomet jis mišką sodinti gali ne arčiau 15 m nuo jūsų sklypo ribos, nebent jūs raštu sutiksite, kad miškas būtų sodinamas mažesniu atstumu nei nurodytasis. Jei kelias priklauso trečiajam asmeniui, tuomet kaimynas mišką sodinti gali ne arčiau 15 m nuo kelio (sklypo), priklausančio trečiajam asmeniui, ribos. Jei Jums netrukdo, jog būtų nesilaikoma 15 m. atstumo nuo Jūsų sklypo ribos, tai galite pasirašyti sutikimą, tik patariame raštu susitarti, kiek tiksliai bus nukrypstama nuo 15 m.

Išsamesnės informacijos galite kreiptis į atsakymą paruošusią advokatę:

Gerb. Šarūnai,

žemiau pateikiame advokatės parengtą išsamų paaiškinimą, kada reikalinga išsiimti leidimą kirsti mišką ir kada tai nėra privaloma. Tačiau, jei paruoštą medieną norėsite parduoti, tai net ir tuo atveju, kai leidimas kirtimui nebūtinas, pateikite pranešimą apie ketinimus kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam poskyriui- turėsite dokumentą, pagrindžiantį kirtimo legalumą medienos pardavimo atveju. [formą pildymui rasite čia...>>>]

Advokatų kontoros KONSUS advokatės Gintarės Girdzijauskienės parengtas atsakymas:

Sveiki,

iš Jūsų pateikto klausimo nėra aiški faktinė situacija, todėl pateikiame platesnio išaiškinimo atsakymą. Miško savininkams tvarką ir sąlygas privačiose valdose atlikti miško kirtimus numato Miško kirtimo privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas miškotvarkos projektas, tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) (Galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2013-06-02).

Tvarko aprašo 2 p. numato, jog miško savininkams privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas vidinės miškotvarkos projektas, leidžiami šie miško kirtimai:

2.1 jaunuolynų ugdymo kirtimai. Šiais kirtimais kirstinus medžius gali atrinkti pats miško savininkas, kirstinų medžių ženklinti neprivaloma, tačiau atliekant jaunuolynų ugdymo kirtimus negali būti iškertami perspektyvūs tikslinių rūšių medžiai;

2.2. retinimo ir einamieji kirtimai. Šiems kirtimams biržės atribojamos ir apmatuojamos tik tais atvejais, kai jų ribos nesutampa su taksacinių sklypų ribomis ir vietoje neaiškios. Biržės atrėžimo dokumentus privačių miškų savininkai pateikia kartu su rašytiniu pranešimu apie ketinimą kirsti mišką. Biržės atribojamos ir apmatuojamos vadovaujantis Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 (Žin., 2004, Nr. 167-6157);

2.3. atrankiniai sanitariniai kirtimai, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos. Šiais kirtimais numatytų kirsti medžių ženklinti neprivaloma, kirstinus medžius atrinkti gali pats miško savininkas, tačiau medyno skalsumas po kirtimo negali likti mažesnis kaip 0,5;

2.4. atrankiniai sanitariniai kirtimai. Šie kirtimai vykdomi laikantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 (Žin., 2007, Nr. 42-1596). Šiais kirtimais numatytų kirsti medžių ženklinti neprivaloma, kirstinus medžius atrinkti gali pats miško savininkas;

2.5. plynieji sanitariniai kirtimai. Šiais kirtimais numatytas kirsti medynas apžiūrimas ir šių kirtimų dokumentacija parengiama vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis;

2.6. III – IV miškų grupių miškuose inventorizuotų grynųjų drebulynų, baltalksnynų, gluosnynų bei blindynų ar mišriuose medynuose, kuriuose baltalksniai, drebulės, gluosniai ir (ar) blindės sudaro 76 procentus ir daugiau pirmojo ardo medynų tūrio, pagrindiniai (plynieji ar neplynieji) kirtimai;

2.7. III – IV miškų grupių miškuose mišriuose medynuose, nepriklausomai nuo amžiaus, drebulių, baltalksnių, blindžių bei gluosnių pagrindiniai neplynieji kirtimai. Medyno skalsumas po kirtimo negali likti mažesnis kaip 0,6;

2.8. pagrindiniai (plynieji ir neplynieji) kirtimai III – IV miškų grupių miškuose miškų savininkams, remontuojantiems, rekonstruojantiems jiems nuosavybės teise priklausančius pastatus ir statantiems pastatus pagal jų užsakymu parengtus ir pateiktus statinių projektus ir statybą leidžiančius dokumentus, laikantis Medienos, reikalingos nuosavų pastatų statybai, remontui ar rekonstrukcijai, kirtimo privačiuose miškuose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 118 (Žin., 2002, Nr. 31-1173; 2007, Nr. 137-5622);

2.9. pagrindiniai kirtimai žemės sklypuose, kuriuose miško žemė užima iki 3 ha ploto. Tais atvejais, kai kirtimai planuojami žemės sklypuose, esančiuose valstybiniuose parkuose ar valstybinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, biržės rėžėjas turi suderinti biržės atrėžimo dokumentus su valstybinio parko ar valstybinio rezervato direkcija. Valstybinio parko ar valstybinio rezervato direkcija pateiktus biržės atrėžimo dokumentus įvertina ir suderina ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po jų pateikimo;

2.10. tarpiniai neplynieji kirtimai vyresniuose kaip 20 metų amžiaus III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo (neplyni kirtimai savo reikmėms). Kirstinus medžius atrinkti gali pats miško savininkas, tačiau medyno skalsumas po kirtimo negali likti mažesnis kaip 0,6. Šiais kirtimais numatytų kirsti medžių ženklinti neprivaloma;

2.11. kirtimai, skirti ribinių linijų prakirtimui (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę). Kirstinus medžius atrinkti gali pats miško savininkas, kirstinų medžių ženklinti neprivaloma.

Tvarkos aprašo 3. p. nurodyta, jog aprašo 2.2, 2.5–2.9 punktuose nurodytais atvejais paženklinti kirstinus medžius, atrėžti biržes bei parengti kirtimų dokumentaciją gali asmenys, nurodyti Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse, šių taisyklių nustatyta tvarka.

Tvarkos aprašo 4 p. numatyta, kad Leidimai kirsti mišką privalomi Tvarkos aprašo 2.5 (išskyrus plynuosius sanitarinius kirtimus stichinių nelaimių miškuose atvejais, kai yra pateikiami pranešimai apie ketinimus kirsti mišką), 2.6, 2.8, 2.9 punktuose nurodytiems kirtimams. Privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti šio Tvarkos aprašo 2.2, 2.4, 2.7, 2.10 punktuose numatytus kirtimus, privalo Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritoriniams poskyriams, kurių kontroliuojamose teritorijose yra jų numatyti kirsti miškai, įteikti rašytinį pranešimą apie ketinimus kirsti mišką arba išsiųsti jį registruotu laišku. Leidimai kirsti mišką išduodami ir pranešimai apie ketinimus kirsti mišką pateikiami Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 (Žin., 2011, Nr. 1-7), nustatyta tvarka. Be leidimų kirsti mišką ir be pranešimų apie ketinimus kirsti mišką galima vykdyti kirtimus, nurodytus Tvarkos aprašo 2.1, 2.3 ir 2.11 punktuose, išskyrus atvejus, kai nurodytais kirtimais iškirstą medieną planuojama pateikti į rinką pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010. Tokiais atvejais privaloma pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam poskyriui.

Išsamesnės informacijos galite kreiptis į atsakymą paruošusią advokatę :

Gerb. Stasy,

Esame miško ir žemės  savininkus vienijanti visuomeninė organizacija, todėl dėl jūsų keliamo klausimo galime išsakyti patarimus. Oficialius išaiškinimus jums gali suteikti tik atsakingi  VĮ "Valstybinė miškų urėdiją" darbuotojai [kontaktus rasite www.vivmu.lt ] 

Žemiau pateikiame advokatų kontoros KONSUS advokatės Gintarės Girdzijauskienės parengtą atsakymą:

Sveiki,

Galimybė gauti nuolaidą medienai perkant ją iš valstybinių miškų (Valstybinių miškų urėdijos) galima asmenims, kurių gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai (tvartai, kluonai, sandėliukai, garažai, išskyrus laikinus), išskyrus naudojamus ūkinei komercinei veiklai (toliau – pastatai), yra nukentėję nuo stichinių nelaimių (gaisrų, potvynių, audrų ir kt.). Tai reglamentuojama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 28 “Dėl nenukirsto valstybinio miško pardavimo asmenims, kurių pastatai yra nukentėję nuo stichinių nelaimių, tvarkos patvirtinimo”(https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D80648DC5D32/xthwzjDYcV). Taip pat šiame įstatyme nurodoma:

2. Nenukirstas miškas asmenims parduodamas tais atvejais, kai šie asmenys ar jų šeimos nariai neturi galimybės nustatytąja tvarka apsirūpinti mediena iš nuosavų miškų arba tos medienos nepakanka pastatams atstatyti ar remontuoti.

3. Nenukirstas miškas asmenims parduodamas iš visų rūšių kirtimų, aplinkos ministro patvirtintas nenukirsto miško kainas mažinant iki 50 procentų.

4. Pagal šią Tvarką parduodamas medienos kiekis neturi viršyti pastatams atstatyti ar remontuoti būtinojo kiekio.

Išsamesnės informacijos galite kreiptis į atsakymą paruošusią advokatę :

Gerb. Tomai,

atsakymas labai priklauso- ar jūsų minimas sklypas yra priskirtas miško žemei, ar kitos paskirties žemė. Reikia žiūrėti- kaip Registrų centre ir Valstybiniame miškų kadastre užfiksuota. Tuomet- kirtimai miško žemėje vykdomi vadovaujantis LR Miškų įstatymu bei poįstatyminiais aktais (jiems leidimus išduoda ir konsultuoja Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės pareigūnai [kontaktai: www.amvmt.lt], o ne miško žemėje- vadovaujantis LR Želdynų įstatymu, Vyriausybės nutarimu patvirtinta saugotinų želdinių naudojimo tvarka [rasite informaciją paskutinę redakciją , kuri įsigalios nuo š.m. liepos 1 d.čia...>>>] ir pagal tai savivaldybių pasitvirtintomis tvarkomis . Leidimų kirsti saugotinus želdinius reikia kreiptis konkrečios savivaldybės nustatyta tvarka į savivaldybėje sudarytą tam reikalui komisiją arba seniūniją [išsamiau pasiskaitykite mūsų rubrikos Klauskite-atsakome skyrelyje Želdynų ir žėlinių priežiūra ir tvarkymas

O dar vienas sprendimas- jei miško žemėje- kiekvienas savininkas turi teisę į savo valdos pusę prasikirsti 1,5 m. pločio ribinę liniją [plačiau pasiskaitykite mūsų rubrikos Klauskite-atsakome skyrelyje Ribinių linijų kirtimas

LMSA

Gerb.Ramute,

tiksliausiai ir oficialiai atsakyti Jums gali Valstybinė miškų tarnyba: www.amvmt.lt .

Pagal analogiją sprendžiant- Leidimo kirsti mišką galiojimo terminas nustatomas ne ilgesnis kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d., bet gali būti pratęstas iki 6 mėnesių pagal leidimą gavusio juridinio ar fizinio asmens raštišką prašymą. Pasiskaitymui: https://forest.lt/go.php/lit/Leidimu-kirsti-miska-isdavimo-tvarka/5834

LMSA

Gerb.Antanai,

Dėl miško susigrąžinimo tai jau senai pasibaigė prašymų pateikimas. Visais atvejais prašymus gali teikti tik vaikai ir anūkai. Be to, kadangi jau pasibaigė terminai, reikia kreiptis į teismą dėl termino atstatymo. Norint viską atlikti pirmiausia iš archyvų reikia rasti dokumentus, kurie įrodyti buvusią nuosavybę.

LMSA

Gerb.Rūta,
Tokiu atveju, kai negalima pilnai atsidalinti nuosavybės, savo miško dalimi miško savininkas gali disponuoti tik bendroje nuosavybėje su kitais, tačiau gali atskirti, kuriam bendrasavininkiui kuri konkreti valdos dalis priklauso. Tam reikia natūroje ir plane bendrasavininkiams tarpusavyje pasidalinti valdą ir patvirtinti tą pasidalinimą notariškai. Natūroje matavimus gali atlikti bet kuris matininkas, miškotvarkininkas ar  labiau įgudęs miškininkas.
Jei bendrasavininkai nesutaria dėl bendroje nuosavybėje turimo miško naudojimo, o atsidalinti nesutinkama geranoriškai, tuomet atsidalinti nuosavybę galima tik per teismą.

Jums derėtų kreiptisį notarus dėl detalių paaiškinimų. Jie tvirtina visus disponavimo turtu sandorius ir turi išaiškinti visas teisines subtilybes bei galimybes.

O bendru atveju- kada ir kaip galima atsidalinti bendraturčiams miško valdas- rasite teisininkės komentare čia...>>>

LMSA

Gerb.Marija,

Tiksliai atsakyti sunku-reikalinga išsamesnė informacija. Bendru atveju, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai numato, kad privataus miško savininkas turi teisę gauti kompensacijas (kurių apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė) dėl ūkinės veiklos ribojimo, kai steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą.

Pirmiausiai pasiteiraukite to regioninio parko direkcijoje, kreipdamasi oficialiai raštu.

Taipogi galite pateikti konkrečią užklausą Aplinkos ministerijos šiuo metu finansuojamai programai "Klausk miškininko" [http://klauskmiskininko.musuprojektai.lt/]

LMSA