Gerb. Tomai,

atsakymas labai priklauso- ar jūsų minimas sklypas yra priskirtas miško žemei, ar kitos paskirties žemė. Reikia žiūrėti- kaip Registrų centre ir Valstybiniame miškų kadastre užfiksuota. Tuomet- kirtimai miško žemėje vykdomi vadovaujantis LR Miškų įstatymu bei poįstatyminiais aktais (jiems leidimus išduoda ir konsultuoja Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės pareigūnai [kontaktai: www.amvmt.lt], o ne miško žemėje- vadovaujantis LR Želdynų įstatymu, Vyriausybės nutarimu patvirtinta saugotinų želdinių naudojimo tvarka [rasite informaciją paskutinę redakciją , kuri įsigalios nuo š.m. liepos 1 d.čia...>>>] ir pagal tai savivaldybių pasitvirtintomis tvarkomis . Leidimų kirsti saugotinus želdinius reikia kreiptis konkrečios savivaldybės nustatyta tvarka į savivaldybėje sudarytą tam reikalui komisiją arba seniūniją [išsamiau pasiskaitykite mūsų rubrikos Klauskite-atsakome skyrelyje Želdynų ir žėlinių priežiūra ir tvarkymas

O dar vienas sprendimas- jei miško žemėje- kiekvienas savininkas turi teisę į savo valdos pusę prasikirsti 1,5 m. pločio ribinę liniją [plačiau pasiskaitykite mūsų rubrikos Klauskite-atsakome skyrelyje Ribinių linijų kirtimas

LMSA

Gerb.Ramute,

tiksliausiai ir oficialiai atsakyti Jums gali Valstybinė miškų tarnyba: www.amvmt.lt .

Pagal analogiją sprendžiant- Leidimo kirsti mišką galiojimo terminas nustatomas ne ilgesnis kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d., bet gali būti pratęstas iki 6 mėnesių pagal leidimą gavusio juridinio ar fizinio asmens raštišką prašymą. Pasiskaitymui: https://forest.lt/go.php/lit/Leidimu-kirsti-miska-isdavimo-tvarka/5834

LMSA

Gerb.Antanai,

Dėl miško susigrąžinimo tai jau senai pasibaigė prašymų pateikimas. Visais atvejais prašymus gali teikti tik vaikai ir anūkai. Be to, kadangi jau pasibaigė terminai, reikia kreiptis į teismą dėl termino atstatymo. Norint viską atlikti pirmiausia iš archyvų reikia rasti dokumentus, kurie įrodyti buvusią nuosavybę.

LMSA

Gerb.Rūta,
Tokiu atveju, kai negalima pilnai atsidalinti nuosavybės, savo miško dalimi miško savininkas gali disponuoti tik bendroje nuosavybėje su kitais, tačiau gali atskirti, kuriam bendrasavininkiui kuri konkreti valdos dalis priklauso. Tam reikia natūroje ir plane bendrasavininkiams tarpusavyje pasidalinti valdą ir patvirtinti tą pasidalinimą notariškai. Natūroje matavimus gali atlikti bet kuris matininkas, miškotvarkininkas ar  labiau įgudęs miškininkas.
Jei bendrasavininkai nesutaria dėl bendroje nuosavybėje turimo miško naudojimo, o atsidalinti nesutinkama geranoriškai, tuomet atsidalinti nuosavybę galima tik per teismą.

Jums derėtų kreiptisį notarus dėl detalių paaiškinimų. Jie tvirtina visus disponavimo turtu sandorius ir turi išaiškinti visas teisines subtilybes bei galimybes.

O bendru atveju- kada ir kaip galima atsidalinti bendraturčiams miško valdas- rasite teisininkės komentare čia...>>>

LMSA

Gerb.Marija,

Tiksliai atsakyti sunku-reikalinga išsamesnė informacija. Bendru atveju, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai numato, kad privataus miško savininkas turi teisę gauti kompensacijas (kurių apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė) dėl ūkinės veiklos ribojimo, kai steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą.

Pirmiausiai pasiteiraukite to regioninio parko direkcijoje, kreipdamasi oficialiai raštu.

Taipogi galite pateikti konkrečią užklausą Aplinkos ministerijos šiuo metu finansuojamai programai "Klausk miškininko" [http://klauskmiskininko.musuprojektai.lt/]

LMSA

Gerb. Vitalijau,

Kaimynas reikšti pretenzijas gali, pavyzdžiui, jei savo veiksmais/neveikimu trikdote miškč nusistovėjusį vandens režimą

Dėl išsamesnės informacijos galite pateikti konkrečią užklausą Aplinkos ministerijos šiuo metu finansuojamai programai "Klausk miškininko" [http://klauskmiskininko.musuprojektai.lt/]

LMSA

Natalijau,

pasirinkite funkciją Legend ir matysite

Gerb. Donatai,

savame miške- galite, svetimame- tik atsiklausus to miško privataus savininko ar valdytojo (urėdijos).

Išsamesnio atsakymo teiraukitės pateikdamas konkrečią užklausą Aplinkos ministerijos šiuo metu finansuojamai programai "Klausk miškininko" [http://klauskmiskininko.musuprojektai.lt/]

LMSA

Gerb.Natalijau Korsaka,

Skaitykite: Miško kirtimai -  lankstinukas, kuriame pagal Miško kirtimų taisykles pateikiama glausta informacija miško savininkams, planuojantiems savo valdoje vykdyti kirtimus. Čia apžvelgti pagrindiniai, ugdomieji, sanitariniai ir specialieji miško kirtimai, leidimų kirsti mišką išdavimo tvarka, taip pat nurodyti laikotarpiai, kada miško kirtimai draudžiami ar ribojami.

Rasite čia...>>>

LMSA

Gerb.Sauliau,

Jei miškas įveisiamas naujai, tik tuomet yra reglamentuojama. Jei jau buvo tokia žemėnauda iš anksčiau- ne. Nebent turite omenyje situaciją gyvenvietėse, kur reglamentavimas ne dėl miško, o dėl želdinių kiek kitoks.

 Miško įveisimą šalia kaimyno sklypo nustato Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 25 str.: Įveisiant mišką medžiai nuo gretimo žemės ūkio paskirties žemės savininko sklypo ribos turi būti projektuojami ir sodinami ne arčiau kaip 15 m atstumu, krūmai- ne arčiau kaip 6 matstumu. Šio atstumo galima nesilaikyti, kai miško želdiniai ar žėliniai ribojasi su mišku, kitais miško želdiniais ar žėliniais, numatomu apželdinti sklypu arba gretimo žemės sklypo savininkai raštu patvirtina sutinką, kad miškas būtų sodinamas mažesniu atstumu nei nurodytasis. Sutikimas laisvos formos. Svarbu nurodyti kaimyno asmens ir sklypo identifikavimo duomenis ir tai, kad kaimynas sutinka, kad miškas bus veisiamas iki sklypo ribos. Notaro tvirtinimo nereikia.

Taipogi galite pateikti konkrečią užklausą Aplinkos ministerijos šiuo metu finansuojamai programai "Klausk miškininko" [http://klauskmiskininko.musuprojektai.lt/]

LMSA