Sunerimę dėl Briuselio koridoriuose rengiamų sprendimų, garsiai susirūpinimą pradėjo reikšti Šiaurės šalių medžiotojų ir žvejų organizacijos. Jau anksčiau apie tai pasisakė miškininkai ir miško savininkai, pažymėdami, kad nėra sutarta- ką reiškia "griežtas saugojimas" Europos Komisijos deklaruojamuose siekiuose. Kad yra atvejų, kuomet aplinkosauginio reguliavimo srityje Europos Komisija peržengia savo įgaliojimų ribas ir elgiasi netinkamai, nesenai konstatavo Europos ombudsmenas [plačiau-čia...>>>].
Suneramino vienas sakinys 18 puslapių rengiamų gairių projekte [nuoroda: https://bit.ly/2O5V7Im], skirtame įgyvendinti naują ES biologinės įvairovės strategiją 2030. Šiame Europos Komisijos gairių projekte sakoma, kad reikia saugoti griežtai saugomas teritorijas, kad būtų išsaugoti „netrikdomi ar natūralūs procesai“, nuo kurių jos priklauso. „𝙂𝙖𝙫𝙮𝙗𝙤𝙨 𝙫𝙚𝙞𝙠𝙡𝙖, 𝙩𝙤𝙠𝙞𝙖 𝙠𝙖𝙞𝙥 𝙠𝙖𝙨𝙮𝙗𝙖, 𝙯̌𝙫𝙚𝙟𝙮𝙗𝙖, 𝙢𝙚𝙙𝙯̌𝙞𝙤𝙠𝙡𝙚̇ 𝙖𝙧 𝙢𝙞𝙨̌𝙠𝙞𝙣𝙞𝙣𝙠𝙮𝙨𝙩𝙚̇, 𝙣𝙚𝙨𝙪𝙙𝙚𝙧𝙞𝙣𝙖𝙢𝙖 𝙨𝙪 𝙩𝙤𝙠𝙞𝙪 𝙖𝙥𝙨𝙖𝙪𝙜𝙤𝙨 𝙡𝙮𝙜𝙞𝙪“, - rašoma projekte.
2020 m. gegužę Komisija pristatė savo biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m. [https://bit.ly/3cPdLP9], nustatydama tikslą apsaugoti 30 proc. ES žemės ploto. Iš viso turi būti griežtai saugoma 10 proc.
Tiek Briuselio atsakingi asmenys, tiek ir Šiaurės šalių aplinkos ministrai puolė raminti, kad tai nepagrįstos baimės, nes remiamasi „painiava ir neteisingomis prielaidomis“, jog tai nebus privalomas įpareigojimas, o tiktai rekomendacijos.
Danijos aplinkos ministrė Lea Wermelin sako, kad medžioklė ir žvejyba nepakenkia gamtos apsaugai. Ji ramina, kad dabartinės gairės yra projektas ir vis dar gali keistis, ir „nesvarbu, kokia galutinė formuluotė, ji yra ir bus tik gairės, taigi ne įstatymas ... Europos Komisija neturi įgaliojimų ir negali nurodyti uždrausti medžioklę Danijos žemėje “.
Viviana Loonela, Europos Komisijos „Europos žaliojo susitarimo“ koordinatorė, sakė, kad „pagal„ Natura 2000 “teisės aktus ... medžioklė gali būti leidžiama arba ribojama saugomose teritorijose“ ir pridūrė, kad „paprastai yra reglamentuojama, kada ir kur medžiojama, rūšis ir tai, kaip ji praktikuojama “. „Nacionalinės valdžios institucijos sprendžia tai kiekvienu atveju atskirai“, - pridūrė ji.
Esmė yra ta- ar sutapatinti medžioklę, žvejybą ir miškininkystę su kalnakasyba ir pan. gamtinių išteklių gavybos veiklomis. Nes atsinaujinančių gamtos išteklių tvarus naudojimas (ES šalyse griežtai reglamentuotas ir nėra kliūtis atkurti ir tausoti gamtą saugomose teritorijose) yra ne tik kad galimas, o dažnai- netgi būtinas, ir tą sulyginti su neatsinaujinančių gamtos išteklių (naftos, skalūnų, žvyro ar pan.) išgavimu nėra išmintinga.
Rekomendacinį dokumentą Komisija ir ES šalys turi parengti ir patvirtinti iki šių metų pabaigos. Komisija pristatys atnaujintą projektą ekspertų grupės posėdyje š.m. vasario 18 d. „Per tą terminą turėsime tiek komentarų ir diskusijų, kiek reikia“, - sakė Europos Komisijos atstovė V. Loonela.
Žodžiu- laukia aktyvios politinės diskusijos dėl ES Biologinės strategijos 2030 (kas yra tik deklaracijos) realaus įgyvendinimo sprendimų (priimant įgyvendinančiuosius teisės aktus).
,,,
|
