Portale DELFI publikuojamas Romo Sadausko - Kvietkevičiaus interviu su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato Biologinės įvairovės skyriaus vedėju, gamtos mokslų daktaru Mindaugu Lapele [https://bit.ly/37prQiC].

🔹 Atėjo protingi žmonės, bendraujantys (apie aplinkos ministrą Simoną Gentvilą ir jo komandą);
🔹Žmonės kartais įžiūri sąmokslo teorijas ir ten, kur gali būti elementarus kvailumas;
🔹Pastebi, kad draugai, kuriuos gerai pažįsta, pradeda kapotis diskusijose dėl šūdo, atsiprašant;
🔹Planai dėl „Natura 2000“ teritorijų tinklo įgyvendinimo artimiausiu metu skamba komjaunuoliškai, nes trūksta specialistų. Dauguma tų teritorijų, kurios skirtos ne paukščių apsaugai, yra tik potencialios – jos dar turi būti ištirtos, nustatytos ribos, ministro įsakymu patvirtinti apsaugos tikslai;
🔹Steigiant buveines reikės riboti ūkininkavimą ir privačiuose miškuose, tai reikės tartis dėl sąžiningo atlygio už tuos apribojimus. Dabar tos kompensacijos neadekvačios žmonių patiriamiems nuostoliams;
🔹Nesibaigė valstybinės aplinkos apsaugos valdymo reforma, dar laukia saugomų teritorijų tarnybos reforma;
🔹Norėtų, kad nacionalinis susitarimą dėl miškų pasirašytų visos politinės partijos.

Tik keletas citatų iš išsamaus straipnio:
[...]

- Ar pasikeitus ministrui gamtininkams tapo lengviau susišnekėti su Aplinkos ministerija?

 - Atėjo protingi žmonės, bendraujantys. Žinant, ką dabartinis ministras yra prikalbėjęs prieš rinkimus miškų savininkams, buvo priešiškumas. Esu matęs ne vieną politiką, kuris kiekvienai auditorijai kalba tai, ką ji nori girdėti. O kaip toliau viskas vyksta, tai jau kita kalba. Kol kas pirmieji sprendimai dar yra deklaracijų lygyje. Reikia pasakyti, kad Simonas Gentvilas pakliuvo į situaciją, kuri yra ne ką lengvesnė, kaip mūsų gatvės naujakurio, Sveikatos ministro.

- Arūnas Dulkys turi sodybą Merkinėje? Tai štai kodėl mačiau jį giedantį himną su merkiniškiais per Mindaugines.

 - Taip, mano kaimynas – Jagmino gatvelėje nusipirko sodybą. Bet grįžkime prie S. Gentvilo. Yra problemos dėl „Natura 2000“ teritorijų tinklo įgyvendinimo, kuris turėjo būti suformuotas 2011 m. Atsilikimas didelis. Tie darbai buvo paspartėję, kai ministerijai vadovavo Kęstutis Navickas, o prie Kęstučio Mažeikos sustojo. Ir taip piktybiškai, kad buvo pateikta visa medžiaga, reikėjo tik ministro įsakymo, bet jo nebūdavo. Dabar reikia likviduoti tą atsilikimą. Mane truputį neramina, skamba labai komjaunuoliškai, kai sako, kad mes tai per 2 ar 3 metus padarysim. Dauguma tų teritorijų, kurios skirtos ne paukščių apsaugai, yra tik potencialios – jos dar turi būti ištirtos, nustatytos ribos, ministro įsakymu patvirtinti apsaugos tikslai. Tik tada galima sakyti, kad teritorija įsteigta. Europos Komisija surado silpną mūsų vietą. Yra ES finansuojamų infrastruktūrinių projektų, pavyzdžiui, geležinkelio rekonstrukcijos ar interneto tinklų tiesimas, kurie eina per „Natura 2000“ teritorijas. Nesvarbu, kad ten žalos nebus, bet jie iškart klausia, ar apsaugos tikslai patvirtinti. Jeigu ne, tai eikite į eilės galą pinigų laukti. Atrodė, kokia čia reikšmė Lietuvai kažkoks drugelis ar vabaliukas, bet gresia didžiuliai nuostoliai. Tai dėl tų infrastruktūros projektų ir dėl to, kad mes nevykdome savo įsipareigojimų, dabar yra didelis spaudimas iš Europos Sąjungos institucijų. Todėl aplinkos ministras dabar turi suktis kaip vijurkas, bet žmonių išteklių skaičius ribotas. Net jeigu būtų padidintas finansavimas ir atsirastų nauji etatai, tai klasikinių biologų Lietuvoje daugiau neatsiras. Jau dabar kai kurių buveinių inventorizavimą pas mus darė latviai. Lietuvoje yra daug aplinkosaugininkų ir aplinkotyrininkų, o kai prireikia klasikinių biologų, pavyzdžiui, botanikų, būna sunku jų rasti. Vieną kitą augalą ar paukštį pažinti galima išmokyti ir ne specialistus, bet inventorizuojant buveines reikia žinoti 500-600 augalų rūšių. O juk dar nesibaigė ir Aplinkos apsaugos departamento reforma. 

- Ar ministro ir šio departamento vadovės konfliktas – politinė kova?

 - Žmonės kartais įžiūri sąmokslo teorijas ir ten, kur gali būti elementarus kvailumas. Šiuo atveju gal ne kvailumas, bet vienas kitam nepatiko, biolaukai nesutapo. Nesiimu spręsti, nuo ko tai prasidėjo. Bet mūsų dar laukia saugomų teritorijų tarnybos reforma. Ką aš jau matau ir galiu pagirti iš karto, tai visiškai pasikeitusią Aplinkos ministerijos komunikaciją. Atsirado noras tartis. Kai kurie mano kolegos kalbėjo, kad liberalas ir gamtosauga yra nesuderinama, tai sakydavau, kad žmonės keičiasi. Nereikia iš anksto nuteisti, kad jis tarnaus kapitalui. Visuomenės dėmesys tiems klausimams labai užaštrintas, gal net per daug, todėl tokioje situacijoje dirbti labai sunku. Pastebiu, kad mano draugai, kuriuos gerai pažįstu, pradeda kapotis diskusijose dėl šūdo, atsiprašant. Visuomenė suirzusi, bet tai yra COVOID-19 pandemijos pasekmė. Jeigu mes įvykdysime įsipareigojimus ES dėl buveinių apsaugos, tai valstybinių miškų neužteks, tai palies ir privačius. O tada teks kalbėti apie kompensacijas miško savininkams už tai, kad jie kažko nedarytų. Dabar tos kompensacijos neadekvačios žmonių patiriamiems nuostoliams. Idealiu atveju tas teritorijas reikėtų išpirkti iš savininkų. Valstybinius miškininkus dar galima įpareigoti saugoti tas buveines, tai teks intensyvinti kirtimus už saugomų teritorijų ribų, o tai labai nepatiks nemažai daliai visuomenės. Ir vėl bus keliamas triukšmas, esą parduoda Lietuvą švedams, bet kito kelio nėra. Netgi technologiškai dabar jau nebereikia auginti pušų burlaivių stiebams – mažesnis medis yra patogesnis nupjauti ir transportuoti. Tai prasidės kalba apie kirtimo amžiaus jauninimą ir intensyvinimą. Dar prieš paskiriant S. Gentvilą ministru, buvo kalbama, esą numes kaulą gamtininkams – Žuvintą, Punios šilą ir dar ką nors. O kitus miškus ims ir patvarkys.

- Ar didesnė perskyra tarp saugomų teritorijų, kur yra ką saugoti, ir ūkinių miškų yra bėda gamtai, ar tik erzina tuos miškų gynėjus, kuriems iš principo negražu kelmai?

 - Visada sakydavau, jeigu norite mane kalti prie kryžiaus, tai aš dar plaktuką paduosiu ir vinių parūpinsiu. Žiūrėdamas į miško gynėjus, aš matau politiką. Neišvengiamai turėsime labiau eksploatuoti ūkinius miškus už saugomų teritorijų ribų. Bet yra kitas aspektas, ko ir aš nenorėčiau, tai plantacinių miškų – vienaamžių ir vienarūšių. Greičiausiai auga ir geriausia išeiga – hibridinės drebulės. Bet ji auga tik gerose žemėse, o ne mūsų smėlynuose. Laukuose mes turime auginti maistą, o ne celiuliozę ir energiją. Kai pasaulis metėsi į biokurą, buvo net pradėjusios mažėti pasaulinės maisto atsargos.

- O ką manote apie Aplinkos ministro vis dažniau minimą nacionalinį susitarimą dėl miškų ir trečios grupės miškų kirtimo stabdymą saugomose teritorijose, kol tas susitarimas bus pasiektas?

- Turiu savo nuomonę, kad plyni kirtimai nėra visiškas blogis, nes per du sanitarinius kirtimus gaunama ta pati plynė, jeigu miškas neatsikuria. Trečios grupės apsauginiai miškai daugiausiai yra palei upes, ežerus, kur žmonės poilsiauja. Regioniniuose parkuose buvo nekertami tiktai pirmosios grupės miškai, o trečios kertami plynai. Tai labiausiai ir žeidžia tuos gamtos mylėtojus, kurie patys nėra biologai, bet atvažiuoja į gražią vietą ir pasipiktina pamatę, kad ten viskas išvanota. Teoriškai saugomose teritorijose visai neturėtų būti ūkinių miškų, bet tai pasiekti būtų sudėtinga. Nuo kovo 15 d. ir taip visi kirtimai stabdomi, tai paskelbus ministro įsakymą, realiai jie nevyks tik pusantro mėnesio. Stebėdamas, kaip sunkiai sekasi susitarti su miškininkais dėl buveinių tvarkymo, aš esu skeptiškas, kad per trumpą laiką pavyktų sudaryti nacionalinį susitarimą dėl miškų. Urėdija yra valstybinė įmonė, tai dar yra pakankamai svertų, kaip ją įpareigoti kažko nedaryti. Bet steigiant buveines reikės riboti ūkininkavimą ir privačiuose miškuose, tai reikės tartis su miškų savininkų asociacijomis, kurios akcentuoja sąžiningą atlygį už tuos apribojimus. Viskas susiveda į pinigus. Gerai, kad diskusijos apie tai prasidėjo, bet visi kalba apie skirtingus dalykus. Kaip kažkada traukinio Marcinkonys-Vilnius tambūre du žmonės bandė vienas nuo kito prisidegti cigaretę, tai vienam užgeso, o kitas taip ir neprisidegė. Aš labai sunkiai įsivaizduoju, kas būtų to nacionalinio susitarimo partneriai, ar jį pasirašytų ir visi radikalai, kurie tą mišką taip labai saugo. Tokie stebuklai neįvyksta per kelis mėnesius.

 - O vienos Seimo kadencijos užtektų susitarti?

 - Negaliu būti pranašu, bet kadencinis mąstymas, nors yra ne vien Lietuvos, bet ir viso demokratinio pasaulio problema. Brexitas irgi atsitiko dėl kadencinio mąstymo. Lietuvoje tai ryškiai matosi, nes ateina naujas ministras ir turi daryti reformas iš karto, kad ketvirtų metų viduryje jau matytųsi teigiami rezultatai. O Suomijoje miškų reforma vyko 6 ar 8 metus. Norėčiau, kad nacionalinis susitarimą dėl miškų pasirašytų visos politinės partijos, kaip tai buvo padaryta dėl krašto apsaugos sistemos finansavimo. Tada keičiantis valdžioms svarbiausi miškų tvarkymo principai ir kryptis išliktų.

Skaitykite daugiau:[https://bit.ly/37prQiC]