Renginio organizatoriai Estijos Privačių Miškų Sąjunga (ERAMETSALIIT) ir  Estijos Aplinkos ministerija konferencijos, kurią parėmė Europos socialinis fondas,  pagrindiniais tikslais įvardino:

*******************************************
Konferencijoje skaityti pranešimai:

Forest owners’ economic co-operation in Latvia, Arnis Muižnieks
Forest owners’ economic cooperation in Lithuania: challenges in development process, Dr. Algis Gaižutis
Forest owners’ economic co-operation in Finland: Metsäliitto case, Juha Mäntylä
*******************************************

Miškų ūkio plėtros planas- priemonė miškų ūkio plėtrai. Estijoje baigiamas parengti šalies Miškų ūkio plėtros planas 2011-2020 laikotarpui, kurį žadama pateikti viešam svarstymui jau po poros savaičių. Šis planas-Estijos miškų politikos įgyvendinimo instrumentas. Daugiau nei pusė Estijos teritorijos (50,6% arba 2,3 mln ha) dengia miškai iš kurių 70% arba 1,5 mln ha yra ūkiniai miškai. Likusi dalis priskirta įvairiems saugomiems miškams. Miškų ūkio statistika rodo, kad esamos kirtimų apimtys yra gerokai mažesnės už potencialiai galimas. Estai ieško būdų padidinti miškų ūkio indėlį į šalies ekonomiką padidinant žaliavinės medienos gamybą. Jie skaičiuoja, kad vertinant medienos prieaugį, kasmet šios šalies miškuose galima  būtų pagaminti apie 12  mln. m3 (o šiuo metu kirtimai sumažėję iki 6  mln. m3, nors 1997-2003 m  laikotarpiu kasmet vidutiniškai buvo  iškertama apie 11 mln. m3). Beje, Estijos Vyriausybė parduoda miškus rinkoje- taip praeitais metais privatūs asmenys ir kompanijos įsigijo apie 20 tūkst.ha valstybinių miškų, anksčiau buvusių rezervuotų nuosavybės teisių grąžinimui.

Konferencijoje dalyvavo apie 70 privačių miško savininkų, valstybinių institucijų, verslo įmonių ir žiniasklaidos  atstovų iš Baltijos šalių, Suomijos ir Švedijos.	Konferenciją atidarė Ants Verblane, Estijos miško savininkų sąjungos vykdantysis direktorius (kairėje) Nuotraukos: Algio Gaižučio ir Pille Roivas.

Parama miško savininkų asociacijoms. Estijoje privačiam miškų ūkiui yra skiriama ženkli parama. Šalyje yra beveik 50.000 privačių miškų savininkų, susubūrusių į apie 50 vietinio lygmens miško savininkų asociacijų, iš kurių maždaug trečdalis veikia aktyviai. Valstybė kiekvienos asociacijos veiklai kasmet  skiria ~20 tūkst. EEK (~4,4 tūkst. Lt) paramą einamosioms išlaidoms, bei kasmet po 1500 EEK už kiekvieną asociacijos narį (gauti šią dalį finansavimo gali tik asociacijos, vienijančios daugiau kaip 40 narių). Verta prisiminti, kad tiek Estija, tiek ir kaimyninė Latvija kryptingai rėmė ir remia miško savininkų asociacijų veiklą  panaudodamos ES  kaimo plėtros programos lėšas. Taip 2004-2006 m. Estijoje buvo sudarytos sąlygos įsikūrusioms bei aktyvai veikiančioms asociacijoms gauti po 150 tūkst. EUR paramą. Ta parama minimu laikotarpiu pasinaudojo 2 miško savininkų asociacijos.  Latvijoje tuo pat metu buvo paremta 32 vietinių miško savininkų asociacijų  įsteigimas bei veikla, skiriant po 10 tūkst.EUR paramą. Palyginant su Lietuva, kur tuometinės Aplinkos ministerijos miškų žinybos vadovybės pastangomis atsisakyta įtraukti į ES paramos lėšomis galimų finansuoti veiklų sąrašą miško savininkų asociavimąsi ir kooperaciją- akivaizdūs valstybinio požiūrio į privatų miškų ūkį skirtumai Baltijos šalyse.

Aplinkos ministerijos Miškų departamento specialistė  Maret Parv sulaukė daug interesantų.	Panelinė diskusija: Ants Varblane, Estijos miško savininkų sąjungos vykdantysis direktorius,  Algis Gaižutis, LMSA pirmininkas, Juha Mäntylä, Metsaliitto viceprezidentas ir Arnis Muižneks,  Latvijos miško savininkų asociacijos Valdybos pirmininkas

Estijos valstybė finansuoja miško savininkų pagelbininkus. Grįžtant prie Estijos- kiekvienoje iš 15 apskričių (maakond) ir papildomai-Taline dirba konkursą metiniam finansavimui laimėjusios asociacijos parinktas ir valstybės lėšomis išlaikomas miško savininkų pagelbininkas, atsakingas už organizacinį darbą su visais  to regiono privačių miškų savininkais. Šio konkurso būdu atrinkto specialisto išlaikymą asociacija užsitikrina vieneriems metams sudarydama sutartį su Privačių miškų centru (PMC- yra valstybinė institucija, koordinuojanti biudžeto ir ES fondų paramą miškų ūkui- lietuviškos Nacionalinės mokėjimų agentūros miškams atitikmuo), o lėšos yra skiriamos iš Estijos Aplinkos ministerijos .  Miško savininkų pagelbininko mėnesiniam išlaikymui skiriama suma siekia iki 25 tūkst. EEK, kas sudaro ~5,5 tūkst. Lt/mėn. Tad vien 16-kos specialistų organizaciniam darbui su privačių miškų savininkais Aplinkos ministerija skiria apie 4,8 mln.EEK  (1,06 mln. Lt). Kasmet skelbiamas konkursas verčia dirbančius pagelbininkus dirbti atsakingai, profesionaliai.

Ženkli kasmetinė Estijos valstybės parama-40 mln.EEK. Kaip pasakojo Aplinkos ministerijos Miškų departamento specialistė, kuruojanti paramos privačių miškų savininkams klausimus Maret Parv, keletą pastarųjų metų bendra šalies biudžeto kasmet privatiems miškų savininkams paremti per Aplinkos ministerijos programas  skiriama suma  sudaro ~40 mln.EEK (~8,8 mln.Lt). Šias lėšas iš nacionalinio biudžeto Estijos Vyriausybė per Aplinkos ministeriją skiria specialiai įkurtam fondui "Privačių miškų centrui" (ERAMETSAKESKUS), veikiančiam analogiškai, kaip Lietuvoje ES lėšas kaimo plėtros programos priemonėms administruojanti Nacionalinė mokėjimų agentūra prie ŽŪM. Šis fondas, kaip ir lietuviška NMA, taipogi atsakingas už visos ES finansinės paramos KPP miškininkystės priemonėms administravimą. Tad  ne nacionalinės paramos  Estijos privatūs miško savininkai gali naudotis ir ES struktūrinių fondų parama per 2007-2013 m. Kaimo plėtros programos priemones (analogiškai kaip ir Lietuvoje). Tik estai minėjo, kad beveik neskiriantys lėšų gerų bei apleistų žemės ūkio paskirties žemių apželdymui- daug palankesnės paramos žemdirbystei sąlygos užtikrino, kad praktiškai visi plotai vėl naudojami žemės ūkio gamyboje.

Iš nacionalinės paramos sumos ~11 mln.EEK (~2,4 mln.Lt) skiriama miškotvarkos projektų  privačiuose miškuose parengimui. finansuoti  Estijoje kiekvienai didesnei nei 2 ha miško valdai yra privaloma miškų inventorizacija kurios duomenys įregistruojami kiekvienam savininkui ir pareigūnui prieinamame Miškų registre. Privačių miškų inventorizacijos ir šių miškų miškotvarkos projektų rengimo kaštai dengiami valstybės biudžeto lėšomis. Miško savininkas gali ir savo iniciatyva bei lėšomis už­sakyti miškotvarkos projektą, tačiau nereikalaujama iš savininkų privalomai savo lėšomis parengti brangiai kainuojančių miškotvarkos projektų, kaip kad yra privaloma Lietuvoje nors ir smulkiausiai valdai. Kalbinti Estijos Aplinkos ministerijos pareigūnai tikino, kad visa reikiama informacija yra Miškų registre  (žiūr. paveikslėlį) ir jos pilnai pakanka norimai miško tvarkymo ir kirtimų tvarkai palaikyti.

Dar apie ~10 mln.EEK (~2,2 mln.Lt) skiriama paremti miškų atkūrimą privačiuose miškuose.

Konferencijoje pranešimą skaitęs Estijos Aplinkos m-jos Miškų departamento specialistas Taivo Denks sakė, kad jie derina su Finansų ministerija, kad miško atkūrimo laikotarpis būtų 5 metai ir iš apmokestinamųjų pajamų privačių miškų savininkai galėtų atskaičiuoti miškų atkūrimo ir priežiūros išlaidas. Taipogi numatoma, kad miškų inventorizacijai privalomą valdos plotą padidinti iki 5 ha.

Palanki mokesčių sistema Latvijoje. Konferencijos dalyvius domino palanki mokestinė tvarka Latvijoje. Nuo 2005 iki 2010 m. privačių miškų savininkai buvo atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio , o nuo 2010 m. sausio mėn. yra nustatytas 10% pajamų mokestis. Tačiau, kaip paaiškino Latvijos miško savininkų asociacijos (Meža īpašnieku biedrība) Valdybos pirmininkas Arnis Muižnieks, realiai savininkui reikia mokėti 7,5% (jei parduodama stačiu mišku) arba 5% (jei parduodama sortimentais), kadangi likusioji dalis  mokesčio sumos savininkui paliekama miško atkūrimui.

Miškų lankymas ir miško valdų naudojimas rekreacijai. Pagal Estijos miškų įstatymą laisvai lankytis, uogauti ar grybauti galima tik tuose privačiuose miškuose, kurie nėra aptverti ar miško savininkas nėra pastatęs draudžiančių lankytis informacinių ženklų. Estijoje pri­vataus miško savininkas gali imti mokestį už uogų ir  grybų rinkimą jo miške, jei patiria išlaidų šių miško gėrybių produktyvumui padidinti. Miško savininkas gali be didelių derinimų savo valdoje pasistatyti paprastą miško namelį (be pamatų) laisvalaikio praleidimui. Panaši tvarka ir Latvijoje, kur miško savininkas, panorėjęs apriboti  laisvą lankymąsi privačiame miške tiesiog turi pastatyti draudžiančius lankytis informacinius ženklus. Jei tokių ženklų nėra, laikoma, kad savininkas leidžia lankytis jo miške. Kalbinti Estijos ir Latvijos miško savininkai sakė, kad praktikoje daugumoje atvejų laisvo žmonių lankymo privačiuose miškuose jie neriboja, išskyrus asmenmines erdves prie sodybų, teritorijas prie specialiai sutvarkytų poilsiaviečių ir pan. 

Įdomu pastebėti, kad susipažinę su dabartine Lietuvos miškų tvarkymo bei reguliavimo sistema ne vienas konferencijos dalyvis paskui geranoriškai sakė, kad Lietuva - esate nepaprastai turtinga šalis (kadangi tik labai turtingos šalys gali sau leisti patirti tokias išlaidas biurokratijai, suvaržymams bei visokioms beprasmėms procedūroms...). Suomijos miško savininkų kooperatyvo Metsaliitto viceprezidentas Juha Mäntylä, išgirdęs apie nuo šių metų kovo 1 d. Lietuvoje įvestus apribojimus kirtimams visuose miškuose pavasarį ir vasarą iš karto teiravosi, ar priimantys tokius sprendimus įvertino pasekmes šalies miškų ūkio konkurencingumui, ar numatytas kompensavimo mechanizmas net keliems mėnesiams netekusiems darbo  rangovams. Estijoje irgi yra ribojami ugduomieji kirtimai paukščių perėjimo metu, bet tik valstybiniuose miškuose ir tik dėl laisvanoriškai prisiimtų miškų sertifikavimo sistemos reikalavimų.

Konferencijos dalyviai atidžiai klausėsi kooperatyvo "Keskühistu Eramets" vadovaujančio direktoriaus Indrek Palm

Stengiamasi vystyti kooperaciją. Estijoje jau beveik metus veikia šalies mastu įkurtas kooperatyvas "Keskühistu Eramets", kurį įsteigė panaudodami valstybės gaunamą paramą 16 rajoninių miško savininkų asociacijų. Kol kas kooperatyve du darbuotojai- veiklai vadovaujantis direktorius Indrek Palm ir buhalterė. Didžiąja dalimi iki šiol kooperatyvas pardavinėjo medieną stačiu mišku. Tačiau siekiama plėtoti prekybą pagaminta mediena. Prieš pat konferenciją kooperatyvas atkrovė pirmąjį popiermedžių laivą vienai Švedijos celiuliozės gamyklai. Tikimasi, kad sėkminga prekyba suteiks postūmį tolesnei kooperacijos plėtrai. Latvijoje taipogi planuojama netolimoje ateityje steigti miško savininkų kooperatyvą.

Metsaliitto viceprezidentas Juha Mäntylä savo pranešime apie privačių miško savininkų kooperaciją Suomijoje patarinėjo nekurti komplikuotų verslo mechanizmų, stengtis viską organizuoti kuo paprasčiau, kadangi "paprastumas yra dažniausiai pats racionaliausias kelias plėtoti verslą". Jis pristatė Metsaliitto kooperatyvo veiklos principus ir tapimo kooperatyvo nariais sąlygas (reikia turėti ne mažiau 3 ha miško Suomijoje irsusimokėti nustatyto dydžio pajus).

Konferencijoje kalbėjęs Privačių miškų centro Valdybos narys teisininkas Jaanus Aun analizavo teisines galimybes estų miško savininkams bei asociacijoms  tapti Metsaliitto kooperatyvo nariais. Ši idėja jau kurį laiką sklando Estijoje.

Konferencija buvo labai naudinga, jos metu dalyviai sužinojo daug svarbios informacijos apie kaimyninių šalių sprendimus ir  praktiką privačių miškų tvarkymo srityje.


Išsamesnė informacija:

Algis Gaižutis, LMSA pirmininkas
El.paštas: algis@forest.lt

J. Raimond Made, konferencijos moderatorius
El.paštas: raimond.made@comg.ee