2018 m. birželio 6 d. Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupės galimoms korupcijos apraiškoms aplinkosaugos klausimų srityje tirti posėdyje buvo  nagrinėjamas Valerijaus Laukaičio skundas, kuriame šis buvęs Generalinės miškų urėdijos mobiliosios miško kontrolės apsaugos grupės vadovas pateikė  informaciją dėl korupcijos miškų urėdijose.  Posėdis buvo atviras, be pareiškėjo ir Aplinkos ministerijos atstovų - Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus Donato Dudučio bei VĮ Valstybinė miškų urėdija vadovo Mariaus Pulkauninko, dar dalyvavo žiniasklaidos atstovai. >>

Konservatorius Jurgis Razma pranešė šiandien įregistravęs Miškų įstatymo pataisas, kuriomis siūlo apriboti, kad vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui (įskaitant ir susijusius asmenis) nuosavybės teise gali priklausyti ne daugiau kaip 1000 ha miško.  Seimo narys argumentuoja tokio draudimo būtinumą, neva (citata): "Įstatymo projekto priėmimas turės teigiamos įtakos natūralių miškų išsaugojimui, išvengimui oligopolinių miškų valdymo struktūrų įsivyravimo, kartu galima konstatuoti ir tam tikras neigiamas pasekmes medienos perdirbimo įmonėms, kurios planuoja vystydamos savo verslą įsigyti didelius miško plotus, nes tokia galimybė taptų apribota." >>

VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Alytaus regioniniame padalinyje nustačius reikšmingus neatitikimus tarp nukirstos ir oficialiai pajamuotos medienos kiekių, 2018-05-28 (pirmadienį)  nuo pareigų nušalintas VMU Alytaus regioninio padalinio laikinasis vadovas ir dar du darbuotojai, - pranešė VMU. Sprendimas nušalinti priimtas po 2018 m. gegužės 25 d. pradėtos sandėlių inventorizacijos. Kaltinimai kol kas niekam nepareikšti. >>

Trečiadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atliko kratas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijoje,- informuoja portalas 15min.lt. Šios kratos galimai susijusios su 2012-2015 metais draugijos vykdytu projektu, susijusiu su retų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonėmis. Didžiąją projekto vykdymo laikotarpio dalį draugijos pirmininkas buvo buvęs Seimo narys socialdemokratas Bronius Bradauskas. >>

Valstybės kontrolė paskelbė išvadas apie atliką auditą „Teisėkūros procesas“. [susipažinti su ataskaita galima čia...>>>]. Chaotiškas įstatymų štampavimas, kuomet apie kokybę ir skaidrumą negali būti ir kalbos. Teisės aktų gausa ir jų svarstymas skubos ir ypatingos skubos tvarka nesudaro tinkamų sąlygų išsamiai įvertinti Seimui pateiktų įstatymo projektų. Auditorių skaičiavimais, Lietuvoje tokiu būdu priimama net apie 50 proc. įstatymų.  >>

Nors stambesnio masto neteisėtų kirtimų ar medienos vagysčių apimtys privačiuose miškuose per pastarąjį dešimtmetį ženkliai sumažėjo, tačiau dažnas miško savininkas vis dar susiduria su smulkesnėmis medienos vagystėmis. Miško savininkų neprižiūrimuose miškuose po kelis medžius nusipjaunantys „malkautojai“ nemato nieko blogo svetimame miške vieną kitą medį „pasiimti“, ypač jei tai sausuolis, vėjavarta ar vėjalauža. Tačiau miško kirtimai Lietuvoje yra griežtai reglamentuoti, baudos skiriamos didelės ir, jei miško savininkas apie kitų asmenų pažeidimus nepraneša, teritoriją kontroliuojantis atsakingas miškų pareigūnas, aptikęs nelegaliai (be leidimo kirsti mišką) nupjautų medžių kelmus, gali nubausti patį miško savininką. >>

Teisingumas, pagarba kitam žmogui, privačios nuosavybės teisių apsaugos garantijos, saviraiškos laisvė yra vienos pamatinių vertybių stabilioje valstybėje. Tad išties nemaloniai šokiruoja faktas, kai  27-siais Nepriklausomybės metais vieni politikai atvirai kėsinasi į privačią nuosavybę, o kiti to lyg sutartinai nepastebėdami neduoda jokio deramo atkirčio. Ir tai vyksta Seime valstybės, kurios konstitucinė santvarka kuriama pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtintų privačios nuosavybės teisių pagrindu.   Kalbu apie 2017 m. kovo 16 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje vykusias diskusijas svarstant tą dieną gausiai pateiktas Miškų įstatymo pataisas. >>