Neseniai grupė Seimo narių užregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų projektą Nr. IX-751 19 . Juo numatoma malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą. Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidento Virginijaus Ramanausko teigimu, šis pokytis – tikrai reikalingas ir ilgai lauktas žingsnis, kuris prisidėtų prie visos šalies ekonomikos augimo. >>

Miškų įstatyme jau anksčiau įtvirtinta tvarka, kad už tikslinės žemės paskirties keitimą privaloma į valstybės biudžetą sumokėti ženklias kompensacijas (nesvarbu, ar valstybinės institucijos tai daro valstybės deleguotoms funkcijoms įgyvendinti valstybiniuose miškuose, ar privatus miško savininkas keičia savo valdoje dalį ploto, nes reikia įrenginėti kokią tai infrastruktūrą, ar statinį). Tokia tvarka buvo įtvirtinta Aplinkos ministerijos iniciatyva, nes miškų žinybos valdininkai matė čia galimybę gauti papildomų pinigų į ministerijos valdomą bendrųjų miškų ūkio reikmių programą ir surinktas lėšas skiria miškų urėdijoms, kad tos įveistų naujų miškų urėdijoms perduotose valstybinėse žemėse.  >>

Kaip tęsis vadinamosios urėdijų reformos svarstymas Seime- neaišku. Taip ir neatsirado pageidaujančių už Seimo Valdybos skirtą 100 eur sumą atlikti nepriklausomą ekspertinį įvertinimą ir pateikti išsamią ekspertų išvadą dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-420; kitaip tariant- dėl Vyriausybės siūlomos urėdijų reformos, Kol kas nėra jokio oficialaus pranešimo, ar bus tikslinamos viešo konkurso sąlygos ir vėl ieškoma ekspertų, ar bus atsisakyta to iš viso. >>

Aplinkos ministerija oficialiai pranešė, kad šį pirmadienį (2017-04-03) aplinkos ministras Kęstutis Navickas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimo dokumento klastojimo. Ministras suabejojo, ar š. m. kovo 7 d. Aplinkos ministerijoje gautas LMPF pirmininkės Ingos Ruginienės pasirašytas kreipimasis su 3150 VĮ miškų urėdijų darbuotojų parašų yra tas pats dokumentas, po kuriuo pasirašinėjo miškininkai. >>

Valstybinių įmonių miškų urėdijų reformai nepritariantys Seimo nariai sumanė, kaip nors laikinai nukelti sprendimų priėmimą- reikalauja užsakyti nepriklausomą ekspertinį LR miškų įstatymo pakeitimų projekto, kuriuo norima realizuoti Vyriausybės siūlomą miškų reformą, įvertinimą. Tai jau atrasis procedūrinis kliuvinys: pirmasis sumanymas buvo pareikalauti atlikti antikorupcinį projekto vertinimą.  Tokį įvertinimą po to atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). >>

Teisingumas, pagarba kitam žmogui, privačios nuosavybės teisių apsaugos garantijos, saviraiškos laisvė yra vienos pamatinių vertybių stabilioje valstybėje. Tad išties nemaloniai šokiruoja faktas, kai  27-siais Nepriklausomybės metais vieni politikai atvirai kėsinasi į privačią nuosavybę, o kiti to lyg sutartinai nepastebėdami neduoda jokio deramo atkirčio. Ir tai vyksta Seime valstybės, kurios konstitucinė santvarka kuriama pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtintų privačios nuosavybės teisių pagrindu.   Kalbu apie 2017 m. kovo 16 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje vykusias diskusijas svarstant tą dieną gausiai pateiktas Miškų įstatymo pataisas. >>

Svarbi žinia žemės ir miško savininkams, per kurių valdas eina elektros trasos ir įrengti kiti elektros įrenginiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė- jiems privalu bus išmokėti kompensaciją. Lietuvos aukščiausiasis teismas 2017 m. vasario 22 d. priėmė svarbią nutartį, turėsiančią įtakos ne vieno žemės savininko interesams (bylos Nr. 3K-3-59-219/2017). REKLAMA Teismo nutartis pakeis iki šiol galiojusią praktiką, kai žemės savininkams nebuvo atlyginama už tai, kad jų privačiuose žemės sklypuose yra pastatyti ir AB Energijos skirstymo operatoriaus (toliau – ESO) eksploatuojami elektros įrenginiai. >>