Trečiadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atliko kratas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijoje,- informuoja portalas 15min.lt. Šios kratos galimai susijusios su 2012-2015 metais draugijos vykdytu projektu, susijusiu su retų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonėmis. Didžiąją projekto vykdymo laikotarpio dalį draugijos pirmininkas buvo buvęs Seimo narys socialdemokratas Bronius Bradauskas. >>

Nors stambesnio masto neteisėtų kirtimų ar medienos vagysčių apimtys privačiuose miškuose per pastarąjį dešimtmetį ženkliai sumažėjo, tačiau dažnas miško savininkas vis dar susiduria su smulkesnėmis medienos vagystėmis. Miško savininkų neprižiūrimuose miškuose po kelis medžius nusipjaunantys „malkautojai“ nemato nieko blogo svetimame miške vieną kitą medį „pasiimti“, ypač jei tai sausuolis, vėjavarta ar vėjalauža. Tačiau miško kirtimai Lietuvoje yra griežtai reglamentuoti, baudos skiriamos didelės ir, jei miško savininkas apie kitų asmenų pažeidimus nepraneša, teritoriją kontroliuojantis atsakingas miškų pareigūnas, aptikęs nelegaliai (be leidimo kirsti mišką) nupjautų medžių kelmus, gali nubausti patį miško savininką. >>

Teisingumas, pagarba kitam žmogui, privačios nuosavybės teisių apsaugos garantijos, saviraiškos laisvė yra vienos pamatinių vertybių stabilioje valstybėje. Tad išties nemaloniai šokiruoja faktas, kai  27-siais Nepriklausomybės metais vieni politikai atvirai kėsinasi į privačią nuosavybę, o kiti to lyg sutartinai nepastebėdami neduoda jokio deramo atkirčio. Ir tai vyksta Seime valstybės, kurios konstitucinė santvarka kuriama pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtintų privačios nuosavybės teisių pagrindu.   Kalbu apie 2017 m. kovo 16 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje vykusias diskusijas svarstant tą dieną gausiai pateiktas Miškų įstatymo pataisas. >>

Svarbi žinia žemės ir miško savininkams, per kurių valdas eina elektros trasos ir įrengti kiti elektros įrenginiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė- jiems privalu bus išmokėti kompensaciją. Lietuvos aukščiausiasis teismas 2017 m. vasario 22 d. priėmė svarbią nutartį, turėsiančią įtakos ne vieno žemės savininko interesams (bylos Nr. 3K-3-59-219/2017). REKLAMA Teismo nutartis pakeis iki šiol galiojusią praktiką, kai žemės savininkams nebuvo atlyginama už tai, kad jų privačiuose žemės sklypuose yra pastatyti ir AB Energijos skirstymo operatoriaus (toliau – ESO) eksploatuojami elektros įrenginiai. >>

Sven Erik Hammar, Švedijos miško savininkų federacijos (the Federation of Swedish Family Forest Owners) prezidentas, pasidalino svarbia naujiena, kuri formuoja teisminę praktiką nustatant aplinkosauginius apribojimus privačioje nuosavybėje.  Švedijos Aukščiausiasis Teismas žemės ir aplinkos klausimais (The Swedish Supreme Court for Land and Environment) priėmė sprendimą iš esmės labai svarbioje privačios nuosavybės teisių gynimo byloje, nustatydamas, kad Valstybinė Aplinkos Tarnyba klydo sustabdydama miškininkavimo veiklą privačiame miške dėl ten surastų retų į Raudonąją knygą įrašytų grybų Sarcosoma Globosum. Šis Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis, jis negali būti skundžiamas.[Nuoroda 2017-02-01 į teismo sprendimą orginalo kalba čia...>>> ] >>

Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA), siekdama sėkmingo miško savininkų interesų atstovavimo sprendžiant Asociacijai bei jos nariams kylančias problemas ir atsižvelgdama į tai, kad yra didelis poreikis sukurti organizuotą bei stabilią teisinių paslaugų miško savininkams teikimo sistemą, asociacijos Valdybai 2016-09-16 pritarus, pasirašė bendradarbiavimo sutartį su žinomo teisininko advokato Gyčio Andrulionio kontora. >>

Žemės ir miško paskirties žemės savininkai, būdami medžiotojų būrelių nuo sovietmečio laikų tęstinumo būdu naudojančių medžioklės plotų vienetus medžiotojų  kolektyvų nariais, turi teisę steigti savo asociacijas, medžiotojų būrelius ir siekti gauti leidimą naudoti juose medžiojamųjų gyvūnų išteklius, nebijodami, kad bus pašalinti iš dabar medžioklės plotus naudojančių medžiotojų būrelių. >>