✅ Šiandien Seimo Kaimo reikalų komitetas nepritarė konservatoriaus Jurgio Razmos teiktam siūlymui [/…/Koservatorius-J.Razma-siulo-ribo…/6042/1] Miškų įstatymo pataisomis apriboti galimą turėti nuosavybėje miško ploto dydį 1000 ha. Tam nepritarė ir Vyriausybė [/…/Vyriausybe-nepalaiko-parlamentaru-…/6204], Konkurencijos Taryba, Aplinkos ministerija, miškų sektoriaus šakinės asociacijos ir , suprantama, mūsų asociacija [/…/Sulaukeme-europiniu-organizaciju…/6100/1]. >>

Konstitucinis Teismas šiandien, 2019-02-01, priimtu sprendimu grąžino pareiškėjai Seimo narių grupei prašymą ištirti, „ar 2018-08-08 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 778 „Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2019–2023 metams patvirtinimo“ atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą, Konstitucijos 54 str. 1 dalį, LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 4 punktą, 3 str. 2 d. 5 punktą, 9 str. 3 dalį, Aplinkos apsaugos įstatymo 27 str. 1 dalį“. Konstatuojama, kad pareiškėjai nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų jų abejones dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai ir įstatymams. >>

Galvojantys- ar verta imti iš ESO vienkartinę mažą kompensaciją "už el.stulpus"- turėtų sulaukti Konstitucinio Teismo sprendimo. Konstitucinis teismas 2019-01-17 priėmė nagrinėti prašymą ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja teisinis reguliavimas, kuriuo nustatytas maksimalus vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, dydis. Pareiškėjo argumentai praktiškai atkartoja tai, ką mūsų asociacija sakėme bei rašėme tiek Energetikos ministerijai, tiek Vyriausybei, kuomet buvo rengiama ir tvirtinama šiuo metu Konstituciniam teismui ginčyjami sprendimai [plačiau- čia...>>>] >>

Švedija: už 2 ha brandaus miško paskaičiuota kompensacijos suma ~52 300 EUR (539 000 SEK)- nes tokia yra šio miško ploto rinkos vertė. (beje, Švedijoje medžiapjūtės amžiai yra mažesni nei Lietuvoje). O situacija tokia, kad privačiuose miškuose, kur buvo suplanuoti kirtimai, aplinkosaugininkai surado saugomą orchidėją ir dėl to miškininkystės agentūra 2018 m.rudenį neišdavė leidimo kirtimui. >>

2017 m. spalio 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė sprendimą byloje Grigolovič prieš Lietuvą, kuriuo konstatavo, jog Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) 1 Protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga). Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teises į buvusio savininko – jo tėvo iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą  žemės sklypą,- 2019-01-16 informuoja  Vilniaus universiteto Teisės fakulteto sukurtas specializuotas teisės žinių portalas www.teise.pro.  >>

✅ Vyriausybė šį trečiadienį nusprendė nepritarti koncervatoriaus J.Razmos siūlymui apriboti didžiausią galimą valdyti privataus miško plotą. >>

Kol ūkininkai liepos pabaigoje rūpinosi greičiau pilti derlių į aruodus, Vyriausybė tuo pat metu skubėjo priimti nutarimą, nustatantį, kaip žemės savininkai, kurių sklypuose įrengti elektros stulpai ar kiti elektros tinklų operatorių naudojami įrenginiai, galės gauti vienkartines kompensacijas. Nors į sąskaitas jau pradėjo byrėti pinigai, nustatyta tvarka nepatenkinti tiek žemės savininkai, tiek ir ūkininkai. Paskelbę „tylųjį protestą“ paraiškų kompensacijai gauti jie visai neteikia, o Energetikos ministerija peržiūri dabartinę metodiką ir visuomenei ją teiks iškart po Naujųjų metų,- apie daugelį jaudinančią temą 2018-12-20 rašo "Ūkininko patarėjo" korespondentė Monika Kazlauskaitė. >>

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija neskundžiama nutartimi atmetė judėjimo „Už Lietuvos Miškus“ ir asociacijos „Gyvas miškas“ skundą, kuriuo šie "medžių gynėjai" siekė panaikinti Vyriausybės sprendimą nustatyti kirtimų normą valstybiniams miškams. Pareiškėjai siekė panaikinti Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. 778 „Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2019-2023 metams patvirtinimo“ >>

2018 m. lapkričio 21 d. vyko Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupės galimoms korupcijos apraiškoms aplinkosaugos klausimų srityje tirti posėdis, kuriame buvo aptartas klausimas  dėl Miško darbų rangovų asociacijos pateiktos informacijos apie galimas korupcijos apraiškas urėdijos valdomuose valstybiniuose miškuose. Pagrinde dėl konkursų miškų rangos darbams 2019-2020 m. Dalyvavo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika , VĮ "Valstybinė miškų urėdija" direktorius Marius Pulkauninkas. >>

Aplinkos ministro Kęstučio Navicko komandoje pradeda dirbti patarėjas Arūnas Merkelis, 48 metų buvęs policijos pareigūnas. Pagrindinė A. Merkelio veiklos sritis bus korupcijos prevencija Aplinkos ministerijai pavaldžiose įstaigose, naujai įsteigto Aplinkos apsaugos departamento priežiūra, taip pat bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis stiprinimas,- informuoja am.lt. >>

Konservatorius Jurgis Razma pranešė šiandien įregistravęs Miškų įstatymo pataisas, kuriomis siūlo apriboti, kad vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui (įskaitant ir susijusius asmenis) nuosavybės teise gali priklausyti ne daugiau kaip 1000 ha miško.  Seimo narys argumentuoja tokio draudimo būtinumą, neva (citata): "Įstatymo projekto priėmimas turės teigiamos įtakos natūralių miškų išsaugojimui, išvengimui oligopolinių miškų valdymo struktūrų įsivyravimo, kartu galima konstatuoti ir tam tikras neigiamas pasekmes medienos perdirbimo įmonėms, kurios planuoja vystydamos savo verslą įsigyti didelius miško plotus, nes tokia galimybė taptų apribota." >>

Valstybės kontrolė paskelbė išvadas apie atliką auditą „Teisėkūros procesas“. [susipažinti su ataskaita galima čia...>>>]. Chaotiškas įstatymų štampavimas, kuomet apie kokybę ir skaidrumą negali būti ir kalbos. Teisės aktų gausa ir jų svarstymas skubos ir ypatingos skubos tvarka nesudaro tinkamų sąlygų išsamiai įvertinti Seimui pateiktų įstatymo projektų. Auditorių skaičiavimais, Lietuvoje tokiu būdu priimama net apie 50 proc. įstatymų.  >>

Nors stambesnio masto neteisėtų kirtimų ar medienos vagysčių apimtys privačiuose miškuose per pastarąjį dešimtmetį ženkliai sumažėjo, tačiau dažnas miško savininkas vis dar susiduria su smulkesnėmis medienos vagystėmis. Miško savininkų neprižiūrimuose miškuose po kelis medžius nusipjaunantys „malkautojai“ nemato nieko blogo svetimame miške vieną kitą medį „pasiimti“, ypač jei tai sausuolis, vėjavarta ar vėjalauža. Tačiau miško kirtimai Lietuvoje yra griežtai reglamentuoti, baudos skiriamos didelės ir, jei miško savininkas apie kitų asmenų pažeidimus nepraneša, teritoriją kontroliuojantis atsakingas miškų pareigūnas, aptikęs nelegaliai (be leidimo kirsti mišką) nupjautų medžių kelmus, gali nubausti patį miško savininką. >>

Teisingumas, pagarba kitam žmogui, privačios nuosavybės teisių apsaugos garantijos, saviraiškos laisvė yra vienos pamatinių vertybių stabilioje valstybėje. Tad išties nemaloniai šokiruoja faktas, kai  27-siais Nepriklausomybės metais vieni politikai atvirai kėsinasi į privačią nuosavybę, o kiti to lyg sutartinai nepastebėdami neduoda jokio deramo atkirčio. Ir tai vyksta Seime valstybės, kurios konstitucinė santvarka kuriama pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtintų privačios nuosavybės teisių pagrindu.   Kalbu apie 2017 m. kovo 16 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje vykusias diskusijas svarstant tą dieną gausiai pateiktas Miškų įstatymo pataisas. >>

Svarbi žinia žemės ir miško savininkams, per kurių valdas eina elektros trasos ir įrengti kiti elektros įrenginiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė- jiems privalu bus išmokėti kompensaciją. Lietuvos aukščiausiasis teismas 2017 m. vasario 22 d. priėmė svarbią nutartį, turėsiančią įtakos ne vieno žemės savininko interesams (bylos Nr. 3K-3-59-219/2017). REKLAMA Teismo nutartis pakeis iki šiol galiojusią praktiką, kai žemės savininkams nebuvo atlyginama už tai, kad jų privačiuose žemės sklypuose yra pastatyti ir AB Energijos skirstymo operatoriaus (toliau – ESO) eksploatuojami elektros įrenginiai. >>

Sven Erik Hammar, Švedijos miško savininkų federacijos (the Federation of Swedish Family Forest Owners) prezidentas, pasidalino svarbia naujiena, kuri formuoja teisminę praktiką nustatant aplinkosauginius apribojimus privačioje nuosavybėje.  Švedijos Aukščiausiasis Teismas žemės ir aplinkos klausimais (The Swedish Supreme Court for Land and Environment) priėmė sprendimą iš esmės labai svarbioje privačios nuosavybės teisių gynimo byloje, nustatydamas, kad Valstybinė Aplinkos Tarnyba klydo sustabdydama miškininkavimo veiklą privačiame miške dėl ten surastų retų į Raudonąją knygą įrašytų grybų Sarcosoma Globosum. Šis Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis, jis negali būti skundžiamas.[Nuoroda 2017-02-01 į teismo sprendimą orginalo kalba čia...>>> ] >>

Sumaištį dalies urėdų tarpe sukėlęs TV3 laidos "Paskutinė instancija" 2011-02-24 reportažas apie valstybinių miškų valdymo užkulsius tyliai "užmirštas". Laidos vedėja Rūta Janutienė-Grinevičiūtė žadėto tęsinio neparodė, stebėtina tyla ir iš GMU pusės, paprastai su dideliu užsidegimu komentuojančios daug mažesnius dalykus. Sklando gandai, kad ir neparodys. Galima tik paspėlioti-kodėl?... >>

Žiniasklaida toliau gilinasi į aukštų miškų žinybos esamų ir buvusių pareigūnų veiklą. Naujienų portalas Alfa.lt 2010-04-13 paskelbė dar vieną straipsnį, kuriame diskutuojama apie valstybinius miškus, Generalinę miškų urėdiją ir jos vadovą  su paskutiniuoju buvusios Miškų ministerijos ministru prof.Albertu Vasiliausku.
>>

 

Šiandien,  2009-03-04, LMSA kreipėsi į žurnalo "EKSTRA" vyriausią redaktorę Audrą Telksnienę dėl šio leidinio reporterės Aldonos Kvedarienės straipsnyje „Lietuvos miškai - medienos ryklių taikinys" [Nr.9 (531) 2009/03/02-08] skleidžiamos tiesos neatitinkančios informacijos ir nepagrįstų, faktais neparemtų tendencingų kaltinimų Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) atžvilgiu.[viešinama: http://www.gmu.lt/naujienos/nid.1059;/

>>