Seimo Kaimo reikalų komitetas (pagalbinis komitetas šio teisės akto svarstyme) šiandieniniame posėdyje atsižvelgė į Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA)  pastabas ir nusprendė siūlyti grąžinti rengėjams tobulinti Aplinkos ministerijos specialistų rengiamą naująjį Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektą. LMSA poziciją bei pasiūlymus komiteto posėdyje pristatė asociacijos pirmininkas dr.Algis Gaižutis. >>

"Judėjimą prieš miškų kirtimą kursto bei naudoja ir Kremliaus propaganda?"- tokią Rasos Pakalkienės publikaciją šiandien skelbia "Lietuvos žinios". Joje analizuojama kelių specialistų svarstymai, ar prie "medžių gynėjų" prisišliejantys kartais netampa Kremliaus propagandos aukomis, ar miškus ginančiais žmonėmis nėra manipuliuojama skleidžiant melagingas žinias ir taip pučiant skandalą kiršinti visuomenę, keltinti vis didesnį nepasitenkinimą ir nusivylimą Lietuvos valstybe. >>

Aplinkos ministro Kęstučio Navicko komandoje pradeda dirbti patarėjas Arūnas Merkelis, 48 metų buvęs policijos pareigūnas. Pagrindinė A. Merkelio veiklos sritis bus korupcijos prevencija Aplinkos ministerijai pavaldžiose įstaigose, naujai įsteigto Aplinkos apsaugos departamento priežiūra, taip pat bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis stiprinimas,- informuoja am.lt. >>

Konservatorius Jurgis Razma pranešė šiandien įregistravęs Miškų įstatymo pataisas, kuriomis siūlo apriboti, kad vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui (įskaitant ir susijusius asmenis) nuosavybės teise gali priklausyti ne daugiau kaip 1000 ha miško.  Seimo narys argumentuoja tokio draudimo būtinumą, neva (citata): "Įstatymo projekto priėmimas turės teigiamos įtakos natūralių miškų išsaugojimui, išvengimui oligopolinių miškų valdymo struktūrų įsivyravimo, kartu galima konstatuoti ir tam tikras neigiamas pasekmes medienos perdirbimo įmonėms, kurios planuoja vystydamos savo verslą įsigyti didelius miško plotus, nes tokia galimybė taptų apribota." >>

Valstybės kontrolė paskelbė išvadas apie atliką auditą „Teisėkūros procesas“. [susipažinti su ataskaita galima čia...>>>]. Chaotiškas įstatymų štampavimas, kuomet apie kokybę ir skaidrumą negali būti ir kalbos. Teisės aktų gausa ir jų svarstymas skubos ir ypatingos skubos tvarka nesudaro tinkamų sąlygų išsamiai įvertinti Seimui pateiktų įstatymo projektų. Auditorių skaičiavimais, Lietuvoje tokiu būdu priimama net apie 50 proc. įstatymų.  >>

Nors stambesnio masto neteisėtų kirtimų ar medienos vagysčių apimtys privačiuose miškuose per pastarąjį dešimtmetį ženkliai sumažėjo, tačiau dažnas miško savininkas vis dar susiduria su smulkesnėmis medienos vagystėmis. Miško savininkų neprižiūrimuose miškuose po kelis medžius nusipjaunantys „malkautojai“ nemato nieko blogo svetimame miške vieną kitą medį „pasiimti“, ypač jei tai sausuolis, vėjavarta ar vėjalauža. Tačiau miško kirtimai Lietuvoje yra griežtai reglamentuoti, baudos skiriamos didelės ir, jei miško savininkas apie kitų asmenų pažeidimus nepraneša, teritoriją kontroliuojantis atsakingas miškų pareigūnas, aptikęs nelegaliai (be leidimo kirsti mišką) nupjautų medžių kelmus, gali nubausti patį miško savininką. >>

Teisingumas, pagarba kitam žmogui, privačios nuosavybės teisių apsaugos garantijos, saviraiškos laisvė yra vienos pamatinių vertybių stabilioje valstybėje. Tad išties nemaloniai šokiruoja faktas, kai  27-siais Nepriklausomybės metais vieni politikai atvirai kėsinasi į privačią nuosavybę, o kiti to lyg sutartinai nepastebėdami neduoda jokio deramo atkirčio. Ir tai vyksta Seime valstybės, kurios konstitucinė santvarka kuriama pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtintų privačios nuosavybės teisių pagrindu.   Kalbu apie 2017 m. kovo 16 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje vykusias diskusijas svarstant tą dieną gausiai pateiktas Miškų įstatymo pataisas. >>