Įvertinus ES 2014–2020 m. ES Miškų strategiją ir pagrindines ES politikos kryptis šioje srityje, š.m. spalio 4 d. paviešintoje specialioje Europos Audito Rūmų (EAR) ataskaitoje nurodoma, kad pasiekti rezultatai yra teigiami, tačiau riboti. Per pastaruosius 30 metų miškų plotas ES padidėjo gan ženkliai. Nors miškų plotas ir žemės ūkiui naudojamas plotas yra beveik tokie patys, miškininkavimui skiriamas ES finansavimas nykstamai mažas (mažiau nei 1 % BŽŪP biudžeto). Daugiau dėmesio turi būti skiriama įgyvendinamų miškininkystės priemonių poveikiui biologinei įvairovei, klimato kaitos švelninimui bei prisitaikymui prie jos. >>

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) skelbia  nuo liepos 1 d. prasidėjusią paraiškų rinkimų pradžią pagal 2014-2020 m. Lietuvos kaimo plėtros programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“. >>

ES žemės ūkio ministrai šį pirmadienį patvirtino tai, ką ES Tarybai pirmininkaujanti Portugalija praėjusį penktadienį sutarė su Europos Parlamentu. 2021–2027 metų ES biudžete bendrajai žemės ūkio politikai finansuoti numatyta 387 mlrd. eurų – trečdalis viso biudžeto. Iš šios sumos 270 mlrd. eurų numatyta tiesioginėms išmokoms. >>

Gera žinia miškų savininkams – planuojama, kad teikiant paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“ nebereikės projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Tam pritarta LR žemės ūkio ministerijos  Lietuvos kaimo plėtros programų valdymo komiteto posėdyje,- informuoja ŽŪM. Džiugu, kad reaguojama į LMSA išsakytus pasiūlymus. >>

Europos Komisija trečiadienį (balandžio 21 d.) pagal ES tvarių finansų (taksonomijos) direktyvą pristatė pirmąją įgyvendinančių taisyklių paketą, kuriame išdėstė išsamius techninius kriterijus, kurių įmonėms reikia laikytis, norint gauti ekologiškų investicijų ženklą Europoje. Taksonomijos taisyklių knygoje pristatoma investicijų ženklinimo sistema, kuri šimtus milijardų lėšų galėtų nukreipti pramonės šakoms ir įmonėms, kurios laimėtų „tvarų“ ženklą visai savo veiklai ar jos daliai. Ji apima 13 sektorių, įskaitant atsinaujinančią energiją, transportą, miškininkystę, gamybą, pastatus, draudimą ir net meną, kurie kartu išmeta beveik 80% ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų,- pranešė Europos Komisija. >>

Penktadienį, kovo 19 d., Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) surengė diskusiją miškininkystės sektoriaus paramos administravimo aktualijoms aptarti. Diskusijoje dalyvavo NMA socialiniai partneriai – Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos ir Privačių miškų savininkų asociacijos vadovai bei nariai, taip pat atstovai iš Žemės ūkio, Aplinkos  ministerijų, Valstybinės miškų tarnybos bei Valstybės miškų urėdijos. >>

Atkreipėme žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko dėmesį į faktą, kad žemės savininkai  labai nenoriai įsijungia į naujų miškų įveisimo programą, nors tam skiriama nemažos ES paramos lėšos ir priminėme jau ne kartą keltą viena iš priežasčių- tik miškininkystės priemonių atveju taikomas absoliučias sankcijas, reikalaujant 100 proc. sugrąžinti visą išmokėtą paramą netgi tada, kuomet įveistas jaunuolynas sėkmingai auga, tačiau dėl ne nuo žemės savininko priklausančių priežasčių (žvėrių pažeidimai, gaisras, sausros ir kt.) žūva ar silpniau auga sodinukai dalyje įveisto ploto. >>