Šį pirmadienį, sausio 20 d., Briuselyje susitikome su ES aplinkosaugos ir vandenynų komisaro Viginijaus Sinkevičiaus kabineto vadovu Marijumi Vaščiaga ir ES Aplinkosaugos generalinio direktorato (DG-ENVI) politiniu patarėju gamtos apsaugos klausimais Joseph van der Stegen. Susitikime dalyvavome Europos žemės savininkų organizacijos (ELO) viceprezidentas ir LMSA pirmininkas Algis Gaižutis, ELO generalinis sekretorius Thierry de lEscaille, ELO mokslo reikalų direktorius Jurgen Tack ir ELO specialusis patarėjas aplinkosaugos klausimais Konstantinos Kostopoulos. >>

Kaip ir kasmet Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) dalyvauja Europos žemės savininkų organizacijos (ELO) Generalinėje Asamblėjoje (GA). Šį kartą GA surengta lapkričio 26-28d. Kroatijos sostinėje Zagrebe. Nuo 2020 m. sausio 1 d. Kroatija perima pirmininkavimą ES Tarybai.   Generalinėje Asamblėjoje (GA) dalyvauja Vokietijos, Belgijos, Prancūzijos,  Lietuvos,  Lenkijos, Danijos, Ispanijos, Austrijos, Olandijos, Švedijos ir kt. šalių atstovai.  >>

2019-11-08 (penktadienį) Briuselyje vyko Europos Komisijos organizuojamas   EK Miškų ir medžio kamštienos Socialinio Dailogo Grupės (Forestry&Cork SDG)  posėdis. Aptariami klausimai: naujų SDG pirmininko ir pavaduotojų rinkimai; ES Bioįvairovės strategijos 2020 įvertinimo ir naujosios ES Bioįvairovės strategijos 2030 rengimo procesas; priemonės kovai su miškų plotų mažėjimu pasaulyje ir eilė kitų svarbių klausimų. [Posėdžio medžiaga čia...>>>] >>

Pagaliau nors viena šviesesnė žinia- šiandien (vasario 25 d.)  Žemės ūkio ministerijoje vykusiame Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos  įgyvendinimo stebėsenos komiteto posėdyje pritarta  įkainių padidinimui apskaičiuojant jaunuolynų ugdymo ir naujų miškų įveisimo  bei atkūrimo (po stichinių nelaimių) kompensacinius išmokų dydžius.  Dabar reikia, kad šie pakeitimai pasiektų Europos Komisiją ir būtų patvirtinti. Kaip greitai tai vyks- priklauso nuo Žemės ūkio ministerijos, nes reikia priimtų sprendimų paketą oficialiai išsiųsti į Briuselį. Tikėkimės, kad būtinos biurokratinės procedūros ilgai neužtruks. >>

Jeigu aplinkosaugininkai vis dar galvoja, kad vieni patys užtikrins gamtosaugą ir savo jėgomis įvykdys būtinas saugomų gamtinių vertybių išsaugojimui priemones, tai reikia pradėti galvoti iš naujo. Aplinkosauga negali būti sėkmingai įgyvendinama, jei į tai sąmoningai neįsitraukia (arba net nėra informuojami) miškų ir žemės savininkai. Todėl vienintelis teisingas kelias yra aiškinti, kalbėti, tartis ir ieškoti abipusiai naudingo bendradarbiavimo galimybių. Tokiomis mintimis dalinosi  Algirdas Klimavičius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre 2019-02-05 vykusiame seminare „Investicijų į Natura 2000 stiprinimas panaudojant ES fondus ir Prioritetinės veiksmų programos atnaujinimas“. >>

Geros naujienos. Europos Komisija pritarė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos pakeitimui. Siekiant paramos pagal priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimas“ atlikti pakeitimai, kuriais padidintas miško savininkų valdos plotas (iki 20 ha) ir smulkių ūkių valdos ekonominio dydžio ribos (iki 15 tūkst. Eur) bei paramos intensyvumas iki 70 proc. žemės ūkio veikla užsiimantiems subjektams ir dirbantiems prioritetiniuose sektoriuose. >>

Atsižvelgdama į paramos gavėjų lūkesčius, Žemės ūkio ministerija 2018 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. 3D-141 pakeitė sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones metodiką [rasite čia...>>>] . Nuo šiol sankcijų apskaičiavimas ir taikymas bus daug aiškesnis ir teisingesnis, lengviau suprantamas paramos gavėjams. Tačiau svarbu žinoti, kad sankcijų metodika taikoma miškų priemonėms tiek, kiek nereglamentuoja pačios priemonės Įgyvendinimo taisyklės. T. y. jei konkretus pažeidimas aprašytas Įgyvendinimo taisyklėse, tai taikomos Įgyvendinimo taisyklės. >>