Atkreipėme žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko dėmesį į faktą, kad žemės savininkai  labai nenoriai įsijungia į naujų miškų įveisimo programą, nors tam skiriama nemažos ES paramos lėšos ir priminėme jau ne kartą keltą viena iš priežasčių- tik miškininkystės priemonių atveju taikomas absoliučias sankcijas, reikalaujant 100 proc. sugrąžinti visą išmokėtą paramą netgi tada, kuomet įveistas jaunuolynas sėkmingai auga, tačiau dėl ne nuo žemės savininko priklausančių priežasčių (žvėrių pažeidimai, gaisras, sausros ir kt.) žūva ar silpniau auga sodinukai dalyje įveisto ploto. >>

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad dvejais metais pratęsus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) įgyvendinimą, pereinamajam laikotarpiui papildomai skirti 434,2 mln. Eur. 2021 m. skiriama 238,7 mln. Eur, o 2022 m. – 195,5 mln. Eur, tad  ūkininkai ir kiti ūkio subjektai turės galimybę ir toliau kreiptis paramos.  >>

Ir paskutiniame šiais metais kvietime pasinaudoti ES parama naujų miškų įveisimui susidomėjimas nebuvo didelis, kaip aiškėja iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) paskelbtos informacijos. Šiame pareiškų surinkimo etape buvo numatyta skirti 9,3 mln.EUR,  o pateikta paraiškų tik 1,3 mln.EUR. >>

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ir Medienos produktų gamybos inovacijų klasteris organizavo atvirą tarptautinį inovacijų forumą „Europos Naujasis žaliasis kursas – galimybė Lietuvai tapti globaliu tvarių medinių pastatų gamybos ir eksporto centru“. Visiems atvira tiesioginė Inovacijų forumo transliacija vyko  lapkričio 20 d., penktadienį, nuo 10 val.  >>

Didelį apmaudą dalyviams sukėlė jau prasidėjus bendram Socialinio dialogo grupės “Miškininkystė ir medžio kamštiena”(Civil dialogue group on forestry and cork)  ir EK Nuolatinio miškų ūkio komiteto  (Standing Forestry Committee (SFC) posėdžiui Europos Komisijos atstovo paskelbta informacija, kad darbotvarkėje iš anksto numatytas naujosios ES miškų strategijos aptarimas nukeliamas vėlesniam laikui. O juk tai turėjo būti pagrindinis bendrojo posėdžio klausimas. Buvo svarstoma ir dar viena tema, dėl kurios miškų ūkį kuruojančio ES Žemės ūkio ir Kaimo plėtros Generalinio direktorato 4 skyriaus direktorius Mauro POINELLI  viešai atsiprašė. Kalba eina apie Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro skandalingą publikaciją žurnale NATURE. >>

Daugeliui Lietuvoje nepastebimos politikų kovos dėl būsimojo ES miškų strategijos kurso vyksta Briuselyje. ES šalys-narės pačios nusprendžia dėl miškų naudojimo reglamentavimo nacionaliniuose teisės aktuose (taikomas vadinamasis subsidiarumo principas). Tačiau Europos Sąjunga stengiasi koordinuoti miškų naudojimą plačiau, nes, pavyzdžiui, miškus veikia klimato, energetikos, bioįvairovės išsaugojimo ir kt. politikų sprendimai. Šią savaitę, spalio 7 d., po karštų debatų Europos Parlamentas (EP) patvirtino EP nario Petri Sarvamaa parengtą ir EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete aprobuotą ataskaitą „Europos miškų strategija - kelias į ateitį“. Šis labai lauktas sprendimas pasiuntė svarbų teigiamą signalą miško savininkams ir valdytojams bei 4 milijonams ES miškų sektoriuje dirbančiųjų. >>

Prieš balsavimą  Europos Parlamente dėl europarlamentaro Petri Sarvamaa pranešimo „Europos miškų strategija - kelias į ateitį “, planuojamą kitą savaitę, ES miškų ir medienos pramonės sektorius norėtų pasidalinti trimis priežastimis, dėl kurių EP turėtų palaikyti Prenešimą dėl ES miškų strategijos, už kurį jau balsuota AGRI komitete. Mūsų nuomone, ataskaita pateikia būsimą ES miškų strategiją su visais pagrindiniais ingredientais, leidžiančiais miškų  sektoriui atlikti savo pagrindinį vaidmenį siekiant Europos žaliojo susitarimo tikslų, įskaitant klimato neutralumą iki 2050 m. [Bendro pareiškimo tekstas] >>