2021-jų paskutinėmis dienomis Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos paskelbė keletą sprendimų, įtakosiančių naujų miškų įveisimo patrauklumą: kaip bus finansuojama, kokie bus reglamentavimo pakeitimai ir kokiose žemėse bus galima įveisinėti naujus želdinius. Žemės ūkio ministerija paskutinę metų dieną Europos Komisijai pateikė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, Aplinkos ministerija paskelbė  Miškų plėtros ne miško žemėje Lietuvoje galimybių studiją ir žemės ūkio ministras patvirtino  žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės apželdinimo mišku  įgyvendinimo taisyklių pakeitimus [2021  m. gruodžio 27 d. Nr. 3D-858] ir [2021 m. gruodžio 30 d. Nr. 3D-877 . >>

Pastaruoju laiku daug pastangų dedame siekiant  padidinti finansavimą miškininkystės veikloms per šiuo metu rengiamą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą. Paradoksas, kad kelis kartus didinant miškininkystės veikloms keliamus tikslus bei reikalavimus, skiriamas finansavimas ne didinamas, o mažinamas kelis kartus. Todėl LMSA siūlome iš esmės koreguoti šiuos nelogiškus žemės ūkio ministro Kęstucio Navicko siūlomus sprendimus LŽŪKP 2023-2027 strateginio plano projekte [pavyzdžiui, vėliausias LMSA rastas Nr.52 čia...>>>]. >>

Pirmadienį, lapkričio 15 d., Seimo Kaimo reikalų komitetas surengė diskusija dėl pasirengimo įgyvendintiES teisėkūros iniciatyvų paketą, kurio vienas pagrindinių tikslų- sumažinti ŠESD išlakas 55 proc.(vadinamasis „Fit for 55“). Diskusijoje buvo pakviesti dalyvauti EK atstovybės Lietuvoje, Žemės ūkio, Aplinkos, Finansų, Energetikos ministerijų, Lietuvos žemės ūkio tarybos, Žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio mokslo tarybos prie ŽŪM atstovai. LMSA atstovavo asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis. >>

Šį trečiadienį, 2021-11-10 , vykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje pristatytas pirminis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas stipriai nuvylė miškų savininkus. Miškininkystės veikloms skirtą finansavimą ŽŪM užsimojo sumažinti bene 7 kartus.  >>

Įvertinus ES 2014–2020 m. ES Miškų strategiją ir pagrindines ES politikos kryptis šioje srityje, š.m. spalio 4 d. paviešintoje specialioje Europos Audito Rūmų (EAR) ataskaitoje nurodoma, kad pasiekti rezultatai yra teigiami, tačiau riboti. Per pastaruosius 30 metų miškų plotas ES padidėjo gan ženkliai. Nors miškų plotas ir žemės ūkiui naudojamas plotas yra beveik tokie patys, miškininkavimui skiriamas ES finansavimas nykstamai mažas (mažiau nei 1 % BŽŪP biudžeto). Daugiau dėmesio turi būti skiriama įgyvendinamų miškininkystės priemonių poveikiui biologinei įvairovei, klimato kaitos švelninimui bei prisitaikymui prie jos. >>

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) skelbia  nuo liepos 1 d. prasidėjusią paraiškų rinkimų pradžią pagal 2014-2020 m. Lietuvos kaimo plėtros programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“. >>

Europos Komisija trečiadienį (balandžio 21 d.) pagal ES tvarių finansų (taksonomijos) direktyvą pristatė pirmąją įgyvendinančių taisyklių paketą, kuriame išdėstė išsamius techninius kriterijus, kurių įmonėms reikia laikytis, norint gauti ekologiškų investicijų ženklą Europoje. Taksonomijos taisyklių knygoje pristatoma investicijų ženklinimo sistema, kuri šimtus milijardų lėšų galėtų nukreipti pramonės šakoms ir įmonėms, kurios laimėtų „tvarų“ ženklą visai savo veiklai ar jos daliai. Ji apima 13 sektorių, įskaitant atsinaujinančią energiją, transportą, miškininkystę, gamybą, pastatus, draudimą ir net meną, kurie kartu išmeta beveik 80% ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų,- pranešė Europos Komisija. >>