Šį ketvirtadienį (balandžio 5 d.), ministras pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su “Medienos produktų gamybos inovacijų” klasterio atstovais aptarti Lietuvos medienos pramonės ir miškų ūkio sektoriaus plėtros perspektyvų. „Vakarų medienos grupės“ grupės įmonėje AB "Klaipėdos mediena" (Liepų g.68, Klaipėda) vykęs susitikimas buvo konstruktyvus ir labai atviras. >>

Pagal preliminarius FAO[1] turimus duomenis, Lietuva 2017 m. eksportavo medinių surenkamųjų statinių (HS[2] kodas 940610) už 162 mln. JAV dolerių. Tai antra vieta pasaulyje po Estijos (359 mln. JAV dolerių) bei 32% didesnė eksporto apimtis nei trečioje vietoje esanti Vokietija (123 mln. JAV dolerių). >>

2018 m. kovo 27d. Miško darbų rangovų asociacijos atstovus priėmė VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas. Susitikime dalyvavo buves laikinasis direktorius Valdas Kaubrė. Pokalbis truko 2 val. Pasak asociacijos vadovo Vidmanto Juso, rangovai išsakė savo problemas ir pateikė pavyzdžių iš 42  buvusių urėdijų. >>

Vadovaudamasi klientų poreikiais ir geriausia pasauline skaidrios ir konkurencingos prekybos organizavimo praktika nuo kovo 19 d. EPSO-G grupei priklausantis energijos išteklių biržos operatorius BALTPOOL pradeda skelbti medienos skiedrų kainų indeksą BALTPOOL WOOD CHIPS SPOT LITHUANIA (BWCS Lithuania). >>

"Verslo žinių" interviu su nuo šio pirmadienio (2018-03-19) darbą pradėjusiu naujuoju VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktoriumi Mariumi Pulkauninku. VMU vadovas interviu „Verslo žinioms“ sakė sieksiantis, kad per metus bendrovė pereitų prie bendros apskaitos sistemos, visiškai centralizuotų prekybą mediena ir viena didžiausių valstybės valdomų įmonių duotų deramą grąžą mokesčių mokėtojams. Tarp pirmųjų darbų p. Pulkauninkas vardija tikslą per pirmus metus užtikrinti, kad sujungus urėdijas įmonėje darbai toliau vyktų, būtų suburta tinkama komanda ir peržiūrėta struktūra. >>

Didmeninė valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų (toliau – mediena) prekyba elektroninėje medienos pardavimo sistemoje (EMPS) startavo vasario pabaigoje. Per mėnesį įvyko keturi aukcionai trumpalaikėms sutartims sudaryti. Juose sutartis sudarė 7 pardavėjai ir 17 pirkėjų,- informuoja energijos išteklių birža BALTPOOL. >>

Aplinkos ministerija informuoja, kad pernai bendrosioms šalies miškų ūkio reikmėms buvo panaudota 12,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Didžiausia riekė – trečdalis šių lėšų – atiteko miškų kadastrui tvarkyti, jų apskaitai ir kontrolei vykdyti, urėdijų veiklai koordinuoti (4,3 mln. eurų). Šiam tikslui iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos kasmet skiriama panašaus dydžio valstybės biudžeto asignavimų (2016 m. – 4,5 mln. eurų, 2015 m. – 4,4 mln. eurų).  >>

Daug kam tikrai žinoma, kad Andreas Stihl fabrike Vokietijoje jo sukurtiems „medienos skersavimo įrenginiams“ pjovimo grandinės buvo gaminamos nuo pat įmonės įkūrimo pradžios – 1926 metų. Kompleksinė visų pagrindinių konstrukcinių elementų (pjovimo įranga, variklis) medienos pjaustymo įrenginiams gamyba savo pavaldumo įmonėse, kaip ir jų sukūrimas, tobulinimas, buvo viena iš A. Stihl verslo kertinių pamatų. Šis principas išliko iki šių dienų ir nenumatomas keisti, nors įmonės valdyme pasikeitė ištisa Stihl šeimos narių karta,- supažindina Mocevičiaus firmos „Ginalas“ vadovo pavaduotojas Eduardas Derenka. >>

Energijos išteklių biržos operatorius BALTPOOL UAB informuoja, kad 2018 m. vasario 22 d. elektroninės medienos prekybos sistemoje (EMPS) įvyko pirmieji medienos aukcionai. Prekybos sesijoje Jurbarko regioninis padalinys siūlė įsigyti 750 m3 malkų ir 1010 m3 plokščių medienos. Norą pirkti buvo pareiškę 11 pirkėjų, bet sandorius sudarė 6. Aukciono metu pirkėjai įsigijo 420 m3 malkinės medienos už vidutiniškai 30,82 Eur/m3, o plokščių medienos – 880 m3 už 29,06 Eur/m3 vidutinę kainą. >>

Šį antradienį, vasario 20 d., vykusiame Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) Valdybos posėdyje vyko diskusija apie prekybos žaliavine mediena sistemos pokyčius perėmus jos administravimą energijos išteklių biržos operatoriui BALTPOOL.  Energijos išteklių biržos operatorius BALTPOOL prekybos skyriaus vadovas Vaidotas Jonutis padarė pranešimą ir atsakė į klausimus. Aptarėme, kaip į prekybą per šią platformą galėtų įsijungti privačių miškų savininkai. Kartu dalyvavo BALTPOOL generalinis direktorius Andrius Smaliukas. >>

Šį pirmadienį, 2018-02-12, oficialiai pradėti Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) statybos darbai – Jočiočių g. esančiame jėgainės sklype buvo įmūryta atminties kapsulė. Jėgainė pradės veikti 2019 m.pabaigoje, kasmet sunaudos ~450.000 t biokuro ir ~ 160.000 t komunalinių atliekų. Numatoma, kad naujoji Vilniaus kogeneracinė jėgainė naudodama biokurą ir komunalines atliekas pagamins ~ pusę sostinei centralizuotai tiekiamos šilumos, o elektros energijos - tiek, kad pakaktų aprūpinti apie 80% Vilniaus namų ūkių. Bendra projekto vertė – 350 mln. eurų. >>

2018 metų vasario 8 dieną (ketvirtadienį), 13 valandą  Lietuvos Respublikos Ūkio  ministerijoje, 213 salėje, dalyvaujant ūkio ministrui Virginijui Sinkevičiui, pasirašyta Jungtinės veiklos sutartis dėl  „Medienos produktų gamybos inovacijos” klasterio įkūrimo.  Klasterio iniciatorius ir koordinatorius –Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija „Lietuvos mediena". Kiti klasterio nariai – UAB Vakarų medienos grupė (VMG),  Akmenės rajono savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė, Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA), UAB SBA Furniture Group, AB Freda, Kauno technologijos universitetas, VšĮ „Darnūs miškai“, Privačių miškų savininkų asociacija. Jau šį pavasarį Akmenės LEZ planuojama pradėti Vakarų medienos grupės (VMG) medienos plokščių fabriko statybas. Iki 2022 metų investicijos sudarys apie 180 mln. Eur, bus sukurta ne mažiau 100 darbo vietų. >>

Vokietijos medienos plaušo plokščių gamybos įmonė „Homanit Holding“ nusprendė nebepirkti medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonės „Grigeo“ antrinės bendrovės „Grigeo Baltwood“. Vokiečiai ketino investuoti 65 mln. eurų į bendrovės plėtrą. >>

Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos instituto doc. dr. Remigijus Zinkevičius informuoja, kad 2018 metų sausio 1 d. Lietuvos ūkio subjektai iš viso buvo įregistravę 226 daugiaoperacines medkirtes, 836 rąstvežes ir 918 savikrovių miško priekabų. >>

"Verslo žinios" 2018-01-19 rašo apie užsienio bendrovių valdomus miškus Baltijos valstybėse. Informatyvus žurnalisto Daliaus Simėno  straipsnis "IKEA apsipirko Lietuvoje po tiekėjų investicijų". Jame apžvelgiama ne tik koncerno "IKEA" ir su juos susijusių bendrovių veiklą miškų rinkoje Baltijos valstybėse, bet įvardijami ir kiti aktyvūs šios rinkos dalyviai. >>

LR Vyriausybė 2017-12-20 sprendimu paskyrė paskyrė šiuo metu biokuro biržą administruojančią UAB „Baltpool“ nuo 2018 m. sausio organizuoti prekybą žaliavine mediena iš valstybinių miškų. Iki šiol elektroninius žaliavinės medienos aukcionus iš urėdijų per Apvaliosios medienos elektroninę pardavimų sistemą (AMEPS)organizuodavo Generalinė miškų urėdija, kuri po Naujųjų bus likviduojama. >>

Šiandien, pirmadienį, 2017-12-11 LR žemės ūkio ministerijos vadovybė surengė mėnesinį ministerijos svarbiausią renginį su socialiniais partneriais. Aptariami aktualiausi praeito pasitarimo metu [2017-11-13 https://www.facebook.com/lietuvosmiskai.lt/posts/1906904812658253] sutarti darbotvarkės klausimai. LMSA atstovauja asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis. >>

Medienos pardavimo kainoms Lietuvos ir Latvijos valstybiniuose miškuose nustatyti doc.dr.Marius Kavaliauskas, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto lektorius, surinko palyginamuosius duomenis pagal medžių rūšis ir sortimentus.  >>

Šiandien Seimas, 62 parlamentarams balsavus už, 12 – prieš ir 33 susilaikius, priėmė naujos redakcijos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą (projektas Nr. XIIP-1902(4)ES. Įstatyme atsisakyta tų žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugiklių, dėl kurių Europos Komisija yra pradėjusi Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą ir kurios sudaro kliūtis Lietuvai įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. >>

Trys gamyklos, logistikos centras, 210 mln. Eur sieksiančios investicijos, 500 tiesioginių ir 300 netiesioginių darbo vietų – toks naujas Vakarų medienos grupės (VMG) projektas planuojamas šalia Klaipėdos. Neabejojama, kad ši didžiulė investicija taps postūmiu visai baldų pramonei, kuri šiuo metu yra pasiekusi gamybos pajėgumo išnaudojimo piką, tad jau dėlioja naujas investicijas, bursis į klasterį.
"Verslo žinios" jau skelbė, kad VMG investicijos planuojamos Klaipėdos rajone, Sendvario seniūnijoje, Dirvupių kaime esančioje aerodromo teritorijoje, kurios plotas siekia apie 80 ha. >>

Valstybinės miškų tarnybos Miško naudojimo ir statistikos skyrius pateikė Lietuvoje sunaudotos medienos balansą, kuris nustatytas Valstybinės miškų tarnybos vadovaujantis Lietuvos miškuose išaugintos medienos sunaudojimo balanso nustatymo metodika ir normatyvais. >>

"Verslo žinios" 2017-11-10 skelbia, kad Vakarų medienos grupė (VMG) Klaipėdos rajone, oro uosto teritorijoje Dirvupių kaime, planuoja investuoti apie 200 mln. Eur. Tokią žinią penktadienį Gargžduose vykusiame savivaldos ir verslo forume pranešė Vaclovas Dačkauskas, Klaipėdos rajono meras. Investicijos planuojamos Klaipėdos rajone, Sendvario seniūnijoje, Dirvupių kaime esančioje oro uosto teritorijoje. Ją VMG jau daug metų nuomoja iš valstybės. Čia veiklą vykdo dvi VMG grupei priklausančios įmonės UAB „Klaipėdos avialinijos“ ir UAB „Klaipėdos Aeoruostas“. >>

Suomijoje šiandien, 2017-10-18, oficialiai atidaryta didžiausia pastarojo laikmečio 1.2 mlrd.EUR investicija  į šios šalies medienos pramonę,  Metsä grupės naujausios kartos bioproduktų gamykla Äänekoski. Jos centrinis objektas- vienas efektyviausių pasaulyje celiuliozės fabrikas, kurio metiniai pajėgumai yra ~1,3 mln. tonų. >>

Artėja metas, kai, atvėsus orams, įsibėgės miško kirtimai. Kirtavietėse paruošta mediena bus vežama į tarpinius miško sandėlius, vėliau gabenama į panaudojimo vietas. Taigi, straipsnyje aptarsime, kokie dokumentai reikalingi ir kokių reikalavimų privalu laikytis gabenant apvaliąją medieną. Primename, kad apvaliosios medienos gabenimas reglamentuojamas aplinkos ministro 2014 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. D1-823 patvirtintame Apvaliosios medienos gabenimo tvarkos apraše. >>

Viskas, ką galima pagaminti iš naftos, šiandien gali būti gaminama iš medienos. Naujausios technologijos medienos žaliavą leido sėkmingai pritaikyti chemijos, farmacijos, tekstilės pramonei, o tai reiškia, kad miško savininkai ateityje turės ir daugiau galimybių rinktis, kam parduoti medieną, bus mažiau priklausomi nuo medienos apdirbimo sektoriaus – dabar pagrindinio medienos pirkėjo. „Prekyba malkomis nėra miškininkų ateitis. Mūsų laukia rimtas posūkį link bioekonomikos, link atsinaujinančios ekonomikos“, – įsitikinęs Göranas Perssonas, miškus perkančios bendrovės „GreenGold“ partneris ir buvęs Švedijos premjeras. Apie tai jis kalbėjo spalio pradžioje Vilniuje vykusioje Švedijos ir Lietuvos miškininkystės konferencijoje, kurią 2017-10-16 aprašo "Verslo žinių" žurnalistas Dalius Simėnas straipsnyje "Naftą keičia mediena: galimybė Lietuvos miškams". >>

Apie Latvijos privačius miškus pasakoja Latvijos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arnis Muižnieks praėjusį trečiadienį, 2017-09-27, vykusioje "Latvijos miškų ir medienos pramonės konferencijoje 2017". Latvijoje yra 135 000 privačių miškų savininkų. Vidutinis fizinių ir juridinių asmenų valdomas plotas yra 10,6 ha, tuo tarpu 91% miškų savininkų valdos vidutinis dydis- mažiau nei 20 ha miškų. (Iki 5 hektarų valdo 61 proc.). ~ 5000 juridinių asmenų nuosavybėje turi 402 000 ha (arba 28%), vidutinis valdos dydis- 80 ha. >>

Šį ketvirtadienį, 2017-07-27, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika priėmė Miško darbų rangovų asociacijos atstovus Audrių Radvilavičių, Valdą Berūkštį ir Vidmantą Jusą. Rangovų atstovai supažindino Kęstutį Mažeiką su rangovų problemomis ir savo siūlymais, kaip jas spręsti kartu su valstybinių miškų valdymo pertvarka (pridedama). Kęstutis Mažeika patarė daugumą klausimų derinti su AM Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriumi Donatu Dududučiu. Jei kiltų problemų – pažadėjo padėti. Siūlome susipažinti su Miško darbų rangovų asociacijos keltais klausimais dėl rangovų padėties kuriamoje VĮ "Valstybinių miškų urėdija". >>

Apie miškuose besidarbuojančiųjų rūpesčius nuoširdžiai kalbėjo aktyvus miškininkas, Miško darbų rangovų asociacijos vadovas Vidmantas Jusas Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) š.m. birželio 30 d. surengtame tradiciniame renginyje – miško dienoje Šalčininkų raj.: „Išmoktos gyvenimo pamokos tvarkant ir prižiūrint privačius miškus“. >>

Tarptautinė mokslininkų grupė atliko studiją apie medienos išteklių Lietuvoje panaudojimo galimus scenarijus ir paskelbė jos rezultatus. Šie mokslinio tyrimo rezultatai aktualūs Lietuvos miškų ūkio sektoriui. Tyrimą atliko Europos miškų institutas (www.efi.int) kartu su bendradarbiaujančiomis organizacijomis. Ačiū Gediminas Jasinevicius už nuorodą. >>

Dalyvavome labai įdomioje diskusijoje “Reformos viešajame sektoriuje: ko reikia, kad jos įvyktų?", antradienį (2017-04-11)vykusioje Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Aptarti reformų vykdymo principai, neeilinių dalyvių pasidalinti pavyzdžiai iš kitų valstybių patirties reformuojant valstybines įmones ir kitą viešąjį sektorių labai aktualūs šiuo metu Lietuvai.  Pasak diskusijoje dalyvavusios  Vyriausybės kanclerės  Mildos Dargužaitės, viešajam sektoriui, kaip ir verslui, reikia nuolatos keistis, tobulėti, tačiau Lietuvoje viešasis sektorius nemano, kad reikia nuolatos tobulėti, kiekvienais metais vis atsilieka. Buvęs Ukrainos ekonomikos plėtros ir prekybos ministras Aivaras Abromavičius įsitikinęs, kad   biurokratai savęs nereformuos,  viešojo sektoriaus pertvarkoms būtini žmonės „iš išorės“. >>

Privačių miškų savininkus per kelerius metus nustekeno nuo 2005-ųjų įvestas 5 proc. dydžio mokestis, kurį privalu sumokėti pardavus medieną. Šiam verslui tapus nerentabiliam ir darbų mastui sumažėjus trečdaliu, ekonomiškai nuskurdusiems vietiniams miškų savininkams tampa vis sunkiau konkuruoti su dideles finansines galimybes turinčiais užsieniečiais. Kaip užsienio piliečių investicijos į miškus ir planuojamos urėdijų reformos procesas atsilieps privačiam miškų ūkiui, kol kas sunku prognozuoti. LMSA pirmininką dr.Algį Gaižutį kalbino "Valstiečių" laikraščio korespondentė Jolita Žurauskienė straipsnyje "Miško savininkai nebijo užsienio investuotojų" >>

Šiandien Seime lyg iš gausybės rago pasipylė Miškų įstatymo pataisų projektai. Ir nors didžiausią ažiotažą kėlė Vyriausybės siūlomos miškų įstatymo pataisos 42 miškų urėdijas įpertvarkyti į VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ su 25 padaliniais, tačiau Seimo rytinio plenarinio posėdžio darbotvarkėje atsirado opozicinių liberalų dar 2016-12-08 užregistuotos įstatymo pataisos Nr.XIIIP-192, siūlančios netaikyti 5% mokesčio nuo visų gaunamų pajamų už parduodamą žaliavinę medieną ir statų mišką privačių miškų savininkams. Įstatymo projektą pristatęs Eugenijus Gentvilas siūlė atsisakyti vienintelio tokio ES šalyse papildomo mokesčio privačių miškų savininkams kaip ydingo, socialiai netaisingo ir iškreipiančio konkurencines sąlygas. Tačiau 78 posėdyje dalyvavę parlamentarai nepritarė pataisos pateikimui:už -11, prieš -39, susilaikė -28 [kaip balsavo Seimo nariai- rasite čia...>>>] >>

Profesinių paslaugų įmonės „EY“ partneris Linas Dičpetris portale 15min.lt 2017-03-08 skelbiamame straipsnyje "Medienos sektoriaus konkurencingumo iššūkiai: kodėl vienas variklis geriau negu 42 irklai?" įvardija priežastis, kodėl valstybinių miškų sektorius yra centralizuotas daugelyje pažangių Europos šalių. Jis pažymi, kad šiuo metu Lietuva tik pasyviai stebi kaip tolsta  laivai [kitų šalių medienos ir susijusių ūkio šakų klasteriai]– matome Europos medienos sektoriaus virsmą, tačiau patys tik taškome vandenį 42 skirtingais urėdijų irklais, žvelgdami į skirtingas puses, nes kiekvienas irkluotojas jaučia savo įtaką, matydamas save kaip mažą viso laivo kapitoną.  >>

Žinių radijo laidoje "Atviras pokalbis" 2017-02-28 diskusija tema "Kas iš tiesų slypi už miškų reformos šydo?". Dalyvauja aplinkos viceministras Martynas Norbutas, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Edmundas Bartkevičius, Kauno miškų urėdas Saulius Lazauskas ir (telefonu) Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas verslininkas Remigijus Lapinskas. >>

Lietuvos medienos pramonės naujienas 2017-01-25 analizuoja "Verslo žinios" Rimos Rutkauskaitės straipsnyje "60 mln. Eur investicijos aplenkė Ukmergę". Prieš aštuonerius metus Ukmergėje pastatyta moderni faneros gamykla „Likmerė“ pernai iš akcininkų galėjo sulaukti 60 mln. Eur investicijų ir sukurti 150 naujų darbo vietų. Tačiau „Latvijas Finieris“, baimindamasi, kad bendrovė nepajėgs apsirūpinti žaliava, investicijas nukreipė į antrinę įmonę Estijoje. >>

Nuo praėjusių metų Suomijoje įgyvendinama 1 mlrd.EUR kinų korporacijos Sunshine Kaidi New Energy Group investicija į biokuro gamybą iš medienos. Tai didžiausia Kinijos investicija Suomijoje per visą istoriją.  Dar 2016 m. liepą buvo pranešta, kad Europos Komisija nusprendė per NER 300 fondą skirti 88,5 mln.EUR subsidiją tais metais kinų korporacijos įkurtai įmonei Kaidi Finland statyti antros kartos biodegalų iš medienos gamyklą netoli Kemi miestelio, šiaurinėje Suomijos dalyje, Laplandijoje. 2016 m. rugsėjį įmonės generaliniu direktoriumi paskirtas buvęs Suomijos ginybos ministras ir Parlamento narys Carl Haglund (37m.), O 2016 m. spalio pabaigoje bendrovė statyboms įsigijo 32 ha žemės iš Kemi miesto už  2,55 mln. EUR. >>

Įsigaliojus Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintoms Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklėms, laikinųjų statinių – lieptų, jachtų ir valčių elingų, sporto ir rekreacinės paskirties statinių, skirtų vandens pramogoms organizuoti, statymo ir naudojimosi tvarka tapo paprastesnė,- informuoja nzt.lt. >>

Estų investuotojai, turintys patirties miškų ūkyje ir medienos  pramonėje, planuoja statyti šiuolaikišką ir ekologišką medienos perdirbimo gamyklą. Planuojamo projekto vertė- apie 1 mlrd. Eur, tai būtų pati didžiausia pramonės investicija Estijoje. Kaip 2017-01-10 informavo portalas dv.ee,  planuojama naujos kartos celiuliozės gamyba, iš kurios būtų gaminamas ne tik popierius ir kartonas, bet ir viskozė, igninas, iš kurio galima gaminti biodegalus ir anglies pluoštą, hemiceliuliozė ir kt. >>

Kai kurie miškų keliai nematė remonto mažiausiai kelis dešimtmečius, o dalis jų netvarkomi tarnauja galimai ir nuo tarpukario. 2016-aisiais pirmąkart miškų urėdijos įpareigotos tvarkyti jų teritorijoje esančius kelius.Temą nagrinėja žurnalo "Miškai" korespondentė Lina Svaldenienė straipsnyje "Pinigai pajudėjo apleistųjų link". >>

Daugelis ES valstybių, tarp kurių yra ir Lietuva, pozityviai vertina energetikos atsinaujinimą. Bendrame Vakarų Europos energetikos balanse pagal atsinaujinančius išteklius mūsų šalis patenka į pirmąjį dešimtuką. Didelę atsinaujinančių energetikos šaltinių dalį užima biokuras, kurio apie 70–80 proc. sudaro miško kuras. Vadinasi, miškininkų dalyvavimas šioje srityje yra labai svarbus. Tačiau kurui medieną parduodančios įmonės patiria didelę nuoskaudą, nes energetikai, siekdami vien tik sau naudos, žaliavą superka beveik už savikainą, o parduoda keleriopai brangiau. Apie tai žurnalo "Miškai" straipsnyje "Moka mažai, pasiima daug" Irena Nagulevičienė kalbėjosi su buvusiu ilgamečiu Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (KMAIK) vadovu ir dabartiniu Miškininkystės katedros docentu dr. Albinu Tebėra. >>

Koncernas „Stora Enso“ paskelbė, kad investavęs 28 mln EUR sėkmingai 2016-09-09 baigė savo lentpjūvės rekonstrukcijos ir modernizavimo darbus  Murów mieste Lenkijoje. Atnaujinta lentpjūvė   specializuojasi spygliuočių medienos apdirbime, po modernizacijos padidino kasmetinius gamybos pajėgumus nuo 70 000 m³  iki 400 000 m³. >>

Privatūs miškai gali būti laisvai perkami ir parduodami. Lietuvoje žymi dalis privačių miškų brandžių medynų parduodama nenukirstu mišku. Tiek pardavėjui, tiek pirkėjui iškyla nemažai klausimų. Parduodantis nenukirstą mišką jo savininkas turėtų kuo tiksliau išmatuoti parduodamą medienos tūrį, suskirstyti jį į medienos sortimentus, žinoti atskirų medienos sortimentų nenukirsto miško kainą. Galutinė kaina ir sąlygos nustatoma susitariant sandorio dalyviams. Kiekvienu atveju galima atlikti ekonominę analizę, padedančią susiorientuoti miško kainodaroje, - primena miškininkas-ekonomistas dr.(HP) Stasys Mizaras, Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) Garbės pirmininkas. >>

Trakų rajone, komplekse „Margis“ gegužės 25-26 d. vyko Aplinkos ministerijos organizuotas miškų ūkio srities ekspretų susitikimas-konferencija „Privataus miškų ūkio plėtra Baltijos šalyse“, kurioje dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybinių institucijų ir privačių miškų savininkų asociacijų atstovai. Jie pasidalino gerąja miškų ūkio praktika ir aptarė paskutinių keleto metų pasikeitimus bei pasiekimus privataus miškų ūkio srityje. Susitikime išsakyta informacija bus panaudota Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos keitimo procese, kurio vienas iš tikslų – atsižvelgti į privataus miškų ūkio poreikius ir atitinkamai tai perteikti šiame dokumente. Pagal susiklosčiusias tradicijas tokio pobūdžio susitikimai organizuojami kas keletą metų vienoje iš trijų Baltijų valstybių. >>

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (VMI), suderinusi atsakymo projektą su LR finansų ministerija, atsakė į Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pateiktus klausimus dėl galimybės apskaičiuojant gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamą sumą, atimti  5% sumokėtus atskaitymus pagal Miškų įstatymą iš medienos pardavimo pajamų. >>

Lietuvos laisvos rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas ekonomistas Vytautas Žukauskas penktadienį, balandžio 15 d., VSTT Nacionaliniame lankytojų centre (Antakalnio 25, Vilniuje) surengtoje Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) XIX -oje Generalinėje Asamblėjoje padarė didelio dėmesio sulaukusį pranešimą "Privatu – naudinga ir puoselėjama". Siūlome jūsų dėmesiui trumpą video įrašą bei pranešimo skaidres [čia... pdf ] >>

Akyliau prižiūrinti, kaip urėdijos laikosi joms aplinkos ministro nustatytų plyno kirtimo normų, Valstybinė miškų tarnyba (VMT) nustatė, kad iškirstos (likvidinės) medienos tūris 2015 m. visose miškų urėdijose vidutiniškai padidėjo 7 kub. m iš ha, iki 251 kub. m iš ha. Plynai kertamų miškų analizė nenuėjo veltui. Praėjus dvejiems metams po VŽ tyrimo, paaiškėjo, kad iš valstybės valdomų miškų biudžetui ir mokesčių mokėtojams išgaunama nauda vertine išraiška 2015 m. padidėjo beveik 2,5 mln. Eur,- 2016-04-15 rašo "Verslo žinios" Daliaus Simėno straipsnyje "Nustatė, kad urėdijose miško dingsta mažiau". >>

Apie Rusijos Federacijos miškų sektorių- išsami 2015-12-14 verslo TV kanalo РБК laida "Сергей Лисовский. Капитал". Ivanas Valentikas (Валентик Иван Владимирович), RF Gamtinių išteklių ir ekologijos ministro pavaduotojas, Federalinės miškų ūkio agentūros vadovas išsamiai pasakoja apie esamą situaciją Rusijos miškų sektoriuje ir ateities perspektyvas. >>

„Vakarų medienos grupė“ investicijas toliau kreipia į Baltarusiją: dvigubai padidins „VMG Industry“ gamybos apimtį Mogiliave, o prie Minsko esančiame Borisove planuojama išplėsti masyvo baldų ir granulių gamybą. Gavę pakvietimą investuoti JAV  kartu su koncernu IKEA, VMG atstovai greitu laiku vyks susitikti su Alabamos, Virginijos ir Šiaurės Karolinos valstijų vadovais ir spręs dėl investicijų  į baldų gamyklas Jungtinėse Amerikos Valstijose. >>

2015 m. sausio 19 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), siekdama glaudesnio ir efektyvesnio bendradarbiavimo su verslu, šiandien pasirašė sutartį su Lietuvos miško savininkų asociacija (toliau – LMSA). >>

Iki 2018 m. Mažeikiuose planuojama įkurti medienos pramonės klasterį: pastatyti medienos drožlių plokščių fabriką, o aplink jį sukurti erdvę daugybei įmonių plėtoti savo verslus. Sigitas Paulauskas, UAB „Vakarų medienos grupė“ (VMG) valdybos pirmininkas, "Verslo žinioms" 2014-10-27 skelbiamame straipsnyje "Mažeikiai turi šansą tapti medienos ir baldų gamybos meka" pasakoja apie naujojo investicinio projekto idėją. >>

Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją (LSA) su prašymu priminti rajonų savivaldybėms apie joms suteiktą teisę (ir prievolę) laikinai apriboti sunkiasvorio transporto eismą ar uždaryti kelius, kur tai yra būtina pavasarinio polaidžio metu, kada didžiausia kelių sugadinimo tikimybė, siekiant išsaugoti vietinių kelių būklę. >>

Šiuo metu biokuro tema Lietuvoje tampa itin aktuali ir čia reikėtų gana išsamaus paaiškinimo. Paprastas racionalumas ir sveikas protas sako, kad totalus miškų deginimas vardan energetikos negresia,- teigia Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių energetikos konfederacijos prezidentas, žurnale "Šiluminė technika" 2013m. spalio mėn. Nr.3. publikuojamame straipsnyje. Siūlome susipažinti. >>

Kokie scenarijai prognozuojami Europos miškų sektoriaus vystymuisi iki 2030 metų,- supažindina prof.habil.dr. Andrius Kuliešis, Valstybinės miškų tarnybos Miškotvarkos, miško naudojimo ir miškų ūkio statistikos skyrius skyriaus vyriausiasis specialistas. >>

Parengtos Europos miškų sektoriaus plėtros iki 2030 m. gairės. Europos miškų sektorius apima medieninius miško išteklius, taip pat medienos produktų gamybą, prekybą ir naudojimą,-  informuoja Valstybinė miškų tarnyba. >>

Kai bendrasis vidaus produktas(BVP) didėja, tai rodo, kad šalyje sukuriama daugiau prekių bei paslaugų ir jos žmonės gyvena geriau,- taip miškų ūkio ekonomistas dr.(HP) Stasys Mizaras glaustai ir populiariai atskleidžia vieno iš šalies ekonomikos lygiui įvertinti naudojamų rodiklių esmę. Išsamiame straipsnyje autorius apžvelgia miškų ūkio indėlį į ūkio BVP, sektoriuje sukuriamą  pridėtinę vertę, analizuoja ir lygina su kitų šalių rodikliais. Autorius reziumuodamas atliktą analizę pasiūlo, kur būtų galima paieškoti nemažų rezervų miškų ūkio pajamoms didinti, nedarant žalos miškų socialinėms bei ekologinėms funkcijoms. Kviečiame susipažinti. >>

Žiniasklaida toliau gilinasi į aukštų miškų žinybos esamų ir buvusių pareigūnų veiklą. Naujienų portalas Alfa.lt 2010-04-13 paskelbė dar vieną straipsnį, kuriame diskutuojama apie valstybinius miškus, Generalinę miškų urėdiją ir jos vadovą  su paskutiniuoju buvusios Miškų ministerijos ministru prof.Albertu Vasiliausku.
>>

Urėdai guodžiasi, kad sunkmečiu stojant statyboms niekas nebeperka ar neįperka medienos, kurios kainos negali būti lengvai keičiamos. Generalinis miškų urėdas dėl to kaltina skaidresnės prekybos mediena pageidavusius medienos perdirbėjus, - informuoja 2009-02-17 www.lrt.lt Agnės Stasiulytės straipsnyje "Nebegali nei parduoti, nei pirkti" >>

Blaivus protas paėmė viršų - rašo 2003 m. liepos 30 d. dienraštis "Verslo žinios" [VŽ Nr. 146 (2 psl.)]  apie sustabdytas aplinkos viceministro Alberto Vasiliausko užmačias nepagrįstai padidinti kitimo amžius. Išties gerai, kad blaivus protas paėmė viršų ir Aplinkos ministerija atsakingai pasvėrė galimas planuotų sprendimų pasekmes. >>