Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, atsižvelgdamas į Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų naudojimo tarybos siūlymus, pateiktus 2020 m. sausio 27 d. posėdžio protokole Nr. D4-8, patvirtino Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų paskirstymą 2020-2022 metams. >>

Kinija, būdama didžiausia medienos importuotoja pasaulyje, pirmą kartą nuo 1998 metų rengiasi keisti savo Miškų įstatymą, siūlomomis pataisomis siekiama nustatyti draudimą pirkti, gabenti ir (arba) perdirbti nelegaliai gautą medieną, taip pat imtis priemonių užtikrinti medienos tiekimo atsekamumą. Planuojama nustatyti, kad mediena iš nelegalių šaltinių neturėtų būti perkama, o miškų tarnybos galės tokią medieną konfiskuoti (tačiau- tik turėdami įrodymų, kad mediena yra iš neteisėto šaltinio). Neaišku, kaip Kinija įgyvendins draudimą, tačiau akivaizdu, kad tai gali esmingai įtakoti medienos pramonę ir iš to kylančius pokyčius pasaulinėje medienos rinkoje. >>

Patyrę ir nauji Lietuvos investicijų valdymo rinkos dalyviai investuotojams kuria naujus fondus investicijoms į miškus. Pirmieji bandymai investuotojams buvo itin sėkmingi, tačiau patariama neturėti per didelių lūkesčių dėl grąžos, - 2020-01-22 analizuoja "Verslo žinios". >>

 Miško darbų rangovų asociacijos (MDRA) nariai per pusiaužiemį – sausio 25 dieną – Kėdainių raj. susirinko pasidalinti mintimis, kokie praėję metai buvo miškininkams, miško rangovams, Valstybinių miškų urėdijai (VMU), privačių miškų savininkams,  politikams, kuriems rūpi miškas bei dirbantys jame, o kartu  pasidalinti ir įžvalgomis, ko tikėtis naujais metais. Su rangovais minėtus klausimus aptarė Seimo nariai Kęstutis Bacvinka ir Simonas Gentvilas, VMU direktorius Valdas Kaubrė, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis. >>

Jei praėjusių metų pradžia džiugino aukštomis medienos kainomis, tai 2020 -sius pradedame nelinksmai- rinkose toliau tęsiasi žaliavinės medienos kainų nuosmukis. Didelę įtaką tam turi 2017-2019 daugelyje Europos šalių siautėją uraganai bei po jų sekę kinivarpų masinės atakos. Sanitariniais kirtimais paruošti didžiuliai medienos kiekiai, kurių nespėja absorbuoti medienos pramonė, lėtėjant ekonomikai perpildyti produkcijos sandėliai irgi prisidėjo prie žaliavinės medienos kainų kritimo.  Lietuvai kiek stabilizuoti padėtį galėtų šiais metais paleidžiami nauji pajėgumai. Tik klausimas- ar lietuvišką medieną naudos, nes šalia dideli kiekiai pigaus importo iš Baltarusijos. Viena pagrindinių pjautinųjų rąstų rinkų - Latvija- prognuozuoja lentpjūvystės sektoriaus nuosmukį. Vadinasi, tai paveiks ir Lietuvos miškų ūkį. >>

Nacionalinė žemės tarnyba informuoja, kad nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus pakeistoms Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatoms, asmenys, pageidaujantys įsigyti miškų ūkio paskirties žemės, turės gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą. >>

Miško savininkų pajamos iš žaliavinės apvalios medienos pardavimo didžiąja dalimi priklauso nuo to, kaip sekasi medienos apdirbimo įmonėms. Jei padėtis pasaulinėse medienos gaminių rinkose yra gera, paklausa didelė, tuomet lyg ir  turėtų kilti (ar bent nekristi) apvaliosios medienos kainos. Be to-ir investicijos į gamybą nesustoja. Medienos gaminių vartojimas išlieka gan stabilus, nežiūrint to, kad pasaulio ekonomikos augimas sulėtėjo. Tačiau apvaliosios medienos kainos, palyginti su praėjusiais metais, krito drastiškai. >>