Šį antradienį  10:06 val. Žinių radijo laidoje "Ekonomika šiandien"  vyko pokalbis apie Prezidento Gitano Nausėdos vetuotas Miškų įstatymo pataisas. Seimas buvo nusprendęs, kad asmuo ar susiję asmenys negalėtų įsigyti miškų ūkio paskirties žemės daugiau kaip 1500 ha. Prezidentas konstatuoja, kad Miškų įstatymo pataisas bus galima lengvai apeiti, taip pat, kad projektas nepraėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Konkurencijos tarybos filtro. Laidoje pokalbis apie tai, ar reikia riboti miškų nuosavybės plotą? >>

Šių metų liepos 23 d. įvyko VĮ Valstybinių miškų urėdijos skelbtas 2019 m. II pusmečio žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų aukcionas pusmetinėms pirkimo-pardavimo sutartims sudaryti. Aukcione parduota 76 proc. viso pasiūlyto žaliavinės medienos ir 74 proc. miško kirtimo liekanų kiekio. Lietuvos pirkėjai įsigijo 94 proc. šiame aukcione parduoto medienos kiekio.

>>

Naujasis LR Prezidentas Gitanas Nausėda yra kalbėjęs, kad gerovės valstybės idėją Lietuvoje norėtų realizuoti imdamas pavyzdį iš Švedijos. Paprastai Skandinavijos valstybės pristatomos kaip šalys su dideliais mokesčiais. Pasidomėjome, kokius mokesčius aplinkinėse šalyse valstybė nustačiusi privačių miškų savininkams. Ir galime iš karto pasakyti, kad abiem rankomis balsuotume už švedišką mokesčių sistemą miškams, jei politikai imtųsi įgyvendinti šios Vyriausybės programoje numatytą mokesčių pertvarką miškams. Tiktų ir kaimyninės Latvijos mokesčių sistema, o ir kitos šalys rūpinasi, kaip gauti didesnes pajamas į biudžetą iš sukuriamos pridėtinės vertės, o ne nustekenant mokesčiais miškų savininkus ir taip "skatinant" parduoti turimus miškus. Kviečiame susipažinti. >>

Aplinkos ministerija miško savininkams ruošia 5 proc. mokestį, kuris būtų skaičiuojamas nuo galimų vidutinių metinių pajamų iš miško. Jį reikėtų mokėti ir tuo atveju, jeigu savininkas nekirstų miško arba jį kirstų sau malkoms. Miškininkų atstovai jau įvardijo šio mokesčio padarinius – smulkieji miško savininkai bus priversti savo valdas parduoti stambiems subjektams. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika suskubo aiškinti, kad bus nemažai išimčių, kai šis mokestis nebus taikomas. Apie tai rašo Valstietis.lt žurnalistė Vida Tavorienė straipsnyje "Kerti savomišką malkoms- sumokėk mokestį". >>

Jau skelbėme anksčiau [plačiau-čia...>>>], kad naujasis kaimyninės Latvijos žemės ūkio ministras Kaspars Gerhards, kuruojantis miškų politikos įgyvendinimą, susipažįsta su miškų sektoriaus plėtros galimybėmis. Ieškoma būdų padidinti sektoriaus konkurencingumą, atsisakant perteklinio reguliavimo bei su tuo susijusių kaštų naštos paskatinti kurti didesnę pridedamąją vertę. Apie kažkokį papildomą miško savininkų apmokestinimą (kaip kad Lietuvoje) net minčių nėra, juolab kad net gyventojų pajamų mokestis pas latvius daugiau kaip 5 proc. mažesnis lyginant su kaimynine Lietuva. To rezultate Latvijos Žemės ūkio ministerija po dviejų metų pertraukos teikia naujus Miško kirtimo taisyklių pakeitimus dėl tikslinių medžių kirtimo skersmenų sumažinimo. [šiuo metu galiojanti taisyklių redakcija: https://likumi.lv/doc.php?id=253760] >>

Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika savo pavaldinių įstumtas į labai nepatogią situaciją: 2019-05-29 Vyriausybė nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl žinybinių atskirų ministerijų valdomų specialiųjų programų ir fondų, į kurias lėšos renkamos specialiaisiais įstatymais (įskaitant Miškų įst.) nustatytais mokesčiais, atitikimo Konstitucijai.  O tuo tarpu Aplinkos ministerija tą pat trečiadienį išsiuntė derinimui dar prie ankstesnės ministerijos vadovybės kurptus Miškų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama išlaikyti analogų ES šalyse neturintį specialųjį 5 proc. mokestį privačių miškų savininkams. Pataisų projektas kreivas šleivas, neišdiskutuotas ir sulaukė pelnytos kritikos.  >>

Suomiai susirūpinę savo miško kelių tinkamos būklės užtikrinimu, kadangi tinkamai prižiūrimas miško kelių tinklas yra labai svarbus medienos tiekimui.Suomijoje medienvežių leidžiamas svoris padidėjo nuo 48 iki 76 tonų, o sąstato ilgis dabar siekia ~ 25 metrus. Didžiajai daliai privačių kelių kas 20-30 metų reikia atlikti kapitalinį remontą, tačiau daugeliu atvejų tai dar nėra padaryta [Suomijoje yra apie 365 000 kilometrų privačių kelių, iš jų 125 000 kilometrų yra miško keliai, didžioji jų dalis statyta aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje. Palyginimui- Lietuvoje šiandien turime apie 7-8 tūkst. kilometrų miško kelių su žvyro danga, o bendras miško kelių, įskaitant gruntinius, tinklas viršija 30 tūkst. km]. >>

Smulkieji miško darbų rangovai vis dar tikisi, kad už kirtimo, ištraukimo, sodinimo, miškų priežiūros ir kitas paslaugas, kurias jie jau daugelį metų atlieka valstybiniuose miškuose, pavyks išsiderėti bent kiek didesnius įkainius. Priešingu atveju dalis konkursų pagal Valstybinių miškų urėdijos (VMU) 2019 metų medienos ruošos ir kitų paslaugų pirkimo sąlygas gali neįvykti. Jau strigo kirtimo konkursai keliuose VMU regioniniuose padaliniuose, o dabar girininkijų laukia galvos skausmas, kaip prisišaukti žmonių į miškasodį, kuris turi prasidėti jau netrukus. Dalis kalbintų rangovų už jiems siūlomus sodinimo įkainius neketina net teikti viešųjų pirkimų paraiškų ir dairosi į Skandinaviją ar Vokietiją, kiti kalba apie darbininkų mažinimą, net bankrotą. >>

"Verslo žinios" 2019-02-07 analizuoja, kokio dydžio ir amžiaus miško valda gali būti tinkama investicija, kiek kainuoja įsigyti miško, kokios jo išlaikymo sąnaudos ir potenciali grąža. Nagrinėjami keli scenarijai: kai įsigyjamas jaunas miškas (dominuoja 30 metų pušynas), vidutinio amžiaus (50–80 metų) ir kai įsigyjamas 100 metų pušynas, kuriame jau leidžiama atlikti plynus kirtimus. >>

BALTPOOL UAB informuoja, kad plėsdama ekspertinį medienos rinkos vertinimą, nuo š. m. vasario 4 d. skelbia medienos kainų indeksą BALTPOOLTimber Spot Lithuania. Pirmojo Lietuvoje medienos indekso reikšmė priklauso nuo indeksą sudarančių medienos sortimentų kainų svyravimų. BALTPOOL Timber Spot Lithuania indeksas skirtas padėti rinkos dalyviams objektyviai įvertinti esamą situaciją rinkoje ir stebėti populiariausios žaliavinės medienos kainos pokyčius bei tendencijas. Indekso reikšmė taip pat taps patogia priemone dvišalių kontraktų, įmonių vidaus sandorių kainodarai, rinkos tyrimams. >>

 viso 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos ūkio subjektai buvo įregistravę 262 daugiaoperacines medkirtes, 877 medvežes ir 974 savikroves miško priekabas,- informuoja miskininkas.eu svetainėje VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. Remigijus Zinkevičius. >>

2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja nauji Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1P-481-(1.3E.) ,,Dėl masinio žemės vertinimo dokumentų tvirtinimo“ patvirtinti žemės verčių žemėlapiai, pagal kuriuos yra skaičiuojami žemės mokesčiai, perskaičiuojami valstybinės žemės nuomos mokesčių dydžiai, vertinamas nekilnojamasis turtas,- informuoja nzt.lt. >>

2018 m. gruodžio 11 d. Seimas, 99 parlamentarams balsavus už, 5 – prieš ir 8 susilaikius, pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-2406(4), sumažindamas mokesčius malkoms ir kūrenimui skirtiems medienos produktams. Nuo 2019 m. sausio 1 d. bus taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Energetikos įstatyme, tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui. >>

Miškų savininkų bei medienos pramonės atstovai prognozuoja milijoninius nuostolius ir valstybės biudžetui, jei aplinkos ministro Kęstučio Navicko Seime pristatyti pasiūlymai dėl miško kirtimų ribojimo būtų įtvirtinti įstatyme,- analizuoja portalas DELFI 2018-11-23 skelbiamame Vytauto Venslaviškio straipsnyje "Ministerijos mostas iš peties – 200 milijonų eksperimento tvarka". >>

Šį antradienį (2018-11-13) Švedijos koncernas "Bergvik Skog" pardavė savo turtą Latvijoje už ~ 324 mln. EUR (~3,3 mlrd. Švedijos kronų). O švedų bendrovės Euroforester AB valdomas dukterines įmones Lietuvoje perima suomių Dasos Capital Oy valdomas konsorciumas Dasos Timberland Fund II ir jo pagrindiniai investuotojai. Sandoris, kurio vertė viešai neskelbiama, sudarytas 2018-10-22. >>

Gerokai pabrangęs biokuras sukėlė sumaištį ir jau išaugino centralizuotai tiekiamos šilumos kainą. Specialistai tvirtina, kad biokuro pasiūla rinkoje padidėtų, jei savo šalies miškų ūkyje sugebėtume racionaliau tvarkytis. Rengdamas portalui DELFI.lt straipsnį "Miškuose pūva brangus turtas – galėtų atpiginti šildymą visai" žurnalistas kalbina Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentą Virginijų Ramanauską, VMU direktoriaus pavaduotoją Valdą Kaubrę ir ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininką dr. Algį Gaižutį.  >>

Rūpestį nacionaline medienos pramonė įstatymo pataisomis išreiškė ir socialdarbiečių frakcijos seniūnas Andrius Palionis bei valstiečių-žaliųjų deleguotas  ūkio ministras Virginijus Sinkevičius [plačiau- čia...>>>]. Jie siūlo, kad per „Baltpool“ administruojamą elektroninę prekybos sistemą žaliavinę medieną pirmiausia galėtų įsigyti Lietuvos perdirbėjai, baldų bei biokuro gamintojai. Tokia teisė būtų suteikta fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių sąrašus sudarytų,  kas pusmetį atnaujintų ir VĮ Valstybinei miškų urėdijai pateiktų Ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija. Siūloma, kad tokia tvarka įsigaliotų nuo 2019 m. sausio. "Ūkininko patarėjo" šeštadienio numeryje (2018-10-13), p.p.: 1, 6 analizuojama tema dėl pirmumo teisės įsigyti žaliavinės medienos vietos gamybininkams. >>

Šį pirmadienį, 2018-02-12, oficialiai pradėti Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) statybos darbai – Jočiočių g. esančiame jėgainės sklype buvo įmūryta atminties kapsulė. Jėgainė pradės veikti 2019 m.pabaigoje, kasmet sunaudos ~450.000 t biokuro ir ~ 160.000 t komunalinių atliekų. Numatoma, kad naujoji Vilniaus kogeneracinė jėgainė naudodama biokurą ir komunalines atliekas pagamins ~ pusę sostinei centralizuotai tiekiamos šilumos, o elektros energijos - tiek, kad pakaktų aprūpinti apie 80% Vilniaus namų ūkių. Bendra projekto vertė – 350 mln. eurų. >>

Medienos pardavimo kainoms Lietuvos ir Latvijos valstybiniuose miškuose nustatyti doc.dr.Marius Kavaliauskas, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto lektorius, surinko palyginamuosius duomenis pagal medžių rūšis ir sortimentus.  >>

Trys gamyklos, logistikos centras, 210 mln. Eur sieksiančios investicijos, 500 tiesioginių ir 300 netiesioginių darbo vietų – toks naujas Vakarų medienos grupės (VMG) projektas planuojamas šalia Klaipėdos. Neabejojama, kad ši didžiulė investicija taps postūmiu visai baldų pramonei, kuri šiuo metu yra pasiekusi gamybos pajėgumo išnaudojimo piką, tad jau dėlioja naujas investicijas, bursis į klasterį.
"Verslo žinios" jau skelbė, kad VMG investicijos planuojamos Klaipėdos rajone, Sendvario seniūnijoje, Dirvupių kaime esančioje aerodromo teritorijoje, kurios plotas siekia apie 80 ha. >>

Suomijoje šiandien, 2017-10-18, oficialiai atidaryta didžiausia pastarojo laikmečio 1.2 mlrd.EUR investicija  į šios šalies medienos pramonę,  Metsä grupės naujausios kartos bioproduktų gamykla Äänekoski. Jos centrinis objektas- vienas efektyviausių pasaulyje celiuliozės fabrikas, kurio metiniai pajėgumai yra ~1,3 mln. tonų. >>

Artėja metas, kai, atvėsus orams, įsibėgės miško kirtimai. Kirtavietėse paruošta mediena bus vežama į tarpinius miško sandėlius, vėliau gabenama į panaudojimo vietas. Taigi, straipsnyje aptarsime, kokie dokumentai reikalingi ir kokių reikalavimų privalu laikytis gabenant apvaliąją medieną. Primename, kad apvaliosios medienos gabenimas reglamentuojamas aplinkos ministro 2014 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. D1-823 patvirtintame Apvaliosios medienos gabenimo tvarkos apraše. >>

Viskas, ką galima pagaminti iš naftos, šiandien gali būti gaminama iš medienos. Naujausios technologijos medienos žaliavą leido sėkmingai pritaikyti chemijos, farmacijos, tekstilės pramonei, o tai reiškia, kad miško savininkai ateityje turės ir daugiau galimybių rinktis, kam parduoti medieną, bus mažiau priklausomi nuo medienos apdirbimo sektoriaus – dabar pagrindinio medienos pirkėjo. „Prekyba malkomis nėra miškininkų ateitis. Mūsų laukia rimtas posūkį link bioekonomikos, link atsinaujinančios ekonomikos“, – įsitikinęs Göranas Perssonas, miškus perkančios bendrovės „GreenGold“ partneris ir buvęs Švedijos premjeras. Apie tai jis kalbėjo spalio pradžioje Vilniuje vykusioje Švedijos ir Lietuvos miškininkystės konferencijoje, kurią 2017-10-16 aprašo "Verslo žinių" žurnalistas Dalius Simėnas straipsnyje "Naftą keičia mediena: galimybė Lietuvos miškams". >>

Šiandien Seime lyg iš gausybės rago pasipylė Miškų įstatymo pataisų projektai. Ir nors didžiausią ažiotažą kėlė Vyriausybės siūlomos miškų įstatymo pataisos 42 miškų urėdijas įpertvarkyti į VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ su 25 padaliniais, tačiau Seimo rytinio plenarinio posėdžio darbotvarkėje atsirado opozicinių liberalų dar 2016-12-08 užregistuotos įstatymo pataisos Nr.XIIIP-192, siūlančios netaikyti 5% mokesčio nuo visų gaunamų pajamų už parduodamą žaliavinę medieną ir statų mišką privačių miškų savininkams. Įstatymo projektą pristatęs Eugenijus Gentvilas siūlė atsisakyti vienintelio tokio ES šalyse papildomo mokesčio privačių miškų savininkams kaip ydingo, socialiai netaisingo ir iškreipiančio konkurencines sąlygas. Tačiau 78 posėdyje dalyvavę parlamentarai nepritarė pataisos pateikimui:už -11, prieš -39, susilaikė -28 [kaip balsavo Seimo nariai- rasite čia...>>>] >>

Žinių radijo laidoje "Atviras pokalbis" 2017-02-28 diskusija tema "Kas iš tiesų slypi už miškų reformos šydo?". Dalyvauja aplinkos viceministras Martynas Norbutas, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Edmundas Bartkevičius, Kauno miškų urėdas Saulius Lazauskas ir (telefonu) Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas verslininkas Remigijus Lapinskas. >>

Nuo praėjusių metų Suomijoje įgyvendinama 1 mlrd.EUR kinų korporacijos Sunshine Kaidi New Energy Group investicija į biokuro gamybą iš medienos. Tai didžiausia Kinijos investicija Suomijoje per visą istoriją.  Dar 2016 m. liepą buvo pranešta, kad Europos Komisija nusprendė per NER 300 fondą skirti 88,5 mln.EUR subsidiją tais metais kinų korporacijos įkurtai įmonei Kaidi Finland statyti antros kartos biodegalų iš medienos gamyklą netoli Kemi miestelio, šiaurinėje Suomijos dalyje, Laplandijoje. 2016 m. rugsėjį įmonės generaliniu direktoriumi paskirtas buvęs Suomijos ginybos ministras ir Parlamento narys Carl Haglund (37m.), O 2016 m. spalio pabaigoje bendrovė statyboms įsigijo 32 ha žemės iš Kemi miesto už  2,55 mln. EUR. >>

Šiuo metu biokuro tema Lietuvoje tampa itin aktuali ir čia reikėtų gana išsamaus paaiškinimo. Paprastas racionalumas ir sveikas protas sako, kad totalus miškų deginimas vardan energetikos negresia,- teigia Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių energetikos konfederacijos prezidentas, žurnale "Šiluminė technika" 2013m. spalio mėn. Nr.3. publikuojamame straipsnyje. Siūlome susipažinti. >>

Kokie scenarijai prognozuojami Europos miškų sektoriaus vystymuisi iki 2030 metų,- supažindina prof.habil.dr. Andrius Kuliešis, Valstybinės miškų tarnybos Miškotvarkos, miško naudojimo ir miškų ūkio statistikos skyrius skyriaus vyriausiasis specialistas. >>

Parengtos Europos miškų sektoriaus plėtros iki 2030 m. gairės. Europos miškų sektorius apima medieninius miško išteklius, taip pat medienos produktų gamybą, prekybą ir naudojimą,-  informuoja Valstybinė miškų tarnyba. >>