Šį antradienį (2020-12-29 ) LMSA aktyvas susitikome su Aplinkos ministerijos vadovais: naujuoju aplinkos ministru Simonu Gentvilu ir miškų sritį kuruojančiu aplinkos viceministru Danu Augučiu. Taipogi dalyvavo Nerijus Kupstaitis, AM Miškų politikos grupės vadovas. Nuotoliniu būdu surengtame susitikime išklausėme naujosios AM vadovybės veiklos prioritetus, aptarėme aktualiausias miškų sektoriaus problemas. >>

Naujasis aplinkos ministras 36 metų Simonas Gentvilas kalba, kad aplinkosaugai tampant prioritetu visose ūkio ir žmonių gyvenimo srityse, Aplinkos ministerija bus viena svarbiausių. Greitų reformų nežada. Pertvarkos bus ne revoliucinės, o evoliucinės. Per artimiausią pusmetį planuojamas pasirašyti Nacionalinis susitarimas dėl miškų, - pasak S.Gentvilo, - pažabos politikų ir verslo siekį kasmet keisti miškų ūkio valdymo sąlygas – norima, kad miškai būtų labiau saugomi, tačiau ir medienos verslas išliktų aprūpintas. Kasmet planuojama įveisti po 17 tūkst. hektarų naujų miškų. >>

III-jo miškų politikos forumo „LIETUVOS MIŠKAI PO 2020 METŲ: PRIVAČIOS NUOSAVYBĖS IR VIEŠOJO INTERESO SANTYKIS MIŠKŲ ŪKYJE“ atgarsiai spaudoje: "Ūkininko patarėjas 2020-12-17 numeryje skelbia žurnalistės Irmos DUBOVIČIENĖS straipsnį "Metas iš naujo įvertinti, kiek privatus miškas yra ...privatus". >>

 Seimo narys miškininkas Justinas Urbanavičius subūrė 25 parlamentarus bendraminčius į Laikinąją daugiafunkcinių miškų puoselėjimo grupę. Ne vienerius metus miškininkystės reikalams atidavęs ir po pertraukos į parlamentą grįžęs Seimo narys aplink save buria neabejingus Lietuvos miško išsaugojimui kolegas. Parlamente suformuotų laikinųjų grupių paskirtis yra remti ar ginti konkrečios veiklos srities interesus. >>

Šį antradienį, gruodžio 8 d. Aplinkos ministerija sukvietė į miškų politikai skirtą diskusiją „Lietuvos miškai po 2020 m.: privačios nuosavybės ir viešojo intereso santykis miškų ūkyje“. Ši diskusija – jau trečiasis Aplinkos ministerijos organizuojamo ciklo „Lietuvos miškai po 2020 m.“, skirto miškų politikos kryptims po 2020 m. išgryninti, renginys. Jos metu kartu su miškų politikos sprendimų priėmėjais, miškininkais, privačių miškų savininkais, nevyriausybinių organizacijų ir kitais visuomenės atstovais buvo diskutuojama su privačios nuosavybės ir viešojo intereso santykiu miškų ūkyje susijusiais klausimais. >>

Šį ketvirtadienį, 2020-11-19, naujasis Seimas pasitvirtino komitetų sudėtį ir komitetų vadovus. Seimo Aplinkos apsaugos komitetui vadovaus Seimo narė Aistė Gedvilienė. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku nutarta paskirti Seimo narį Viktorą Pranckietį, pavaduotoju – Seimo narį Vidmantą Kanopą. >>

Daugeliui Lietuvoje nepastebimos politikų kovos dėl būsimojo ES miškų strategijos kurso vyksta Briuselyje. ES šalys-narės pačios nusprendžia dėl miškų naudojimo reglamentavimo nacionaliniuose teisės aktuose (taikomas vadinamasis subsidiarumo principas). Tačiau Europos Sąjunga stengiasi koordinuoti miškų naudojimą plačiau, nes, pavyzdžiui, miškus veikia klimato, energetikos, bioįvairovės išsaugojimo ir kt. politikų sprendimai. Šią savaitę, spalio 7 d., po karštų debatų Europos Parlamentas (EP) patvirtino EP nario Petri Sarvamaa parengtą ir EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete aprobuotą ataskaitą „Europos miškų strategija - kelias į ateitį“. Šis labai lauktas sprendimas pasiuntė svarbų teigiamą signalą miško savininkams ir valdytojams bei 4 milijonams ES miškų sektoriuje dirbančiųjų. >>

Berlynas. 2020-10-01. Vokietijos miškų ūkio skėtinės organizacijos Vokietijos miškų tarybos (DFWR) visuotiniame susirinkime, dalyvaujant Vokietijos Vokietijos federalinei maisto, miškų ir žemės ūkio ministrei Julija Kliokner (Julia Klöckner) priimta „Berlyno deklaracija 2020 m. - miškų klimato apsaugos pasiekimai“. Numatoma, kad miškų savininkams Vokietijoje bus mokamos išmokos už ekosistemines paslaugas klimato kaitos stabilizacijai iš iš energetikos ir klimato fondo, į kurį suplauks mokesčiai iš kuriamos nacionalinės išmetamųjų teršalų prekybos sistemos (su fiksuotomis kainomis už toną CO2). >>

Prieš balsavimą  Europos Parlamente dėl europarlamentaro Petri Sarvamaa pranešimo „Europos miškų strategija - kelias į ateitį “, planuojamą kitą savaitę, ES miškų ir medienos pramonės sektorius norėtų pasidalinti trimis priežastimis, dėl kurių EP turėtų palaikyti Prenešimą dėl ES miškų strategijos, už kurį jau balsuota AGRI komitete. Mūsų nuomone, ataskaita pateikia būsimą ES miškų strategiją su visais pagrindiniais ingredientais, leidžiančiais miškų  sektoriui atlikti savo pagrindinį vaidmenį siekiant Europos žaliojo susitarimo tikslų, įskaitant klimato neutralumą iki 2050 m. [Bendro pareiškimo tekstas] >>

Seimas 2020-06-04 nutarimu priėmė LR Bendrojo plano koncepcijos 2 variantą. Yra trys pagrindiniai rengimo LRBP etapai: I – esamos būklės analizė, II – konceptualieji sprendiniai (vizija) iki 2050 m. ir III – konkretizuoti sprendiniai iki 2030 m. I-asis LRBP etapas (analizė), trukęs pusantrų metų, kurio metu buvo atliktos išsamios sektorių ir tarpsektorinės analizės, jau baigtas. Šiandien Seimo posėdyje parlamentarai po svarstymo pritarė II-ajam etapui – nutarimo dėl koncepcijos projektui. Seimui užbaigus antrąjį etapą – balsavus dėl viso nutarimo, prasidės III-asis etapas – LRBP (2030 m.) sprendinių konkretizavimo stadija, kuri nustatys, kaip detalizuosis LRBP koncepcijos etape suformuoti sprendiniai. Visų šių etapų rezultatų visuma bus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. >>

Šiuo, mūsų psichologinei ir fizinei sveikatai įtemptu metu, miške vis dar galime pagaliau skirti laiko sau. Rodos, kad ten – medžiai sugeria triukšmą, o mistinė ramybė padeda ir patiems palengvėti, praskaidrinti protą ir atgaivinti kūną. Net ir COVID-19 nebeatrodo toks baisus. Kas naujo miškų politikos srityje ES- europarlamentaro Juozo Oleko interviu. >>

Kokią turėsime ES miškų stategiją? Diskusijos apie tai jau vyksta, kadangi dabartinė baigiasi 2020-siais. Tad tiek Europos Komisija, ties Europos Parlamentas, bei europinės miškų bei žemės savininkus vienijančios organizacijos, miškų mokslo ir medienos pramonės įmones vienijančios organizacijos  ir daugelis kitų aktyviai diskutuoja apie šį svarbų dokumentą. Koks jis bus, kokios sąsajos su kitais politiniais procesais bei iniciatyvomis- siūlytume susipažinti su europarlamentaro iš Suomijos Petri Sarvamaa, kuriam EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete pavesta parengti pagrindinį pranešimą Europos Parlamentui dėl būsimosios ES miškų strategijos 2030, pozicija. [ Pranešimo dėl naujosios ES miškų strategijos projektas-čia...>>>]. >>

Miškai yra vienas svarbiausių veiksnių valdant klimato kaitos padarinius, tačiau mūsų miškininkai abejoja, ar tuo bus pasinaudota. Daugėjant aplinkosauginių suvaržymų ribojama ūkinė veikla, senėja miškai, atitinkamai mažėja jų absorbcinis potencialas. „Kaip dirbsime ir iš ko gyvensime? Jau girdime, kad stoja ekonomika, ima buksuoti ES pramonė. Negalvojantys, kaip yra realiai uždirbami pinigai, tik besirūpinantys įvairių projektų lėšomis, prives prie labai liūdnų pasekmių“, – perspėja privačių miškų savininkų organizacijų atstovai. Apie tai - "Valstiečių laikraštyje" publikuojamame Vidos Tavorienės 2020-04-06 straipsnyje "MIŠKININKAI STVERIASI UŽ GALVŲ: APLINKOSAUGA PRISKALDYS DAUG MALKŲ" >>

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, rengdama Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus programą po 2020 metų, organizuoja konferencijas siekdama aiškintis dabartinius miškų politikos iššūkius, problemas bei galimas kryptis. Pirmojoje (2020 m. kovo 28 d.) gana vieningai buvo kalbama, kad reikia suderinti (subalansuoti) įvairias miškų funkcijas: ekonomines, ekologines, socialines. >>

Šį penktadienį, vasario 28 d., nuo 10 val. Prezidento rūmų Kolonų salėje vyko Aplinkos ministerijos kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija organizuota įžanginė diskusija-konferencija „Lietuvos miškai po 2020 metų“. Tai pirmasis iš Aplinkos ministerija pradedamų renginių ciklo, skirto miškų politikai po 2020-ųjų.  >>

2019-11-18 Europos medienos pramonė pristatė šios industrijos viziją “Forest-based Industries 2050: a vision for sustainable choices in a climate-friendly future”. Ši vizija yra parengta atliepiant į Europos Komisijos klimato strategiją 2050 bei išrinktosios EK prezidentės Ursula von der Leyen darbotvarkę Europai. >>

Vis dėlto esminis klausimas, į kurį taip ir nebuvo atsakyta: "Ar tikrai mes saugome tai, ką reikia ir ar turime įrodymų, jog sugriežtinus apsaugą šios teritorijos nepraras to, ką turi dabar pagal dabartinį ūkininkavimo režimą",- apibendrina Emilija Skaistakalnytė nesenai VDU Žemės ūkio akademijoje įvykusią Aplinkos ministerijos inicijuotą diskusiją – konferencijją „Miškininkavimo pokyčiai europinių įsipareigojimų ir visuomenės lūkesčių kontekste". Portale miskininkas.eu skaitykite jos straipsnį , kuriame autorė suabejojo Aplinkos ministerijos iškart po diskusijos išplatinta žinute apie uždegtą žalią šviesą įstatymo pakeitimams. Ar tikrai? >>

Pastaruoju metu sulaukėme daugelio misko savininkų paklausimų dėl 2003 m. kovo mėn. naujai įsteigtos Privačių miškų savininkų asociacijos . Daugelis mano, kad tai LMSA įsteigta ir mums priklausanti organizacija, nes labai jau panašus pavadinimas. >>