Aplinkos ministerija liepos 30 d. sukvietė į renginį, kuriame susipažindino su LR teritorijos bendrojo plano (LR BP) pagrindiniais sprendiniais, pasakojo apie partnerystės konceptą, jo naudą Lietuvai bei gerąsias praktikas. LR BP – svarbiausias valstybės teritorijų planavimo dokumentas, skirtas kompleksiškai planuoti Lietuvos teritoriją bei sudarantis sąlygas suderinti įvairias šalyje vykdomas veiklas – verslo, žemės ūkio, turizmo, rekreacijos, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros. [Išsamiau http://www.bendrasisplanas.lt/konkretizuotu-sprendiniu-medziaga/] >>

Naujienų agentūra BNS pranešė, kad aplinkos viceministre bus paskirta šiuo metu ministro Kęstučio Mažeikos patarėja dirbanti Kauno miesto tarybos narė Ligita Valalytė, ji kuruos gamtos apsaugos, miškų, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio sritis. Pasak ministro patarėjo Justo Jaskonio, ji pareigas pradės eiti iškart po tarnybų patikros. >>

Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos iniciatyva Seime vėl pasikėsinta atimti privačių miško savininkų teisę į asmens saugumą ir privatumą. Primygtinai siekiama panaikinti nuo 1999 m. galiojančią ir niekam nekliūvančią Laukinės augalijos įstatymo nuostatą, įpareigojančią privačiose valdose norinčius pasirinkti gamtos gėrybių prieš tai atsiklausti žemės, miško bei vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų. Dauguma padorių lankytojų ir dabar savavališkai nesiveržia į miško apsuptyje įsikūrusių sodybų teritorijas grybauti ar uogauti, nes augantis sąmoningumas bei galiojantis teisinis reguliavimas palaipsniui formuoja visuomenėje pagarbaus elgesio normas. >>

Seimas 2020-06-04 nutarimu priėmė LR Bendrojo plano koncepcijos 2 variantą. Yra trys pagrindiniai rengimo LRBP etapai: I – esamos būklės analizė, II – konceptualieji sprendiniai (vizija) iki 2050 m. ir III – konkretizuoti sprendiniai iki 2030 m. I-asis LRBP etapas (analizė), trukęs pusantrų metų, kurio metu buvo atliktos išsamios sektorių ir tarpsektorinės analizės, jau baigtas. Šiandien Seimo posėdyje parlamentarai po svarstymo pritarė II-ajam etapui – nutarimo dėl koncepcijos projektui. Seimui užbaigus antrąjį etapą – balsavus dėl viso nutarimo, prasidės III-asis etapas – LRBP (2030 m.) sprendinių konkretizavimo stadija, kuri nustatys, kaip detalizuosis LRBP koncepcijos etape suformuoti sprendiniai. Visų šių etapų rezultatų visuma bus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. >>

SVARBU. Šiandieniniame (2020-05-27) Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje - svarbūs sprendimai dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijos. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) nuosekliai dalyvavome visuose LRBP koncepcijos rengimo metu organizuotuose svarstymuose, teikėme pastabas ir pasiūlymus. Pakol šis aukščiausio strateginio lygmens dokumento projektas nebuvo pradėtas svarstyti Seime- koncepcijos rengėjai pasiūlymus ignoravo. Tačiau po to, kai LMSA pasiūlymams pilnai pritarė Seimo Kaimo reikalų komitetas  bei rengėjus įpareigojo suderinti teikiamą projektą su miško ir žemės savininkais Seimo AAK - situacija pasikeitė [Seimo AAK protokolinis sprendimas-čia...>>>] >>

Šį ketvirtadienį vyksta konferencija (nuotoliniu būdu) "Atvira Vyriausybė 2022. Įvertinkime būtinus pokyčius". Stebėti tiesiogiai galima:➡ https://www.youtube.com/watch?v=77fvgur8tYI . Smagu, kad į aptariamus pasiūlymus įtrauktas ir mūsų asociacijos teiktas pasiūlymas. >>

Šiuo, mūsų psichologinei ir fizinei sveikatai įtemptu metu, miške vis dar galime pagaliau skirti laiko sau. Rodos, kad ten – medžiai sugeria triukšmą, o mistinė ramybė padeda ir patiems palengvėti, praskaidrinti protą ir atgaivinti kūną. Net ir COVID-19 nebeatrodo toks baisus. Kas naujo miškų politikos srityje ES- europarlamentaro Juozo Oleko interviu. >>

Kokią turėsime ES miškų stategiją? Diskusijos apie tai jau vyksta, kadangi dabartinė baigiasi 2020-siais. Tad tiek Europos Komisija, ties Europos Parlamentas, bei europinės miškų bei žemės savininkus vienijančios organizacijos, miškų mokslo ir medienos pramonės įmones vienijančios organizacijos  ir daugelis kitų aktyviai diskutuoja apie šį svarbų dokumentą. Koks jis bus, kokios sąsajos su kitais politiniais procesais bei iniciatyvomis- siūlytume susipažinti su europarlamentaro iš Suomijos Petri Sarvamaa, kuriam EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete pavesta parengti pagrindinį pranešimą Europos Parlamentui dėl būsimosios ES miškų strategijos 2030, pozicija. [ Pranešimo dėl naujosios ES miškų strategijos projektas-čia...>>>]. >>

2020-04-08 (trečiadienį) nuotoliniu būdu vykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje svarstyti svarbūs teisės aktų projektai, skirti nesenai įsigaliojusio LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo tobulinimui,  Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijos projekto svarstymui ir Aplinkos ministerijos teikiamam Laukinės augalijos, Laukinės gyvūnijos bei su jais susijusių įstatymų pataisų paketui. >>

Miškai yra vienas svarbiausių veiksnių valdant klimato kaitos padarinius, tačiau mūsų miškininkai abejoja, ar tuo bus pasinaudota. Daugėjant aplinkosauginių suvaržymų ribojama ūkinė veikla, senėja miškai, atitinkamai mažėja jų absorbcinis potencialas. „Kaip dirbsime ir iš ko gyvensime? Jau girdime, kad stoja ekonomika, ima buksuoti ES pramonė. Negalvojantys, kaip yra realiai uždirbami pinigai, tik besirūpinantys įvairių projektų lėšomis, prives prie labai liūdnų pasekmių“, – perspėja privačių miškų savininkų organizacijų atstovai. Apie tai - "Valstiečių laikraštyje" publikuojamame Vidos Tavorienės 2020-04-06 straipsnyje "MIŠKININKAI STVERIASI UŽ GALVŲ: APLINKOSAUGA PRISKALDYS DAUG MALKŲ" >>

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, rengdama Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus programą po 2020 metų, organizuoja konferencijas siekdama aiškintis dabartinius miškų politikos iššūkius, problemas bei galimas kryptis. Pirmojoje (2020 m. kovo 28 d.) gana vieningai buvo kalbama, kad reikia suderinti (subalansuoti) įvairias miškų funkcijas: ekonomines, ekologines, socialines. >>

Šį penktadienį, vasario 28 d., nuo 10 val. Prezidento rūmų Kolonų salėje vyko Aplinkos ministerijos kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija organizuota įžanginė diskusija-konferencija „Lietuvos miškai po 2020 metų“. Tai pirmasis iš Aplinkos ministerija pradedamų renginių ciklo, skirto miškų politikai po 2020-ųjų.  >>

LR Seimas 2019-12-17 priėmė 2020 m. biudžetą. Buvo svarstomas ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narių AAK pirmininko Juozo Imbraso, AAK pirmininko pavaduotojo Simono Gentvilo ir AAK nario Kęstučio Bacvinkos pasiūlymas numatyti 2020 m. valstybės biudžete kompensacijoms žemės/miško savininkams ir valdytojams už įvedamus apribojimus/draudimus ūkinei veiklai 10 mln. Eur. >>

2019-11-18 Europos medienos pramonė pristatė šios industrijos viziją “Forest-based Industries 2050: a vision for sustainable choices in a climate-friendly future”. Ši vizija yra parengta atliepiant į Europos Komisijos klimato strategiją 2050 bei išrinktosios EK prezidentės Ursula von der Leyen darbotvarkę Europai. >>

2019-11-08 (penktadienį) Briuselyje vyko Europos Komisijos organizuojamas   EK Miškų ir medžio kamštienos Socialinio Dailogo Grupės (Forestry&Cork SDG)  posėdis. Aptariami klausimai: naujų SDG pirmininko ir pavaduotojų rinkimai; ES Bioįvairovės strategijos 2020 įvertinimo ir naujosios ES Bioįvairovės strategijos 2030 rengimo procesas; priemonės kovai su miškų plotų mažėjimu pasaulyje ir eilė kitų svarbių klausimų. [Posėdžio medžiaga čia...>>>] >>

"...Jaučiame ir girdime [Vyriausybėje], kad šis mokestis yra našta. [...] Grįžtant prie 5 proc., vakar šnekėjau su naujuoju [aplinkos] ministru ir jis patikino, kad artimiausiu metu bus pateiktas Vyriausybės nutarimas dėl Miškų įstatymo keitimo, kad būtų atsisakyta šio mokesčio",-  šiandien vykusioje Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) XXII Generalinėje Asamblėjoje patikino Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėjas Aleksandras Muzikevičius. Šią gerą žinią patvirtino ir po to kalbėjęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys miškininkas Kęstutis Bacvinka. >>

Vis dėlto esminis klausimas, į kurį taip ir nebuvo atsakyta: "Ar tikrai mes saugome tai, ką reikia ir ar turime įrodymų, jog sugriežtinus apsaugą šios teritorijos nepraras to, ką turi dabar pagal dabartinį ūkininkavimo režimą",- apibendrina Emilija Skaistakalnytė nesenai VDU Žemės ūkio akademijoje įvykusią Aplinkos ministerijos inicijuotą diskusiją – konferencijją „Miškininkavimo pokyčiai europinių įsipareigojimų ir visuomenės lūkesčių kontekste". Portale miskininkas.eu skaitykite jos straipsnį , kuriame autorė suabejojo Aplinkos ministerijos iškart po diskusijos išplatinta žinute apie uždegtą žalią šviesą įstatymo pakeitimams. Ar tikrai? >>

  ✅ Šį penktadienį (2018-12-07) Vilniuje vyko labai įdomi Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) kartu su Aplinkos ministerija surengtos konferencijos “Miškas žmogui, žmogus - miškui” apskrito stalo diskusija tema „Racionalus ūkininkavimas- miškų tvaraus naudojimo pagrindas“. Negalėjusius stebėti tiesiogiai- kviečiame žiūrėti video-įrašą. >>

Komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas analizuoja- kam naudinga dėl kertamų miškų sukelta isterija? Daug emocijų, daug triukšmo, mažai faktų ir skaičių - tobula terpė problemą išsukti iki isterijos lygio. Tai ir padaryta. Vis stipriau įsukamas ažiotažas paskatino pasidomėti: kas tampo šios naujos isterijos bangos virvutes, kas yra pagrindiniai veikėjai ir susiję organizacijos, ką jie yra inspiravę anksčiau.  >>

Pastaruoju metu sulaukėme daugelio misko savininkų paklausimų dėl 2003 m. kovo mėn. naujai įsteigtos Privačių miškų savininkų asociacijos . Daugelis mano, kad tai LMSA įsteigta ir mums priklausanti organizacija, nes labai jau panašus pavadinimas. >>