Seimo narys valstietis Viktoras Rinkevičius kartu su konservtoriumi Kaziu Starkevičiumi ir darbiečiu Petru Čimbaru dar š.m. kovą yra įregistravę Miškų įstatymo pataisas [nuoroda į projektą...>>>], kuriomis siūlo miškų ūkį perduoti kuruoti Žemės ūkio ministerijai. Politikų įsitikinimu, miškuose tvarkos nebus, kol valdys, ūkininkaus ir kontroliuos ta pati ministerija. Tačiau iki šiol šis projektas dar nebuvo net pradėtas svarstyti, o dabartinio Seimo kadencija jau baigiasi. >>

Daugeliui Lietuvoje nepastebimos politikų kovos dėl būsimojo ES miškų strategijos kurso vyksta Briuselyje. ES šalys-narės pačios nusprendžia dėl miškų naudojimo reglamentavimo nacionaliniuose teisės aktuose (taikomas vadinamasis subsidiarumo principas). Tačiau Europos Sąjunga stengiasi koordinuoti miškų naudojimą plačiau, nes, pavyzdžiui, miškus veikia klimato, energetikos, bioįvairovės išsaugojimo ir kt. politikų sprendimai. Šią savaitę, spalio 7 d., po karštų debatų Europos Parlamentas (EP) patvirtino EP nario Petri Sarvamaa parengtą ir EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete aprobuotą ataskaitą „Europos miškų strategija - kelias į ateitį“. Šis labai lauktas sprendimas pasiuntė svarbų teigiamą signalą miško savininkams ir valdytojams bei 4 milijonams ES miškų sektoriuje dirbančiųjų. >>

Dalyvavome š.m.spalio 5 d. Valdovų rūmuose Vilniuje surengtame LR teritorijos bendrojo plano baigiamajame susirinkime-konferencijoje, kur buvo pristatomi ir aptariami LR BP sprendiniai [išsamiau- čia...>>>].  Su LMSA teiktais pasiūlymais ir pastabomis susipažinti galima čia [LMSA rastas Nr. 50 ...>>>]. Ar tai iš tiesų galutinis sprendinių svarstymo etapas- dar nežinia, nes rengėjai privalėtų pristatyti juos ir naujajam Seimui bei Vyriausybei. >>

Berlynas. 2020-10-01. Vokietijos miškų ūkio skėtinės organizacijos Vokietijos miškų tarybos (DFWR) visuotiniame susirinkime, dalyvaujant Vokietijos Vokietijos federalinei maisto, miškų ir žemės ūkio ministrei Julija Kliokner (Julia Klöckner) priimta „Berlyno deklaracija 2020 m. - miškų klimato apsaugos pasiekimai“. Numatoma, kad miškų savininkams Vokietijoje bus mokamos išmokos už ekosistemines paslaugas klimato kaitos stabilizacijai iš iš energetikos ir klimato fondo, į kurį suplauks mokesčiai iš kuriamos nacionalinės išmetamųjų teršalų prekybos sistemos (su fiksuotomis kainomis už toną CO2). >>

Prieš balsavimą  Europos Parlamente dėl europarlamentaro Petri Sarvamaa pranešimo „Europos miškų strategija - kelias į ateitį “, planuojamą kitą savaitę, ES miškų ir medienos pramonės sektorius norėtų pasidalinti trimis priežastimis, dėl kurių EP turėtų palaikyti Prenešimą dėl ES miškų strategijos, už kurį jau balsuota AGRI komitete. Mūsų nuomone, ataskaita pateikia būsimą ES miškų strategiją su visais pagrindiniais ingredientais, leidžiančiais miškų  sektoriui atlikti savo pagrindinį vaidmenį siekiant Europos žaliojo susitarimo tikslų, įskaitant klimato neutralumą iki 2050 m. [Bendro pareiškimo tekstas] >>

Šiandien po pietų (14.30-15.30 val.) Seimo plenarinio posėdžio opozicijos valandos metu konservatorių frakcija (Aistė Gedvilienė) organizuoja diskusiją „Problemos ir skauduliai Lietuvos aplinkosaugoje: ką reikia daryti nedelsiant.“ >>

Šį trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai susizgribo, kad vertėtų išklausyti mokslininkų ir miškininkų vertinimus dėl to, kokios būtų sprendimų pasekmės miškų sektoriui po praėjusio komiteto posėdžio. Jau informavome, kokios numatomos pasekmės  žalvalstiečių Tomo Tomilino ir Virginijos Vingrienės, koncervatorės Aistės Gedvilienės ir prie socdemų prisijungusio Lino Balsio teikiamų Miškų įstatymo pataisų. T.Tomilinas ir V.Vingrienė netgi atvirai pripažino, kad įregistravo aplinkosaugininkų pateiktas įstatymo pataisas. Rinkiminės karštinės sužadinti politikai stengėsi kuo garsiau sužibėti "žalumu", nesigilindami į galimas pasekmes. >>

Po Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vakarykščio posėdžio balsavimų kyla grėsmė, kad ateityje neturėsime kompleksinio miškų ūkio Lietuvoje, o įvedamais draudimais užsimota nusavinti dešimčių tūkstančių miško savininkų turto vertę. Apie kompensacijas net nekalbama. Prof.Andrius Kuliešis jau anksčiau yra įspėjęs, kad realizavus radikaliųjų aplinkosaugininkų sumanymus ~45 proc. šalies miškų ūkinė veikla bus griežtai suvaržyta arba uždrausta visai. Palyginimui, šiuo metu tik į saugomas teritorijas patenkančių miškų plotai sudaro ~33 proc. ploto (neskaičiuojant įvairiausių suvaržymų ne saugomose teritorijose esančiuose medienos ruošai skirtuose III-IV gr.miškuose). Pataisų svarstymas numatomas Seimo AAK ir ateinančią savaitę. >>

Aplinkos ministerija liepos 30 d. sukvietė į renginį, kuriame susipažindino su LR teritorijos bendrojo plano (LR BP) pagrindiniais sprendiniais, pasakojo apie partnerystės konceptą, jo naudą Lietuvai bei gerąsias praktikas. LR BP – svarbiausias valstybės teritorijų planavimo dokumentas, skirtas kompleksiškai planuoti Lietuvos teritoriją bei sudarantis sąlygas suderinti įvairias šalyje vykdomas veiklas – verslo, žemės ūkio, turizmo, rekreacijos, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros. [Išsamiau http://www.bendrasisplanas.lt/konkretizuotu-sprendiniu-medziaga/] >>

Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos iniciatyva Seime vėl pasikėsinta atimti privačių miško savininkų teisę į asmens saugumą ir privatumą. Primygtinai siekiama panaikinti nuo 1999 m. galiojančią ir niekam nekliūvančią Laukinės augalijos įstatymo nuostatą, įpareigojančią privačiose valdose norinčius pasirinkti gamtos gėrybių prieš tai atsiklausti žemės, miško bei vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų. Dauguma padorių lankytojų ir dabar savavališkai nesiveržia į miško apsuptyje įsikūrusių sodybų teritorijas grybauti ar uogauti, nes augantis sąmoningumas bei galiojantis teisinis reguliavimas palaipsniui formuoja visuomenėje pagarbaus elgesio normas. >>

Seimas 2020-06-04 nutarimu priėmė LR Bendrojo plano koncepcijos 2 variantą. Yra trys pagrindiniai rengimo LRBP etapai: I – esamos būklės analizė, II – konceptualieji sprendiniai (vizija) iki 2050 m. ir III – konkretizuoti sprendiniai iki 2030 m. I-asis LRBP etapas (analizė), trukęs pusantrų metų, kurio metu buvo atliktos išsamios sektorių ir tarpsektorinės analizės, jau baigtas. Šiandien Seimo posėdyje parlamentarai po svarstymo pritarė II-ajam etapui – nutarimo dėl koncepcijos projektui. Seimui užbaigus antrąjį etapą – balsavus dėl viso nutarimo, prasidės III-asis etapas – LRBP (2030 m.) sprendinių konkretizavimo stadija, kuri nustatys, kaip detalizuosis LRBP koncepcijos etape suformuoti sprendiniai. Visų šių etapų rezultatų visuma bus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. >>

SVARBU. Šiandieniniame (2020-05-27) Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje - svarbūs sprendimai dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijos. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) nuosekliai dalyvavome visuose LRBP koncepcijos rengimo metu organizuotuose svarstymuose, teikėme pastabas ir pasiūlymus. Pakol šis aukščiausio strateginio lygmens dokumento projektas nebuvo pradėtas svarstyti Seime- koncepcijos rengėjai pasiūlymus ignoravo. Tačiau po to, kai LMSA pasiūlymams pilnai pritarė Seimo Kaimo reikalų komitetas  bei rengėjus įpareigojo suderinti teikiamą projektą su miško ir žemės savininkais Seimo AAK - situacija pasikeitė [Seimo AAK protokolinis sprendimas-čia...>>>] >>

Šiuo, mūsų psichologinei ir fizinei sveikatai įtemptu metu, miške vis dar galime pagaliau skirti laiko sau. Rodos, kad ten – medžiai sugeria triukšmą, o mistinė ramybė padeda ir patiems palengvėti, praskaidrinti protą ir atgaivinti kūną. Net ir COVID-19 nebeatrodo toks baisus. Kas naujo miškų politikos srityje ES- europarlamentaro Juozo Oleko interviu. >>

Kokią turėsime ES miškų stategiją? Diskusijos apie tai jau vyksta, kadangi dabartinė baigiasi 2020-siais. Tad tiek Europos Komisija, ties Europos Parlamentas, bei europinės miškų bei žemės savininkus vienijančios organizacijos, miškų mokslo ir medienos pramonės įmones vienijančios organizacijos  ir daugelis kitų aktyviai diskutuoja apie šį svarbų dokumentą. Koks jis bus, kokios sąsajos su kitais politiniais procesais bei iniciatyvomis- siūlytume susipažinti su europarlamentaro iš Suomijos Petri Sarvamaa, kuriam EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete pavesta parengti pagrindinį pranešimą Europos Parlamentui dėl būsimosios ES miškų strategijos 2030, pozicija. [ Pranešimo dėl naujosios ES miškų strategijos projektas-čia...>>>]. >>

Miškai yra vienas svarbiausių veiksnių valdant klimato kaitos padarinius, tačiau mūsų miškininkai abejoja, ar tuo bus pasinaudota. Daugėjant aplinkosauginių suvaržymų ribojama ūkinė veikla, senėja miškai, atitinkamai mažėja jų absorbcinis potencialas. „Kaip dirbsime ir iš ko gyvensime? Jau girdime, kad stoja ekonomika, ima buksuoti ES pramonė. Negalvojantys, kaip yra realiai uždirbami pinigai, tik besirūpinantys įvairių projektų lėšomis, prives prie labai liūdnų pasekmių“, – perspėja privačių miškų savininkų organizacijų atstovai. Apie tai - "Valstiečių laikraštyje" publikuojamame Vidos Tavorienės 2020-04-06 straipsnyje "MIŠKININKAI STVERIASI UŽ GALVŲ: APLINKOSAUGA PRISKALDYS DAUG MALKŲ" >>

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, rengdama Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus programą po 2020 metų, organizuoja konferencijas siekdama aiškintis dabartinius miškų politikos iššūkius, problemas bei galimas kryptis. Pirmojoje (2020 m. kovo 28 d.) gana vieningai buvo kalbama, kad reikia suderinti (subalansuoti) įvairias miškų funkcijas: ekonomines, ekologines, socialines. >>

Šį penktadienį, vasario 28 d., nuo 10 val. Prezidento rūmų Kolonų salėje vyko Aplinkos ministerijos kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija organizuota įžanginė diskusija-konferencija „Lietuvos miškai po 2020 metų“. Tai pirmasis iš Aplinkos ministerija pradedamų renginių ciklo, skirto miškų politikai po 2020-ųjų.  >>

LR Seimas 2019-12-17 priėmė 2020 m. biudžetą. Buvo svarstomas ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narių AAK pirmininko Juozo Imbraso, AAK pirmininko pavaduotojo Simono Gentvilo ir AAK nario Kęstučio Bacvinkos pasiūlymas numatyti 2020 m. valstybės biudžete kompensacijoms žemės/miško savininkams ir valdytojams už įvedamus apribojimus/draudimus ūkinei veiklai 10 mln. Eur. >>

2019-11-18 Europos medienos pramonė pristatė šios industrijos viziją “Forest-based Industries 2050: a vision for sustainable choices in a climate-friendly future”. Ši vizija yra parengta atliepiant į Europos Komisijos klimato strategiją 2050 bei išrinktosios EK prezidentės Ursula von der Leyen darbotvarkę Europai. >>

2019-11-08 (penktadienį) Briuselyje vyko Europos Komisijos organizuojamas   EK Miškų ir medžio kamštienos Socialinio Dailogo Grupės (Forestry&Cork SDG)  posėdis. Aptariami klausimai: naujų SDG pirmininko ir pavaduotojų rinkimai; ES Bioįvairovės strategijos 2020 įvertinimo ir naujosios ES Bioįvairovės strategijos 2030 rengimo procesas; priemonės kovai su miškų plotų mažėjimu pasaulyje ir eilė kitų svarbių klausimų. [Posėdžio medžiaga čia...>>>] >>

Vis dėlto esminis klausimas, į kurį taip ir nebuvo atsakyta: "Ar tikrai mes saugome tai, ką reikia ir ar turime įrodymų, jog sugriežtinus apsaugą šios teritorijos nepraras to, ką turi dabar pagal dabartinį ūkininkavimo režimą",- apibendrina Emilija Skaistakalnytė nesenai VDU Žemės ūkio akademijoje įvykusią Aplinkos ministerijos inicijuotą diskusiją – konferencijją „Miškininkavimo pokyčiai europinių įsipareigojimų ir visuomenės lūkesčių kontekste". Portale miskininkas.eu skaitykite jos straipsnį , kuriame autorė suabejojo Aplinkos ministerijos iškart po diskusijos išplatinta žinute apie uždegtą žalią šviesą įstatymo pakeitimams. Ar tikrai? >>

  ✅ Šį penktadienį (2018-12-07) Vilniuje vyko labai įdomi Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) kartu su Aplinkos ministerija surengtos konferencijos “Miškas žmogui, žmogus - miškui” apskrito stalo diskusija tema „Racionalus ūkininkavimas- miškų tvaraus naudojimo pagrindas“. Negalėjusius stebėti tiesiogiai- kviečiame žiūrėti video-įrašą. >>

Pastaruoju metu sulaukėme daugelio misko savininkų paklausimų dėl 2003 m. kovo mėn. naujai įsteigtos Privačių miškų savininkų asociacijos . Daugelis mano, kad tai LMSA įsteigta ir mums priklausanti organizacija, nes labai jau panašus pavadinimas. >>