Nesenai žurnale Frontiers in Ecology and Evolution paskelbtame moksliniame straipsnyje „Miškų biologinė įvairovė, anglies kaupimas ir medienos gamyba: sinergetinių efektų ir pasirinkimų modeliavimas dešimtyje miškingų Europos kraštovaizdžių“ (nuoroda į publikaciją anglų k. čia...>>>) grupė Europos mokslininkų nagrinėja ypač aktualius šiuolaikinės miškininkystės klausimus: (i) kaip užtikrinti tvarų miškininkavimą siekiant įvairių miško funkcijų, kurios dažnai sunkiai suderinamos, balanso, naudojant objektyvius vertinimo kriterijus bei (ii) kokią įtaką tvariam miškininkavimui gali turėti dabar naudojami ar alternatyvūs miškininkavimo modeliai, įvertinami atsižvelgiant į žmonijos pastangas sušvelninti klimato kaitą. >>

Pirmoje straipsnio dalyje analizavome, kuo gi aplinkosaugininkams neįtinka ūkiniai miškai, kodėl dabar bandoma gerai diferencijuotas pagal ūkinį režimą Lietuvos saugomas teritorijas, suskirstytas į rezervatus, nacionalinius bei regioninius parkus, draustinius ir kt. sudėti į vieną dėžę ir visose jose uždrausti miškų ūkinę veiklą. Antrojoje dalyje aptarsime, ar augantis radikalizmas gamtosaugoje galutinai sužlugdys miškų ūkį. Ir pateiksime dvi galimas prognozes. >>

Nuo kitų metų atsinaujinant statinių mokestinėms vertėms, visi butų, gyvenamųjų namų, komercinių pastatų ir kitų statinių turėtojai jau dabar gali nemokamai ir greitai pasitikrinti, kokia jų valdomų statinių mokestinė vertė bus nuo 2021 m. sausio, informuoja Registrų centras. >>

Šį pirmadienį (spalio 12 d.) 10 val. dalyvavome nuotoliniu būdu organizuotoje konferencijoje „Miškininkystė saugomose teritorijose“, surengtoje  Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nario Kęstučio Bacvinkos iniciatyva. Vyko išties įdomi ir dalykiška diskusija, konferencijos pranešimai verti dėmesio. >>

Daugeliui Lietuvoje nepastebimos politikų kovos dėl būsimojo ES miškų strategijos kurso vyksta Briuselyje. ES šalys-narės pačios nusprendžia dėl miškų naudojimo reglamentavimo nacionaliniuose teisės aktuose (taikomas vadinamasis subsidiarumo principas). Tačiau Europos Sąjunga stengiasi koordinuoti miškų naudojimą plačiau, nes, pavyzdžiui, miškus veikia klimato, energetikos, bioįvairovės išsaugojimo ir kt. politikų sprendimai. Šią savaitę, spalio 7 d., po karštų debatų Europos Parlamentas (EP) patvirtino EP nario Petri Sarvamaa parengtą ir EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete aprobuotą ataskaitą „Europos miškų strategija - kelias į ateitį“. Šis labai lauktas sprendimas pasiuntė svarbų teigiamą signalą miško savininkams ir valdytojams bei 4 milijonams ES miškų sektoriuje dirbančiųjų. >>

Dalyvavome š.m.spalio 5 d. Valdovų rūmuose Vilniuje surengtame LR teritorijos bendrojo plano baigiamajame susirinkime-konferencijoje, kur buvo pristatomi ir aptariami LR BP sprendiniai [išsamiau- čia...>>>].  Su LMSA teiktais pasiūlymais ir pastabomis susipažinti galima čia [LMSA rastas Nr. 50 ...>>>]. Ar tai iš tiesų galutinis sprendinių svarstymo etapas- dar nežinia, nes rengėjai privalėtų pristatyti juos ir naujajam Seimui bei Vyriausybei. >>

"Pastaraisiais metais itin aršiai viešojoje žiniasklaidoje puolamas tradicinis ūkininkavimas Lietuvos miškuose. Miško kirtimai ir medienos sunaudojimas imtas vadinti miškų naikinimu, kurį reikia uždrausti. Šiems agitatoriams visiškai nesvarbu tai, kad mediena daugeliui žmogaus vartojamų dalykų neturi lygiaverčio pakaitalo ar esami, dažniausia plastikiniai jos pakaitalai yra arba žalingi aplinkai, arba jų gamybai naudojami senkantys iškastiniai resursai, kaip metalai, nafta ar dujos. Tuo tarpu mediena yra ekologiškas, savaime atsikuriantis arba nesunkiai atkuriamas resursas, kuriuo galima nenutrūkstamai naudotis."- pastebi nusipelnęs Lietuvos miškininkas, LMSA Garbės narys Algirdas Antanas Brukas. [Straipsnio I dalis skelbiama ir portale DELFI ...>>>] >>