Šio mėnesio pradžioje Punios šile apsilankė visas  būrys garbių mokslininkų, žinomų miškotyros ir aplinkotyros sričių specialistų. Juos neramino, kad taip ilgai nerandama racionalaus sprendimo dėl vieno vertingiausių Lietuvos miškų  išsaugojimo priemonių.  Iškilūs mokslininkai išanalizavo situaciją ir parengė kreipimąsi į LR Prezidentą, LR Seimą, LR Vyriausybę ir LR Aplinkos ministeriją, prie kurio dar prisijungė kiti žinomi šios srities ekspertai ir specialistai.  >>

Spalio 3 d. Punios šile apsilankė visas  būrys garbių mokslininkų, žinomų miškotyros ir aplinkotyros sričių specialistų: akad. prof.habil.dr. Leonardas Kairiūkštis, akad. prof. habil.dr. Stasys Karazija, prof.habil.dr. Antanas Juodvalkis, prof. habil.dr. Albertas Vasiliauskas, prof. habil.dr. Andrius Kuliešis, dr.Rimvydas Skarbalius, dr. Vytautas Oniūnas ir  Vytautas Ribikauskas.  Mokslininkus neramino, kad taip ilgai nerandama racionalaus sprendimo dėl vieno vertingiausių Lietuvos miškų  išsaugojimo priemonių.  Vizito tikslas –  susipažinti su situacija Punios šile. >>

Pirmieji miškų administraciniai dariniai, panašūs į šiuolaikinius bent tuo, kad turėjo savo ribas ir apsaugos tarnybas, atsirado Sūduvoje 1464-1476 m, t. y . maždaug prieš 550 metų. Bet jie visi iki XVII a. sunyko.  1638 - 1640 m vėl buvo suformuota dar panašesnių į šiuolaikines urėdijas 11 karališkų girininkijų, iš kurių 4 buvo dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Jos prasilaikė apie pusantro šimtmečio. Po trečiojo ATR padalinimo XIX a. pabaigoje Sūduvoje buvo įkurtos prūsiško tipo urėdijos, o kiek vėliau Vilniaus ir Kauno gubernijose suformuotos carinės urėdijos. Tiek prūsiško , tiek carinio tipo urėdijos vadintos girininkijomis. Jos prasilaikė iki pirmojo pasaulinio karo. >>

Teisingos idėjos labai sutelkia žmones. Ypač vieningi tampame,  kai nurodoma, jog valdžia joms priešinasi. Kas atsisakys pasirašyti, kai pasakoma, jog sustabdytas projektas išsaugoti vertingiausią Lietuvoje sengirę?  Tačiau laiško iniciatorių tikslas akivaizdžiai kitas.  Prisidengiant labai patrauklia  ir reikalinga idėja,  visuomenei primetama nuomonė  tarsi galimas tik vienintelis sprendimas  – gamtinis rezervatas. Kodėl rengiant rezervato plėtros projektą visai Punios šilo teritorijai pabijota nepriklausomų ekspertų vertinimo,  nebuvo nagrinėti alternatyvūs pasiūlymai, nėra grėsmių analizės, taikyta supaprastinta viešinimo tvarka ?  Juk tai valstybinės svarbos didelio mąsto projektas, o ne koks smulkus  „ribų koregavimas“?  >>

Šiandien, ketvirtadienį, kuruojančio statybos, teritorijų planavimo, būsto, erdvinio planavimo ir urbanistikos klausimus aplinkos viceministro Mariaus Narmonto kvietimu susirinkome aptarti LMSA pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LR BP) koncepcijos projekto. >>

Išauginti ir sukaupti  miškuose medienos ištekliai priklauso nuo daugelio veiksnių: gamtinių, natūralių, amžiaus, miškininkų ūkinės veiklos. Šiame straipsnyje prof. Andrius Kuliešis su kolega Gintaru Kulboku analizuoja augaviečių našumo bei amžiaus struktūros pokyčius per pastaruosius 20 metų. Tad susipažinkite su vienu iš Lietuvos miškų dinamikos aspektų pagal Nacionalinės miškų inventorizacijos 1998 – 2017 m. rezultatus. >>

Romantiniai jausmai dažną užplūsta išgirdus tą išpopuliarintą žodį SENGIRĖ...💚, ypač daugiau tik iš nuotraukų socialiniuose tinkluose įspūdžių besisemiantiems: žaliuojantys šimtamečiai medžiai milžinai, po jais besiganantys laimingi miško žvėrys ir visur skraidantys paukščiai čiulbuonėliai... Tačiau būkime sąžiningi. >>

Šį kartą Aplinkos ministerija pasikėsino atimti privačių žmonių teisę į asmens saugumą ir privatumą, siūlydami panaikinti nuo 1999 metų galiojančią Laukinės augalijos įstatyme nuostatą, įpareigojančią privačiose valdose norinčius pasirinkti gamtos gėrybių prieš tai atsiklausti žemės, miško bei vandens telkinių savininkų,  valdytojų ir naudotojų. Dauguma padorių lankytojų ir dabar savavališkai nesiveržia į miško apsuptyje įsikūrusių sodybų teritorijas grybauti ar uogauti, nes augantis sąmoningumas bei galiojantis teisinis reguliavimas palaipsniui formuoja visuomenėje pagarbaus elgesio normas. >>

Praėjusį penktadienį, 2019-08-23, Aplinkos ministerija Teisės aktų projektų sitemoje įregistravo [Registracijos Nr. 19-9970 ] jau kelintą kart keičiamas Miškų įstatymo pataisas, pradėtas rengti dar prie tuometinio aplinkos ministro Kęstučio Navicko ir jam talkinusio miškų srityje viceministo Martyno Norbuto. ir netikėta netikėta- vėl yra stebinančių, netgi gluminančių sumanymų. Vienas tokių- išlaikyti perteklinį 5 proc. mokestį nuo apyvartos privačių miškų savininkams (beje, vienintelį tokio pobūdžio ES) ir įtvirtinti galimybę surinktus pinigus panaudoti miškų iš privačių miškų savininkų supirkimui. Ką jau kalbėti, kad ir už ūkinės veiklos draudimus AM planuoja apmokėti iš tų pačių 5 proc. mokesčių, bet kasmet numato tam skirti tik ~100 tūkst. EUR.  >>

LRT Mediatekoje atsirado praėjusio ketvirtadienio, 2019-08-22, radijo laidos "Lietuvos diena", analizavusios - kodėl Seimas atmetė Prezidento veto Miškų įstatymo pataisoms dėl miško žemės įsigijimų ribojimo. Pokalbininkai- Lietuvos iško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis, Labanoro klubo prezidentas Andriejus Gaidamavičius. Taipogi transliuoti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojo Simono Gentvilo ir Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo Jaroslavo Neverovičiaus pasisakymai. Laidos vedėja Madona Lučkaitė. >>

Augūnų Audronės ir Algirdo šeimai priklauso 12 ha žemės, o ąžuolynui skirta ta dalis, kurią Augūnai įsigijo gimus anūkui Danieliui – ten jo garbei pasodino ir pirmąjį ąžuoliuką. Po to šalia šaknis įleido visas šimtas… Augūnai primena, kad kai Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA), kurios nariai yra ir jie, per Generalinę asamblėją paskelbė akciją „Pasodinkime po 100 ąžuolų 100-ui Lietuvos valstybingumo metų“, jie neabejojo nė sekundės – iškart pasiūlė ąžuolynui kadaise Felinkos palivarkui priklausiusią žemę. >>

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas, Vidaus politikos grupės vadovas Povilas Mačiulis sako, kad Prezidentas nekeičia nuomonės dėl 2019 rugpjūčio 22d. Seime atmesto jo veto Miškų įstatymo pataisoms, kuriomis nutarta nuo kitų metų riboti privačios nuosavybės teise disponuojamų miškų plotus. 2019 liepos 23 d. Seimo priimtomis pataisomis LR miškų įstatyme įtvirtinta nuostata, kad asmuo ar susiję asmenys (tiek juridiniai, tiek ir fiziniai) gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 500 ha. >>

Ar erkių gaudyklės veiksmingos - išgirsime po Vilniuje, Vingio parke, 2019 m. rugpjūčio 22 d. pradėto eksperimento. Toks metodas taikomas, kai erkių naikinimas insekticidais yra draudžiamas arba negalimas: nuolat lankomuose parkuose, vaikų darželių teritorijose, kiemuose, kuriuose vedžiojami  augintiniai.  Erkių populiacijos mažinimas gaudyklėmis yra ekologiškas ir visiškai saugus metodas žmonėms, gamtai ir gyvūnams. >>

Vien per kelias pirmąsias akcijos “Kinivarpa” dienas Punios šile lipdukais suženklinome ir užfiksavome koordinates 59-is  kinivarpų jau nudžiovintų eglių židinius. Daugybę žievėgraužio tipografo pažeistų eglių  radome jau visuose 39  valstybės saugomos teritorijos statusą turinčiuose  (draustinis) kvartaluose.  Nėjome ženklinti tik į gamtinio rezervato 9 kvartalus. Pasibaisėjome, kiek daug per pastaruosius du metus šile paplito kinivarpų. Klausimų,  iš kur atsirado tokią gausybė kenkėjų nekilo. Tai akivaizdžiai matėme  važiuojant keliu per esamo 457 ha gamtinio rezervato teritoriją ir  radus  nesutvarkytas 2017 metais buvusio škvalo vėjovartas,- informacija dalinasi Dr. Kazimieras Sventickas, Pilietinės iniciatyvos draugijos “Mūsų Dzūkija” pirmininkas. >>

Pastarąsias savaites viešojoje erdvėje vėl keliama daug aistrų dėl miškų. Nusipelnęs šalies miškininkas, ilgametis tiriamojo darbo miškuose praktikas ir puoselėtojas Algirdas Brukas įvardino tai „nekonvenciniu karu prieš Lietuvos miškų ūkį“.  Medžių gelbėjimo emocingų kampanijų organizatoriai ir jų sekėjai dėmesį sutelkė į Punios šilą. Po to, kai dabartinis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sustabdė ankstesniojo ministro Kęstučio Navicko stipriai stumtą projektą išplėsti šiuo metu esančio gamtinio rezervato Punios šile teritoriją daugiau kaip keturis kartus ir palikti visą unikalų šilą "natūraliems procesams", be žmogaus įsikišimo. Vietinės bendruomenės, taipogi siekiančios Punios šilo išsaugojimo, jau kelintus metus įrodinėja aplinkosaugininkams, kad toks "apsaugojimas" vestų į šilo sunaikinimą, nes be žmogaus įsikišimo stipriai plinta medžių kenkėjai, kurių užpulti medžiai (jų laiku nepašalinus) ne tik kad patys žūva, bet ir tampa kenkėjų tolesnio platinimo židiniais. Todėl vietiniai žmonės nuo praeitos savaitės rengia akciją "Kinivarpa". >>

Apie taip, kaip tinkamiausiai apsaugoti Punios šilą, šiandien diskutuota Seime vykusioje spaudos konferencijoje. Joje dalyvavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas, Aplinkos apsaugos komiteto narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Kęstutis Bacvinka, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas dr. Paulius Zolubas, Miškų instituto profesorius, habilituotas daktaras Stasys Karazija ir Pilietinės iniciatyvos draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkas Kazimieras Sventickas. >>

Malonu ir naudinga būtų padiskutuoti apie įvairias miškininkavimo patirtis, naudojamas technologijas, prieštaringų ekologinių bei ekonominių ar socialinių miško funkcijų bei žmonių interesų grupių suderinimo metodus ir daugelį kitų realių problemų. Bet kaip tai daryti, jei oponentas sudėtinę miškininkavimo dalį - miško kirtimą - laiko kriminaliniu nusikaltimu, į miškų sodintoją žiūri su panieka, išaugintą miško jaunuolyną nepripažįsta mišku, o valstybiniame miške dirbančius žmones įvardina ekologiniais banditais, kirminais ar geriausiu atveju vagimis? - klausia nusipelnęs Lietuvos miškininkas, LMSA Garbės narys dr. Algirdas Antanas Brukas, atliepdamas į vis dažniau įvairių veikėjų viešoje erdvėje metamus kaltinimus miškininkams, miškų savininkams, miškininkavimu ir medienos gaminių gamyba užsiimantiems mūsų bendrapiliečiams. >>

Šį antradienį  10:06 val. Žinių radijo laidoje "Ekonomika šiandien"  vyko pokalbis apie Prezidento Gitano Nausėdos vetuotas Miškų įstatymo pataisas. Seimas buvo nusprendęs, kad asmuo ar susiję asmenys negalėtų įsigyti miškų ūkio paskirties žemės daugiau kaip 1500 ha. Prezidentas konstatuoja, kad Miškų įstatymo pataisas bus galima lengvai apeiti, taip pat, kad projektas nepraėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Konkurencijos tarybos filtro. Laidoje pokalbis apie tai, ar reikia riboti miškų nuosavybės plotą? >>

Prezidentas Gitanas Nausėda 2019-07-24 vetavo Seimo priimtas Miškų įstatymo  Nr. I-671 4-1 straipsnio pataisas, ribojančias asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti miško sklypus, nuosavybės teises.Tai jau trečias liepos 12-ąją pareigas pradėjusio eiti prezidento dekretas dėl Seimo priimtojo įstatymo vetavimo. >>

✅Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika DELFI Diena 2019-07-24 laidoje komentuoja naujus mokesčius, Seimo vakar priimtas Miškų įstatymo pataisas, kuriomis nustatomas apribojimas privačios miško nuosavybės plotui, kurį gali įsigyti asmuo kartu su susijusiais asmenimis.  Atvirauja apie kitus miškų sektoriuje vykstančius procesus, priežastis, viešoje erdvėje eskaluojamas temas ir t.t. >>

🔶Seimo Aplinkos apsaugos komitetas šiandien (2019-07-24) surengė klausymus aptarti valstybės saugomų teritorijų sistemos reglamentavimą, finansavimą, tinklo optimizavimo galimybes. Seimo nariai domisi projektas „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ (PAF-NATURALIT) veikla. 🎥 Komiteto posėdžio video transliacija: https://www.youtube.com/watch?v=iX3xPk8p5vA >>

Gausus būrys Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) atstovų bei kitų svečių praėjusį penktadienį (liepos 19 d.) svečiavosi Raseinių rajone, Šiluvos seniūnijoje – tradicinio LMSA  konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda” 2018 m.  nugalėtojos  Birutės Žindžiūtės-Michelini ir jos vyro, italų profesoriaus Guido (Gvido) Michelini išpuoselėtoje sodyboje. Prie Dubysos vaizdingame slėnyje Pakalniškių kaime atkurtą sodybą puošia gėlės, skoningos medžių ir krūmų kompozicijos, skulptūros,  šimtmetį perkopusi liepų alėja ir dar vyresni klevai, poilsio zonos mažiems ir dideliems. Praėjusio šimtmečio pradžioje čia gyvenimą kurti pradėjo Birutės senelis, nupirkęs ūkį  iš nusigyvenusio bajoro, o  po skaudžių likimo vingių iš šabakštynų vėl prikėlė B. ir G. Michelini šeima,- rašo Angelė Adomaitienė portale miskininkas.eu    >>

Šių metų liepos 23 d. įvyko VĮ Valstybinių miškų urėdijos skelbtas 2019 m. II pusmečio žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų aukcionas pusmetinėms pirkimo-pardavimo sutartims sudaryti. Aukcione parduota 76 proc. viso pasiūlyto žaliavinės medienos ir 74 proc. miško kirtimo liekanų kiekio. Lietuvos pirkėjai įsigijo 94 proc. šiame aukcione parduoto medienos kiekio.

>>

Seimas priėmė Miškų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-2288(2), kuriomis nutarta nuo kitų metų riboti privačios nuosavybės teise disponuojamų miškų plotus. Pagal priimtas naujas nuostatas, asmuo ar susiję asmenys galės įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 500 ha. Už  balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 5 parlamentarai. >>

Liepa vasaros mėnuo, kada jau greitai žemė atiduos savo išaugintą derlių, o į Birutės ir Guido Michelini  sodybą įsikūrusią Pakalniškių kaime, Raseinių rajone, iš visos Lietuvos sugužėjo miško savininkai. Čia vyko renginys organizuotas Lietuvos miško ir žemės miško savininkų asociacijos, kartu su Raseinių skyriumi, miško diena ,,Išmoktos gyvenimo pamokos tvarkant ir prižiūrint miškus 2019“. Ši nuostabi šeima, 2018 metais miško savininkų rengiamame kasmetinėje respublikiniame konkurse  ,,Pavyzdingai tvarkoma miško valda 2018“ buvo pripažinta  I –osios vietos laimėtoja. >>

Prieš pora metų tuometiniam aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui patyliukais užsimojus Punios šilą (Alytaus rajonas) paversti gamtiniu valstybiniu rezervatu, sužinoję apie aplinkosaugininkų planus sukilo ne vien tik vietos bendruomenė, bet ir platus ratas šiame gražiame gamtos kampelyje pratusių lankytis, leisti laisvalaikį žmonių. Natūraliai prasidėjo diskusijos dėl sumanymo tikslų, ar siekis ateityje turėti sengirę  ženkiai didesniame plote (nuo dabartinių 400 ha iki 2 tūkst.ha) nepražudys dabartinės Punios šilo ekosistemos, ar numatomas gamtinis rezervatas su gausiomis išimtimis netaps blogu precedentu. K.Navickas puolė raminti, kad teritorijos statuso pakeitimas  nepadarys Punios šilo neprieinamo žmonėms. Tuomet  ministro klausė- kam Punios šilui reikalingas reguliuojamo rezervato statusas, jei jis praktiškai leistų viską, kas daroma ir dabar? >>

Naujasis LR Prezidentas Gitanas Nausėda yra kalbėjęs, kad gerovės valstybės idėją Lietuvoje norėtų realizuoti imdamas pavyzdį iš Švedijos. Paprastai Skandinavijos valstybės pristatomos kaip šalys su dideliais mokesčiais. Pasidomėjome, kokius mokesčius aplinkinėse šalyse valstybė nustačiusi privačių miškų savininkams. Ir galime iš karto pasakyti, kad abiem rankomis balsuotume už švedišką mokesčių sistemą miškams, jei politikai imtųsi įgyvendinti šios Vyriausybės programoje numatytą mokesčių pertvarką miškams. Tiktų ir kaimyninės Latvijos mokesčių sistema, o ir kitos šalys rūpinasi, kaip gauti didesnes pajamas į biudžetą iš sukuriamos pridėtinės vertės, o ne nustekenant mokesčiais miškų savininkus ir taip "skatinant" parduoti turimus miškus. Kviečiame susipažinti. >>

Politikų demonstruojamas patriotizmas per Miškų įstatymo pataisas apriboti privataus miško nuosavybės dydį, turint galvoje apsisaugojimą "nuo stambaus užsienio kapitalo" gali tapti įstatymu jau šį antradienį, liepos 16 d. Seimo plenariniame posėdyje numatyta balsuoti už Miškų įstatymo pataisas, kad Lietuvoje vienas savininkas ir su juo susiję asmenys galėtų įsigyti tiek miško paskirties žemės, kad bendras jiems  įsigyto miško plotas nebūtų didesnis kaip 1,5 tūkst. hektarų. Po to toks reglamentavimas (jei siūlomos Miškų įstatymo pataisos Seime būtų priimtos) dar turės praeiti Prezidento Gitano Nausėdos filtrą.  Siūlome susipažinti su portale DELFI paskelbtu LMSA pirmininko dr.Algio Gaižučio komentaru šia daug emocijų keliančia tema [nuoroda...>>>] >>

Kartu paaiškino, kad politikams priiminėti sveikai nuovokai prieštaraujančių reguliavimų nereikėtų: - negalima imperatyviai įpareigoti priimti į asociaciją (net jei tai medžiotojus vienijanti asociacija) 
- kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 23, 54 straipsnius, teisiniu reguliavimu turi sudaryti prielaidas derinti privataus žemės sklypo savininko ir atitinkamo medžioklės plotų naudotojo interesus. >>

Aplinkos ministerija koordinuoja naujojo Lietuvos Respublikos Bendrojo plano 2030 rengimą. Surengti 6 forumai rengiamiems sprendiniams aptarti iki jų pateikimo. Tai- pozityvus dalykas, nes dažnas valdžios sprendimas yra pateikiamas kaip duotybė paskutiniame tvirtinimo etape [Daugiau informacijos apie tai, kas yra LR teritorijos bendrasis planas rasite čia: http://bit.ly/planoeiga.] Šiuo metu šio projekto rengėjų komanda  yra parengę LR teritorijos bendrojo plano koncepcijos projektą ir inicijuoja strateginių pasekmių aplinkai vertinimą su atsakingomis institucijomis bei visuomene.  Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) pateikėme pastabas ir pasiūlymus šio vieno svarbiausių strateginių dokumentų koncepcijos projektui [LMSA raštą Nr.50 rasite čia...>>>] >>

Aplinkos ministerija miško savininkams ruošia 5 proc. mokestį, kuris būtų skaičiuojamas nuo galimų vidutinių metinių pajamų iš miško. Jį reikėtų mokėti ir tuo atveju, jeigu savininkas nekirstų miško arba jį kirstų sau malkoms. Miškininkų atstovai jau įvardijo šio mokesčio padarinius – smulkieji miško savininkai bus priversti savo valdas parduoti stambiems subjektams. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika suskubo aiškinti, kad bus nemažai išimčių, kai šis mokestis nebus taikomas. Apie tai rašo Valstietis.lt žurnalistė Vida Tavorienė straipsnyje "Kerti savomišką malkoms- sumokėk mokestį". >>

✅Kitoks požiūris. Kai miškų sektorių kuruojanti Bavarijos maisto, žemės ir miškų ūkio ministrė Michaela Kaniber skatinimu ir parama, o ne baudomis ir naujais mokesčiais, stengiasi spręsti miškų tvarkymo klausimus. Drastiškai nukritus medienos kainoms rinkose ir augant medienos ruošos savikainai, ministerija imasi papildomų paramos privatiems miškų savininkams priemonių. 
📎[Ministerijos pranešimas spaudai: http://www.stmelf.bayern.de/service/presse/pm/2019/221747/ ] >>

LR Vyriausybė 2019-06-26 posėdyje pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems teisės aktų pakeitimų projektams, kuriais siekiama aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę sutelkti vienos institucijos- Aplinkos apsaugos departamento prie AM - rankose. Juos pristatė aplinkos vice-ministrė Rasa Vaitkevičiūtė. >>

Pastaruoju metu daug pozityvių naujienų sulaukia iš miškų politiką kuruojančios ministerijos vadovo kaimyninės Latvijos privačių miškų savininkai.  Latvijos žemės ūkio ministras Kaspars Gerhards susipažino su miškų sektoriaus plėtros galimybėmis ieškodamas būdų padidinti sektoriaus konkurencingumą, kad atsisakant perteklinio reguliavimo bei su tuo susijusių kaštų naštos paskatinti kurti didesnę pridedamąją vertę [plačiau-čia...>>>]. Rengiami nauji Miško kirtimo taisyklių pakeitimai dėl tikslinių medžių kirtimo skersmenų sumažinimo [plačiau- čia...>>>]. Apie kažkokį papildomą miško savininkų apmokestinimą (kaip kad Lietuvoje) net minčių nėra, juolab kad net gyventojų pajamų mokestis pas latvius daugiau kaip 5 proc. mažesnis lyginant su kaimynine Lietuva. >>

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, kartu su 10 partnerių iš įvairių Europos šalių, toliau vykdo Europos Sąjungos Horizontas 2020 programos projektą MySustainableForest. Projektas plačiau buvo pristatytas forest.lt praeitais metais, todėl čia tik paminėsime, kad jo pirmutinis siekis yra pateikti profesionaliai dirbančiam miškininkui galingą informacijos apie miško išteklius, jų būklę bei jos dinamiką surinkimo įrankį, kuris būtų grindžiamas nuotoliniais tyrimais. 2019 metų birželio 18-20 dienomis projekto partneriai susirinko Čekijoje, Krtiny miestelyje aptarti projekto eigą, apibendrinti pasiektus rezultatus bei nubrėžti gaires ateičiai. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociaciją renginyje atstovavo projekto koordinatorius Alfredas Galaunė bei Gintautas Mozgeris iš Vytauto Didžiojo universiteto. >>

Kylanti vidutinė metinė atmosferos oro temperatūra - kaip rodo ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateikiami Vilniuje vykdytų stebėjimų duomenys, dažnėjančios karščio bangos, stiprios liūtys ir vėjai neabejotinai liudija apie besikeičiantį klimatą. Pagrindinė klimato kaitos priežastis - didėjantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis žemės atmosferoje, kurios, kaip šiltnamio plėvelė, sulaiko atmosferoje nuo žemės paviršiaus atspindėtą šilumą. Viena iš svarbiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų komponenčių - anglies dioksidas (CO2), susidaro įvairių žmogaus veiklų, tokių kaip iškastinio kuro deginimas, pramonės produktų gamyba iš neatsinaujinančių žaliavų, žemės ūkio veiklos, metu. Tuo tarpu miškai ir apskritai visa augalija žemėje, ne tik gamina deguonį, bet ir savo biomasėje absorbuodami anglies dioksidą šalina jį iš atmosferos. >>

Šį penktadienį (2019-06-21) Vyriausybėje vyko pasitarimas dėl miško kelių priežiūros ir tvarkymo, kaip racionaliau ir efektyviau panaudoti tam skiriamas lėšas. Dalyvavo Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėjas Aleksandras Muzikevičius, Vyrausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės patarėjas Vaidas Talačka, Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius ir AM Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės patarėjas Donatas Vaikasas, Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyrius vedėja Aušra Grygalienė, VĮ Valstybinė miškų urėdija direktoriaus pavaduotojas medienos ruošai ir prekybai Valdas Kaubrė ir Miško infrastruktūros skyriaus vedėjas Rolandas Kevėnas, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis. >>

Prasidėjus atostogų sezonui ir artėjant ilgajam savaitgaliui Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (AAD) primena poilsiautojams svarbiausias taisykles, kurių reikia laikytis prie vandens telkinių ir kokios baudos gresia tiems, kurie šių reikalavimų nepaiso. >>

Dalyvaujame jau 6-ajame Lietuvos Respublikos Teritorijos Bendrojo plano rengimo FORUME „Kryptys 2050: LR teritorijos bendrojo plano koncepcija“. Pristatyta rengėjų plėtojama Lietuvos Respublikos teritorijos erdvinė vizija 2050 metams, du galimi vystymosi scenarijai bei siūlomi erdviniai koncepciniai sprendiniai. Taip pat diskutuojame apie ypatingų strateginių objektų vystymo scenarijus, galimas Lietuvos (horizontaliųjų bei sektorinių) strategijų sinergijas ir partnerystes. >>

Jau skelbėme anksčiau [plačiau-čia...>>>], kad naujasis kaimyninės Latvijos žemės ūkio ministras Kaspars Gerhards, kuruojantis miškų politikos įgyvendinimą, susipažįsta su miškų sektoriaus plėtros galimybėmis. Ieškoma būdų padidinti sektoriaus konkurencingumą, atsisakant perteklinio reguliavimo bei su tuo susijusių kaštų naštos paskatinti kurti didesnę pridedamąją vertę. Apie kažkokį papildomą miško savininkų apmokestinimą (kaip kad Lietuvoje) net minčių nėra, juolab kad net gyventojų pajamų mokestis pas latvius daugiau kaip 5 proc. mažesnis lyginant su kaimynine Lietuva. To rezultate Latvijos Žemės ūkio ministerija po dviejų metų pertraukos teikia naujus Miško kirtimo taisyklių pakeitimus dėl tikslinių medžių kirtimo skersmenų sumažinimo. [šiuo metu galiojanti taisyklių redakcija: https://likumi.lv/doc.php?id=253760] >>

Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika savo pavaldinių įstumtas į labai nepatogią situaciją: 2019-05-29 Vyriausybė nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl žinybinių atskirų ministerijų valdomų specialiųjų programų ir fondų, į kurias lėšos renkamos specialiaisiais įstatymais (įskaitant Miškų įst.) nustatytais mokesčiais, atitikimo Konstitucijai.  O tuo tarpu Aplinkos ministerija tą pat trečiadienį išsiuntė derinimui dar prie ankstesnės ministerijos vadovybės kurptus Miškų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama išlaikyti analogų ES šalyse neturintį specialųjį 5 proc. mokestį privačių miškų savininkams. Pataisų projektas kreivas šleivas, neišdiskutuotas ir sulaukė pelnytos kritikos.  >>

Prieš pora dienų LMSA pateikėme pastabas Aplinkos ministerijos parengtam Miškų įstatymo pakeitimų projektui [plačiau-čia...>>> ], kuriuo ministerija vietoje žadamo panaikinti 5 proc. mokesčio nuo galutinės pardavimo kainos užsimojo įvesti 5 proc. mokestį nuo potencialių gautinų pajamų iš kiekvieno privačių miškų hektaro. Pastebėjo šią temą žiniasklaida, o po straipsnio portale 15min.lt sulaukėme ir Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos pirmos reakcijos. >>

Jau esame informavę, kad sulaukėme teikiamo svarstymui Aplinkos ministerijos parengto Miškų įstatymo 7 ir 18 str. pakeitimų projekto, kuriuo vietoje per LMSA XXII Generalinę Asamblėją išsakytų viešų patikinimų, kad 5 proc. mokestis miško savininkams bus panaikintas, teikiami siūlymai mokestį palikti, tik pakeičiant jo skaičiavimo bazę - nuo iš miško galimų gauti vidutinių potencialių pajamų. Tad pateikėme asociacijos nuomonę dėl tokių siūlomų pakeitimų. >>

Po devynerių metų pertraukos Dzūkijos ir Kuršių Nerijos miškuose biologiniu preparatu naikinti pušų spyglių kenkėjų - verpikų vienuolių židiniai. Miškininkai, apžiūrėję nupurkštus miškų plotus sako matantys rezultatus, bet tik po poros savaičių bus aišku, kaip veiksmingai suveikė biologinis preparatas. Jeigu bus sunaikinta apie 80 procentų spyglius naikinančių verpikų vienuolių, miškininkai tai vadintų sėkme. >>

Europos žemės savininkų organizacijos ELO nariai  birželio 3-5 dienomis Suomijos sostinėje Helsinkyje dalyvavo  ELO Generalinėje Asamblėjoje. Sekantį pusmetį Suomija pirmininkaus ES Tarybai, tad susitikome su Suomijos darbotvarkę formuojančiais pareigūnais, išsakėme ELO lūkesčius ateinančio pusmečio darbams ES. Darbotvarkėje ir ką tik įvykusių rinkimų į Europos Parlamentą aptarimas, žemės rinkos  aktualijos ir su tuo susiję teisinės iniciatyvos, būsimoji ES Bendroji žemės ūkio politika, aplinkosaugos veikla ir daugelis kitų aktualijų. >>

Š. m. birželio 3-5 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) delegacija dalyvavo Europos miško savininkų federacijos (CEPF) Generalinėje Asamblėjoje, Lisabonoje (Portugalijoje).  Europos miško savininkų konfederacija (CEPF) yra nacionalinių miškų savininkų organizacijų asociacija Europoje. Remdamasi šeimos miškininkyste Europoje, CEPF skatina tvarų miškų valdymą, privačios nuosavybės nuosavybę ir miškų sektoriaus ekonominį gyvybingumą. >>

Estijos Parlamente (Riigikogu) 2019-05-30, buvo įsteigta Miškų rėmimo grupė, jos pirmininku išrinktas parlamentaras  Heiki Hepner. Be jo, į šią parlamentinę grupę paramos grupę įsijungė Seimo nariai  Üllar Saaremäe, Priit Sibul, Kalle Palling, Peeter, Tiit Kala Ernits, Aivar Kokk, Tarmo Kruusimäe, Riho Breivel, Merry Aart ir Erki Savisaar. >>

Suomiai susirūpinę savo miško kelių tinkamos būklės užtikrinimu, kadangi tinkamai prižiūrimas miško kelių tinklas yra labai svarbus medienos tiekimui.Suomijoje medienvežių leidžiamas svoris padidėjo nuo 48 iki 76 tonų, o sąstato ilgis dabar siekia ~ 25 metrus. Didžiajai daliai privačių kelių kas 20-30 metų reikia atlikti kapitalinį remontą, tačiau daugeliu atvejų tai dar nėra padaryta [Suomijoje yra apie 365 000 kilometrų privačių kelių, iš jų 125 000 kilometrų yra miško keliai, didžioji jų dalis statyta aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje. Palyginimui- Lietuvoje šiandien turime apie 7-8 tūkst. kilometrų miško kelių su žvyro danga, o bendras miško kelių, įskaitant gruntinius, tinklas viršija 30 tūkst. km]. >>

Šį trečiadienį, 2019-05-29,  Seimo Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Miškų įstatymo pakeitimų projektus XIIIP-2265 ir XIIIP-2288, kuriais Seimo nariai siūlė apriboti nuosavybėje galimo turėti miško plotą. Seimo AAK išvados projekte, parengtame remiantis LR Vyriausybės teikta išvada, Seimo KRK, Konkurencijos Tarybos, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos ir kitų organizacijų teiktomis išvadomis, siūloma abiems projektams nepritarti. >>

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas parengė ir 2019-05-28 oficialiai įregistravo Miškų ir kitų lydinčiųjų įstatymų projektus, kuriuose taisomi ypatingos skubos tvarka priimtų teisės aktų urėdijų reformai vykdyti trūkūmai, kuriuos nurodė LR Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. KT12-N4/2019. Su LR miškų įstatymo pakeitimo projektu XIIIP-3491 susipažinti galima čia...>>> >>

Su naujai į Europos Parlamentą išrinktuoju politikos sunkiasvoriu Juozu Oleku aptarėme miško ir žemės savininkams aktualius europinio lygmens klausimus. Pats europarlamentaras yra miško savininkas, iki šiol domėjosi Lietuvos miškų sektoriaus aktualijomis ir noriai dalyvavo mūsų asociacijos renginiuose. Planuoja įsijungti į aplinkosaugos ir agrarinius bei kaimo plėtros klausimus kuruosiančių komitetų veiklą Europos Parlamente. >>

Teismai traktuoja, kad po 2011 m. įsigaliojus Miškų įstatymo 11 str. pakeitimams miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis tapo išimtine procedūra. Tai galima atlikti, jei bendrajame plane ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose nurodytas konkretus Miškų įstatymo 11 str. 1 d. nurodytas išimtinis atvejis, kad toks pavertimas numatytas bendrajame plane ir yra galimas. Be to, Aplinkos ministerija dar suinteresuota, kad kiekvienu miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atveju iniciatorius sumokėtų nemenką sumą į Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą, arba įveistų analogišką miško plotą kitoje vietoje.  Ir štai tokios išimtinės ir labai suvaržytos procedūros stipriai apsunkina sprendimus dėl racionalios žemėnaudos ne vien vykdant kokias nors naujas statybas, bet daugybeje gyvenimiškų situacijų. >>

Šiandien, 2019-05-06, dalyvavome Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos nario Kęstučio Bacvinkos, kartu su Miško darbų rangovų asociacija, rengiamoje konferencijoje “Ar lieka miško dirbančiajam vietos miške”. Konferecija norima atkreipti dėmesį į miškuose dirbančiųjų padėtį valstybiniame ir privačiame sektoriuje: kaip subalansuoti miškų kirtimo ir priežiūros darbus, kad dirbantieji gautų darbą atitinkantį atlyginimą ir kitas tinkamas sąlygas, galėtų jaustis oriai, negalvodami apie darbo paieškas užsienyje. >>

 Š.m. balandžio 25-26 dienomis Briuselyje vyko aukšto lygio konferencija "Mūsų miškų ateitis" [anglų k.: Our Forest Future"] Konferencijoje kalbėjęs ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Filas Hoganas (Phil Hogan) pasiūlė idėją iš Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) lėšų mokėti ūkininkams papildomas išmokas už „1 ha apželdinimą mišku“. Tai turėtų paskatinti valstybes nares siekti tolesnių aplinkos politikos tikslų, apželdant nedidelius žemės ūkiui netinkamus plotus. >>

✅ Kokias permainas aplinkosaugos srityje mato naujasis Aplinkos ministras, kaip žadama tvarkytis su miškų, atliekų sektoriais, aplinkosaugos problemomis, šiandien, 2019-04-25, DELFI TV Gyvai pasakojo Kęstutis Mažeika. >>

2019 m. balandžio 18d. (ketvirtadienį) vykusioje Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos XXII-je ataskaitinėje-rinkiminėje Generalinėje Asamblėjoje pristatyta ir patvirtinta LMSA Valdybos veiklos ataskaita už 2018 m. >>

"...Jaučiame ir girdime [Vyriausybėje], kad šis mokestis yra našta. [...] Grįžtant prie 5 proc., vakar šnekėjau su naujuoju [aplinkos] ministru ir jis patikino, kad artimiausiu metu bus pateiktas Vyriausybės nutarimas dėl Miškų įstatymo keitimo, kad būtų atsisakyta šio mokesčio",-  šiandien vykusioje Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) XXII Generalinėje Asamblėjoje patikino Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėjas Aleksandras Muzikevičius. Šią gerą žinią patvirtino ir po to kalbėjęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys miškininkas Kęstutis Bacvinka. >>

Tik antradienį prisiekęs Seime naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika - dėmesio centre. Jo perimtos kuruoti Aplinkos ministerijos aprėpiamų sričių ir jose susikaupusių iššūkių - gausybė. Gerai, kad iki šiol Seimo Aplinkos apsaugos komitetui vadovavęs politikas nėra naujokas ir daugelį klausimų žino gan gerai. Vien tik šiandien per "Žinių radijo" laidą "Pozicija" aplinkos ministras patvirtino ieškosiąs kompromiso miškų naudojimo klausimais, Seime per Vyriausybės valandą užgarantavo, kad plačia ranka, be gilesnės analizės ir lėšų kompensacijoms, naujų draudimų ir saugomų teritorijų miškuose neįvedinės. >>

Šį trečiadienį paskelbta, kad Aplinkos ministerijos (AM) parengta Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ Prioritetinių veiksmų 2021-2027 m. programa (PVP) bus patvirtinta, sulaukus Europos Komisijos, kuriai jau išsiųstas šios programos projektas, pastabų ir į jas atsižvelgus. Galiausiai sulaukėme šios ministerijos atsakymo [2019-04-05 AM raštas Nr. (12)-D8-1380]  į Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) 2019-02-26 raštą Nr. 36 „Dėl pirminio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ Prioritetinių veiksmų 2021–2027 m. programos (PVP) varianto”.  >>

Europos miškų institutas EFI paskelbė mokslinę studiją apie tai, kaip gyventi su žievėgraužiais kenkėjais- kinivarpomis, kadangi vis didesni šių vabaliukų pažeidžiamų spygliuočių miškų plotai Europoje ir pasaulyje kelia didžiulį nerimą. Naujausiame EFI mokslo politikos tyrime pateikiama informacija iš visos Europos ir Šiaurės Amerikos, aptariant naujas rekomendacijas dėl masiškai liemenų kenkėjų puolamų spygliuočių miškų Europoje. Pakol kinivarpų (pvz. Ips typographus) populiacijos yra mažos, jie veisiasi nusilpusiuose ar žūnančiuose medžiuose. Tačiau, kuomet jų populiacijos staiga pagausėja (dėl audrų, sausrų, ir kt.), kinivarpos masiškai užpuola daugybę sveikų medžių, kurie neapsigina ir žūva. >>

Tokiu klausimu-teiginiu po antrašte „Negalima pasiduoti neprotingam spaudimui“ 2018 metų pabaigoje žurnale "Miškai" pradėjau 2018 metų miškų politikos svarbiausių įvykių apžvalgą. Šiandien matau, jog tema darosi tik aktualesnė ir noriu dar kartą pasidalinti savo mintimis apie naujo balanso paiešką tvaraus (darnaus) miškų ūkio koncepcijos kontekste. Kaip ir rašiau, 2018 metais stipriai įsisiūbavo ir visas kitas diskusijas užgožė ne nauja, o jau klasikiniuose miškų politikos vadovėliuose daugiau kaip prieš tris dešimtmečius aprašyta santykio tarp gamtosaugos ir miško naudojimo tema. >>

Laikinai ėjęs LR aplinkos ministro pareigas LR energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas įsakymu Nr. D1-181, atsižvelgdamas į Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų naudojimo tarybos siūlymus, pateiktus 2019 m. kovo 22 d. posėdžio protokole Nr. D4-44, patvirtino Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų paskirstymą 2019-2021 metams (bendrai 43.8 mln. EUR sumai). >>

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas šiandien pritarė Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pasiūlymui ir nepalaikė Seimo narės valstietės-žaliosios Virginijos Vingrienės teiktų pataisų Miškų įstatymo 11 str., [nuoroda: https://e-seimas.lrs.lt/…/TAP/58da23a016db11e88a05839ea3846… ] kuriomis politikė norėjo dar labiau sugriežtinti galimybes atkurti sodybas miškams priskirtose žemėse. >>

Dalyvavome penktadienį, 2019 m. kovo 22 d,. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje surengtoje diskusijoje miškų apsaugos klausimais, kurią organizavo  VDU ŽŪM Miško biologijos ir miškininkystės institutas ir Aplinkos projektų valdymo agentūra, įgyvendindami LIFE integruotąjį projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ ( NATURALIT ). Lietuvos miško ir žemės savininkų asociaciją (LMSA) atstovavome: aktyvusis mūsų narys iš Šilalės raj. skyriaus Antanas Tarvydas ir asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis. Sužinojome daug įdomaus, projekto komandos reakcija į miško savininkams aktualių dalykų įvardinimą buvo taipogi ne mažiau įdomi. [Papildymas: Nors apie rengtą seminarą NATURALIT kol kas  nepateikė jokios išsamesnės medžiagos, tačiau skaudžiai sureagavo į šį pranešimą, susipažinti su NATURALIT pareiškimu galima čia...>>>] >>

Bundant pavasariui viešoje erdvėje naujai įsiplieskia diskusijos dėl miškų. Ar pagrįstas Aplinkos ministerijos sumanymas – saugoti miškus jų nenaudojant? Likęs be nuolatinės galvos ministerijos politinis „profesionalynas“ tarpuvaldžiu nuo savo ketinimų neatsitraukia ir įregistravo Teisės aktų projektų sistemojeLietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 3, 4, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 10-1 straipsniu įstatymo projektą[Priedai].Primename- Miškų ūkio konsultacinė taryba balsų dauguma nepritarė ministerijos teikiamam Miškų įstatymo projektui. Labai kritiškai tik planuojamas teikti pataisas įvertino ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Siekiama, kad sprendimai būtų priimami turint pilną informaciją, įvertinus - ar tai pakeliama finansiškai ir ar išties yra būtina. >>

2019-02-14 vykusiame Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) Valdybos posėdyje su naudingais informaciniais instrumentais supažindino Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miškų kadastro skyriaus vedėjas Ričardas Beniušis ir Miškų kadastro bazių specialistė Vilma Grunskienė. Šių specialistų parengto pranešimo “ Miškų kadastro elektroninės paslaugos” skaidres rasite čia...>>> >>

Lietuvos miško darbų įmonės skundžiasi negalinčios susiderėti su Valstybinių miškų urėdija (VMU) dėl bent kiek aukštesnių rangos darbų kainų valstybiniuose miškuose ir grasina, užuot dalyvavę viešuose urėdijos skelbiamuose miškasodžio konkursuose, ieškotis užsakymų Skandinavijoje ar Vokietijoje, kur už miško darbus mokama keleriopai daugiau. Tuo tarpu VMU nustatomas kirtimo darbų įkainis nė iš tolo neprilygsta darbų savikainai - nepadengia net pusės savikainos. Juolab kad numatomi miško darbų apribojimai atims duoną iš poros tūkstančių Lietuvos medkirčių. >>

Valstybinė miškų tarnyba informuoja, kad nuo 2019 metų kovo 1 dienos įsigaliojo Abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytų pažeidimų miškui apskaitos tvarkos (toliau Tvarka) pakeitimai. Svarbiausias pasikeitimas: Tvarkoje numatyta, kad už pranešimą apie abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų miškuose padarytus pažeidimus (toliau - Pažeidimai), išskyrus VĮ Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus ir prižiūrimus miškus, atsakingi miško valdytojai ir naudotojai. Pranešimas apie Pažeidimus pateikiamas Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus darbuotojui (pildomas Tvarkos 1 priedas). >>

Ši savaitę Aplinkos ministeriją palieka Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vadovas Donatas Dudutis, prieš daugiau kaip du metus daug kam netikėtai pakeitęs (po ilgamečio tuometinio AM Miškų departamento direktoriaus Valdo Vaičiūno perėjimo į Generalinės miškų urėdijos urėdo pavaduotojus) atostogaujantį l.e.p. departamento direktorių Nerijų Kupstaitį. 2019-02-14 vykusiame LMSA Valdybos posėdyje D.Dudutis  mėgino teisinti  Aplinkos ministerijos sprendimus, paatviravo apie kai kuriuos sprendimų priėmimo užkulsius, įskaitant planuojamą mokesčių miškų savininkams pertvarką ir konntraversiškai vertinamus Miškų įstatymo bei miško kirtimo taisyklių pakeitimus. >>

Šį trečiadienį (2019-03-13) Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje vyko atvira diskusija, kodėl Miškų ūkio konsultacinė taryba kovo 4 d. nepritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Miškų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama stipriai suvaržyti ūkinę veiklą miškuose. Kaip įvardino asociacijos "Lietuvos mediena" direktorius Raimundas Beinortas, nėra jokio Aplinkos ministerijos projekto, o yra aplinkos viceministro Martyno Norbuto projektas, kurį pastarasis stengiasi visomis prieinamomis priemonėmis realizuoti. Tą patvrtino M.Norbutas, sakydamas, kad ministerija rengiasi vis vien teikti kontraversišką projektą instituciniam derinimui ir viešoms konsultacijoms.  >>

Jau praėjo daugiau kaip trys mėnesiai, kai 2018 gruodžio 3d. Premjeras Saulius Skvernelis atstatydino aplinkos ministrą  Kęstutį Navicką. Naujojo Aplinkos ministerijos vadovo taip ir nepasisekė paskirti, nes visi svarstyti pretendentai kol kas neįtiko Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Juolab, kad nėra ir didelės eilės norinčių rinkiminės karštinės laikotarpiu imtis vadovauti šiai nuolatinių įtampų draskomai ministerijai. Tad energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui teks ir toliau laikinai eiti aplinkos ministro pareigas, nors įsigilinti ir sukoordinuoti papildomai priskirtas atliekų tvarkymo, statybų, miškų, aplinkosaugos ir kitas politinės atsakomybės sritis yra išties nelengvas iššūkis. >>

Po to, kai Miškų ūkio konsultacinė taryba balsų dauguma nepritarė Aplinkos ministerijos teikiamam Miškų įstatymo pakeitimų projektui, portale 15min.lt Aplinkos viceministras Martynas Norbutas pasidalino savo požiūriu į kuruojamo miškų sektoriaus aktualijas straipsnyje “Ar pasiduosime iš piršto laužtai isterijai dėl miškų?”. Kadangi valstiečių-žaliųjų deleguotas į atsakingą valstybės postą profesionalas ėmėsi Konstitucinio Teismo nutarčių citatomis teisinti savo užmačias įvesti didelio masto suvaržymus per Miškų įstatymo pakeitimus, leiskite trumpai sureaguoti,- rašo LMSA pirmininkas dr. Algis Gaižutis portale 15min.lt. >>

Nuoširdaus ir savo darbu siekiančio kurti gerbūvį mėgstantiems praleisti laisvalaikį ežerų krašte- Molėtų rajone - miško savininko Stasio Stonkaus istorija. Šis žmogus turi apie 160 hektarų savo miško. 2014 ir 2017 metais S.Stonkus buvo pripažintas geriausiu Utenos apskrities miškininku, nes visas savo valdas tvarko nepriekaištingai. Tačiau jis tapo keistos situacijos įkaitu, apie kurią išsamiau rašo "Lietuvos ryto" žurnalistė Audrė Srėbalienė 2019-03-06 straipsnyje "Labanore – protu nesuvokiami dalykai: stovykloje tebestyro tupyklos". >>

Smulkieji miško darbų rangovai vis dar tikisi, kad už kirtimo, ištraukimo, sodinimo, miškų priežiūros ir kitas paslaugas, kurias jie jau daugelį metų atlieka valstybiniuose miškuose, pavyks išsiderėti bent kiek didesnius įkainius. Priešingu atveju dalis konkursų pagal Valstybinių miškų urėdijos (VMU) 2019 metų medienos ruošos ir kitų paslaugų pirkimo sąlygas gali neįvykti. Jau strigo kirtimo konkursai keliuose VMU regioniniuose padaliniuose, o dabar girininkijų laukia galvos skausmas, kaip prisišaukti žmonių į miškasodį, kuris turi prasidėti jau netrukus. Dalis kalbintų rangovų už jiems siūlomus sodinimo įkainius neketina net teikti viešųjų pirkimų paraiškų ir dairosi į Skandinaviją ar Vokietiją, kiti kalba apie darbininkų mažinimą, net bankrotą. >>

Miškų ūkio konsultacinė taryba šiandien balsų dauguma NEPRITARĖ Aplinkos ministerijos teikiamam Miškų įstatymo pakeitimų projektui ir šiame etape nerekomenduoja teikti derinimui su kitomis valstybinėmis institucijomis tokių kontraversiškų svarbaus visam Lietuvos miškų sektoriui teisės akto pakeitimų. Nepatenkintas balsavimo rezultatu pirmininkavęs Tarybos posėdžiui aplinkos viceministras Martynas Norbutas, paviešino savo atskirąją nuomonę, prie kurios pakvietė prisijungti pritariančius ministerijos politinės vadovybės užmojams įvesti naujus didelio masto ūkininkavimo miškuose apribojimus bei draudimus, naujų griežto režimo saugomų teritorijų miškuose steigimą. >>

Apie saugomas teritorijas Lietuvoje rimtai pradėta kalbėti ketvirtame praeito amžiaus dešimtmetyje. 1938 m pradėtas realiai saugoti Miškų departamento žinioje buvęs Žuvinto ežeras su siaura apyežerio juosta. Bene išsamiausiai saugomų teritorijų steigimą nagrinėjęs prof. Steponas Kolupaila siūlė mūsų tankiai apgyventame krašte, siekiant, kad „krašto ūkio ir gamtos grožio išsaugojimo interesai nebūtų supriešinami, o derinami“, įsteigti 10 nedidelių rezervatų miškingose ir pelkėtose vietose (Žuvinto palios su ežeru, Punios šilas, Ladakalnio apylinkės, Rubikių ežero salos bei pusiasalis ir kt.). Be abejo prijungus miškingąją pietryčių Lietuvą ir Klaipėdos kraštą pasiūlymų būtų padaugėję. Bet tikrai ne iki tokio lygio, koks yra dabar. Dabar miškuose turime marias saugomų teritorijų, sukurtų savų ambicingų modernistų pagal originalius kriterijus, bet spaudžiant iš gamtos melžimo tunkančių dar modernesnių europinių biurokratų, varome toliau iki tradicinio miško ūkio sunaikinimo,- vertina nusipelnęs Lietuvos miškininkas Algirdas Antanas Brukas. >>

Vis dėlto esminis klausimas, į kurį taip ir nebuvo atsakyta: "Ar tikrai mes saugome tai, ką reikia ir ar turime įrodymų, jog sugriežtinus apsaugą šios teritorijos nepraras to, ką turi dabar pagal dabartinį ūkininkavimo režimą",- apibendrina Emilija Skaistakalnytė nesenai VDU Žemės ūkio akademijoje įvykusią Aplinkos ministerijos inicijuotą diskusiją – konferencijją „Miškininkavimo pokyčiai europinių įsipareigojimų ir visuomenės lūkesčių kontekste". Portale miskininkas.eu skaitykite jos straipsnį , kuriame autorė suabejojo Aplinkos ministerijos iškart po diskusijos išplatinta žinute apie uždegtą žalią šviesą įstatymo pakeitimams. Ar tikrai? >>

Aplinkosaugininkai savaip paskaičiuoja gamtinės aplinkos ekosistemų teikiamų paslaugų vertę pinigine išraiška. Ir tą daro stebėtinai paprastai:) Pavyzdžiui: 🔷- Paskaičiavo, kad kėkšto platinamos gilės ąžuolynų atžėlimui "kainuoja" apie 8000 eur/ha. (Palyginimui- už ąžuolyno tinkamą įveisimą skiriamas ES paramos išmokos dydis iki šiol buvo  3140 eur/ha); 🔷- Pasvarstė, kad už ūkininkų laukuose besimaitinančius tūkstantinius migruojančių žąsų ir gulbių pulkus, kurie sunaikina ar stipriai suniokoja pasėlius, reikia ne kompensuoti už paukščių padarytą žalą pasėliams, tačiau skaičiuoti paukščių išmatomis dirvos tręšimo paslaugos suteikiamą naudą ... >>

Nesenai statybininkai kreipėsi į Premjerą Saulių Skvernelį ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininką Rimantą Sinkevičių prašydami perkelti šio sektoriaus kuravimą iš Aplinkos į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Viena esminių priežasčių, įvardintų Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo, kad Aplinkos ministerijoje  užkoduotas iš principo ydingas požiūris – statyba vertinama ne kaip ūkio šaka, kurią reikia visokeriopai skatinti ir plėtoti, bet kaip įtakos aplinkai darytoja, kurią reikia griežtai reglamentuoti ir riboti.  Ir statybininkai nevieniši. Miškų sektorių vienijančios organizacijos labai rimtai svarsto pasekti LSA pavyzdžiu, kadangi situacija analogiška. >>

Reikia pasakyti- skaičiuojasi kukliai. Aplinkos ministerija š.m. vasario 20 d. pakvietė visuomenę susipažinti su pirminiu 2021–2027 m. Prioritetinių veiksmų programos variantu. Susipažinę,  Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija rengėjams pateikėme keletą esminių pastabų veiksmų programos tobulinimui.  Tikimės, kad detalesniems svarstymams Aplinkos ministerija atsiųs informaciją tiesiogiai (kad nereikėtų žvalgytis internetinėje erdvėje), kad sukvies socialinius partnerius: žemės ir miškų savininkus, ūkininkus, miškininkus, gamtininkus ir mokslininkus atstovaujančias organizacijas aptarti konkrečius keliamus tikslus, tam numatomas priemones bei jų įgyvendinimui būtinus išteklius. >>

Paskaičius Miškų įstatymo projektą apima gana dvilypis jausmas. Pirma, pasididžiavimas, nes jame numatyti svarbūs gamtosauginiai įsipareigojimai Europos Sąjungai. Mūsų šalis praėjusias metais įstojo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), kitaip vadinamąjį turtingųjų šalių klubą su visais įsipareigojimais, gėrėjantys kai kurie šalies ekonominiai rodikliai, būtų logiškas žingsnis prisidėti prie šių Europinės Bendrijos svarbos buveinių saugojimo.  Antra, yra ir nerimas, nes emigracija nesustoja, didelė socialinė atskirtis, vis dar maži atlyginimai lyginant su ES senbuvėmis šalimis. Ar būtų socialiai teisinga tokiame dideliame miškų plote apriboti ūkinę veiklą, atsisakant pajamų į šalies biudžetą? Naivu tikėtis, kad miško valdų savininkams primetus Europinius buveinių  saugojimo įsipareigojimus, jie nepareikalaus ir europinio dydžio kompensacijų. Tai irgi papildoma našta šalies biudžetui, - svarsto nuo 1989 m. dirbantis miškininkas, nenorintis viešinti savo pavardės. >>

Kol partiečių ir rinkiminių komitetų desantai intensyviai važinėja po savivaldybių gyvenvietes, žadėdami naujas investicijas ir darbo vietas, valstiečių-žaliųjų valdoma Aplinkos ministerija užsimojo esamas darbo vietas regionuose naikinti. Tūkstančiais. Suklusti turėtų ir miško turintys mūsų senjorai- jūsų senatvė nebus tokia saugi, kaip tikėjotės. Nes dėl gręsiančių naujų ūkinės veiklos apribojimų  prie pensijos iš miško nebus ką prisiduria, sąžiningų kompensacijų už privačios nuosavybės faktinį nusavinimą  "žalieji" politikieriai irgi nesirengia mokėti. >>

Pagaliau nors viena šviesesnė žinia- šiandien (vasario 25 d.)  Žemės ūkio ministerijoje vykusiame Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos  įgyvendinimo stebėsenos komiteto posėdyje pritarta  įkainių padidinimui apskaičiuojant jaunuolynų ugdymo ir naujų miškų įveisimo  bei atkūrimo (po stichinių nelaimių) kompensacinius išmokų dydžius.  Dabar reikia, kad šie pakeitimai pasiektų Europos Komisiją ir būtų patvirtinti. Kaip greitai tai vyks- priklauso nuo Žemės ūkio ministerijos, nes reikia priimtų sprendimų paketą oficialiai išsiųsti į Briuselį. Tikėkimės, kad būtinos biurokratinės procedūros ilgai neužtruks. >>

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) informuoja, kad nuo šio mėnesio piliečiams už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę galės būti atlyginama lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Nuo 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymas, numatantis galimybę piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Atkreipiame dėmesį, kad asmenys dėl atlyginimo mišku gali kreiptis, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo jiems dar nebuvo priimtas arba buvo priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią pateikimo dienos neįvykdytas arba įvykdytas iš dalies. >>

"Visiškai pritariame tikslui išsaugoti unikalų Punios šilą ir jo vertybes ateities kartoms. Nesutarimas yra tik dėl priemonių. Siūlome vykdyti tinkamą priežiūrą ir būtinuosius sanitarinius kirtimus visoje esamo draustinio teritorijoje ir atvejais, kai yra pavojingų plintančių kenkėjų apimti medžiai, vejovartos ir kitais su aplinkosaugininkais suderintais būtinais atvejais. Aš labai tikiuosi, kad pagaliau aktyviau "pabus" mokslininkai miškininkai, nes esu tik eilinis gamtos mylėtojas. "Įmečiau akmenėlį" į aktualių probleminių diskusijų tvenkinį, tačiau man kol kas labai sudėtinga ginčytis su specialistais, juolab, kad ir jų tarpe didelė prieštaringų nuomonių įvairovė",- bendruomenės nerimą dėl Aplinkos ministerijos siekių 4 kartus plėsti neliečiamą rezervatą Punios šile ir aplinkinėse teritorijose išsakopilietinės iniciatyvos draugijos "Mūsų Dzūkija“ pirmininkas dr.Kazimieras Sventickas. >>

Užbaigtas Lietuvos mokslų tarybos inicijuotos Nacionalinės mokslo programos „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ mokslo projektas “Kompleksiškas klimato ir kitų streso veiksnių poveikis miškų gebai adaptuotis ir švelninti globalios kaitos grėsmes“ FOREstRESS Nr. SIT-3/2015. 4-rių metų trukmės projekte grupė Lietuvos ir Vokietijos mokslininkų iš tuometinio Aleksandro Stulginskio universiteto (dabar Vytauto Didžiojo universitetas), Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro ir Muncheno technikos universiteto nagrinėjo klimato ir kitų aplinkos streso veiksnių kompleksišką poveikį pagrindinių medžių rūšių būklei ir produktyvumui bei aiškinosi priežastines atskirų medžių ekofiziologines reakcijas į aplinkos kaitą, prisitaikant prie naujų sąlygų ir švelninant klimato kaitos neigiamas grėsmes. Pateiktos rekomendacijos, kaip kintant klimatui ir intensyvėjant ekosistemų naudojimui, užtikrinti tvarų miškų vystymąsi. >>

Nuo 2018 m. gruodžio neturinti nuolatinio vadovo Aplinkos ministerija skuba kuo sparčiau įgyvendinti užmačias radikaliai suvaržyti ūkinę veiklą didžiuliuose miškų plotuose. Keletą kartų sulaukę griežtos kritikos iš mokslininkų, miškininkų, miškų savininkų, medienos pramonės ekspertų ir miško darbų rangovų dėl neprofesionaliai parengtų Miškų įstatymo ir Kirtimo taisyklių pataisų projektų, ministerijos valdininkai mažai kreipia į tai dėmesio ir "stumia" savo užmačias toliau- teikia visomis prasmėmis "žalią" tekstą viešam derinimui su visuomene. >>

Dalyvavome Nacionalinėje mokėjimų agentūroje (NMA) šiandien, vasario 15 d. (penktadienį) vykusiame Interreg Europe programos Agrirenaissance projekto  socialinių partnerių susitikime [plačiau: https://www.nma.lt/…/projektai/2018-m-projektas-agrir…/16956]. Organizatoriai sukvietė viešojo sektoriaus, mokslo, verslo ir asocijuotų struktūrų atstovus aptarti sektoriaus plėtros krypčių, kas trukdo pasinaudoti teikiamomis galimybėmis ir plačiau diegti inovacijas, pasinaudojant mokslo ir technologijų pasiekimais aukštesnę vertė kuriančių produktų bei pasaugų gamybai. >>

Aktyvių, norinčių ir galinčių kurtis savo krašte žmonių skaičius nuolat mažėja, o Aplinkos ministerija ir kai kurie politikai, kaip kad žalvalstietė Virginija Vingrienė, toliau kovoja savąsias biurokratines kovas prieš galimybes protingiau vykdyti žemėnaudą miškuose.
❌Šį trečiadienį Vyriausybė svarstė Aplinkos ministerijos suformuotas 2 išvadas dėl Miškų įstatymo 11 str. (numatančio- kokiais atvejais gali būti keičiama žemės paskirtis) pakeitimo. Per daug nesigilindami ministrai pritarė išvadoms, kad reikia dar labiau griežtinti sodybų atkūrimą mišku apaugusiose buvusiose sodybvietėse  (V.Vingrienės iniciatyva) ir nepalaikė Seimo KRK pirmininko Andriejaus Stančiko siūlymo leisti atstatyti melioracijos sistemas apleistuose savaiminukais užžėlusiuose plotuose, paskubomis priskirtuose miško žemei. >>

Mokslininkų botanikų ir ekologų grupė [Remigijus Daubaras, Laima Česonienė, Vidas Stakėnas, Vytautas Tamutis, Vilma Kaškonienė, Marcin Zych, Sigitas Juzėnas] apibendrino 2015-2018 metais vykdytus tyrimus ir paskelbė gan prieštaringas mokslines-praktines rekomendacijas "PLYNŲJŲ KIRTIMŲ POVEIKIS PUŠYNŲ EKOSISTEMOMS IR BŪDAI JOMS STABILIZUOTI" Susipažinti galima: https://www.lmt.lt/…/doclib/wygptzcnvkzkjbksxejvzbhasr9aujak. Šioms rekomendacijoms rimtų pastabų turi miškininkystės srities mokslininkai, kadangi jos parengtos daugiau koncentruojantis į žolinės augmenijos ir krūmokšnių biologiją, niekaip to nesiejant su medžių ir miško, kaip kompleksinės bendrijos, augimo dinamika. >>

✅ Šiandien Seimo Kaimo reikalų komitetas nepritarė konservatoriaus Jurgio Razmos teiktam siūlymui [/…/Koservatorius-J.Razma-siulo-ribo…/6042/1] Miškų įstatymo pataisomis apriboti galimą turėti nuosavybėje miško ploto dydį 1000 ha. Tam nepritarė ir Vyriausybė [/…/Vyriausybe-nepalaiko-parlamentaru-…/6204], Konkurencijos Taryba, Aplinkos ministerija, miškų sektoriaus šakinės asociacijos ir , suprantama, mūsų asociacija [/…/Sulaukeme-europiniu-organizaciju…/6100/1]. >>

✅ Šiandien, vasario 12 d, vyko svarbus Nacionalinio Klimato kaito komiteto ( NKKK ) posėdis Aplinkos ministerijoje, Vilniuje. Komitete buvo svarstyti šie klausimai: 1) rengiama Nacionalinė klimato kaitos strategija (II etapo ataskaita); 2) 2018 m. klimato kaitos specialiosios programos lėšų panaudojimo ataskaita; 3) 2019 m. klimato kaitos programos lėšų naudojimo sąmatos projektas.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociaciją (LMSA) atstovauja asociacijos pirmininkas dr.Algis Gaižutis. LMSA komitete dalyvaujame stebėtojo teisėmis. Siekiame, kad priimant sprendimus adekvatus dėmesys būtų skiriamas miškų sektoriui. >>

Jeigu aplinkosaugininkai vis dar galvoja, kad vieni patys užtikrins gamtosaugą ir savo jėgomis įvykdys būtinas saugomų gamtinių vertybių išsaugojimui priemones, tai reikia pradėti galvoti iš naujo. Aplinkosauga negali būti sėkmingai įgyvendinama, jei į tai sąmoningai neįsitraukia (arba net nėra informuojami) miškų ir žemės savininkai. Todėl vienintelis teisingas kelias yra aiškinti, kalbėti, tartis ir ieškoti abipusiai naudingo bendradarbiavimo galimybių. Tokiomis mintimis dalinosi  Algirdas Klimavičius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre 2019-02-05 vykusiame seminare „Investicijų į Natura 2000 stiprinimas panaudojant ES fondus ir Prioritetinės veiksmų programos atnaujinimas“. >>

ES 1992 metais priėmė Buveinių direktyvą 92/43/EEB, kuri kartu su 1979 m. išleista Paukščių direktyva 79/409/EEB paklojo pamatus NATURA 2000 ekologiniam saugomų teritorijų tinklui atsirasti. Šis tinklas turėjo apjungti natūralias ar pusiau natūralias buveines bei nykstančių augalų ir gyvūnų paplitimo vietas į saugomų teritorijų tinklą, kuris išsaugotų gamtą ateities kartoms. Lietuva stojimo į ES sutartyje įsipareigojo laikytis šių direktyvų reikalavimų, tačiau EK jau įspėjo Lietuvą dėl netinkamo Buveinių direktyvos įgyvendinimo.Kas vyksta - analizuoja Emilija Skaistakalnytė miskininkas.eu straipsnyje "Buveinių apsauga netinkama?" >>

🔴 Apie protu nesuvokiamas užmačias uždrausti ūkinę veiklą vos ne pusėje šalies miškų ir steigti šimtuose tūkstančių ha miškų naujas saugomas teritorijų- vasario 8 d. TV3 žinių 18:30 val. reportažas (🎥 žiūrėti įrašą nuo 20:20") https://tvplay.tv3.lt/tv3-zinios/tv3-zinios-10309341/ Aktualia tema pasisako Aplinkos viceministras Martynas Norbutas, Seimo AAK pirmininkas Kęstutis Mažeika, asociacijos "Lietuvos mediena" direktorius Raimundas Beinortas, miško savininkas Marius Valukynas ir LMSA pirmininkas Algis Gaižutis. >>

"Verslo žinios" 2019-02-07 analizuoja, kokio dydžio ir amžiaus miško valda gali būti tinkama investicija, kiek kainuoja įsigyti miško, kokios jo išlaikymo sąnaudos ir potenciali grąža. Nagrinėjami keli scenarijai: kai įsigyjamas jaunas miškas (dominuoja 30 metų pušynas), vidutinio amžiaus (50–80 metų) ir kai įsigyjamas 100 metų pušynas, kuriame jau leidžiama atlikti plynus kirtimus. >>

Š.m. vasario 5 d. (antradienį) Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre (Antakalnio g. 25, Vilnius) vyko seminaras „Investicijų į Natura 2000 stiprinimas panaudojant ES fondus ir Prioritetinės veiksmų programos atnaujinimas“, kuriame dalyvavo Europos Komisijos, Aplinkos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, mokslo ir kitų institucijų, miško ir žemės savininkus bei aplinkosaugininkus atstovaujančių asociacijų atstovai.  >>

Aplinkos ministerijai susigriebus paknapstomis steigti naujas saugomas teritorijas ir dar sugriežtinti apribojimus ūkinei veiklai likusiuose miškuose, žinomas šalies miškininkas prof.Andrius Kuliešis perspėja, kad realizavus šios ministerijos vadovybės ir valdininkų sumanymus ~45 proc. šalies miškų ūkinė veikla bus griežtai suvaržyta arba uždrausta visai. Palyginimui, šiuo metu tik į saugomas teritorijas patenkančių miškų plotai sudaro ~33 proc. ploto (neskaičiuojant įvairiausių suvaržymų ne saugomose teritorijose esančiuose medienos ruošai skirtuose III-IV gr.miškuose). Tai nematytas apribojimų mastas, jei palyginti su kitomis ES šalimis, kuris gali būti nė motais tik į ES pinigais finansuojamų aplinkosauginių projektų "įsisavinimą" orientuotai Lietuvos aplinkosaugai. >>

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) vadovas dr. Albertas Kasperavičius  glaustai, vaizdžiai ir suprantamai pateikė tarnybos specialistų atliktą įvertinimą, kokios laukia ekonominės, socialinės ir kitos pasekmės, jei būtų realizuoti Aplinkos ministerijos planai įsteigti šalies miškuose naujų saugomų teritorijų  Europos Bendrijai svarbioms gamtinės vertybėms (kurių aplinkosaugininkai miškuose išskyrė ~257 tūkst. ha plote, 2/3 jų- už esamų nacionalinių saugomų teritorijų ribų) ir taip išplėsti Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklą NATURA 2000. >>

BALTPOOL UAB informuoja, kad plėsdama ekspertinį medienos rinkos vertinimą, nuo š. m. vasario 4 d. skelbia medienos kainų indeksą BALTPOOLTimber Spot Lithuania. Pirmojo Lietuvoje medienos indekso reikšmė priklauso nuo indeksą sudarančių medienos sortimentų kainų svyravimų. BALTPOOL Timber Spot Lithuania indeksas skirtas padėti rinkos dalyviams objektyviai įvertinti esamą situaciją rinkoje ir stebėti populiariausios žaliavinės medienos kainos pokyčius bei tendencijas. Indekso reikšmė taip pat taps patogia priemone dvišalių kontraktų, įmonių vidaus sandorių kainodarai, rinkos tyrimams. >>

Laikinai aplinkos ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas patvirtino Valstybinių miškų urėdijos (VMU) veiklos strategiją, kuri nustato pagrindinius įmonės tikslus ir uždavinius iki 2023 metų. Svarbiausias strategijoje iškeltas valstybinių miškų reformos tikslas – kad Valstybinių miškų urėdija taptų šiuolaikiška, profesionalia, skaidriai valdoma ir efektyviai veikiančia įmone, kuria didžiuotųsi ir kiekvienas jos darbuotojas, ir visuomenė. Nuoroda: https://www.vivmu.lt/…/2019/02/VI-VMU-strategija-2019-2023-… >>

Debatai dėl miškų naudojimo intensyvumo vyksta ne vien Lietuvoje.Mūsų asociaciją pasiekė žinios, kad Europos Komisija baigia sudaryti ekspertų grupę, kuri padės Klimato kaitos Generaliniam direktoratui (DG CLIMA) peržiūrėti miškų atskaitos lygius (angl.: the Forest Reference Levels) įgyvendinant vadinamąjį kovos su klimato kaita LULUCF reglamentą. Lyginamoji analizė sukėlė daug diskusijų.ES Komisijos paskirta ekspertų grupė peržiūrės gaires per 2019 m. ir pateiks rezultatus tvirtinimui 2020 m. Nuo to priklausys galimybės ūkininkauti ir Lietuvos miškuose. >>

Lietuvos miškų sektoriaus pagrindinės asociacijos išsakė vieningą kritiką Aplinkos ministerijos užmojams nepamatuotai ir plačiais mostais suvaržyti ūkininkavimo galimybes Lietuvos miškuose. Pateikėme konstruktyvius pasiūlymus, ką reikėtų daryti. Artimiausias Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdis dėl LR aplinkos ministerijoje rengiamų Miškų įstatymo ir Miško kirtimo taisyklių pakeitimų numatytas šį ketvirtadienį, vasario 7 d. Dalyvausime ir ginsime savo poziciją. >>

Konstitucinis Teismas šiandien, 2019-02-01, priimtu sprendimu grąžino pareiškėjai Seimo narių grupei prašymą ištirti, „ar 2018-08-08 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 778 „Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2019–2023 metams patvirtinimo“ atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą, Konstitucijos 54 str. 1 dalį, LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 4 punktą, 3 str. 2 d. 5 punktą, 9 str. 3 dalį, Aplinkos apsaugos įstatymo 27 str. 1 dalį“. Konstatuojama, kad pareiškėjai nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų jų abejones dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai ir įstatymams. >>

 viso 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos ūkio subjektai buvo įregistravę 262 daugiaoperacines medkirtes, 877 medvežes ir 974 savikroves miško priekabas,- informuoja miskininkas.eu svetainėje VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. Remigijus Zinkevičius. >>

Čia norėčiau pateikti tik keletą pastebėjimų dėl Aplinkos ministerijos pateikto pirminiam aptarimui Miškų įstatymo pakeitimo projekto ir trijų AM pavaldžių institucijų parengtą pažymą apie gręsiančius nuostolius dėl planuojamų naujų draudimų. Beje, įdomu ar pateikė iš viso (kuo abejoju) Aplinkos ministerija, o jei pateikė- tai kokią- informaciją apie metodikas, pagal kurias pataisų rengėjai skaičiavo jų siūlomų miškų veiklos reguliavimo pakeitimų ekonomines pasekmes? Iš pristatytos medžiagos  akivaizdu, kad jie jokių rimtesnių skaičiavimų neatliko (jau vien dėl tos priežasties, kad tai ne taip jau ir paprasta būtų). Suskaičiuoti nuostolius pagal vieną kurpalių, ir tai nerimtą, ir tegalėjo per tokį trumpą laiką,- komentarą atsiuntė nenorėjęs viešintis patyręs miškininkas. >>

Švedija: už 2 ha brandaus miško paskaičiuota kompensacijos suma ~52 300 EUR (539 000 SEK)- nes tokia yra šio miško ploto rinkos vertė. (beje, Švedijoje medžiapjūtės amžiai yra mažesni nei Lietuvoje). O situacija tokia, kad privačiuose miškuose, kur buvo suplanuoti kirtimai, aplinkosaugininkai surado saugomą orchidėją ir dėl to miškininkystės agentūra 2018 m.rudenį neišdavė leidimo kirtimui. >>

Šį antradienį, sausio 22 d., nuo 10 val., Aplinkos ministerijoje vyko Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdis kuriame pristatyti pirminiam aptarimui ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės specialistų parengti Miškų įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų pakeitimų projektai dėl miško kirtimų reguliavimo ir kt.  Pirmininkaujant aplinkos viceministrui Martynui Norbutui, posėdis praėjo labai gyvai, argumentuotai diskutuojant tiek dėl pateiktų siūlymų, tiek ir platesne prasme- dėl ministerijos vykdomos miškų politikos prioritetų. Miškų ūkio konsultacinę tarybą sudaro pagrindinių su miškais susijusių institucijų ir organizacijų atstovai. Tad išsakytos kritiškos pastabos apėmė tiek mokslo, tiek aplinkosaugos, tiek ūkinės veiklos aspektus. >>

Piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimas iš esmės yra baigtas – nuosavybės teisės atkurtos į 99,95 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto. Nacionalinės žemės tarnybos  (NŽT) duomenimis, nuo žemės reformos pradžios (1991 m.) iki 2019 m. sausio 1 d. pateikta 787,85 tūkst. piliečių prašymų šalies kaimo vietovėse atkurti nuosavybės teises į 4,024 mln. ha turėtos žemės,- informuoja LR žemės ūkio ministerija. >>

Nuo 2019 m. sausio 1 d. net ir žemės savininkas, kuris turi 100 ha žemės sklypų nuosavybę medžioklės plotų vienete, netenka imperatyvios teisės tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu. Pagal naują Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies redakciją, medžioklės plotų naudotojas turės teisę pats spręsti priimti ar nepriimti žemės savininką į medžiotojų kolektyvo narius. Aplinkos ministerijos rengiamas Rekomendacijas dėl tipinių sutarties dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) sąlygų rasite čia...>>> . >>

Kadangi Lietuvoje netyla diskusijos- kaip ūkininkauti į saugomas teritorijas įjungtuose miškuose- susipažinkite su kaimynines Latvijos situacija. Latviai konstatuoja, kad siekiant suderinti tvarų miškininkavimą ir aplinkosaugininkų siekius, yra būtinas susitarimas tarp miškų savininkų ir gamtosaugininkų dėl deramo gamtos apsaugos valdymo. >>

2017 m. spalio 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė sprendimą byloje Grigolovič prieš Lietuvą, kuriuo konstatavo, jog Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) 1 Protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga). Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teises į buvusio savininko – jo tėvo iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą  žemės sklypą,- 2019-01-16 informuoja  Vilniaus universiteto Teisės fakulteto sukurtas specializuotas teisės žinių portalas www.teise.pro.  >>

Kol ūkininkai liepos pabaigoje rūpinosi greičiau pilti derlių į aruodus, Vyriausybė tuo pat metu skubėjo priimti nutarimą, nustatantį, kaip žemės savininkai, kurių sklypuose įrengti elektros stulpai ar kiti elektros tinklų operatorių naudojami įrenginiai, galės gauti vienkartines kompensacijas. Nors į sąskaitas jau pradėjo byrėti pinigai, nustatyta tvarka nepatenkinti tiek žemės savininkai, tiek ir ūkininkai. Paskelbę „tylųjį protestą“ paraiškų kompensacijai gauti jie visai neteikia, o Energetikos ministerija peržiūri dabartinę metodiką ir visuomenei ją teiks iškart po Naujųjų metų,- apie daugelį jaudinančią temą 2018-12-20 rašo "Ūkininko patarėjo" korespondentė Monika Kazlauskaitė. >>

Šįmet sukaks 20 metų, kai veikia Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) Biržų skyrius. Šį trečiadienį (2019-01-09) 86-jį gimtadienį minės nusipelnęs Lietuvos miškininkas, buvęs ilgametis Biržų miškų urėdas, vėliau –  ilgametis Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) Biržų skyriaus pirmininkas, bajorų palikuonis Visvaldas Cemnolonskas.  Garbus  miškų ūkio veteranas giliai ir ilgam įmynė pėdas Biržų krašte.  Jis ir dabar dar negaili patarimų privačių miškų  savininkams, kitiems kolegoms, o jo kažkada atlikti novatoriški, laiką pralenkę darbai ir šiandien puikiai tarnauja žmonėms pavyzdingai sutvarkytoje Biržų girioje. Įdomią apybraižą apie neeilinį miškininką parengė žurnalistė Angelė Adomaitienė, kurios straipsnį "V. Cemnolonskas  – miškų urėdas, pralenkęs laiką" skaitykite portale Miskininas.eu >>

Miškininkystės mokslas yra nustatęs daugybę miško auginimo dėsnių, sukūręs instrumentų bei programų, tad visuomenė, norėdama prisidėti prie šio proceso, turi turėti bent elementarių žinių apie miško auginimą.  Ribojimai miškuose kainuoja, o už nepamatuotų idėjų įgyvendinimą susimokėti teks valstybei, tiksliau – mums visiems. Nepaisant suaktyvėjusių siūlymų tik grožėtis Lietuvos miškais jų nenaudojant, miškai dar ilgai nepraras savo ekonominės svarbos. Todėl turime pasirūpinti, kad miškuose tarptų mums reikalingiausios rūšys, kad didėtų miškų produktyvumas. Norint visapusiškos ekonominės naudos, reikalingas stiprus, miškininkystę ir medienos pramonę apjungiantis miškų sektorius. Apie tai - žinomo šalies miškininko prof., habil. dr. Andriaus Kuliešio straipsnyje.  >>

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija organizuoja internetinius nuotolinius mokymus miško savininkams. Šie mokymai yra nemokami, juos ves Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos specialistai. Mokymų metu bus galima ne tik pagilinti miškotvarkos, miško atkūrimo bei naudojimo, miško apsaugos ir kitų miškininkystės sričių žinias, bet ir realiu laiku arba iš anksto užduoti su paskaitos tema susijusius klausimus lektoriams. >>

2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja nauji Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1P-481-(1.3E.) ,,Dėl masinio žemės vertinimo dokumentų tvirtinimo“ patvirtinti žemės verčių žemėlapiai, pagal kuriuos yra skaičiuojami žemės mokesčiai, perskaičiuojami valstybinės žemės nuomos mokesčių dydžiai, vertinamas nekilnojamasis turtas,- informuoja nzt.lt. >>

Per ateinančius dešimtmečius miškininkystės laukia nemaži iššūkiai. Iš vienos pusės vis didėjantis visuomenės susirūpinimas gamtosauga, klimato kaitos sukeltos problemos ir iš kitos pusės vis didėjantis medienos poreikis, kuris auga dėl žmonių populiacijos didėjimo ir visuomenės gerovės augimo. Todėl būtinas platesnis ir daug gilesnis požiūris į miškus, jų saugojimą, bei racionalų ir tvarų resursų naudojimą.  >>

2018-12-07 surengtoje konferencijoje “Miškas žmogui, žmogus - miškui” apdovanojome Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) ir Aplinkos ministerijos rengto konkurso “Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2018” nugalėtojus. I-oji vieta Lietuvos Respublikoje pelnytai skirta Birutės Žindžiūtės-Michelini ir Guido Michelini šeimai, deramai prižiūrintiems 51,2 ha miško valdą Kauno apskr. Raseinių raj. Savininkams talkina miškininkas Nerijus Sutkevičius. [Siūlome susipažinti su Birutės Žindžiūtės-Michelini kalbos konferencijoje video.] >>

2018 gruodžio 5 d. vyko Seimo televizijos laidos "Kitu žvilgsniu" surengta diskusija apie kitų metų biudžetą ir finansavimą aplinkosaugos sričiai "Finansavimas aplinkos apsaugai 2019 metais". Laidoje savo įžvalgomis dalinasi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai: Kęstutis Mažeika (pirmininkas), Simonas Gentvilas (pavaduotojas), Linas Balsys, Paulius Saudargas ir Artūras Skardžius. Laidos vedėja- žurnalistė Saulė Gedrimaitė. Daug diskutuota apie miškų sektoriaus problematiką.  >>

Miškininkai pastebi išryškėjusį paradoksą: inventorizuojant europinės svarbos miško buveines paaiškėjo, kad didžioji jų dalis susitelkusi ne anksčiau įsteigtose saugomose teritorijose, o už jų ribų – miškuose, kuriuose ūkininkaujama. Štai valstybiniuose miškuose iš viso inventorizuota 158,2 tūkst. ha EB svarbos miško buveinių. Jų rezervatiniuose miškuose yra 16,4 tūkst. ha, draustiniuose ir rekreaciniuose miškuose – 42,5 tūkst. ha, apsauginiuose miškuose – 15,9 tūkst. ha, o ūkiniuose miškuose – net 83,4 tūkst. ha. >>

2018 m. gruodžio 11 d. Seimas pakeitė lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją bei du kartus padidino mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifus pagal medžioklės plotų kategorijas. Priimtomis pataisomis nustatyta, kad 50 proc. mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius bus įskaitoma į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti (šiuo metu galiojančiame įstatyme – 70 proc.). 50 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius bus įskaitoma į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti (šiuo metu galiojančiame įstatyme – 30 proc.). >>

2018 m. gruodžio 11 d. Seimas, 99 parlamentarams balsavus už, 5 – prieš ir 8 susilaikius, pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-2406(4), sumažindamas mokesčius malkoms ir kūrenimui skirtiems medienos produktams. Nuo 2019 m. sausio 1 d. bus taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Energetikos įstatyme, tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui. >>

  ✅ Šį penktadienį (2018-12-07) Vilniuje vyko labai įdomi Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) kartu su Aplinkos ministerija surengtos konferencijos “Miškas žmogui, žmogus - miškui” apskrito stalo diskusija tema „Racionalus ūkininkavimas- miškų tvaraus naudojimo pagrindas“. Negalėjusius stebėti tiesiogiai- kviečiame žiūrėti video-įrašą. >>

Apibendrinti 2018 metų konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2018“ dalyvių miško valdų apžiūros ir vertinimo rezultatai.[Konkurso NUOSTATAI - susipažinti čia...>>>].  Kaip ir kasmet, kompetetinga komisija iš gausaus būrio pretendentų rinko geriausiai savo valdas prižiūrinčius ir puoselėjančius privačių miškų savininkus. >>

Šį pirmadienį, lapkričio 26 d., po pietųAplinkos ministerija pakvietė į pasitarimą dėl Aplinkos ministerijos inicijuojamų miško kirtimų praktikos pakeitimų privatiems miškams. Anksčiau aplinkos viceministro Martyno Norbuto vadovaujama darbo grupė suformulavo pasiūlymus dėl miško kirtimų praktikos pakeitimų valstybiniuose miškuose. Ministerija siekia, kad šie pasiūlymai turėtų būti įgyvendinami visų nuosavybės formų miškuose. Tam pakvietė apsikeisti nuomonėmis. >>

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija neskundžiama nutartimi atmetė judėjimo „Už Lietuvos Miškus“ ir asociacijos „Gyvas miškas“ skundą, kuriuo šie "medžių gynėjai" siekė panaikinti Vyriausybės sprendimą nustatyti kirtimų normą valstybiniams miškams. Pareiškėjai siekė panaikinti Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. 778 „Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2019-2023 metams patvirtinimo“ >>

Miškų savininkų bei medienos pramonės atstovai prognozuoja milijoninius nuostolius ir valstybės biudžetui, jei aplinkos ministro Kęstučio Navicko Seime pristatyti pasiūlymai dėl miško kirtimų ribojimo būtų įtvirtinti įstatyme,- analizuoja portalas DELFI 2018-11-23 skelbiamame Vytauto Venslaviškio straipsnyje "Ministerijos mostas iš peties – 200 milijonų eksperimento tvarka". >>

2018 m. lapkričio 21 d. vyko Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupės galimoms korupcijos apraiškoms aplinkosaugos klausimų srityje tirti posėdis, kuriame buvo aptartas klausimas  dėl Miško darbų rangovų asociacijos pateiktos informacijos apie galimas korupcijos apraiškas urėdijos valdomuose valstybiniuose miškuose. Pagrinde dėl konkursų miškų rangos darbams 2019-2020 m. Dalyvavo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika , VĮ "Valstybinė miškų urėdija" direktorius Marius Pulkauninkas. >>

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA), kartu su 10 partnerių iš įvairių Europos šalių, vykdo Europos Sąjungos Horizon 2020 programos projektą MySustainableForest. Tiesioginis pavadinimo vertimas į lietuvių kalbą reikštų „mano tvarus miškas“, tačiau projekte koncentruojamasi į tvaraus miškininkavimo aprūpinimą duomenimis, surenkamais pasitelkiant nuotolinius tyrimus. Šiuo metu duomenys apie mišką, ypač naudojant nuotolinius tyrimus, gali būti surenkami sparčiau, nei juos galime apdoroti, o tuo labiau panaudoti konkretiems praktiniams uždaviniams spręsti. Europos Sąjungos įgyvendinama Copernicus programa pateikia įvairaus turinio kosminius vaizdus dienų intervalais, gausu įvairios kilmės ir paskirties iš orlaivių gaunamų vaizdų, sparčiai kelią skinasi tokios dar nesenai egzotiškos technologijos kaip lazerinis ir hiperspektrinis skenavimas, anksčiau ar vėliau praktinę reikšmę įgaus nuotraukos iš bepiločių orlaivių. >>

Aleksandro Stulginskio Universitete 2018-11-15 vyko svarbi jau tradicine tapusi prof. dr. Edmundo Petrausko vadovaujamo ASU Miškų ir ekologijos fakulteto Miškotvarkos ir medienotyros instituto rengiama konferencija “Lietuvos miško ūkio iššūkiai ir perspektyvos 2018”. Kaip įžanginėje kalboje minėjo Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof.dr. Edmundas Bartkevicius, pastaruoju metu apie miškus šneka visi kas sumanę išskyrus pačius miškininkus. O miškininkų, miškų savininkų, medienos pramonės atstovų, mokslininkų, politikų, studentų susirinko sausakimša ASU IV rūmų konferencijų salė. Tad vyko išties įdomi ir turininga diskusija, verti dėmesio konferencijos pranešėjai. Kviečiame susipažinti. >>

Aplinkos ministerijos skelbtą konkursą Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigybei užimti laimėjo Vaidas Laukys, šiuo metu laikinai vadovaujantis šiai įstaigai dėl tarnybinės būtinybės. Iki 2018-05-31 V.Laukys ėjo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pirmininko pareigas, o paskyrus jį laikinuoju AAD vadovu narystę profsąjungoje bei pirmininko įgaliojimus sustabdė. >>

Nepasitikėjimas vieni kitais, didėjanti visuomenės dezinformacija miškų klausimais ir kryptingas esamos miškų ūkio sistemos niekinimas formuoja  neadekvačius lūkesčius miškams, kurie dar sustiprinami diletantiškų ir prieštaringų politikos iniciatyvų miškų klausimais gausa,- kalbėjo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento vadovas Donatas Dudutis, pristatydamas savo ir kolegos Nerijaus Kupstaičio pranešimą "Lietuvos miškų politika naujų iššūkių kontekste" 2018-11-15 ASU Miškų ir ekologijos fakulteto Miškotvarkos ir medienotyros instituto surengtoje tarptautinėje konferencijoje “Lietuvos miško ūkio iššūkiai ir perspektyvos 2018”.  >>

Dažnai protinga ūkinė veikla ne tik nežaloja, bet ir palaiko gamtinį balansą. Tačiau Lietuvoje vienu mostu priskyrus didžiules teritorijas saugomų kategorijai esmine "saugijimo" praktika tapo draudimas, neleidimas ar ūkinės veiklos kuo smarkesnis suvaržymas. Paradoksas, bet pradėjus analizuoti, kur gi susitelkę saugomos rūšys ir europinės svarbos buveinės, reikšmingos saugomų gamtos vertybių gyvybingumui užtikrinti, dauguma buveinių inventorizuota būtent ūkiniuose miškuose. Pažvelgus į buveinių išsidėstymą Lietuvos miškuose akivaizdu,  kad jų ra ne tik saugomuose I-II gr. miškuose, bet didžiausia dalis tenka III-IV gr. miškams. III gr. apsauginiuose miškuose jų inventorizuota 7415 vnt. (29712 ha), IV gr. ūkiniuose miškuose – virš 39 tūkst. vnt. (beveik 155 tūkst. ha). >>

Šį antradienį (2018-11-13) Švedijos koncernas "Bergvik Skog" pardavė savo turtą Latvijoje už ~ 324 mln. EUR (~3,3 mlrd. Švedijos kronų). O švedų bendrovės Euroforester AB valdomas dukterines įmones Lietuvoje perima suomių Dasos Capital Oy valdomas konsorciumas Dasos Timberland Fund II ir jo pagrindiniai investuotojai. Sandoris, kurio vertė viešai neskelbiama, sudarytas 2018-10-22. >>

Pasidarė gėda dėl savo naivumo. Guodė nebent tai, kad atsirado ir dar vienas kitas naivuolis  miškininkas, bandęs diskutuoti  su šurmulio organizatoriais civilizuotų žmonių kalba,- komentuoja toliau viešojoje erdvėje  "medžių gynėjų" eskaluojamą šurmulį  neginčytiną moralinį autoritetą turintis nusipelnęs Lietuvos miškininkas, patyręs miškotvarkininkas, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos garbės narys Algirdas Antanas Brukas. >>

Kilus diskusijų bangai dėl sengirių išsaugojimo ir Punios šilo statuso keitimo, į šią idėją skeptiškai žiūrintys politikai ir mokslininkai siūlo realiai konkrečioje vietoje susipažinti, kas atsitinka, kai miškas paliekamas egzistuoti natūraliai be žmogaus įsikišimo.
„Dubravos rezervatinės apyrubės pavyzdys labai gerai atspindi padėtį, kuri miške be jokios ūkinės veiklos susiformuoja vos per pora dešimtmečių. Ten, kur vyravo eglynai, šiandien akivaizdžiai matosi, kas liko iš sengirės“, - sakė žurnalistės Vilmos Kasperavičienės kalbintas miškininkas, Seimo aplinkos apsaugos komiteto narys Kęstutis Bacvinka. >>

2018 10 02 susitikimo su Aplinkos ministru Kęstučiu Navicku metu žmonėms buvo sakoma pusė tiesos.Liko neįvertinti mūsų perspėjimai dėl konkrečių pavojų šilo ateičiai. Visai tai sukėlė įtarimus dėl projekto iniciatorių deklaruojamų tikslų skaidrumo: Viešai provokuojant buvo klausiama - ar norite kirsti Punios šilą? Niekada nesiūlėme kirsti šilą. Siūlome vykdyti tinkamą priežiūrą ir būtinuosius sanitarinius kirtimus visoje esamo draustinio teritorijoje ir atvejais, kai yra pavojingų plintančių kenkėjų apimti medžiai, vejovartos ir kitais su aplinkosaugininkais suderintais būtinais atvejais. 2018 10 18 kaimo bendruomenių atstovai apsilankėme Belovežo girioje Lenkijos pusėje. >>

Atlikę šiuo metu taikomas kovos su globaliniu atšilimu priemones, esamą situaciją ir tendencijas mokslininkai konstatuoja, kad pasauliniu mastu tiek miškų plotų, tiek miškuose sukaupiamos biomasės kiekiai pradėjo gan akivaizdžiai didėti. Išvada- ne ekonominį augimą reikia stabdyti, o ekonominį augimą derinti su didesnėmis investicijomis į miškininkavimą bei miškų plotus. >>

Forest.fi: Miškininkavimas nenaudojant plynųjų kirtimų (nepertraukiama miško dabnga) nėra niekuo pranašesnis bioįvairovės atžvilgiu, nei periodiškas miško dangos pilnas atnaujinimas (atkuriant biržes po plynų kirtimų). Plynieji kirtimai palankūs atvirus miškus mėgstančioms šviesiamėgėms augalų ir gyvūnų rūšims, o išsaugant pastovią miško dangą geriau jaučiasi ūksminės rūšys ir tos, kurioms reikia daug pūvančios medienos. Tad reikalingas ūkininkavimo metodų balansas, kad bioįvairovė būtų išsaugota. >>

Gerokai pabrangęs biokuras sukėlė sumaištį ir jau išaugino centralizuotai tiekiamos šilumos kainą. Specialistai tvirtina, kad biokuro pasiūla rinkoje padidėtų, jei savo šalies miškų ūkyje sugebėtume racionaliau tvarkytis. Rengdamas portalui DELFI.lt straipsnį "Miškuose pūva brangus turtas – galėtų atpiginti šildymą visai" žurnalistas kalbina Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentą Virginijų Ramanauską, VMU direktoriaus pavaduotoją Valdą Kaubrę ir ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininką dr. Algį Gaižutį.  >>

Praėjusį penktadienį Aplinkos ministerija paskelbė įvedanti naujus apribojimus ūkinei veiklai valstybiniuose miškuose nuo lapkričio 1 d.  Taipogi pranešė, kad juos planuoja nuo 2019 metų perkelti į Miškų įstatymą ir taikyti ir  privatiems miškų savininkams. Vertiname tokius sprendimus kaip valdančiųjų blaškymąsi ir dar vieną žingsnį link draudimų valstybės, neįsigilinus į priimamų sprendimų pasekmes. Kiekvienas sprendimas turi savo kainą. Net jei šie siūlomi suvaržymai būtų taikomi tik valstybiniuose miškuose, jie yra nelogiški tvaraus ūkininkavimo ir valstybės interesų požiūriu. Sprendimai paskelbti skubotai, be jokio jų poveikio masto bei ekonominių ir gamtosauginių pasekmių įvertinimo.  Aplinkos ministerijos bandymas pataikauti grupelei viešojoje erdvėje emocingą triukšmą keliančių “medžių gynėjų” bei už jų stovintiems irgi nesuveikė, nes pastarieji iškart puolė reikalauti dar radikalesnių draudimų ūkinei veiklai visuose miškuose. >>

Iš ES paramos lėšų per Kaimo plėtros programą yra skirta ženkli pinigų suma miško kelių statybai [vien rudeniniam šių metų paraiškų priėmimo etapui skirta 1 mln. 158, 8 tūkst. Eur paramos lėšų]. Bėda ta, kad dėl įvairių biurokratinių trikdžių ir formalumų, kurie nesprendžiami, tos lėšos panaudojamos vangiai ir tik nedidele dalimi. Iš visų piliečių sumokamų mokesčių finansuojama Kelių priežiūros ir plėtros programa skiria kažkiek lėšų miško kelių reikmėms, bet tik urėdijai ir tik per valstybinius miškus einantiems keliams. O iš Aplinkos ministerijos administruojamos Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšos irgi skiriamosi urėdijai, kad tvarkytų ir prižiūrėtų visus miškų kelius.  >>

Spalio 11 d. ES Komisija paskelbė atnaujintą Bioekonomikos strategiją, siekdama paspartinti tvarios Europos bioekonomikos diegimą, kad būtų kuo labiau prisidėta prie 2030 m. Darbotvarkės ir jos tvaraus vystymosi tikslų bei Paryžiaus susitarimo.

Atnaujinta informacija taip pat atitinka naujus Europos politikos prioritetus, visų pirma atnaujintą pramonės politikos strategiją, aplinkraščio ekonomikos veiksmų planą ir komunikatą "Švarios energetikos inovacijų spartinimas", kurie pabrėžia tvarios ir apvalios bioekonomikos svarbą siekiant jų tikslų.

>>

Kokybiškas ir patikimas transportas yra kiekvieno verslo pagrindas. Miškininkystės ūkinė veikla reikalauja atitinkamo transporto sprendimų. Todėl Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) nusprendėme bendradarbiauti su „Nissan Nordic Europe” kompanija. Šio bendradarbiavimo tikslas užtikrinti mūsų asociacijos nariams patrauklias kainas, individualius specialiai Jums pritaikytus finansavimo bei draudimo sprendimus ir aukštą aptarnavimo lygį oficialiose „Nissan“ atstovybėse Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. >>

Pradėta 2018 metų miško valdų apžiūra ir vertinimas, pagal konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2018“, nuostatus. >>

Į "Šiaulių naujienų" žurnalisto Romualdo BALIUTAVIČIAUS klausimus apie šalies miškus, jų praeitį, dabartį ir ateities perspektyvas sutiko atsakyti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Virgilijus Mikšys. Su šio žinomo šalies miškininko ir  mokslininko požiūriu į situaciją susipažinti galima dviejų dalių išsamiame straipsnyje "Kodėl kertami Lietuvos miškai ", publikuojamame portale snaujienos.lt >>

Rūpestį nacionaline medienos pramonė įstatymo pataisomis išreiškė ir socialdarbiečių frakcijos seniūnas Andrius Palionis bei valstiečių-žaliųjų deleguotas  ūkio ministras Virginijus Sinkevičius [plačiau- čia...>>>]. Jie siūlo, kad per „Baltpool“ administruojamą elektroninę prekybos sistemą žaliavinę medieną pirmiausia galėtų įsigyti Lietuvos perdirbėjai, baldų bei biokuro gamintojai. Tokia teisė būtų suteikta fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių sąrašus sudarytų,  kas pusmetį atnaujintų ir VĮ Valstybinei miškų urėdijai pateiktų Ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija. Siūloma, kad tokia tvarka įsigaliotų nuo 2019 m. sausio. "Ūkininko patarėjo" šeštadienio numeryje (2018-10-13), p.p.: 1, 6 analizuojama tema dėl pirmumo teisės įsigyti žaliavinės medienos vietos gamybininkams. >>

Šiųmetis ruduo prasidėjo miškų kirtimo skandalu. Dar rugpjūtį Vyriausybė nutarė 6 proc. didinti valstybinių miškų kirtimo normą penkerių metų laikotarpiui (2019 – 2023 metams). Viešojoje erdvėje iškart pasipylė kai kurių gamtininkų, miško mylėtojų kritika, kuri peraugo į protesto akcijas, kai rugsėjo pradžioje pradėta ieškoti plynųjų kirtimų vienoje labiausiai mylimų Labanoro girioje. Tačiau tarp emocingų argumentų už ir prieš galimai pasiklydo svarbi faktinė informacija, kurią surinko GRYNAS.lt žurnalistai [nuoroda į straipsnį čia...>>>]. >>

Grupė Europos mokslininkų sudarė žemyno santykinai neliestų miškų žemėlapį – kuriame sukaupta informacija apie daugiau nei 1,4 milijono hektarų miškų 34-ose šalyse. Sunku būtų tikėtis, kad šiuose miškuose niekada nesilankė žmogus, tačiau jie ne vieną dešimtmetį yra palikti natūraliai raidai ir čia, tikėtina, vykstantys ekologiniai procesai yra maksimaliai artimi natūraliems. >>

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas imasi viešai polemizuoti su savo visuomeniniu patarėju Andrejumi Gaidamavičiumi. Žanras gal ir ne naujas, bet įdomus. Į kovą "už Lietuvos miškų ateitį" kviečiantis vienas iš "medžių gynėjų" ideologų A. Gaidamavičius, kaip pažymi ministras, naudoja daug skambių frazių: „Metai iš metų miškai didžiąja dalimi tarnavo medienos pramonei, pamirštant visuomeninius poreikius, nekalbant apie aplinkosauginius“; „...norint atliepti naujiems visuomenės poreikiams - nebeužteks vien techninių sprendimų, kuriuos ruošia Aplinkos ministro sudaryta darbo grupė.“  Tuo tarpu K.Navickas kviečia gilinti žinias apie  miškininkavimą ne vien tik iš „Google“ šaltinių, o susipažįstant su realiais miškuose vykdomais darbais. Aplinkos ministras pripažįsta, kad miškininkaujantis, kaip ir ūkininkas turi ne tik teisę, bet ir pareigą naudoti mišką, kad jis teiktų ekonominę vertę. Apie skleidžiamus melagingus teiginius-Aplinkos ministerijos oficialus pranešimas  [susipažinti galima čia...>>>] >>

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininko Algio Gaižučio komentaras "Verslo žinioms", kuris atsispindi žurnalisto Daliaus Simėno 2018-10-09 straipsnyje "Valdantieji priskaldė malkų šokdami aplink interesų grupes". Straipsnyje aptariama, kad valdantieji, siekdami sumažinti medienos ir biokuro kainas, nori apriboti kirtimus ir privačių miškų valdas, apmokestinti žaliavos eksportą ir leisti pirmumo teise įsigyti medienos gamintojams. Jei Seimo svarstymams pateiktos viena kitai prieštaraujančios Miškų įstatymo pataisos būtų priimtos, medienos kainą ne mažėtų, o didėtų. >>

Aplinkos ministerija savo paskyroje soc.tinkle Facebook pateiktame komentare pripažįsta, kad kertinės miško buveinės - nedideli rezervatai, kur negalima jokia ūkinė veikla. O įdomiausiai, kad kertinėms miško buveinėms priskirtos teritorijos, kurių gausu ne rezervatiniuose I gr. miškuose, bet ir III-IV gr. ūkiniuose miškuose, iki šiol NĖRA apskaitomos, kaip tam tikros saugomos teritorijos. Nesimato ir tie 5 proc. miškų, papildomai priskirti plotams, kuriuose neūkininkaujama sertifikuotuose miškuose.  >>

Įtikinėjimo (propagandos) menas nėra momentinės pergalės įrankis. Informacinėje erdvėje vykdomas propagandines kampanijas ne visi atpažįsta. Daugelis- pasiduoda. Patiki. Nesenai Karolis Žukauskas kiek praskleidė po medžių "gynėjų" priedanga veikiančiuosius asmenis ir jų naudojamas priemones[Plačiau- čia...>>>]. Norint suprasti, kaip vyksta tokios manipuliacijos viešąja nuomone, galima pasinaudoti paprastai ir suprantamai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) komunikacijos koordinatoriaus Seime Liutauro Ulevičiaus parengta informacija  #99technologijos.  >>

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ paviešino iš LR Vyriausybės gautą atsakymą 2018-10-01 Nr. S-3324 į šio judėjimo rezoliucijas dėl kirtimų didinimo ir plynų kirtimų mažinimo. Rašte pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje tarpukariu ir po Antrojo pasaulinio karo buvo gerokai padidinti miškų plotai ir didžioji dalis šių miškų šiuo metu pasiekia jiems nustatytą kirtimų amžių, kad Lietuvos miškingumas ir toliau nuosekliai didėja, yra galimybės didinti valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normą, nepažeidžiant racionalaus miško išteklių naudojimo principo.  >>

2018-10-04 (ketvirtadienį) įvyko Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos kartu su Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) surengta tradicinė apskritojo stalo diskusija "Paramos miškininkystei aktualijos ". Į  paskutiniu metu vieną karščiausiai aptariamų taškų - Labanoro regioninio parko miškus- Molėtų raj. susirinko miško savininkai, miškininkai, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų, Valstybinės miškų tarnybos atstovai. >>

Ar galima turėti privačią sengirę? Ar turint nuosavo miško Lietuvoje galima jo netvarkyti, kad ilgainiui susiformuotų sengirė? LRT laidoje "10-12" 2018-10-01 vyko Giedrės Čiužaitės subtiliai moderuojama diskusija, kurioje dalyvavo gamtininkas ir režisierius, filmo "Sengirė" autorius Mindaugas Survila, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininko pirmasis pavaduotojas Kazimieras Šiaulys  ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas. >>

Šiandien, pirmadienį, spalio 1 d. 20.30 val.  R.Janutienės vedamoje laidoje „Nuoga tiesa“ per „Lietuvos ryto“ televiziją kalbėjome apie medžių kirtimus medžiapjūtės sulaukusiuose ūkiniuose miškuose saugomose teritorijose. Stebėjusieji greitai suprato, kad šioje laidoje vienintelė teisinga nuomonė gali būti tik ta, kuriai pritaria vedančioji:)   Ir tam visos priemonės tinkamos. Juk propaganda užsiimantys tiesos neieško, kitaip manantys yra priešai, kuriuos reikia sunaikinti.  >>

Atsakingas už miškų politiką aplinkos viceministras Martynas Norbutas dalinasi Europos miškų instituto š.m. rugsėjo 26-28 d. Sardinijoje surengtoje konferencijoje "Forests: Interconnecting Sustainable Development Goals to Action"[detaliau: https://www.efi.int/membership/ac/2018/programme_2709] išgirstomis ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaro Phil Hogano atidarymo kalbos mintimis apie miškų ūkio reikšmę. >>

Laisvės TV laida "Laikykitės ten" su Andriumi Tapinu su sarkazmu atmieštu smagiu jumoru pažvelgė į karščiausia šio rudens temą - Lietuvos miškus ir juose vykdomus kirtimus. Ar tikrai senosios girios kertamos be jokio pasigailėjimo didžiuliais mastais? Ar tikrai visi, kovojantys už miškų išsaugojimą, yra Kremliui palankūs vatnikai? >>

Įdomus pokalbis miško tema 2018-10-01 Laisvės TV, kuriame dalyvauja Haroldas Mackevičius, Andrius Tapinas, Liudas Dapkus ir Rita Miliūtė. Kame priežastys tokio inspiruoto ažiotažo dėl medžių kirtimo? "Valstiečiai" prieš "žaliuosius"? Reformuoti urėdai prieš reformatorius? Troliai prieš visuomenės bendrystę?? >>

Laidoje „Tauro ragas“ 2018-09-30 išgirsite naujo medžioklės įstatymo išaiškinimus, taip pat sužinosite naujienas ir nuomones dėl vilkų skaičiavimo metodikos ir jų populiacijos. Paaiškinimus pateikia LR medžioklės įstatymo pataisų iniciatorius Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika. >>

Rugsėjo 25-26 dienomis Estijoje vyko Baltijos privačių miškų ekspertų susitikimas. Renginyje dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos privataus miško savininkus vienijančių organizacijų ir valstybės institucijų atstovai. Tai besiformuojanti tradicija kas du metus aptrati aktualias privataus miškininkystės sektoriaus problemas Baltijos šalyse. Pirmasis tokio tipo suvažiavimas 2016 metais buvo organizuotas Lietuvoje, o Latvijos atstovai prižadėjo kviesti ekspertus privataus miško ūkio aktualijoms aptarti 2020 metais. Šiemet Lietuvą atstovavo Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas Benas Bitauskas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškų politikos skyriaus vedėjas Dr. Nerijus Kupstaitis ir Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos narys dr. Marius Kavaliauskas. >>

Komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas analizuoja- kam naudinga dėl kertamų miškų sukelta isterija? Daug emocijų, daug triukšmo, mažai faktų ir skaičių - tobula terpė problemą išsukti iki isterijos lygio. Tai ir padaryta. Vis stipriau įsukamas ažiotažas paskatino pasidomėti: kas tampo šios naujos isterijos bangos virvutes, kas yra pagrindiniai veikėjai ir susiję organizacijos, ką jie yra inspiravę anksčiau.  >>

Miškininkas, miškų savininkas Gintautas Kadžiulis pasidalino su medžių gynėjais savo patirtimi bei įžvalgomis  apie ypatingai saugomus miškus [Nuoroda: čia...>>> ]. Jis nagrinėja, kaip paveikė toks apsaugos statusas kaimyninės Rusijos Federacijos Maskvos srityje esančius miškus, gyvūniją, gyvenseną kaimiškose vietovėse. Paprastai, suprantamai ir įdomiai. Rekomenduojame susipažinti. >>

Diskutuodamas dėl racionalesnio miško išteklių naudojimo.LAMMC Miškų instituto direktorius dr. Marius Aleinikovas pastebi, kad po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų Lietuvos miškai buvo smarkiai nuniokoti. 1948 metais miškų plotas Lietuvoje tesiekė tik 19 proc. Vėliau buvo dedamos didelės pastangos atkurti miškus didinant jų plotą bei gerinti pačią medynų struktūrą ir didinant juose kaupiamą medienos tūrį. Dabar, Miškų instituto direktoriaus teigimu, Lietuvoje miškai užima 33,5 proc. respublikos ploto ir yra sukaupę virš 334 m3 vidutinį medienos tūrį brandžiuose medynuose. Todėl juose sukauptą medieną galime racionaliai ir tvariai naudoti.  >>

Vyriausybė šį trečiadienį nusprendė pritarti Miškų ūkio konsultacinės tarybos gegužę pateiktam pasiūlymui nustatyti 11.850 ha ploto miško kirtimo normą 2019–2023 m. laikotarpiu. Tokia Valstybinės miškų tarnybos pasiūlytoji norma yra 6% didesnė nei nustatytoji 2014–2018 m. [Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdžio protokolas- čia...>>>] [LRV 2018-08-08 posėdžio darbotvarkės 7 klausimo medžiaga- čia...>>>] >>

Užtrukusi net du mėnesius Aplinkos ministerija pagaliau pateikė atsakymus [AM raštas 2018-07-03 Nr. (12-3)-D8(E)-505]  į Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) 2018 metų balandžio 27 d. vykusios Generalinės Asamblėjos  Rezoliuciją [Rezoliucijos tekstas]. Atsakymai gan išsamūs, įdomūs ir kiekvienu klausimu verti atskiro aptarimo. Tačiau pradžiai siūlome susipažinti su pačiu AM raštu be komentarų. >>

Ukmergės laikraščio "Gimtoji žemė" žurnalistė Loreta Ežerskytė paskelbė išsamų straipsnį "Stiebiasi Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio ąžuolynas", kuriame aprašomas artėjant Valstybės dienai š.m. birželio 27 d. Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) Ukmergės skyrius organizuotas renginys. Jo metu paminėta Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena bei LMSA 25-metis. Ta proga Lyduokių seniūnijos Slabados kaime atidarytas 2016 metų pavasarį pradėtas kurti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio ąžuolynas. Po to šventės dalyviai diskusijai buvo pakviesti į Užulėnį, prezidento Antano Smetonos dvarą. >>

Vilniuje liepos 3-4 d. oficialiai pradėtas įgyvendinti tarptautinis LIFE projektas NutriBiomass4LIFE – „Žiedinės ekonomikos modelis dideliems miestams – vandenvalos dumblas ir biomasės pelenai į biomasę – biomasė į atsinaujinančią energiją“. Projekto pradžia 2018-07-01, pabaiga-2020-03-30. Susitikimų metu aptariti projekto veiklų įgyvendinimo terminai, atliekami darbai ir įsipareigojimai bei laukiami rezultatai. >>

Geros naujienos. Europos Komisija pritarė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos pakeitimui. Siekiant paramos pagal priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimas“ atlikti pakeitimai, kuriais padidintas miško savininkų valdos plotas (iki 20 ha) ir smulkių ūkių valdos ekonominio dydžio ribos (iki 15 tūkst. Eur) bei paramos intensyvumas iki 70 proc. žemės ūkio veikla užsiimantiems subjektams ir dirbantiems prioritetiniuose sektoriuose. >>

Vienas Lietuvos miško savininkų asociacijos įkūrėjų ir ilgus metus asociacijai vadovavęs dr.(HP) Stasys Mizaras 2018 m. balandžio 27d. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos posėdžių salėje vykusioje asociacijos XXI-joje ataskaitinėje-rinkiminėje Generalinėje Asamblėjoje apžvelgė LMSA per 25-rius metus nueitą kelią, privačių miško savininkų problemas, dabartinę privataus miškų ūkio formavimosi eigą ir iššūkius ateičiai. Jis pasiūlė ateityje sušaukti visuotinį Lietuvos miško savininkų suvažiavimą. >>

Formuojant ir įgyvendinant Lietuvos miškų politiką pasitaiko nepakankamai pagrįstų sprendimų ir siūlymų: pamačius sugadintus miško kelius, įvedami papildomi mokesčiai privačių miškų savininkams; norint turėti meškų Labanoro girioje, siūloma atsisakyti plynų kirtimų; regioninę politiką norima plėtoti pasitelkiant Katinus ir t.t. Nepagrįstų sprendimų tikimybę būtų galima sumažinti turint gerą miškų ūkio sektoriaus strateginį planavimą: moksliškai pagrįstą, apimantį ilgus laikotarpius, vykdomą politiškai nepriklausomų tarnybų,- pataria žinomas miškininkas ekonomistas dr. (HP) Stasys Mizaras, LMSA garbės pirmininkas. Siūlome susipažinti. >>

Viešojoje erdvėje, ypač socialiniuose tinkluose, vis dar skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija apie Lietuvos miškų tariamą išpardavimą užsienio investuotojams. Tačiau Aplinkos ministerijos inicijuota valstybinių miškų valdymo pertvarka tik prisidės prie darnaus miškų ūkio principų įgyvendinimo – racionalaus ir efektyvaus miškų tvarkymo ir naudojimo, gamtosauginių funkcijų sustiprinimo ir miškų socialinės vertės padidinimo. Pasak aplinkos ministro Kęstučio Navicko, melaginai pranešama, kad miškų Lietuvoje neliks, esą vyksta masinis jų naikinimas. „Iš tiesų, yra atvirkščiai – didesnioji dalis Lietuvos miškų yra ir liks valstybės rankose, o ir privačioje nuosavybėje esantys miškai tvarkomi pagal bene griežčiausius Europoje miškų ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.“ >>

Šiandien, š. m. kovo 26 d. (pirmadienį), Seime vykstančioje konferencijoje „Išsaugokime Lietuvos miškus ateities kartoms: kaip nepasiklysti tarp reformų ir ūkinės veiklos“ didelio dėmesio susilaukė gerbiamo miškininko dr.Albino Tebėros pranešimas "Miškų naudojimo intensyvumas Lietuvoje ir kitose pasaulio valstybėse" [Pranešimo skaidres peržiūrėti galima čia...>>>] >>

Atsižvelgdama į paramos gavėjų lūkesčius, Žemės ūkio ministerija 2018 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. 3D-141 pakeitė sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones metodiką [rasite čia...>>>] . Nuo šiol sankcijų apskaičiavimas ir taikymas bus daug aiškesnis ir teisingesnis, lengviau suprantamas paramos gavėjams. Tačiau svarbu žinoti, kad sankcijų metodika taikoma miškų priemonėms tiek, kiek nereglamentuoja pačios priemonės Įgyvendinimo taisyklės. T. y. jei konkretus pažeidimas aprašytas Įgyvendinimo taisyklėse, tai taikomos Įgyvendinimo taisyklės. >>

Šį pirmadienį, 2018-02-12, oficialiai pradėti Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) statybos darbai – Jočiočių g. esančiame jėgainės sklype buvo įmūryta atminties kapsulė. Jėgainė pradės veikti 2019 m.pabaigoje, kasmet sunaudos ~450.000 t biokuro ir ~ 160.000 t komunalinių atliekų. Numatoma, kad naujoji Vilniaus kogeneracinė jėgainė naudodama biokurą ir komunalines atliekas pagamins ~ pusę sostinei centralizuotai tiekiamos šilumos, o elektros energijos - tiek, kad pakaktų aprūpinti apie 80% Vilniaus namų ūkių. Bendra projekto vertė – 350 mln. eurų. >>

"Rengiant rankraštį leidiniui apie Lietuvos miškų ūkio darbuotojų likimus 1939–1953 m., teko išnagrinėti daug LGGRTC šaltinių, atskirų istorikų darbų ir archyvinių bylų. Mano pirminis nusiteikimas buvo griežtas – miškų sistemoje buvusius slaptuosius agentus reikia viešinti ir, kiek leis tie informaciniai šaltiniai, sudaryti jų vardinius sąrašus, analogiškai kaip ir represijų aukų. Vis dėlto ši nuostata pradėjus dirbti ir įsigilinus į esminius dalykus gerokai atvėso. Priežastys paaiškės toliau..."- įžangoje rašo neginčytiną moralinį autoritetą turintis miškininkas Algirdas Antanas Brukas. Siūlome susipažinti su straipsniu, kurį viešiname su autoriaus sutikimu. >>

Atsiliepiant į Astos Dykovienės straipsnį „Belovežo giria Lietuvos?“ („Kauno diena“, 2017 10 14) galime pasakyti, kad pateiktas kaip sensacingas kolekcininko Šarūno Toliušio turimas dokumentas - 1918 m atsikuriančios Lietuvos vyriausybės išduotas įgaliojimas Zbignevui Vidugiriui perimti iš karinės vokiečių administracijos Belovežo girią su visais jos turtais, dar nuo sovietmečio buvo žinomas ne tik šių eilučių autoriui, bet ir dar keliems Lietuvos miškų ūkio istorija besidomintiems asmenims,- rašo žinomas Lietuvos miškininkas Algirdas Antanas Brukas. >>

Medienos pardavimo kainoms Lietuvos ir Latvijos valstybiniuose miškuose nustatyti doc.dr.Marius Kavaliauskas, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto lektorius, surinko palyginamuosius duomenis pagal medžių rūšis ir sortimentus.  >>

Trys gamyklos, logistikos centras, 210 mln. Eur sieksiančios investicijos, 500 tiesioginių ir 300 netiesioginių darbo vietų – toks naujas Vakarų medienos grupės (VMG) projektas planuojamas šalia Klaipėdos. Neabejojama, kad ši didžiulė investicija taps postūmiu visai baldų pramonei, kuri šiuo metu yra pasiekusi gamybos pajėgumo išnaudojimo piką, tad jau dėlioja naujas investicijas, bursis į klasterį.
"Verslo žinios" jau skelbė, kad VMG investicijos planuojamos Klaipėdos rajone, Sendvario seniūnijoje, Dirvupių kaime esančioje aerodromo teritorijoje, kurios plotas siekia apie 80 ha. >>

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama padėti miškininkams išvengti galimų nuobaudų dėl netinkamo projektų paramos lėšomis įgyvendinimo, parengė patikrų vietoje metu tikrinamų įsipareigojimų ir reikalavimų gaires.  Jose pateikiama naudinga informacija paramos gavėjams, vykdantiems veiklas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miškų plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritis „Miško veisimas“, „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“, „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemos atsparumas ir aplinkosauginė vertė“, „Miškų infrastruktūros gerinimas“, „Investicijos į miškininkystės technologijas“. >>

Iki realios valstybinių miškų urėdijų reformos ir valstybinių miškų valdymo įmonės Valstybinių miškų urėdijos (VMU) įsteigimo liko šiek tiek daugiau nei mėnuo. Aplinkos ministerija (AM), paskelbusi konkursą į Valstybinio miškotvarkos instituto, reorganizuojamo į VMU, vadovo pareigas, jį atšaukė. Esą trys pretendentai į VMU direktorius neatitiko reikalaujamos vadovavimo didelei įmonei patirties, tad konkursą į šias penkerių metų kadencijos pareigybes AM organizuos iš naujo.Šiuo metu vyksta keturių nepriklausomų narių atranka į VMU valdybą, kiti parengiamieji reorganizavimo darbai. Apie tai, kas padaryta ir kokie artimiausi darbai laukia, į tinklalapio www. miskininkas.eu klausimus atsako aplinkos ministras KĘSTUTIS NAVICKAS. >>

Premjero Sauliaus Skvernelio vasaros pradžioje ištarta frazė, kad Seime stipriausios – urėdų ir medžiotojų partijos, tvirtinasi su kaupu. Parlamente susibūrę medžiotojai mūru stoja prieš bandymą apriboti juos vienijančios draugijos įtaką, siejamą su politiniu užnugariu.
Išsamiau- įdomiame žurnalistės Jurgos Tvaskienės straipsnis portale DELFI "Seimo medžiotojai surėmė ginklus: projektas, svarbesnis net už biudžetą" >>

Nusipelnęs Lietuvos miškininkas, Lietuvos miško savininkų asociacijos garbės narys Algirdas Antanas Brukas žurnalo "Miškai" 2017 m. spalio numeryje supažindina su Lietuvoje vykdytomis miškų ūkio reformomis laikmečiu nuo nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 m iki XX a. pabaigos. Kviečiame susipažinti su straipsnio II dalimi. >>

Suomijoje šiandien, 2017-10-18, oficialiai atidaryta didžiausia pastarojo laikmečio 1.2 mlrd.EUR investicija  į šios šalies medienos pramonę,  Metsä grupės naujausios kartos bioproduktų gamykla Äänekoski. Jos centrinis objektas- vienas efektyviausių pasaulyje celiuliozės fabrikas, kurio metiniai pajėgumai yra ~1,3 mln. tonų. >>

Artėja metas, kai, atvėsus orams, įsibėgės miško kirtimai. Kirtavietėse paruošta mediena bus vežama į tarpinius miško sandėlius, vėliau gabenama į panaudojimo vietas. Taigi, straipsnyje aptarsime, kokie dokumentai reikalingi ir kokių reikalavimų privalu laikytis gabenant apvaliąją medieną. Primename, kad apvaliosios medienos gabenimas reglamentuojamas aplinkos ministro 2014 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. D1-823 patvirtintame Apvaliosios medienos gabenimo tvarkos apraše. >>

Viskas, ką galima pagaminti iš naftos, šiandien gali būti gaminama iš medienos. Naujausios technologijos medienos žaliavą leido sėkmingai pritaikyti chemijos, farmacijos, tekstilės pramonei, o tai reiškia, kad miško savininkai ateityje turės ir daugiau galimybių rinktis, kam parduoti medieną, bus mažiau priklausomi nuo medienos apdirbimo sektoriaus – dabar pagrindinio medienos pirkėjo. „Prekyba malkomis nėra miškininkų ateitis. Mūsų laukia rimtas posūkį link bioekonomikos, link atsinaujinančios ekonomikos“, – įsitikinęs Göranas Perssonas, miškus perkančios bendrovės „GreenGold“ partneris ir buvęs Švedijos premjeras. Apie tai jis kalbėjo spalio pradžioje Vilniuje vykusioje Švedijos ir Lietuvos miškininkystės konferencijoje, kurią 2017-10-16 aprašo "Verslo žinių" žurnalistas Dalius Simėnas straipsnyje "Naftą keičia mediena: galimybė Lietuvos miškams". >>

Gera žinia, kurią pranešė Lietuvos žemės ūkio ministerija- Europos Komisija pritarė  pasiūlytiems Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos pakeitimams, susijusiems su paramos miškams priemonėmis. Džiugu, kad Lietuvos miško savininkų asociacijos  teiktiems pasiūlymams pirmiausiai pritarė Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos, paskiau- jie buvo aprobuoti  KPP 2014-2020 Stebėsenos komitete ir štai dabar turime rezultatą iš Briuselio. Prie dalies kitų būtinų pakeitimų, kurie pirmiausiai susiję su naujų miškų įveisimu, yra dirbama toliau. >>

Miško kirtimai - svarbi ūkininkavimo miške bei miško priežiūros dalis, todėl privačių miškų savininkams, ketinantiems vykdyti miško kirtimus, privalu susipažinti su Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo pagrindinėmis nuostatomis, kurias pasistengėme glaustai išdėstyti. >>

Iš Mosėdžio kilęs 28-erių metų Raimundas Ereminas mėgsta pasakoti istorijas apie gamtą. Dar labiau jis mėgsta joje lankytis. Įžengęs į mišką jis tarsi nušvinta. Reta regėti žmogų, kuris taip mėgsta tai, ką daro. Gražų pasakojimą apie nuoširdų miškininką parengė 15min.lt Karolina Stažytė straipsnyje "Mums rūpi: Gamtos rebusus sprendžiantis miškininkas siūlo pasimatuoti eigulio kepurę ir tapti miško advokatais".  >>

Teisingumas, pagarba kitam žmogui, privačios nuosavybės teisių apsaugos garantijos, saviraiškos laisvė yra vienos pamatinių vertybių stabilioje valstybėje. Tad išties nemaloniai šokiruoja faktas, kai  27-siais Nepriklausomybės metais vieni politikai atvirai kėsinasi į privačią nuosavybę, o kiti to lyg sutartinai nepastebėdami neduoda jokio deramo atkirčio. Ir tai vyksta Seime valstybės, kurios konstitucinė santvarka kuriama pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtintų privačios nuosavybės teisių pagrindu.   Kalbu apie 2017 m. kovo 16 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje vykusias diskusijas svarstant tą dieną gausiai pateiktas Miškų įstatymo pataisas. >>

Šiandien Seime lyg iš gausybės rago pasipylė Miškų įstatymo pataisų projektai. Ir nors didžiausią ažiotažą kėlė Vyriausybės siūlomos miškų įstatymo pataisos 42 miškų urėdijas įpertvarkyti į VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ su 25 padaliniais, tačiau Seimo rytinio plenarinio posėdžio darbotvarkėje atsirado opozicinių liberalų dar 2016-12-08 užregistuotos įstatymo pataisos Nr.XIIIP-192, siūlančios netaikyti 5% mokesčio nuo visų gaunamų pajamų už parduodamą žaliavinę medieną ir statų mišką privačių miškų savininkams. Įstatymo projektą pristatęs Eugenijus Gentvilas siūlė atsisakyti vienintelio tokio ES šalyse papildomo mokesčio privačių miškų savininkams kaip ydingo, socialiai netaisingo ir iškreipiančio konkurencines sąlygas. Tačiau 78 posėdyje dalyvavę parlamentarai nepritarė pataisos pateikimui:už -11, prieš -39, susilaikė -28 [kaip balsavo Seimo nariai- rasite čia...>>>] >>

Žinių radijo laidoje "Atviras pokalbis" 2017-02-28 diskusija tema "Kas iš tiesų slypi už miškų reformos šydo?". Dalyvauja aplinkos viceministras Martynas Norbutas, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Edmundas Bartkevičius, Kauno miškų urėdas Saulius Lazauskas ir (telefonu) Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas verslininkas Remigijus Lapinskas. >>

Politikams, miškininkams, mokslininkams aktyviai diskutuojant dėl LR Vyriausybės siūlomos valstybinių miškų ūkio valdymo reformos modelio, buvęs ilgametis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovas dr.Albinas Tebėra  tvirtina, kad vienos centrinės įmonės įsteigimas su jai pavaldžiais padaliniais be juridinio asmens statuso – ne panacėja. Jis orientuojasi į tris pagrindinius miškininkystės tikslus – miško išteklių (ateities miškų) vertės didinimą, grąžos valstybei didinimą ir racionalų miškų naudojimą bei šių siekių įgyvendinimo būdus. >>

Valstybinė miškų tarnyba 2017-02-02 paskelbė, kad išleista „Lietuvos miškų ūkio statistika 2016“ – šešioliktas kasmetinis leidinys apie Lietuvos miškų išteklius, miškininkystę, saugomas teritorijas, miškų apsaugą, medienos, įskaitant baldus, pramonę, prekybą mediena ir jos gaminiais, ekonomiką. >>

Nuo praėjusių metų Suomijoje įgyvendinama 1 mlrd.EUR kinų korporacijos Sunshine Kaidi New Energy Group investicija į biokuro gamybą iš medienos. Tai didžiausia Kinijos investicija Suomijoje per visą istoriją.  Dar 2016 m. liepą buvo pranešta, kad Europos Komisija nusprendė per NER 300 fondą skirti 88,5 mln.EUR subsidiją tais metais kinų korporacijos įkurtai įmonei Kaidi Finland statyti antros kartos biodegalų iš medienos gamyklą netoli Kemi miestelio, šiaurinėje Suomijos dalyje, Laplandijoje. 2016 m. rugsėjį įmonės generaliniu direktoriumi paskirtas buvęs Suomijos ginybos ministras ir Parlamento narys Carl Haglund (37m.), O 2016 m. spalio pabaigoje bendrovė statyboms įsigijo 32 ha žemės iš Kemi miesto už  2,55 mln. EUR. >>

Turime ženklius rezervus racionalizuojant medienos naudojimą. Tuo tarpu Lietuvos miškų politika iki šiol modeliuojama remiantis tik miškų naudojimo ir gamtosaugos aspektais, o didžiausią pridėtinę vertę miško žaliavų pagrindu kuriantis medienos pramonės sektorius lieka nuošalyje. 17-ios Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane turėtų atsirasti šešėlį miškų ūkyje mažinančių priemonių. Tarp jų ir mokesčių mažinimo. Visų pirma, papildomo 5 proc. mokesčio privačių miškų savininkams už žaliavinę medieną panaikinimas,- pataria 75-jį gimtadienį šį ketvirtadienį (2017-01-05) paminėsiantis žinomas šalies miškininkas-ekonomistas,  LMSA Garbės pirmininkas dr.(HP) Stasys Mizaras. >>

Šį trečiadienį (2016-12-14) Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Aplinkos ministerijos kolektyvui pristatydamas naująjį ministrą Kęstutį Navicką, sakė, kad ministro laukia didžiuliai iššūkiai. Tačiau Premjeras neabejoja, kad tie iššūkiai Kęstučiui Navickui yra įveikiami. „Ministre, kolektyvas yra Jūsų didžiausias turtas, tad branginkite jį“, – palinkėjo Vyriausybės vadovas. >>

Liberalų frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad  rinkėjų pasitikėjimo sulaukusii Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdžio partija (po Seimo rinkimų antrojo turo iškovoję net 14 mandatų) turi ambicijų įsitvirtinti kaip stipri centro dešinės jėga. Kaip sakė E. Gentvilas, rinkėjai niekada neatleistų, jei partija pradėtų keisti savo pasaulėžiūrą ar pozicijas, todėl svarbiausia esą laikytis kelių dalykų. >>

Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis bei trečiąją vietą pagal mandatų skaičių naujajame parlamente užėmusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovas  Algirdas Butkevičius šį trečiadienį pasirašė 12 punktų Koalicijos sutartį ir tuo patvirtino sudarantys naująją valdančiąją koaliciją. Naujuoju premjeru yra siūlomas LVŽS kandidatas Saulius Skvernelis, Seimo pirmininku - taip pat šios partijos atstovas, Aleksandro Stulginskio universiteto tarybos ir Senato narys, Agronomijos fakulteto dekanas prof. Viktoras Pranckietis. VAldančiosios koalicijos partneriai susiderino  Vyriausybės programos projektą, iš 14 ministerijų LVŽS vadovaus 11-ai, socialdemokratai- 3. >>

Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiamais spalio 23 dieną vykusio II turo duomenimis, Seimo rinkimus triuškinančiu rezultatu laimi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), konservatoriai (TS-LKD) ir socialdemokratai (LSDP) sulaukė mažiau rinkėjų palaikymo, nei prognuozuota. Gan gerai pasirodė liberalai - Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS). >>

Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) pakvietėme  į Seimą kandidatuojančias politines partijas skelbti savo veiklos programines nuostatas. Mūsų portalo www.lietuvosmiskai.lt lankytojus domina, kokius visuomenei, privačių miškų savininkams ir miškininkams svarbius sprendimus partijos yra pasirengę įgyvendinti, jei rinkėjai patikėtų Seimo nario mandatą.  Tai turėtų padėti ~250 tūkst. miško savininkų, ~4 tūkst. miškų urėdijų darbuotojų ir ~ 8 tūkst. kitų miškuose darbančiųjų, ~45 tūkst. medienos pramonės darbuotojų apsispręsti, už kurias politines jėgas balsuoti spalio 9 d. vyksiančiuose 2016 m. Seimo rinkimuose. Kviečiame susipažinti su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos kandidatės į aplinkos ministrus Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės pateikta glausta pozicija. >>

Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) pakvietėme  į Seimą kandidatuojančias politines partijas skelbti savo veiklos programines nuostatas. Mūsų portalo www.lietuvosmiskai.lt lankytojus domina, kokius visuomenei, privačių miškų savininkams ir miškininkams svarbius sprendimus partijos yra pasirengę įgyvendinti, jei rinkėjai patikėtų Seimo nario mandatą.  Tai turėtų padėti ~250 tūkst. miško savininkų, ~4 tūkst. miškų urėdijų darbuotojų ir ~ 8 tūkst. kitų miškuose darbančiųjų, ~45 tūkst. medienos pramonės darbuotojų apsispręsti, už kurias politines jėgas balsuoti spalio 9 d. vyksiančiuose 2016 m. Seimo rinkimuose. Kviečiame susipažinti su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Aplinkos komiteto pirmininko miškininko ir Seimo nario Kazio Grybausko pateikta pozicija. >>

Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) pakvietėme  į Seimą kandidatuojančias politines partijas skelbti savo veiklos programines nuostatas. Mūsų portalo www.lietuvosmiskai.lt lankytojus domina, kokius visuomenei, privačių miškų savininkams ir miškininkams svarbius sprendimus partijos yra pasirengę įgyvendinti, jei rinkėjai patikėtų Seimo nario mandatą.  Tai turėtų padėti ~250 tūkst. miško savininkų, ~4 tūkst. miškų urėdijų darbuotojų ir ~ 8 tūkst. kitų miškuose darbančiųjų, ~45 tūkst. medienos pramonės darbuotojų apsispręsti, už kurias politines jėgas balsuoti spalio 9 d. vyksiančiuose 2016 m. Seimo rinkimuose. Kviečiame susipažinti su Darbo partijos "šešėlinio" aplinkos ministro Raimundo Paliuko atsakymais į pateiktus klausimus. >>

Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) pakvietėme  į Seimą kandidatuojančias politines partijas skelbti savo veiklos programines nuostatas. Mūsų portalo www.lietuvosmiskai.lt lankytojus domina, kokius visuomenei, privačių miškų savininkams ir miškininkams svarbius sprendimus partijos yra pasirengę įgyvendinti, jei rinkėjai patikėtų Seimo nario mandatą.  Tai turėtų padėti ~250 tūkst. miško savininkų, ~4 tūkst. miškų urėdijų darbuotojų ir ~ 8 tūkst. kitų miškuose darbančiųjų, ~45 tūkst. medienos pramonės darbuotojų apsispręsti, už kurias politines jėgas balsuoti spalio 9 d. vyksiančiuose 2016 m. Seimo rinkimuose. Kviečiame susipažinti su  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pozicija. >>

Atkūrus nepriklausomybę ir pradėjus žemės reformą, 1991 m. atsirado pirmieji privatūs miškai ir jų savininkai, netrukus tapo aišku, kad turi būti sukurta tiek privačių miškų apskaitos sistema, tiek pradėti ruošti privačių miškų tvarkymo projektai. Valstybiniame miškotvarkos institute buvo įkurta Privačių miškų tarnyba, kuri rūpinosi  privačių miškų tvarkymu. Man teko paruošti visus dokumentus – metodinius nurodymus miškotvarkos projektams ruošti privačiuose miškuose, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus, projekto maketą, atmintinę miško savininkui. Pasinaudota švedų ir suomių patirtimi,-apie privataus miškų ūkio pirmuosius žingsnius Lietuvoje pasakoja tikrai daug miškotvarkai nusipelnęs žinomas miškininkas Algirdas Rutkauskas . >>

Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių specialistai nustatė, kad Biržų girioje auga Lietuvoje aukščiausi beržas ir juodalksnis. Šie medžiai saugomi miškininkų, o norintiems juos rasti reikia kreiptis į girininkijas,- 2015-05-18 informuoja LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt >>

Šiuo metu biokuro tema Lietuvoje tampa itin aktuali ir čia reikėtų gana išsamaus paaiškinimo. Paprastas racionalumas ir sveikas protas sako, kad totalus miškų deginimas vardan energetikos negresia,- teigia Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių energetikos konfederacijos prezidentas, žurnale "Šiluminė technika" 2013m. spalio mėn. Nr.3. publikuojamame straipsnyje. Siūlome susipažinti. >>

Pirmą kartą Europos šalių miško ūkis įvertintas pagal darnaus ūkininkavimo kriterijus ir indikatorius (State of Europe‘s forests 2011),- informuoja Valstybinės miškų tarnybos specialistai. >>

Kokie scenarijai prognozuojami Europos miškų sektoriaus vystymuisi iki 2030 metų,- supažindina prof.habil.dr. Andrius Kuliešis, Valstybinės miškų tarnybos Miškotvarkos, miško naudojimo ir miškų ūkio statistikos skyrius skyriaus vyriausiasis specialistas. >>

Parengtos Europos miškų sektoriaus plėtros iki 2030 m. gairės. Europos miškų sektorius apima medieninius miško išteklius, taip pat medienos produktų gamybą, prekybą ir naudojimą,-  informuoja Valstybinė miškų tarnyba. >>

Prie žmogaus veiklos per per daugybę tūkstantmečių prisitaikiusios gausybė rūšių dabar sparčiai nyksta dėl atvirų buveinių stokos, kurias Lietuvoje sukuria tik žmogus savo veikla. Nykstant  tradicinei kaimo gyvensenai, nyksta ir šimtai augalų, paukščių ir vabzdžių rūšių, kurios įvairiais ekologiniais ryšiais yra susijusios su žmogumi,- pastebi  2011-10-14 aplinkosaugininkas Andrejaus Gaidamavičius straipsnyje "Žmogaus vaidmuo ekosistemoje. Koks jis?" >>

Ir toliau netyla diskusija dėl saugomų teritorijų naudojimo, atsakingų pareigūnų elgesio ir aplinkosaugos užkulsių. 2009-01-19 publikuotas „Balsas.lt savaitės“ žurnalisto tyrimas teigia, jog valstybės saugomos teritorijos  – draustiniai, parkai ir rezervatai − tebelieka nuožmių interesų mūšių arenomis.

>>

Pastaruoju metu sulaukėme daugelio misko savininkų paklausimų dėl 2003 m. kovo mėn. naujai įsteigtos Privačių miškų savininkų asociacijos . Daugelis mano, kad tai LMSA įsteigta ir mums priklausanti organizacija, nes labai jau panašus pavadinimas. >>