Algirdas Antanas Brukas, š.m. sausio 11 dieną mini garbingą 85-metį. Nuoširdžiai sveikiname šį nusipelniusį Lietuvos eruditą miškininką - miškotvarkininką, visuomenės veikėją, gamtininką ir medžiotoją, labai plačių interesų žmogų, kuriam už ilgametę veiklą asociacijos Valdyboje pelnytai suteiktas Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) Garbės nario vardas! >>

Aplinkos ministerija informuoja, kad siekiant šalyje stiprinti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir pagrindinės šios kontrolės institucijos – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) – veiklą, imtasi priemonių šios veiklos trūkumams šalinti.
Pastaruoju metu įsiplieskė konfliktas tarp Aplinkos ministerijos ir jai pavaldaus Aplinkos apsaugos departamento. Situacija ėmė aštrėti po to, kai praėjusių metų pabaigoje Baltijos jūroje esančiame Būtingės naftos terminale įvyko ekologinė nelamė, netrukus iš tarnybos išvytas aplinkosaugininkas Donatas Bagočius, kuris ministrui Simonui Gentvilui suteikė informacijos apie minėtą incidentą. >>

Skelbiame akciją nuo sausio 1 d. iki sausio 29 d. LMSA nariams kalendoriaus kaina - 6,00 Eur/vnt., kitiems- 10,00 Eur/vnt. DĖMESIO! Įsigyjant 4vnt. + 1 vnt. DOVANŲ!!!  >>

Bėgant paskutinėms 2020-ųjų metų valandoms „Ūkininko patarėjas“ žemdirbių, agroverslo atstovų paprašė įvertinti besibaigiančius metus ir pasidalyti mintimis, su kokiomis nuotaikomis bei problemomis žengia į 2021-uosius. Tarp pasisakiusiųjų- LMSA pirmininkas Algis Gaižutis. Plačiau- UP.lt straipsnyje "Žemdirbiams 2021-ieji – vilčių metai. Tik ar joms tikrai lemta išsipildyti?" >>

Šį antradienį (2020-12-29 ) LMSA aktyvas susitikome su Aplinkos ministerijos vadovais: naujuoju aplinkos ministru Simonu Gentvilu ir miškų sritį kuruojančiu aplinkos viceministru Danu Augučiu. Taipogi dalyvavo Nerijus Kupstaitis, AM Miškų politikos grupės vadovas. Nuotoliniu būdu surengtame susitikime išklausėme naujosios AM vadovybės veiklos prioritetus, aptarėme aktualiausias miškų sektoriaus problemas. >>

Mieli LMSA nariai, partneriai ir bičiuliai, Tegul ateinančios šventės pripildo Jūsų širdis džiaugsmo, tikėjimo ir vilties...
Ramių Jums Kūčių vakaro,
stebuklingo šv. Kalėdų ryto ir
perspektyvių, saugių bei sėkmingų ateinančių Naujųjų 2021 metų! >>

Ir paskutiniame šiais metais kvietime pasinaudoti ES parama naujų miškų įveisimui susidomėjimas nebuvo didelis, kaip aiškėja iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) paskelbtos informacijos. Šiame pareiškų surinkimo etape buvo numatyta skirti 9,3 mln.EUR,  o pateikta paraiškų tik 1,3 mln.EUR. >>

Šiandien, 2020-12-21, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio metu surengti klausymai dėl Aplinkos apsaugos departamento struktūrinės reformos ir vykdomų kontrolės funkcijų (perimant kontrolės funkcijas iš Valstybinės miškų tarnybos (VMT) ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT). Taipogi išklausyta informacija apie Aplinkos ministerijai planuojamą skirti finansavimą 2021 m. valstybės biudžete, kurį Seimas ruošiasi tvirtinti jau rytoj. >>

Naujasis aplinkos ministras 36 metų Simonas Gentvilas kalba, kad aplinkosaugai tampant prioritetu visose ūkio ir žmonių gyvenimo srityse, Aplinkos ministerija bus viena svarbiausių. Greitų reformų nežada. Pertvarkos bus ne revoliucinės, o evoliucinės. Per artimiausią pusmetį planuojamas pasirašyti Nacionalinis susitarimas dėl miškų, - pasak S.Gentvilo, - pažabos politikų ir verslo siekį kasmet keisti miškų ūkio valdymo sąlygas – norima, kad miškai būtų labiau saugomi, tačiau ir medienos verslas išliktų aprūpintas. Kasmet planuojama įveisti po 17 tūkst. hektarų naujų miškų. >>

Europos Sąjunga, pasirinkusi žaliąjį kursą, išsikėlė nemažai ambicingų uždavinių. Dalis jų, tokių kaip anglies dioksido emisijų mažinimas siekiant stabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės išsaugojimas, tiesiogiai susiję su miškais. Ir tenka pripažinti, kad priemonės, kurių reikia šiems dviem minėtiems tikslams įgyvendinti, dažnai nesutampa, o kartais, šabloniškai jas taikant, gali ir prieštarauti viena kitai. Norint to išvengti reikia siekti atitinkamo jų suderinamumo,- atkreipia dėmesį akademikas Stasys Karazija Lietuvos mokslų akademijos publikuojamame straipsnyje "Ar paversime Lietuvos miškus taiga?" >>

2020 m. lapkričio 20 d. vykusio tarptautinio inovacijų forumo „Europos Naujasis žaliasis kursas – galimybė Lietuvai tapti globaliu tvarių medinių pastatų gamybos ir eksporto centru“ metu Valstybinės miškų tarnybos specialistai pristatė šalies miškų išteklių panaudojimo galimybes vystant žaliąją ekonomiką, diegiant perspektyvias medinių pastatų gamybos technologijas. Autoriai pasidalino renginio metu pristatytomis idėjomis su portalo Lietuvosmiskai.lt skaitytojais. [Straipsnis publikuotas žurnale "Mūsų girios" 2020 m. Nr.11] >>

Jau skelbėme, kad 2020-10-29 Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) surengtoje nuotolinėje konferencijoje plačiajai visuomenei pristatyta UAB BGI Consulting atlikta „Natura 2000“ tinklo socio-ekonominės naudos vertinimo studija (toliau Studija). Joje nustatė, kad šių teritorijų (plotas 964,9 tūkst. ha, iš jų miškų 510,1 tūkst. ha) bendra socio-ekonominės naudos metinė vertė yra ~105,0 mln. eurų. Studiją išanalizavo ir pakomentavo miškų ūkio ekonomistas dr. (HP) Stasys Mizaras. Siūlome susipažinti su žinomo eksperto vertinimais. >>

Pilną ataskaitos versiją ir jos santrauką politikos formuotojams rasite https://foresteurope.org/publications/ Europos miškai plečiasi, kaupia anglį ir tvariai tiekia medieną Europos miškų plotas per pastaruosius 30 metų padidėjo 9 proc. Daugiau nei trečdalis Europos žemės paviršiausužima miškai- 227 mln. ha. Plečiantis miškų plotui, Europos miškuose sukaupta biomasė (medienos tūris ir medienoje sukaupta anglis) per pastaruosius 30 metų išaugo 50%. >>

Šiandien vykusio Lietuvos XIV urbanistinio forumo „𝙐𝙧𝙗𝙖𝙣𝙞𝙯𝙖𝙘𝙞𝙟𝙤𝙨 𝙞𝙨̌𝙨̌𝙪̄𝙠𝙞𝙖𝙞 𝙨𝙖𝙪𝙜𝙤𝙢𝙤𝙨𝙚 𝙩𝙚𝙧𝙞𝙩𝙤𝙧𝙞𝙟𝙤𝙨𝙚: 𝙠𝙖𝙞𝙥 𝙖𝙩𝙧𝙖𝙨𝙩𝙞 𝙞𝙣𝙩𝙚𝙧𝙚𝙨𝙪̨ 𝙙𝙖𝙧𝙣𝙖̨?“ vaizdo įrašą galima peržiūrėti čia...>>>  🔴Ką išties būtina peržiūrėti, tai architektės, teisininkės dr. Daivos Veličkaitės-Matusevičės pranešimą >>

III-jo miškų politikos forumo „LIETUVOS MIŠKAI PO 2020 METŲ: PRIVAČIOS NUOSAVYBĖS IR VIEŠOJO INTERESO SANTYKIS MIŠKŲ ŪKYJE“ atgarsiai spaudoje: "Ūkininko patarėjas 2020-12-17 numeryje skelbia žurnalistės Irmos DUBOVIČIENĖS straipsnį "Metas iš naujo įvertinti, kiek privatus miškas yra ...privatus". >>

 Seimo narys miškininkas Justinas Urbanavičius subūrė 25 parlamentarus bendraminčius į Laikinąją daugiafunkcinių miškų puoselėjimo grupę. Ne vienerius metus miškininkystės reikalams atidavęs ir po pertraukos į parlamentą grįžęs Seimo narys aplink save buria neabejingus Lietuvos miško išsaugojimui kolegas. Parlamente suformuotų laikinųjų grupių paskirtis yra remti ar ginti konkrečios veiklos srities interesus. >>

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) pasaulio miškų būklę sistemingai apskaito jau nuo 1948-ųjų metų. Pastaraisiais dešimtmečiais FAO vykdomos pasaulinės miškų apskaitos (toliau – FRA) yra derinamos su nuotoliniais tyrimais grindžiamu vertinimu, kurio tikslas – pateikti geografinę informaciją apie miškų plotus ir jų pokyčius pasaulyje bei regionuose. >>

Šį antradienį, gruodžio 8 d. Aplinkos ministerija sukvietė į miškų politikai skirtą diskusiją „Lietuvos miškai po 2020 m.: privačios nuosavybės ir viešojo intereso santykis miškų ūkyje“. Ši diskusija – jau trečiasis Aplinkos ministerijos organizuojamo ciklo „Lietuvos miškai po 2020 m.“, skirto miškų politikos kryptims po 2020 m. išgryninti, renginys. Jos metu kartu su miškų politikos sprendimų priėmėjais, miškininkais, privačių miškų savininkais, nevyriausybinių organizacijų ir kitais visuomenės atstovais buvo diskutuojama su privačios nuosavybės ir viešojo intereso santykiu miškų ūkyje susijusiais klausimais. >>

Medicinoje vertiname išsilavinimą ir ilgametę praktinę patirtį įgijusius gydytojus. Gydytis pas šarlatanus protingi žmonės vengia, nes tokia “medicina”paprastai tapatinama su lengvatikių apgaudinėjimu. Sunku suprasti, kodėl analogiškai nėra pripažįstami 250 000 miškų savininkų (kurių nemaža dalis ne tik deramai tvarko ir prižiūri savo valdas, bet ir įveisia naujų miškų) ir tūkstančių miškininkų specialistų įgūdžiai. Medicina turi savo skirtingą kiekvieno negalavimo gydymo praktiką. Tas pats juk pasakytina ir apie miškininkystę.  >>

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ir Medienos produktų gamybos inovacijų klasteris organizavo atvirą tarptautinį inovacijų forumą „Europos Naujasis žaliasis kursas – galimybė Lietuvai tapti globaliu tvarių medinių pastatų gamybos ir eksporto centru“. Visiems atvira tiesioginė Inovacijų forumo transliacija vyko  lapkričio 20 d., penktadienį, nuo 10 val.  >>

Glaustai- apie nesenai vokiečių mokslininkų iš Thünen Institute of International Forestry and Forest Economics studiją- kokias pasekmes ES miškams gali sukelti 🇪🇺 ES bioįvairovės strategijos realizavimo priemonių, kurias siūlo EK, įgyvendinimas. Algio Gaižučio.   Lietuvos miško ir žemės savininkų Asociacijos (LMSA) pirmininko komentaras. >>

Kokia situacija stebima miškų ir medienos rinkose ir kaip ji keisis ateityje? Apie medienos rinkos aktualijas Lietuvoje ir užsienyje- portale DELFI įžvalgomis dalinasi Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis ir Branginu lt vadovas Žilvinas Juzėnas. Straipsnis publikuojamas Grynas.lt čia...>>>

>>

Šį ketvirtadienį, 2020-11-19, naujasis Seimas pasitvirtino komitetų sudėtį ir komitetų vadovus. Seimo Aplinkos apsaugos komitetui vadovaus Seimo narė Aistė Gedvilienė. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku nutarta paskirti Seimo narį Viktorą Pranckietį, pavaduotoju – Seimo narį Vidmantą Kanopą. >>

Dvi pastarąsias dienas (2020 m. lapkričio 9–10 d.), vyko labai aktualus webinaras "Kaip subalansuoti miškininkystę ir biologinės įvairovės išsaugojimą? Vaizdas visoje Europoje", kurio metu pristatyta to paties pavadinimo studija. Virtualioje konferencijoje aptarti iššūkiai - kaip integruoto miškininkavimo pagalba pagerinti nykstančių rūšių padėtį daugiafunkciškai ūkininkaujant miškuose. >>

🟦 Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) užsakymu konsultacinė įmonė „BGI Consulting”  pirmą kartą Lietuvoje atliko studiją, kurioje siekė įvertinti  „Natura 2000“ saugomų teritorijų ekologinio tinklo teikiamą naudą. Kaip prasitarė studijos oficialaus pristatymo visuomenei skirtame renginyje spalio 29 d. (ketvirtadienį) AM Saugomų teritorijų politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, studiją tikimasi panaudoti "įtikinėjimo tikslais", siekiant pateisinti naujų saugomų teritorijų plėtrą. Tuo tarpu, konferencijoje pasisakiusių specialistų nuomone, šį 47,2 tūkst. eurų kainavusi studija yra ganėtinai ribota. >>

Aplinkosaugininkai siūlo veiksmingą priemonę gamtos apsaugai miškuose- kontroliuojamus gaisrus. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) planuoja panaudoti specialią gamtotvarkos priemonę – savaiminių gaisrų imitaciją, vadinamą kontroliuojamu miško paklotės deginimu. Teigiama, kad tai aplinkosaugos ekspertų pripažintas būdas padėti gamtai, kartu išvengiant žalingų didelio masto gaisrų. Kontroliuojamų miško gaisrų planuojama imtis jau greitai, įgyvendinant Lietuvoje LIFE integruotąjį projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje” . >>

LR Konstitucinis Teismas vakar vakare galiausiai paskelbė nutarimą [2020 m. lapkričio 3 d. Nr. KT187-N15/2020] dėl 9 specialaisiais įstatymais nustatytų mokesčių ir jų panaudojimo tvarkos. Tame tarpe nagrinėtas ir LR miškų įstatymu nustatyto 5% mokesčio atvejis. Kaip bus realizuotas KT sprendimas- turėtų paaiškėti netrukus, tvirtinant Seime 2021 m. valstybės biudžetą. Nes KT neanalizavo mokesčio teisėtumo ar logiškumo, tačiau konstatavo, kad surinkti iš mokesčio pinigai gali būti panaudoti ne vien tik bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose. Tuo pačiu KT neginčijo, kad Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. >>

"Labai keistas tas atskirų gamtininkų skelbiamas gyvų, žaliuojančių ir tvarkingai ūkiškai prižiūrimų miškų,  tarsi atgyvenų,  niekinimas.  Visuomenei peršamas kontraversiškas požiūris, atseit,   gražus ir labai vertingas tik  netvarkomas, išvartų pilnas miškas.[...] Buvo laikai, kai Amerikos kolonistai suvarė visus vietos gyventojus į rezervatus  ir laikėsi ciniškos nuostatos:  geriausias indėnas – negyvas indėnas. Todėl pernai ir palikta Punios šile žūti per 12000 kub. metrų kenkėjų nugraužtos negyvos eglių medienos. Mums, itin bukiems vieciniams, su panieka aiškinama - tai ne žala valstybei ir miškui,  tos negyvos eglės yra Punios šilo vertybių gelbėjimui. Tarsi šimtamečiai žaliuojantys medžiai būtų beverčiai... ",- dalinasi pastebėjimais mūsų portalui atsiųstame straipsnyje Kazimieras Sventickas, Pilietinės iniciatyvos draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkas. Siūlome susipažinti su autoriaus nuomone. >>

Europos Parlamento intergrupė „Biologinė įvairovė, medžioklė, kaimiškosios vietovės" ( “Biodiversity, Hunting, Countryside”) surengė klausymus dėl naujosios ES Miškų strategijos. Naujoji ES miškų strategija bus ES „Žaliojo susitarimo“ įgyvendinimo esminė dalis. Ją planuojama paskelbti 2021 m., tačiau miškų ūkio valdymo klausimai jau yra aptariami ir šiuo metu, ES biologinės įvairovės strategijos kontekste. >>

Atsiliepdami į Prezidentūros paklausimą, pateikiame Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) narių išsakytus pastebėjimus ir pasiūlymus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir priežiūros. [LMSA raštas Nr.51...>>>] >>

Š. m. spalio 20–22 dienomis organizuotos ES žaliosios savaitės 2020 tema - „Nauja žmonių ir gamtos pradžia“. Šios iniciatyvos metu vyko  keletas renginių, kuriuose aptartas miškų vaidmuo, ypač ekologiniu požiūriu. Europos miško savininkų asociacijų federacijos CEPF atstovai buvo pakviesti kalbėti aukšto lygio konferencijoje, kurioje daugiausia dėmesio buvo skiriama naujiems ES biologinės įvairovės strategijos tikslams saugomose teritorijose. Sesijos metu pranešėjai pasidalijo savo perspektyvomis apie dabartinius iššūkius ir galimybes pasiekti šiuos tikslus bei apie biologinės įvairovės ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo tikslų svarbą. >>

Europos miškų institutas (EFI) š.m. spalio 27 d. surengė nuotolinį webinarą "Public Perception on Forests and Bioeconomy". Dalyvaujame. Šio renginio tikslas yra suprasti ir aptarti visuomenės požiūrį į miškus, miškininkystę ir miško išteklių pagrindu vystomą bioekonomiką. Aptariami klausimai: - Kaip žiniasklaida ir mokslas formuoja visuomenės požiūrį į Europos miškus? - Kaip galima pagerinti visuomenės supratimą ir komunikaciją apie miškų ir miškininkystės vaidmenį? >>

Nesenai žurnale Frontiers in Ecology and Evolution paskelbtame moksliniame straipsnyje „Miškų biologinė įvairovė, anglies kaupimas ir medienos gamyba: sinergetinių efektų ir pasirinkimų modeliavimas dešimtyje miškingų Europos kraštovaizdžių“ (nuoroda į publikaciją anglų k. čia...>>>) grupė Europos mokslininkų nagrinėja ypač aktualius šiuolaikinės miškininkystės klausimus: (i) kaip užtikrinti tvarų miškininkavimą siekiant įvairių miško funkcijų, kurios dažnai sunkiai suderinamos, balanso, naudojant objektyvius vertinimo kriterijus bei (ii) kokią įtaką tvariam miškininkavimui gali turėti dabar naudojami ar alternatyvūs miškininkavimo modeliai, įvertinami atsižvelgiant į žmonijos pastangas sušvelninti klimato kaitą. >>

Remiantis audito įmonės „Ernst and Young Eesti AS “ atlikta Estijos miškų ir medienos sektoriaus socialinio ir ekonominio poveikio analize, perdirbant 1 milijoną kubinių metrų medienos sukuriama ~156 milijonų eurų pridėtinės vertės. Tad, jei yra apribojama ūkinė veikla miškuose, tas turi daug didesnes pasekmes, nei vien neparuoštos medienos vertė. >>

Didelį apmaudą dalyviams sukėlė jau prasidėjus bendram Socialinio dialogo grupės “Miškininkystė ir medžio kamštiena”(Civil dialogue group on forestry and cork)  ir EK Nuolatinio miškų ūkio komiteto  (Standing Forestry Committee (SFC) posėdžiui Europos Komisijos atstovo paskelbta informacija, kad darbotvarkėje iš anksto numatytas naujosios ES miškų strategijos aptarimas nukeliamas vėlesniam laikui. O juk tai turėjo būti pagrindinis bendrojo posėdžio klausimas. Buvo svarstoma ir dar viena tema, dėl kurios miškų ūkį kuruojančio ES Žemės ūkio ir Kaimo plėtros Generalinio direktorato 4 skyriaus direktorius Mauro POINELLI  viešai atsiprašė. Kalba eina apie Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro skandalingą publikaciją žurnale NATURE. >>

Š.m. spalio 9 d. Estijos žemės mokslų universitete Sille Rebane apgynė daktaro disertaciją "Miškų tvarkymo poveikio vertinimas anglies kontekste: turbulentinės kovariacijos metodas. Miško tvarkymo vertinimas anglies srautų kontekste: Eddy-Kovariance metodas ". Miško gebėjimas surišti anglį iš atmosferos priklauso nuo klimato: kuo šiltesnis ir drėgnesnis oras, tuo mažiau anglies jis išskiria. Miško anglies ciklas priklauso ir nuo jo amžiaus. >>

Pirmoje straipsnio dalyje analizavome, kuo gi aplinkosaugininkams neįtinka ūkiniai miškai, kodėl dabar bandoma gerai diferencijuotas pagal ūkinį režimą Lietuvos saugomas teritorijas, suskirstytas į rezervatus, nacionalinius bei regioninius parkus, draustinius ir kt. sudėti į vieną dėžę ir visose jose uždrausti miškų ūkinę veiklą. Antrojoje dalyje aptarsime, ar augantis radikalizmas gamtosaugoje galutinai sužlugdys miškų ūkį. Ir pateiksime dvi galimas prognozes. >>

Nuo kitų metų atsinaujinant statinių mokestinėms vertėms, visi butų, gyvenamųjų namų, komercinių pastatų ir kitų statinių turėtojai jau dabar gali nemokamai ir greitai pasitikrinti, kokia jų valdomų statinių mokestinė vertė bus nuo 2021 m. sausio, informuoja Registrų centras. >>

Šį pirmadienį (spalio 12 d.) 10 val. dalyvavome nuotoliniu būdu organizuotoje konferencijoje „Miškininkystė saugomose teritorijose“, surengtoje  Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nario Kęstučio Bacvinkos iniciatyva. Vyko išties įdomi ir dalykiška diskusija, konferencijos pranešimai verti dėmesio. >>

Daugeliui Lietuvoje nepastebimos politikų kovos dėl būsimojo ES miškų strategijos kurso vyksta Briuselyje. ES šalys-narės pačios nusprendžia dėl miškų naudojimo reglamentavimo nacionaliniuose teisės aktuose (taikomas vadinamasis subsidiarumo principas). Tačiau Europos Sąjunga stengiasi koordinuoti miškų naudojimą plačiau, nes, pavyzdžiui, miškus veikia klimato, energetikos, bioįvairovės išsaugojimo ir kt. politikų sprendimai. Šią savaitę, spalio 7 d., po karštų debatų Europos Parlamentas (EP) patvirtino EP nario Petri Sarvamaa parengtą ir EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete aprobuotą ataskaitą „Europos miškų strategija - kelias į ateitį“. Šis labai lauktas sprendimas pasiuntė svarbų teigiamą signalą miško savininkams ir valdytojams bei 4 milijonams ES miškų sektoriuje dirbančiųjų. >>

"Pastaraisiais metais itin aršiai viešojoje žiniasklaidoje puolamas tradicinis ūkininkavimas Lietuvos miškuose. Miško kirtimai ir medienos sunaudojimas imtas vadinti miškų naikinimu, kurį reikia uždrausti. Šiems agitatoriams visiškai nesvarbu tai, kad mediena daugeliui žmogaus vartojamų dalykų neturi lygiaverčio pakaitalo ar esami, dažniausia plastikiniai jos pakaitalai yra arba žalingi aplinkai, arba jų gamybai naudojami senkantys iškastiniai resursai, kaip metalai, nafta ar dujos. Tuo tarpu mediena yra ekologiškas, savaime atsikuriantis arba nesunkiai atkuriamas resursas, kuriuo galima nenutrūkstamai naudotis."- pastebi nusipelnęs Lietuvos miškininkas, LMSA Garbės narys Algirdas Antanas Brukas. [Straipsnio I dalis skelbiama ir portale DELFI ...>>>] >>

Pirminių miškų vaidmuo biologinėje įvairovėje didžiulis, tačiau jų apimtys pasaulyje mažėja, net ir tuose regionuose kur miškų plotai plečiasi. Pati pirminio miško samprata, jo funkcijos nėra vieningai suvokiami – to ir negali būti, ypač turint omenyje amžius trunkančią miškininkavimo istoriją kai kuriose pasaulio dalyse. Kiek natūralių pirminių miškų išlikę Europoje ir kaip reikėtų jais rūpintis - atskleidė mokslininkų tyrimas. Jį pristatančiame straipsnyje pademonstruota, kaip reikia pagrįsti pasiūlymus dėl saugomų teritorijų plėtros, nepaisant to, kokie jie bebūtų. T.y. kad tai turi būti rimtas mokslas, bet ne tik emocijomis grindžiamos idėjos. >>

Vienas svarbiausių susitarimų žmonijos istorijoje – Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos – nusako Europos miškų reikšmę prisidedant prie klimato kaitos švelninimo ir bioekonomikos. Yra tikimasi didėjančio miško produktų tiekimo, tačiau nepažeidžiant tvaraus miškininkavimo principų, t.y. prižiūrėti ir naudoti miškus ir miško žemes taip, kad būtų palaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, gebėjimas atsikurti, gyvybingumas, pajėgumas vykdyti dabar ir ateityje ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas lokaliu, nacionaliniu ir globaliu lygiais, nedarant žalos kitoms ekosistemoms[1]. ES Horizontas 2020 programos projektas ALTERFOR įvertino naujus miškininkavimo būdus iškylantiems iššūkiams įveikti. Straipsnyje trumpai aptarti projekto rezultatai bei jų reikšmė Lietuvos, Europos ir pasaulio miškininkystei. >>

Berlynas. 2020-10-01. Vokietijos miškų ūkio skėtinės organizacijos Vokietijos miškų tarybos (DFWR) visuotiniame susirinkime, dalyvaujant Vokietijos Vokietijos federalinei maisto, miškų ir žemės ūkio ministrei Julija Kliokner (Julia Klöckner) priimta „Berlyno deklaracija 2020 m. - miškų klimato apsaugos pasiekimai“. Numatoma, kad miškų savininkams Vokietijoje bus mokamos išmokos už ekosistemines paslaugas klimato kaitos stabilizacijai iš iš energetikos ir klimato fondo, į kurį suplauks mokesčiai iš kuriamos nacionalinės išmetamųjų teršalų prekybos sistemos (su fiksuotomis kainomis už toną CO2). >>

Padauguvos girininkas Kęstutis Markevičius tikina, kad Lietuvoje miškų pasodinama daugiau, nei iškertama. „Šis procesas griežtai kontroliuojamas, tad kalbos apie beatodairišką miško kirtimą yra nepagrįstos“, – sako jis. Jau 35-erius metus girininku dirbantis vyras taip pat rūpinasi partizanų atminimo išsaugojimu, norintiems veda ekskursijas paklausyti elnių baubimo, yra Kauno medžiotojų sąjungos prezidentas. Apie tai, kodėl medžioklė yra neatsiejama gamtosaugos dalis, apie patriotinį jaunimo auklėjimą ir prosenelį girininką, kuris savo sūnui gerai į kailį įkrėtė už tai, kad eglaitę nukirto – pokalbis su K. Markevičiumi „Kauno dienos“ studijoje. >>

Prieš balsavimą  Europos Parlamente dėl europarlamentaro Petri Sarvamaa pranešimo „Europos miškų strategija - kelias į ateitį “, planuojamą kitą savaitę, ES miškų ir medienos pramonės sektorius norėtų pasidalinti trimis priežastimis, dėl kurių EP turėtų palaikyti Prenešimą dėl ES miškų strategijos, už kurį jau balsuota AGRI komitete. Mūsų nuomone, ataskaita pateikia būsimą ES miškų strategiją su visais pagrindiniais ingredientais, leidžiančiais miškų  sektoriui atlikti savo pagrindinį vaidmenį siekiant Europos žaliojo susitarimo tikslų, įskaitant klimato neutralumą iki 2050 m. [Bendro pareiškimo tekstas] >>

Po ilgų debatų Seimas šiandien vis tik apsisprendė palikti iki šiol daugiau kaip du dešimtmečius galiojančią tvarką (nuo 1999 m.), įpareigojančią privačiose valdose norinčius pasirinkti gamtos gėrybių pašaliečius prieš tai atsiklausti žemės, miško bei vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų. Priimti naujos redakcijos Laukinės augalijos (nauju pavadinimu – Laukinių augalų ir grybų) ir Laukinės gyvūnijos įstatymai įsigalios 2021 m. gegužės 1 d. >>

Netoli Ratnyčios upelio smėlingose Kermušijos kaimo apylinkėse stūkso didžiulė žemyninė kopa, suformuota čia kažkadais atslinkusių ledynų. Dabar ji įsilieja į buvusio ilgamečio Latežerio girininkijos eigulio Juozo Aleškevičiaus šeimos miško valdas. Pušelėmis apsodinta ir pačios gamtos berželiais padabinta kopa į viršų didingai iškyla apie 30 metrų, o tęsiasi daugiau nei pora šimtų metrų – tikra girių karalienė. “Šitas kalnas nuo senų senovės Erelių kalnu vadinasi, gal koks erelis ar vanagas čia gyveno. Atsodindami pušyną kalną kaupėme kauptuku, nes nei su traktoriumi, nei arkliu į tokį šlaitą neįvažiuosi”,- moja į žaliuojančią kopą Juozas Aleškevičius ir primena savo miško valdos istoriją. Apie konkurso "Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2019" nugalėtoją iš Dzūkijos pasakoja Angelė Adomaitienė miskininkas.eu publikuojamame straipsnyje. >>

🟢Rekomenduojame.🟢
Išties gera konferencija, surengta Europos miško savininkų Federacijos (CEPF) ir Europos valstybinių miškų asociacija (EUSTAFOR) iniciatyva. [LMSA esame CEPF nariai]. 🔹 Kaip užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui, tebėra vienas iš aktualiausių politikos klausimų ES ir visame pasaulyje. Sveika ir ekologiška gyvenamoji aplinka taip pat yra vienas iš pagrindinių visuomenės lūkesčių. 🔹 >>

Šį penktadienį (2020-09-18) Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) surengė tradicinę išvyką į 2019 m. konkurso "Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda" nomibatų valdas ir konferenciją „Išmoktos gyvenimo pamokos tvarkant ir prižiūrint nuosavus miškus: patirties sklaida įgyvendinant KPP programą miškininkystėje“. Renginiai vyko Dzūkijoje, Druskininkų rajone.  >>

Šio ketvirtadienio (2020-09-10) naujiena iš Jungtinės Karalystės - JK klimato asamblėja ragina statybose naudoti daugiau medienos ir mažiau betono. Pastatų statyba iš medienos turėtų būti svarbus būdas kovoti su klimato krize, - ragina Vyriausybą I-oji JK piliečių asamblėja klimato kaitos klausimais, vykusi šį ketvirtadienį (2020-09-10) [https://www.climateassembly.uk/ ]. >>

Nesenai startavo įdomi iniciatyva- Tado Palaimos, bendrovės UAB „Miško aukcionas“ vadovo, rengiami pokalbiai aktualiomis miškų sektoriui temomis platformos Youtube kanale "Miško žinios". Pirmasis pokalbis- su AM miškų politikos grupės patarėja Zita Bitvinskaite, o antrojoje laidoje su Nerijumi Kupstaičiu, AM miškų politikos grupės vadovu aptariama, kas nutiko Lietuvos miškuose per pastaruosius 4 metus. >>

Š.m. rugpjūčio 12 d. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pareigas pradėjo eiti Olga Vėbrienė. Su naująja direktore portalo DELFI TV aktualijų laidoje 2020-09-07  kalbėta apie tai, kokių problemų sprendimui bus telkiamas didžiausias dėmesys bei kokių pokyčių aplinkosaugoje galime tikėtis. >>

Nuo rugsėjo pradžios įsigaliojo du aplinkos ministro įsakymais tvirtinami svarbūs teisės aktų - Miško kirtimų taisyklių ir Miško įveisimo ir atkūrimo nuostatų- pakeitimai. Šiuose gan dažnai kaitaliojamų miškininkystės veiklą reguliuojančių taisyklių pakeitimuose yra ir tikrai reikalingų dalykų, tačiau viską gadina trumparegiškas pakeitimų rengėjų užsispyrimas kuo stipriau suvaržyti veiklą tų, kurie pasiryžo pasinaudoti ES parama miškams. Ar tai būtų naujų miškų įveisimas, ar kalbama apie jaunuolynų ugdymą. Jei tikslas yra atgrąsyti miško ir žemės savininkus imtis naujų miškų veisimo savo valdose, ar vykdyti priežiūros priemones- einama tinkamu keliu. Tik kam tuomet aukščiausiame politiniame lygmenyje pliurpiama apie šalies miškingumo didinimą, kasmet įveisiant po 8 tūkst.ha naujų miškų, miškų ūkio konkurencingumo didinimą, biurokratinės naštos mažinimą... >>

Portalo Miskininkas.eu kalbintas Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas dr. Nerijus Kupstaitis sako  galįs labai daug pasakoti apie savo mokslus, darbus, šeimą. Jis jau du dešimtmečius dirba Aplinkos ministerijoje už miškus atsakinguose padaliniuose. Tad paatvirauja ir apie sprendimų priėmimo užkulsius. Miškų politika, pasak specialisto, yra menas, kaip tu gebi suderinti skirtingus žmonių poreikius miškams, žinoti, kas yra teisinga mūsų miškams ir žmonėms. >>

Valstybinės miškų tarnyba paskelbė video įrašus pranešimų, darytų š.m. metų vasario 25 d. įvykusioje  konferencijoje „Nuo matavimų iki sprendimų. 50-ies metų nacionalinės miškų inventorizacijos patirtis Lietuvoje“, skirtoje pasidalinti per ilgą inventorizacijos gyvavimo laikotarpį surinktais duomenimis apie Lietuvos miškus, miškuose stebimų pokyčių tendencijas bei aptarti kylančius iššūkius.   >>

Viešai žiniasklaidoje ir politikų lūpomis pastaruoju metu karštai aptariamas tyrimas, kuriuo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įvertino Valstybinės miškų tarnybos (VMT), VĮ Valstybinių miškų urėdijos ir kitų valstybės įstaigų veiklą renkant, vertinant ir panaudojant sprendimų priėmimui duomenis, kurie gali būti pagrindu tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą. [išsamiau  čia...>>> ] >>

Liepos 8 d., trečiadienį, Konstitucinis Teismas paskelbė sprendimą dėl to, ar neprieštarauja Konstitucijai tvarka, tai už analogišką energetikų naudai nustatytą servitutą (elektros linijoms) buvo mokamos skirtingos kompensacijos [išsamiau-čia...>>>].  Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Konstitucijos 23, 29 straipsniams neprieštarauja Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintos Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 16 punktas. Prašymo tekstas: http://www.lrkt.lt/~prasymai/27_2018.htm. >>

Stebėsenos komitetas liepos 2 d.(ketvirtadienį) patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) 2014-2019 m. įgyvendinimo ataskaitą bei tam tikrų programos priemonių nuostatų pakeitimus. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis tęsėjo asociacijai duotą žodį ir ministerijos specialistai objektyviai atliko jaunuolynų ugdymui bei naujų miškų įveisimui įkainių perskaičiavimus, kad jie atitiktų realias sąlygas.  >>

 Šandien vykusios nuotolinės diskusijos-konferencijos „𝐋𝐢𝐞𝐭𝐮𝐯𝐨𝐬 𝐦𝐢𝐬̌𝐤𝐚𝐢 𝐩𝐨 𝟐𝟎𝟐𝟎 𝐦.: 𝐦𝐢𝐬̌𝐤𝐮̨ 𝐩𝐨𝐭𝐞𝐧𝐜𝐢𝐚𝐥𝐨 𝐝𝐢𝐝𝐢𝐧𝐢𝐦𝐚𝐬 𝐤𝐥𝐢𝐦𝐚𝐭𝐨 𝐤𝐚𝐢𝐭𝐨𝐬 𝐤𝐨𝐧𝐭𝐞𝐤𝐬𝐭𝐞“ vaizdo įrašą galima peržiūrėti prisijungus: https://bit.ly/miskai2020.
Tai jau antroji Aplinkos ministerijos renginių ciklo „Lietuvos miškai po 2020 m.“ diskusija-konferencija, skirta miškų politikos kryptims po 2020 m. išgryninti. >>

Įspūdžiai Aplinkos ministerijos ir Prezidentūros, kartu su VĮ "Valstybinė miškų urėdija", Valstybine miškų tarnyba, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir mokslininkais surengto  pasitarimo dėl Punios šilo likimo. Dalinasi vietinių gyventojų suburtos pilietinės iniciatyvos draugijos "Mūsų Dzūkija" vadovas Kazimieras Sventickas, su bendraminčiais irgi dalyvavęs aptarime. >>

Aplinkos ministerija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) skelbia parengę dokumentus naujoms ES saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ teritorijoms paskelbti ir naujoms gamtos vertybėms įtraukti į dabartines jo teritorijas. Su planuojamų saugomų teritorijų dokumentais galima susipažinti čia. Pastabas suinteresuotos institucijos ir žemės savininkai ar valdytojai gali teikti VSTT. >>

Seimas 2020-06-04 nutarimu priėmė LR Bendrojo plano koncepcijos 2 variantą. Yra trys pagrindiniai rengimo LRBP etapai: I – esamos būklės analizė, II – konceptualieji sprendiniai (vizija) iki 2050 m. ir III – konkretizuoti sprendiniai iki 2030 m. I-asis LRBP etapas (analizė), trukęs pusantrų metų, kurio metu buvo atliktos išsamios sektorių ir tarpsektorinės analizės, jau baigtas. Šiandien Seimo posėdyje parlamentarai po svarstymo pritarė II-ajam etapui – nutarimo dėl koncepcijos projektui. Seimui užbaigus antrąjį etapą – balsavus dėl viso nutarimo, prasidės III-asis etapas – LRBP (2030 m.) sprendinių konkretizavimo stadija, kuri nustatys, kaip detalizuosis LRBP koncepcijos etape suformuoti sprendiniai. Visų šių etapų rezultatų visuma bus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. >>

Kaip visuomet- taikliai ir šmaikščiai- nusipelnęs Lietuvos miškininkas, patyręs medžiotojas Algirdas Antanas Brukas tęsia rašinių ciklą apie medžioklę. Šį kartą išsamiau analizuoja prieš medžioklę nukreipto judėjimo ištakas bei dabartį. Autorius pastebi, kad visuomenei atkakliai brukama, kad santykiuose su gyvąja gamta žmogus turi nesikišti ar nors kuo mažiau kištis į jos savaiminius procesus, kuo mažiau ar visai nenaudoti net ir savaime atsikuriančių jos išteklių, visur pasitikėti gamtos savireguliacija. Todėl reik uždraust tokias žmogaus veiklas kaip medžioklė, žūklė ar miškininkavimas, sumažinti naminių galvijų laikymą atsisakant mėsos valgymo, o dar geriau pereiti prie veganinio gyvenimo būdo ir apskritai – radikaliai sumažinti vartojimą. Pilnas straipsnis publikuojamas portale Miske.lt ...>>> >>

Įdomus portalo zemeunvalsts.lv pokalbis su latvijos miškininke Rudīte Martišauska, turinčia tiek miškininkystės, tiek aplinkosaugos valdymo universitetinį išsilavinimą ir daugiametę praktinio darbo patirtį. Ilgus keturis dešimtmečius dirbusi valstybiniuose miškuose (Tukumo miškų ūkyje), miškininkė dalinasi pastebėjimais apie aplinkosauginių organizacijų veiklos užkulsius, motyvaciją, milijonines įsisavinamas sumas ir keletą kitų įdomių aspektų. Susipažinite su keletu autorės pateiktų pastebėjimų. >>

Estė miškininkė Aira Toss pastebi, kad šiais metais į mūsų gyvenimą atėjo naujas virusas ir daugėja žinių, kad turime išmokti gyventi su šiuo virusu. Tai yra nauja realybė, tačiau visuomenėje vyksta ir kiti pokyčiai. Jau keletą metų miškų sektoriuje dirbantys žmonės turėjo prisitaikyti prie dar vieno naujo pokyčio, plintančio visuomenėje. Daugiausia socialinėje ir spausdintoje žiniasklaidose plinta vis keistesnės nuomonės apie miškininkystę ir, pirmiausia, grindžiamos emocijomis. Galų gale, mes tiesiog turime priprasti prie šios situacijos, ji taip pat yra nauja realybė, kaip ir esame įpratę prie visuotinio atšilimo ir naujų ligų miške ir žmonėms. >>

Pagrindinės lankymosi miškuose taisyklės. Apie jas - Žinių radijo 2020.05.27 (trečiadienio) laidoje "Privatus miškas". Kadangi pašnekovas VĮ "Valstybinės miškų urėdijos" Miškų apsaugos skyriaus vadovas miškininkas Marius Ivanauskas, tai neužsiminta apie reikalavimus lankytojams lankantis privačiuose miškuose. Juk įstatymuose įtvirtinta, kad lankytis miškuose arčiau 100 m. atstumu iki savininko saodybos galima tik gavus šeimininko sutikimą. Asmens privatumas, saugumas, nuosavybės teisių apsauga yra ne mažiau svarbūs, nei galimybė pašaliečiui eiti į privačią teritoriją. >>

Šokiruojantis žinomo gamtos fotografo Ričardo Anusausko straipsnis su pastebėjimas apie tai, kas nustato gamtos etikos normas ir kaip tokie etikos sargai sargiai, prižiūrėdami paukštelių populiacijas, įsisavina šimtus milijonų. Autorius siūlo atlikti tokių "ornopolitrukų" vadovaujamų aplinkosauginių organizacijų auditą ir gauti atsakymus, kodėl milijonai byra pelėms, vabalams, „plunksnagalviams“, o mirštantiems Lietuvos kaimams netenka nė euro? Ir kaip gyvens plunksnagalviai, Kūdrinis pelėausis bei „sargiai saugojantys“ turtingus briedgaurynus, kai užsisuks kraniukai? Straipsnis publikuotas 2020-05-14 portale GRYNAS.lt [nuoroda...>>>] >>

<...> Pasirodo, kad dėl žmogaus veik­los pakeistoje aplinkoje (kai kur tikrajai gamtai likę vos keli procentai natūralios gamtos) neliko nieko kito, kaip žaisti pagal netikusias taisykles – reguliuoti žmogui žalą darančių gyvūnų populiaciją arba veisti tuos, kuriuos žmogus išnaikino. Ar galima sustoti ir to nedaryti? Ko gero, šiandien tai jau neįmanoma. 𝐓𝐚𝐢𝐠𝐢 𝐦𝐞𝐝𝐳̌𝐢𝐨𝐤𝐥𝐞̇, 𝐤𝐚𝐢𝐩 𝐯𝐢𝐞𝐧𝐮̨ 𝐫𝐮̄𝐬̌𝐢𝐮̨ 𝐠𝐚𝐮𝐬𝐨𝐬 𝐢𝐫 𝐤𝐢𝐭𝐮̨ 𝐫𝐮̄𝐬̌𝐢𝐮̨ 𝐚𝐩𝐬𝐚𝐮𝐠𝐨𝐬 𝐩𝐫𝐢𝐞𝐦𝐨𝐧𝐞̇, 𝐭𝐮𝐫𝐢 𝐠𝐲𝐯𝐮𝐨𝐭𝐢. 𝐊𝐨𝐥 𝐤𝐚𝐬 𝐧𝐢𝐞𝐤𝐚𝐬 𝐧𝐞𝐩𝐚𝐬𝐢𝐮̄𝐥𝐞̇ 𝐧𝐞̇ 𝐯𝐢𝐞𝐧𝐨 𝐫𝐚𝐜𝐢𝐨𝐧𝐚𝐥𝐚𝐮𝐬 𝐛𝐮̄𝐝𝐨 𝐬̌𝐢𝐚𝐢 𝐩𝐫𝐨𝐛𝐥𝐞𝐦𝐚𝐢 𝐤𝐢𝐭𝐚𝐢𝐩 𝐬𝐩𝐫𝐞̨𝐬𝐭𝐢. 𝐒𝐢𝐮̄𝐥𝐲𝐦𝐚𝐬 𝐧𝐞𝐝𝐚𝐫𝐲𝐭𝐢 𝐧𝐢𝐞𝐤𝐨 𝐲𝐫𝐚 𝐛𝐚𝐧𝐝𝐲𝐦𝐚𝐬 𝐩𝐚𝐛𝐞̇𝐠𝐭𝐢 𝐧𝐮𝐨 𝐚𝐭𝐬𝐚𝐤𝐨𝐦𝐲𝐛𝐞̇𝐬. 𝐎 𝐦𝐮𝐦𝐬 𝐭𝐨𝐤𝐢𝐮̨ 𝐳̌𝐦𝐨𝐧𝐢𝐮̨ 𝐢𝐫 𝐭𝐨𝐤𝐢𝐮̨ 𝐩𝐚𝐫𝐞𝐢𝐬̌𝐤𝐢𝐦𝐮̨ 𝐧𝐞𝐫𝐞𝐢𝐤𝐢𝐚. >>

"Pirmą kartą Kuršių nerijos miškus pamačiau studijų metais (1958) specialioje ekskursijoje. Tada pervažiavome per visą Lietuvai priklausiusią nerijos dalį sustodami keliose vietose ir pasivaikščiodami po kalnapušynus bei plikas smėlynų kopas, pabuvojome ir pamaryje, ir prie jūros. Kitą dieną grįžome namo, stabtelėję dar viename kitame Panemunių miške. Mus lydintis dėstytojas kartojo jau paskaitose girdėtus teiginius, kad Kuršių nerija nuo seno buvo apaugusi ištisiniais miškais, bet prieš kokį pora šimtmečių juos iškirtus prasidėjo lengvų smėlio dirvų erozija bei iš jūros išmetamo smėlio slinktis į marių pusę pakeliui užpustant gyvenvietes."- pasakoja nusipelnęs šalies miškininkas Algirdas Antanas Brukas. >>

Gražus pavyzdys, kaip neliečiamos gamtos idealu susižavėję aplinkosaugininkai ne rėksmingai primetinėja kitiems savo matymą, siekdami atimti galimybę kitiems naudotis turima nuosavybe, o telkia lėšas ir bendraminčius kad patiems įsigyti miškų į fondo nuosavybę ir jau savo turimose valdose imasi realizuoti savuosius sumanymus. Gegužės 7 dieną vyko tiesioginis fondo pristatymas per transliaciją soc.tinkle Facebook.  >>

Eglynams žievėgraužis tipografas yra tokia pat rykštė Europos miškininkystėje, kokia yra dabar „Covid-19“ žmonių bendruomenėje, tačiau tuo skirtumu, kad medžiai neturi imuniteto nuo šio vabalo. Nepašalinus kenkėjų užpultų medžių, židiniai plinta, kinivarpos sparčiai dauginasi eglynuose. >>

Šiuo, mūsų psichologinei ir fizinei sveikatai įtemptu metu, miške vis dar galime pagaliau skirti laiko sau. Rodos, kad ten – medžiai sugeria triukšmą, o mistinė ramybė padeda ir patiems palengvėti, praskaidrinti protą ir atgaivinti kūną. Net ir COVID-19 nebeatrodo toks baisus. Kas naujo miškų politikos srityje ES- europarlamentaro Juozo Oleko interviu. >>

Vėl sulaukiame nemažai paklausimų dėl tvorų bei kitų statinių įrengimo, reikalavimų dėl atstumų iki kaimyno valdos bei želdinių tvarkymo. Ne visai mūsų asociacijos veiklos sfera. Tad dalinamės naudinga Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) informacija. >>

Žievėgraužio tipografo grėsmės miškams mažinimo esmę, bei vienintelius veiksmingus būdus apsprendžia Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 29 ir 30 punktai (pateikti žemiau). Visos kitos šių kenkėjų plitimo mažinimui taikomos priemonės yra tik pagalbinės. Tačiau jos gali sustiprinti taisyklių 29 ir 30 punktuose apibrėžtų priemonių taikymo veiksmingumą,- pataria Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas dr. Virgilijus Vasiliauskas. Specialistas priduria, kad Lietuvoje nėra rekomendacijų trūkumo, bet trūksta jų taikymo miškų priežiūros praktikoje. >>

Kviečiame miškų savininkus, neturinčius miškininkystės išsilavinimo, naudotis galimybe nemokamai konsultuotis su patirties turinčiais miškininkystės specialistais. Konsultuojama konkrečioje miško valdoje,  dėl konsultacijų galima kreiptis iki 2021 m. balandžio mėnesio. Konsultacijos trukmė 1-2 val. >>

Pasaulis, ilgus amžius beatodairiškai naudojęs gamtos turtus, XX amžiuje, o ypač po to, kai pastebimai ėmė kisti meteorologinė aplinka, kurios kitimo galima priežastimi įvardijama ūkinė žmogaus veikla, susirūpino gamtosauga. Šiuo metu viso pasaulio mokslininkų, aplinkosaugininkų ir politikų dėmesys nukreiptas į dvi pagrindines aplinkos apsaugos problemas – tai biologinės įvairovės išsaugojimas ir klimato kaitos stabdymas. Abi šios problemos sudėtingos, įvairialypės ir daugiapakopės, o joms spręsti priemonės toli gražu ne visada sutampa. Kaip aplinkosauginės problemos sprendžiamos Lietuvoje, analizuoja žinomas šalies miškininkas, akademikas prof. habil.dr. Stasys Karazija. Siūlome susipažinti. >>

Atėjo laikas, kada nebegaliu nerašyti. Tiek daug visko susikaupė. Paskutinis lašelis buvo žinia apie Albino Strelčiūno nelogišką ir ankstyvą mirtį su galimomis tokios baigties priežastimis. Prisiminiau dar tragiškesnę Algirdo Augūno lemtį. Labai panašios istorijos prie tos pačios Siesarties upės, labai panašūs likimai, panašaus amžiaus žmonėms, kurie galėjo dar ilgai ir produktyviai gyventi ir kurti sau, šeimai ir valstybei. Jie buvo Savininkai iš didžiosios raidės, norėję kurti grožį, gėrį, vertę. Vertę didelę, išliekamąją… >>

Medžioklė, senovėje buvusi išgyvenimo būtinybe, laikui bėgant virto kilmingųjų laisvalaikio praleidimo būdu, dar vėliau - ir politinio bendravimo forma. Bendra medžioklė politine kalba galėjo reikšti netgi sąjungą ir taikos susitarimą – tokių pavyzdžių galima rasti ir LDK istorijoje. Laikui bėgant ir Lietuvai išgyvenant vieną invaziją po kitos, neišvengiami pokyčiai vyko ir šalies teritorijoje esančiuose miškuose bei medžioklės tradicijose. Portale  15min.lt publikuojamame straipsnyje "Medžioklės metamorfozės per paskutinį šimtmetį" Algirdas Brukas apžvelgia, kaip keitėsi medžioklė nuo caro laikų iki Pirmojo pasaulinio karo. >>

Kokią turėsime ES miškų stategiją? Diskusijos apie tai jau vyksta, kadangi dabartinė baigiasi 2020-siais. Tad tiek Europos Komisija, ties Europos Parlamentas, bei europinės miškų bei žemės savininkus vienijančios organizacijos, miškų mokslo ir medienos pramonės įmones vienijančios organizacijos  ir daugelis kitų aktyviai diskutuoja apie šį svarbų dokumentą. Koks jis bus, kokios sąsajos su kitais politiniais procesais bei iniciatyvomis- siūlytume susipažinti su europarlamentaro iš Suomijos Petri Sarvamaa, kuriam EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete pavesta parengti pagrindinį pranešimą Europos Parlamentui dėl būsimosios ES miškų strategijos 2030, pozicija. [ Pranešimo dėl naujosios ES miškų strategijos projektas-čia...>>>]. >>

Privačius miškus Lietuvoje prižiūri ir puoselėja daug puikių žmonių, savo krašto patriotų. Vinas tokių- Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) Varėnos skyriaus pirmininkas, miškininkas ir pavyzdingai savo valdas prižiūrintis miško savininkas Mantas Lesniauskas. Jis yra gerą vardą užsitarnavęs verslininkas, įkūręs Varėnos rajone miškų ruošos paslaugas teikiančią ir dalį medienos savo lentpjūvėje perdirbančią įmonę "Log Forest". Mantas jau senokai įsijungė į Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos veiklą, 2014 m. pripažintas konkurso "Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2014" II vietos laimėtojas Alytaus apskrityje (o 2015 m. užėmė I -ją vietą).  Apie jį ir jo vadovaujamą bendrovę- išsamus straipsnis žurnale Profi Lietuva Nr.7 >>

Šiandien įsigalioja aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos vakar priimtas įsakymas Nr. D1-205, kuriuo pakeista Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarka. Nustatomi nauji terminai, per kiek laiko išduodami leidimai ir labiau akcentuojama, kad Leidimui gauti reikalingų dokumentų pateikimą vykdyti  reikia elektroniniu būdu per iki šiol problematiškai veikiančią Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (ALIS). >>

Miškai yra vienas svarbiausių veiksnių valdant klimato kaitos padarinius, tačiau mūsų miškininkai abejoja, ar tuo bus pasinaudota. Daugėjant aplinkosauginių suvaržymų ribojama ūkinė veikla, senėja miškai, atitinkamai mažėja jų absorbcinis potencialas. „Kaip dirbsime ir iš ko gyvensime? Jau girdime, kad stoja ekonomika, ima buksuoti ES pramonė. Negalvojantys, kaip yra realiai uždirbami pinigai, tik besirūpinantys įvairių projektų lėšomis, prives prie labai liūdnų pasekmių“, – perspėja privačių miškų savininkų organizacijų atstovai. Apie tai - "Valstiečių laikraštyje" publikuojamame Vidos Tavorienės 2020-04-06 straipsnyje "MIŠKININKAI STVERIASI UŽ GALVŲ: APLINKOSAUGA PRISKALDYS DAUG MALKŲ" >>

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetas jau 20 metų sėkmingai bendradarbiauja su Švedijos žemės ūkio mokslų universitetu (SLU), kasmet keletas fakulteto studentų išvyksta metams į Švediją, studijuoti tarptautinėje magistrinėje programoje Euroforester. Programa susideda iš keturių pagrindinių tematinių ciklų (kursų), vienas iš jų - Tarptautinė ir nacionalinė miškų politika. Šio ciklo metu kiekvieną pavasarį metu rengiama išvyka į Lietuvą ir Latviją. Studentų tarpe šis ciklas yra pagarsėjęs kaip reikalaujantis daug pastangų ir pasižymintis kitokia mokymo metodika, lyginant su studijomis Lietuvoje. >>

Prieš du metus, mokslinis žurnalas "Land Use Policy" Nr.79 (2018) publikavo Vilio Bruko, Andriaus Stanislovaičio, Mariaus Kavaliausko ir  Algio Gaižučio parengtą straipsnį "Protecting or destructing? Local perceptions of environmental consideration in Lithuanian forestry", kuriame atskleidžiamos pernelyg vienpusiškai - per komandinius sprendimus ir draudimus- įgyvendinamų aplinkosauginių priemonių pasekmės. Remiantis atliktais giluminiais interviu su miškų srities interesų grupių atstovais, apibendrinamos aktualiausios respondentų išsakytos įžvalgos ir galiausiai pateikiamos praktinės rekomendacijos miškų politikos formuotojams. [Kadangi studija didelės apimties, tai norintys susipažinti išsamiau, straipsnio orginalą (anglų k.) rasite čia...>>> ] >>

Ką turėtume daryti dabar, kad mūsų miškai išliktų? Diskutuojant, kokie turėtų būti miškai ateityje, miškų mokslo žinovai rekomenduoja daugiau dėmesio atkreipti į turimas mokslo žinias. Vokietijos miškuose reikalai prasti, kenčia miškų ūkis: juos užklupo sausros, kenkėjai ir audros. Ir dažnai šiandien nuskamba vertinimai, kad be klimato kaitos poveikio,  dėl visų šių bėdų yra visų pirma kalti patys miškininkai. Tačiau, ar išties tokia blogio istorija yra teisinga?,- klausia mokslinėmis temomis rašantis biologas ir gamtos fotografas Guntheris Willingeris straipsnyje "Populismus hilft dem Wald nicht weiter"(Populizmas nepadeda miškams), kurio vertimą pateikiame jūsų dėmesiui su autoriaus sutikimu. [pilnas straipsnis orginalo kalba čia...>>>] >>

Meškinis česnakas (Allium ursinum) yra vienas seniausių pasaulyje vaistinių augalų,- informuoja Žilvinas Užkuraitis svetainėje www.vlmedicina.lt 2011-04-15 skelbiamame straipsnyje "Meškinis česnakas – ankstyviausiasis vitaminų šaltinis" >>

Raimundas Nagelė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa pasinaudojo ugdydamas jaunuolynus, įsigydamas miško darbams modernios ir našios technikos bei įrangos. Paramos lėšos jam padeda plėsti ir miško plotus. Apie šį neeilinį miško savininką, miškininką, aktyvų Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) Valdybos narį pasakoja žurnalistė Genovaitė Paulikaitė Žemės ūkio ministerijos išleistame leidinyje "Geroji patirtis. Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos finansuojami projektai". >>

Ekoaktyvistai Lietuvoje ragina nekovoti su miškų kenkėjais, palikti viską savieigai. Neva- gamta viską sutvarkys pati, be žmogaus įsikišimo. Ir neva tuomet kur bepažvelgsi, žaliuos ir klestės "sengirė". Gerai iliustruoja tokios neveikos pasekmes išplitusių Punios šile kinivarpų spartus skverbimąsis į gretimus spygliuočių miškus. O juk prieš du metus laiku sanitariniais kirtimais išėmus kenkėjų užpultus kelis medžius buvo galima stipriai pristabdyti kinivarpų židinio plitimą. Labai tikimės, kad Aplinkos ministerija turi realų planą kovai su atsllenkančiais ir iki mūsų rudaisiais miškų gaisrais! >>

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, rengdama Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus programą po 2020 metų, organizuoja konferencijas siekdama aiškintis dabartinius miškų politikos iššūkius, problemas bei galimas kryptis. Pirmojoje (2020 m. kovo 28 d.) gana vieningai buvo kalbama, kad reikia suderinti (subalansuoti) įvairias miškų funkcijas: ekonomines, ekologines, socialines. >>

Miestų nuotekų dumblo tvarkymas – milžiniška problema, kurios sprendimų vis dar ieškoma. Įvairiose šalyse, įskaitant ir Lietuvą, atlikta nemažai mokslinių tyrimų. Išmėgintos įvairios alternatyvos, tačiau tvaraus atliekų panaudojimo žiedinės ekonomikos modelio kol kas nėra. Įdomu, kad Lietuvoje įsibėgėjo tarptautinis projektas, pagal kurį kuriamas kaip tik toks modelis, naudojant trumpos rotacijos želdinius,- apie projektą "Žiedinės ekonomikos modelis dideliems miestams - vandenvalos dumblas ir biomasės pelenai į biomasę - biomasė į atsinaujinančią energiją (NutriBiomass4LIFE)" pasakoja Irma DUBOVIČIENĖ "Ūkininko patarėjuje" publikuojamame straipsnyje "Tarptautinės problemos sprendimo modelis kuriamas Lietuvoje".  >>

„Sodindamas ir augindamas mišką, pasistatai sau paminklą dar būdamas gyvas. Pasodini ir visą gyvenimą gali stebėti, kaip miškas auga“, – mintimis dalijasi Elektrėnų savivaldybėje gyvenantis ir dirbantis miško savininkas Kazimieras Šiaulys. Jis, pasinaudodamas parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“, sutvarkė apie 15 ha miško. Apie pavyzdingai savo miškus prižiūrintį žinomą šalyje miškų savininką, LMSA Valdybos pirmininko pirmąjį pavaduotoją K.Šiaulį pasakoja Genovaitė Paulikaitė Žemės ūkio ministerijos išleistame  leidinyje "Geroji patirtis. Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m.programos finansuojami projektai" >>

Šį penktadienį, vasario 28 d., nuo 10 val. Prezidento rūmų Kolonų salėje vyko Aplinkos ministerijos kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija organizuota įžanginė diskusija-konferencija „Lietuvos miškai po 2020 metų“. Tai pirmasis iš Aplinkos ministerija pradedamų renginių ciklo, skirto miškų politikai po 2020-ųjų.  >>

Optimizmo, energijos ir tikėjimo savo nuoširdaus darbo vaisiais niekada nestokojantis Raimundas Nagelė garsus ne tik gimtajame Rokiškio krašte – jo pavyzdingai tvarkomas privatus miškas yra pelnęs ir respublikinių konkursų apdovanojimų, o šiauriausiai Lietuvoje įveistas vynuogynas ir jame pagal senas šeimos tradicijas iš įvairių uogų gaminami naminiai vynai įvertinti Lietuvos tautinio paveldo sertifikatais. Taip aktyvų visuomenininką, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) valdybos narį  pristato portalas Miskininkas.eu. Kviečiame susipažinti. >>

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio medelyne prasidėjo pavasarinė sėja, kurios metu į specialius konteinerius bus pasodinta apie 2,5 mln. eglės sėjinukų. Pasitelkus pažangiausias miško sėjinukų auginimo technologijas, medelynas užaugina net tris sėjinukų derlius (rotacijas) per vienerius metus – šiais metais jų planuojama išauginti apie 7 mln. >>

2020 m. vasario 25 d. Kaune, viešbutyje „Europa Royale“ vyko Valstybinės miškų tarnybos organizuota mokslinė – praktinė konferencija „Nuo matavimų iki sprendimų. 50-ies metų nacionalinės miškų inventorizacijos patirtis Lietuvoje“, skirta pasidalinti per ilgą inventorizacijos gyvavimo laikotarpį surinktais duomenimis apie Lietuvos miškus, miškuose stebimų pokyčių tendencijas bei aptarti kylančius iššūkius. [Kai VMT paskelbs filmuotą medžiagą iš konferencijos-pasidalinsime nuoroda] >>

"Ūkininko patarėjas" ėmėsi šiukšlinimo miškuose temos. Skaudi tema. Siekdama sutramdyti Lietuvos miškų šiukšlintojus Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Aistė Gedvilienė pateikė Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, kuriomis siūloma griežtinti atsakomybę už šiukšlių pylimą miškuose. Nors ir dabar galiojančios baudos už teršimą yra didelės, tačiau atgrąsymo priemonės mažai veiksmingos, kol yra sudėtinga nustatyti pažeidėjus.  >>

Aplinkos ministerija siūlo kompromisinį sprendimą ir  pakvietė visuomenę susipažinti su aplinkos ministro įsakymo projektu, kuriuo, patikslinus buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą, siūloma nustatyti Punios šilo apsaugos tikslus. Pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki vasario 25 d. 2020-02-11 Vilniaus apygardos administraciniame teisme (Žygimantų g. 2) vyko antrasis teismo posėdis, kuriame buvo svarstomas nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos Baltijos aplinkos forumo skundas dėl Punios šilo rezervato plėtros sustabdymo. Teismas savo sprendimą skelbs kovo 6 d. 11 val. >>

Šiandien garbingą jubiliejų švenčia nusipelnęs Lietuvos miškininkas, miškotyros mokslų daktaras, doc. Algirdas Juozas Rutkauskas.

Šiam darbščiam, pareigingam, miškininkų bendruomenės gerbiamam miškotvarkininkui, aktyviam visuomenininkui 2020-02-09 sukanka 80 metų.

SVEIKINAME! >>

Miškų biomasėje sukaupiami dideli anglies kiekiai ir todėl miškai vaidina didžiulį vaidmenį pasaulio anglies cikle, taip pat ir žmonių viltyse sušvelninti globalų atšilimą. Tropiniai atogrąžų miškai vadinami „planetos plaučiais“ ir iki nesenai buvo manoma, kad būtent jų vaidmuo yra pagrindinis anglies kaupime. Bet nauji mokslininia tyrimai pateikia vis daugiau įrodymų, kad kitų platumų miškai iš tikrųjų gali geriau absorbuoti CO2 iš atmosferos. Konkrečiai kalbant, tyrimai pateikia duomenų, kad jauni vidutinio klimato zonos miškai gali būti veiksmingesni anglies kaupikliai nei seni atogrąžų miškai. >>

Ilgametis Lietuvos miškininkas, aktyvus visuomenės veikėjas, istorinio paveldo ir liaudies dainų puoselėtojas bei jų atlikėjas Jonas Rimantas Klimas įsitikinęs, kad gražus, tvarus ir visokeriopą naudą teikiantis miškas gali bujoti tik tada, kad jį puoselėja protingi, miškus mylintys ir jų gyvenimą išmanantys visuomeniški žmonės, o tokios protingos miškininkystės pamatas yra ne kokie nors nuleisti nurodymai iš aukštų valdžios institucijų, bet vietos girininko atsakingas darbas ir iniciatyva. Jo balsas ir siūlymai turi būti girdimi, aptariami, į juos turi būti įsiklausoma priimant įstatymus bei kitus sprendimus. Tokią poziciją išsakė interviu portalo miskininkas.eu žurnalistei Angelei Adomaitienei, parengusiai  išsamų straipsnį, gerai atskleidžiantį šio nusipelniusio šalies miškininko asmenybę. Kviečiame susipažinti. >>

Lietuvos Mokslų Akademijos narys korespondentas, prof.habil.dr.  Stasys Karazija, buvęs Miškininkų Sąjūdžio Tarybos pirmininkas, 1994-1998 m. vadovavęs Lietuvos miškų institutui, o 1999-2008 m. buvęs šio instituto Senato pirmininku, reaguodamas į  portalo Miskininkas.eu kalbinto Punios šilo paskelbimo gamtiniu rezervatu entuziasto ekologo dr. Žydrūno Preikšos poziciją straipsnyje "Sengires įtraukti į neliečiamų sąrašą – savanaudiška",  tęsia argumentuotą diskusiją, kaip derėtų puoselėti Lietuvos miškus.  Šiame straipsnyje nusipelnęs šalies miškininkas aptaria ekoaktyvistų skleidžiamas idėjas ir jų pagrįstumą. Kviečiame susipažinti. >>

Tie, kurie patyrė sovietmetį, gerai prisimena, kas nutinka, kai ideologija diktuoja ekonomikos ir visų kitų gyvenimo sričių taisykles. Deficitas tampa visuotinis. Nuo tualetinio popieriaus iki neegzistuojančio šildymo tramvajaus vagone su užšalusiais langais viduje. Šiais laikais ideologija vėl grįžta į visas mūsų gyvenimo sritis. Tai jau nebe komunistinė ideologija, bet ir ne vardan druskos. Problemos kyla, kai ideologija tampa dogmatiška. Kuomet pradedama nekreipti dėmesio į sveiką protą, logiką ir pagrindinius ekonominius principus. Visų pirma, ji išsiplėtė į sektorius, kuriuos prižiūri Aplinkos ir regioninės plėtros ministerija, - komentuoja situaciją žinomas Latvijos žurnalistas Benas Latkovskis (Bens Latkovskis) portale nra.lv publikuojamame straipsnyje "Gamtos draugai - sektantai" [nuoroda čia ...>>>] >>

Valstybės kino metraštyje – apie šalies miškus ir gamtosaugą iš pirmų lūpų. Jame savo požiūrius apie miško naudojimą, saugojimą, ateitį, biologinę įvairovę išsako Aplinkos ministerijos ir jos sistemos darbuotojai. Šį 42 minučių kino metraštį Lietuvos centrinio valstybės archyvo užsakymu sukūrė žinomas režisierius Audrius Juzėnas. Operatorius – Kęstutis Plevokas. >>

Latvijos miškas šimtmečius žmonėms teikia pragyvenimo šaltinį, pastogę ir šilumą. Bėgant laikui, akcentai pasikeitė, tačiau esmė išliko ta pati. Galbūt todėl miškininkai miškų auginimo ciklą laiko savaime suprantamu dalyku ir kartais pamiršta papasakoti kitiems apie miško auginimo dėsningumus,- sako Arnis Muižnieks, Latvijos miškų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas. Kviečiame susipažinti su ji įžvalgomis.  >>

Pasigirdo idėjų, siūlančių valstybinių miškų valdymą perimti iš Aplinkos ministerijos ir perduoti kuriai nors ūkine veikla užsiimančiai ministerijai bei pakeisti Valstybinių miškų urėdijos pavaldumą. Užsimenama ir apie naujo, dabar vis taisomo, miškų įstatymo kūrimą, o visuomenė vis aštriau kelia miško apsaugos bei kirtimų ribojimo klausimus. Kokių neatidėliotinų sprendimų jau būtina imtis, norint susitarti, kaip toliau valdysime ir naudosime Lietuvos miškus? LRT Radijo 2020-01-16 laidoje "LRT aktualijų studija" nagrinėta tema: Ar dar kartą keisime Lietuvos miškų valdymą? [Nuoroda: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000090631/lrt-aktualiju-studija-ar-dar-karta-keisime-lietuvos-misku-valdyma] >>

Taiklus Latvijos mažųjų miško savininkų asociacijos [https://www.mmib.lv/] valdybos pirmininko Jānis Knipšis straipsnis "Per didelis miškų sektoriaus reguliavimas stabdo ekonomikos augimą" portale Forbes.lv. Publikuojame suderinę su autoriumi, nes verta susipažinti ir mūsų auditorijai. Labai susišaukia su Lietuvos aktualijomis.  >>

Vienas iš paskutiniųjų (2019.10.10) „visuomenės aktyvistų“ kreipimasis į šalies vadovus, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Aplinkos ministeriją, kitas institucijas su tokiais epitetais, jog “kirtimai Šimonių girioje pastaraisiais metais primena apokaliptinių filmų scenas”, prašymas „užtikrinti, kad nedelsiant būtų sustabdyti Šimonių girios su joje esančiomis vertingomis miškų, pievų, pelkių bei kitomis natūraliomis buveinėmis ekosistemos naikinimo darbai“ verčia dar kartą suklusti specialistus, ar iš tiesų piešiama padėtis yra tokia, ar tik eilinį kartą siekiama pašiurpinti visuomenę?,- klausia žinomi šalies miškininkai ir Valstybinės miškų tarnybos vedantieji specialistai prof. Andrius Kuliešis ir dr. Albertas Kasperavičius. >>

Šiame straipsnyje prof. Andrius Kuliešis su kolegomis dr. Albertu Kasperavičiumi ir Gintaru Kulboku  apžvelgia žuvusių medžių medienos išteklius ir jų pokyčius per pastaruosius 20 metų. Tad susipažinkite su vienu iš Lietuvos miškų dinamikos aspektų pagal Nacionalinės miškų inventorizacijos 1998 – 2017 m. rezultatus. >>

Šį trečiadienį (2019-11-27) Espoo (Suomijoje) vykstančioje kasmetinėje FTP konferencijoje ES Miškų sektoriaus technologijų platformos (FTP) vykdantysis direktorius Johan Elvnert pristatė svarbų strateginį dokumentą Strategic Research and Innovation Agenda (SIRA) 2030: create opportunities for projects and encourage technology investments! >>

2019-11-18 Europos medienos pramonė pristatė šios industrijos viziją “Forest-based Industries 2050: a vision for sustainable choices in a climate-friendly future”. Ši vizija yra parengta atliepiant į Europos Komisijos klimato strategiją 2050 bei išrinktosios EK prezidentės Ursula von der Leyen darbotvarkę Europai. >>

Š. m. lapkričio 14 d. (ketvirtadienį) Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos sukviestame susirinkime, skirtame Punios šile identifikuotų ES svarbos buveinių apsaugos tikslų projekto pristatymui. Dėl esminio dalyko- kad reikia išsaugoti gyvybingą, turtingą savo medynais, gyvąja gamta ir buveinėmis Punios šilą- sutaria visi. Dargi- kad tomis gėrybėmis galėtų džiaugtis bei naudotis vietinė bendruomenė bei visi Lietuvos žmonės. Nesutariama tik dėl to- ar leisti nekliudomai žūti esamiems genetiškai vertingiems spygliuočių medynams, kad dūlėti paliktoje žuvusioje medienoje veistųsi kuo daugiau įvairiausių gyvių, grybų bei kerpių, ar vis tik aktyviais veiksmais siekti išsaugoti saugomus medžius gyvybingais, kad čia augančios eglės ir pušys išliktų, atsinaujintų. >>

Eilinį kartą atsakinėdamas į žurnalistų klausimus iš serijos „Ar išsaugosim miškus Lietuvoje taip beatodairiškai juos kirsdami?“ arba reaguodamas į tokius absurdiškus teiginius kaip „Lietuvoje įsivyrauja nesuvaldoma tendencija miškus naikinti“ mąstau, jog šiandieniniame informacijos sraute ir jos prieinamume mes nesunkiai leidžiamės paklaidinami. Nenuostabu, informacinis triukšmas didelis, o atsirinkti teisingus teiginius ne taip paprasta. Todėl ir vėl rašau apie miškų naudojimą Lietuvoje (ir garantuotai ne paskutinį kartą).  >>

Š.m. spalio 28 d., pirmadienį, Seime vyko konferencija „Kaip apsaugoti viešąjį interesą nuo „viešojo intereso gynėjų?“. Klausimas apie viešo intereso gynimą yra esminis, nes juo prisidengiant neretai vykdomos įvairios destrukcinės manipuliacijos. Taip nutinka, kuomet mandatus veikti rinkėjai suteikia valstybės valdyme visiškai nesusigaudantiems, bet savanaudiškiems asmenims. Tas nutinka, kuomet visuomenei svarbia tema (vaikai, skiepai, miškai, ...) prisidengiama kaip širma, kad kelti supriešinimą ir įtampą. Tai nutinka, kai apgaulingai prisidengus viešojo intereso gynimu iš tiesų užsiimama šantažu, siekiant galios, kontrolės ir pan. >>

Pirmasis bandymas Lietuvoje objektyviai įvertinti medienos išteklius buvo atliktas 1969 m., inventorizavus valstybinius miškus atrankos metodu beveik 1,5 mln. ha plote. Buvo gauti gana reikšmingi brandžių medynų tūrio skirtumai lyginant su tūriu nustatytu sklypinės inventorizacijos metu. (1 pav.) Praėjo beveik 30 metų, kol išaugo poreikis objektyviai informacijai apie medienos išteklius tiek šalies, tiek tarptautiniu lygmenimis ir 1998 m. pradėta reguliari tęstinė inventorizacija atrankos metodu. Šiame straipsnyje prof. Andrius Kuliešis su kolega Gintaru Kulboku medienos išteklius ir jų pokyčius per pastaruosius 20 metų. Tad susipažinkite su vienu iš Lietuvos miškų dinamikos aspektų pagal Nacionalinės miškų inventorizacijos 1998 – 2017 m. rezultatus. >>

2019-10-18 Seime vykusioje konferencijoje „Teisėtų lūkesčių apsauga ilgalaikiuose sutartiniuose santykiuose su valstybe“ teisės profesionalai, politikai ir kitų specialistai kalbėjo apie tai, kaip taikomas teisėtų lūkesčių ir teisės į teisingą atlygį principas, pasikeitus valstybės politikai ar interesams įvairiose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. >>

Pirmieji miškų administraciniai dariniai, panašūs į šiuolaikinius bent tuo, kad turėjo savo ribas ir apsaugos tarnybas, atsirado Sūduvoje 1464-1476 m, t. y . maždaug prieš 550 metų. Bet jie visi iki XVII a. sunyko.  1638 - 1640 m vėl buvo suformuota dar panašesnių į šiuolaikines urėdijas 11 karališkų girininkijų, iš kurių 4 buvo dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Jos prasilaikė apie pusantro šimtmečio. Po trečiojo ATR padalinimo XIX a. pabaigoje Sūduvoje buvo įkurtos prūsiško tipo urėdijos, o kiek vėliau Vilniaus ir Kauno gubernijose suformuotos carinės urėdijos. Tiek prūsiško , tiek carinio tipo urėdijos vadintos girininkijomis. Jos prasilaikė iki pirmojo pasaulinio karo. >>

Teisingos idėjos labai sutelkia žmones. Ypač vieningi tampame,  kai nurodoma, jog valdžia joms priešinasi. Kas atsisakys pasirašyti, kai pasakoma, jog sustabdytas projektas išsaugoti vertingiausią Lietuvoje sengirę?  Tačiau laiško iniciatorių tikslas akivaizdžiai kitas.  Prisidengiant labai patrauklia  ir reikalinga idėja,  visuomenei primetama nuomonė  tarsi galimas tik vienintelis sprendimas  – gamtinis rezervatas. Kodėl rengiant rezervato plėtros projektą visai Punios šilo teritorijai pabijota nepriklausomų ekspertų vertinimo,  nebuvo nagrinėti alternatyvūs pasiūlymai, nėra grėsmių analizės, taikyta supaprastinta viešinimo tvarka ?  Juk tai valstybinės svarbos didelio mąsto projektas, o ne koks smulkus  „ribų koregavimas“?  >>

Romantiniai jausmai dažną užplūsta išgirdus tą išpopuliarintą žodį SENGIRĖ...💚, ypač daugiau tik iš nuotraukų socialiniuose tinkluose įspūdžių besisemiantiems: žaliuojantys šimtamečiai medžiai milžinai, po jais besiganantys laimingi miško žvėrys ir visur skraidantys paukščiai čiulbuonėliai... Tačiau būkime sąžiningi. >>

Šį kartą Aplinkos ministerija pasikėsino atimti privačių žmonių teisę į asmens saugumą ir privatumą, siūlydami panaikinti nuo 1999 metų galiojančią Laukinės augalijos įstatyme nuostatą, įpareigojančią privačiose valdose norinčius pasirinkti gamtos gėrybių prieš tai atsiklausti žemės, miško bei vandens telkinių savininkų,  valdytojų ir naudotojų. Dauguma padorių lankytojų ir dabar savavališkai nesiveržia į miško apsuptyje įsikūrusių sodybų teritorijas grybauti ar uogauti, nes augantis sąmoningumas bei galiojantis teisinis reguliavimas palaipsniui formuoja visuomenėje pagarbaus elgesio normas. >>

LRT Mediatekoje atsirado praėjusio ketvirtadienio, 2019-08-22, radijo laidos "Lietuvos diena", analizavusios - kodėl Seimas atmetė Prezidento veto Miškų įstatymo pataisoms dėl miško žemės įsigijimų ribojimo. Pokalbininkai- Lietuvos iško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis, Labanoro klubo prezidentas Andriejus Gaidamavičius. Taipogi transliuoti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojo Simono Gentvilo ir Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo Jaroslavo Neverovičiaus pasisakymai. Laidos vedėja Madona Lučkaitė. >>

Augūnų Audronės ir Algirdo šeimai priklauso 12 ha žemės, o ąžuolynui skirta ta dalis, kurią Augūnai įsigijo gimus anūkui Danieliui – ten jo garbei pasodino ir pirmąjį ąžuoliuką. Po to šalia šaknis įleido visas šimtas… Augūnai primena, kad kai Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA), kurios nariai yra ir jie, per Generalinę asamblėją paskelbė akciją „Pasodinkime po 100 ąžuolų 100-ui Lietuvos valstybingumo metų“, jie neabejojo nė sekundės – iškart pasiūlė ąžuolynui kadaise Felinkos palivarkui priklausiusią žemę. >>

Pastarąsias savaites viešojoje erdvėje vėl keliama daug aistrų dėl miškų. Nusipelnęs šalies miškininkas, ilgametis tiriamojo darbo miškuose praktikas ir puoselėtojas Algirdas Brukas įvardino tai „nekonvenciniu karu prieš Lietuvos miškų ūkį“.  Medžių gelbėjimo emocingų kampanijų organizatoriai ir jų sekėjai dėmesį sutelkė į Punios šilą. Po to, kai dabartinis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sustabdė ankstesniojo ministro Kęstučio Navicko stipriai stumtą projektą išplėsti šiuo metu esančio gamtinio rezervato Punios šile teritoriją daugiau kaip keturis kartus ir palikti visą unikalų šilą "natūraliems procesams", be žmogaus įsikišimo. Vietinės bendruomenės, taipogi siekiančios Punios šilo išsaugojimo, jau kelintus metus įrodinėja aplinkosaugininkams, kad toks "apsaugojimas" vestų į šilo sunaikinimą, nes be žmogaus įsikišimo stipriai plinta medžių kenkėjai, kurių užpulti medžiai (jų laiku nepašalinus) ne tik kad patys žūva, bet ir tampa kenkėjų tolesnio platinimo židiniais. Todėl vietiniai žmonės nuo praeitos savaitės rengia akciją "Kinivarpa". >>

Apie taip, kaip tinkamiausiai apsaugoti Punios šilą, šiandien diskutuota Seime vykusioje spaudos konferencijoje. Joje dalyvavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas, Aplinkos apsaugos komiteto narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Kęstutis Bacvinka, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas dr. Paulius Zolubas, Miškų instituto profesorius, habilituotas daktaras Stasys Karazija ir Pilietinės iniciatyvos draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkas Kazimieras Sventickas. >>

Malonu ir naudinga būtų padiskutuoti apie įvairias miškininkavimo patirtis, naudojamas technologijas, prieštaringų ekologinių bei ekonominių ar socialinių miško funkcijų bei žmonių interesų grupių suderinimo metodus ir daugelį kitų realių problemų. Bet kaip tai daryti, jei oponentas sudėtinę miškininkavimo dalį - miško kirtimą - laiko kriminaliniu nusikaltimu, į miškų sodintoją žiūri su panieka, išaugintą miško jaunuolyną nepripažįsta mišku, o valstybiniame miške dirbančius žmones įvardina ekologiniais banditais, kirminais ar geriausiu atveju vagimis? - klausia nusipelnęs Lietuvos miškininkas, LMSA Garbės narys dr. Algirdas Antanas Brukas, atliepdamas į vis dažniau įvairių veikėjų viešoje erdvėje metamus kaltinimus miškininkams, miškų savininkams, miškininkavimu ir medienos gaminių gamyba užsiimantiems mūsų bendrapiliečiams. >>

Naujasis LR Prezidentas Gitanas Nausėda yra kalbėjęs, kad gerovės valstybės idėją Lietuvoje norėtų realizuoti imdamas pavyzdį iš Švedijos. Paprastai Skandinavijos valstybės pristatomos kaip šalys su dideliais mokesčiais. Pasidomėjome, kokius mokesčius aplinkinėse šalyse valstybė nustačiusi privačių miškų savininkams. Ir galime iš karto pasakyti, kad abiem rankomis balsuotume už švedišką mokesčių sistemą miškams, jei politikai imtųsi įgyvendinti šios Vyriausybės programoje numatytą mokesčių pertvarką miškams. Tiktų ir kaimyninės Latvijos mokesčių sistema, o ir kitos šalys rūpinasi, kaip gauti didesnes pajamas į biudžetą iš sukuriamos pridėtinės vertės, o ne nustekenant mokesčiais miškų savininkus ir taip "skatinant" parduoti turimus miškus. Kviečiame susipažinti. >>

Kartu paaiškino, kad politikams priiminėti sveikai nuovokai prieštaraujančių reguliavimų nereikėtų: - negalima imperatyviai įpareigoti priimti į asociaciją (net jei tai medžiotojus vienijanti asociacija) 
- kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 23, 54 straipsnius, teisiniu reguliavimu turi sudaryti prielaidas derinti privataus žemės sklypo savininko ir atitinkamo medžioklės plotų naudotojo interesus. >>

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, kartu su 10 partnerių iš įvairių Europos šalių, toliau vykdo Europos Sąjungos Horizontas 2020 programos projektą MySustainableForest. Projektas plačiau buvo pristatytas forest.lt praeitais metais, todėl čia tik paminėsime, kad jo pirmutinis siekis yra pateikti profesionaliai dirbančiam miškininkui galingą informacijos apie miško išteklius, jų būklę bei jos dinamiką surinkimo įrankį, kuris būtų grindžiamas nuotoliniais tyrimais. 2019 metų birželio 18-20 dienomis projekto partneriai susirinko Čekijoje, Krtiny miestelyje aptarti projekto eigą, apibendrinti pasiektus rezultatus bei nubrėžti gaires ateičiai. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociaciją renginyje atstovavo projekto koordinatorius Alfredas Galaunė bei Gintautas Mozgeris iš Vytauto Didžiojo universiteto. >>

Kylanti vidutinė metinė atmosferos oro temperatūra - kaip rodo ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateikiami Vilniuje vykdytų stebėjimų duomenys, dažnėjančios karščio bangos, stiprios liūtys ir vėjai neabejotinai liudija apie besikeičiantį klimatą. Pagrindinė klimato kaitos priežastis - didėjantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis žemės atmosferoje, kurios, kaip šiltnamio plėvelė, sulaiko atmosferoje nuo žemės paviršiaus atspindėtą šilumą. Viena iš svarbiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų komponenčių - anglies dioksidas (CO2), susidaro įvairių žmogaus veiklų, tokių kaip iškastinio kuro deginimas, pramonės produktų gamyba iš neatsinaujinančių žaliavų, žemės ūkio veiklos, metu. Tuo tarpu miškai ir apskritai visa augalija žemėje, ne tik gamina deguonį, bet ir savo biomasėje absorbuodami anglies dioksidą šalina jį iš atmosferos. >>

Šį trečiadienį paskelbta, kad Aplinkos ministerijos (AM) parengta Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ Prioritetinių veiksmų 2021-2027 m. programa (PVP) bus patvirtinta, sulaukus Europos Komisijos, kuriai jau išsiųstas šios programos projektas, pastabų ir į jas atsižvelgus. Galiausiai sulaukėme šios ministerijos atsakymo [2019-04-05 AM raštas Nr. (12)-D8-1380]  į Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) 2019-02-26 raštą Nr. 36 „Dėl pirminio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ Prioritetinių veiksmų 2021–2027 m. programos (PVP) varianto”.  >>

Tokiu klausimu-teiginiu po antrašte „Negalima pasiduoti neprotingam spaudimui“ 2018 metų pabaigoje žurnale "Miškai" pradėjau 2018 metų miškų politikos svarbiausių įvykių apžvalgą. Šiandien matau, jog tema darosi tik aktualesnė ir noriu dar kartą pasidalinti savo mintimis apie naujo balanso paiešką tvaraus (darnaus) miškų ūkio koncepcijos kontekste. Kaip ir rašiau, 2018 metais stipriai įsisiūbavo ir visas kitas diskusijas užgožė ne nauja, o jau klasikiniuose miškų politikos vadovėliuose daugiau kaip prieš tris dešimtmečius aprašyta santykio tarp gamtosaugos ir miško naudojimo tema. >>

Dalyvavome penktadienį, 2019 m. kovo 22 d,. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje surengtoje diskusijoje miškų apsaugos klausimais, kurią organizavo  VDU ŽŪM Miško biologijos ir miškininkystės institutas ir Aplinkos projektų valdymo agentūra, įgyvendindami LIFE integruotąjį projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ ( NATURALIT ). Lietuvos miško ir žemės savininkų asociaciją (LMSA) atstovavome: aktyvusis mūsų narys iš Šilalės raj. skyriaus Antanas Tarvydas ir asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis. Sužinojome daug įdomaus, projekto komandos reakcija į miško savininkams aktualių dalykų įvardinimą buvo taipogi ne mažiau įdomi. [Papildymas: Nors apie rengtą seminarą NATURALIT kol kas  nepateikė jokios išsamesnės medžiagos, tačiau skaudžiai sureagavo į šį pranešimą, susipažinti su NATURALIT pareiškimu galima čia...>>>] >>

Bundant pavasariui viešoje erdvėje naujai įsiplieskia diskusijos dėl miškų. Ar pagrįstas Aplinkos ministerijos sumanymas – saugoti miškus jų nenaudojant? Likęs be nuolatinės galvos ministerijos politinis „profesionalynas“ tarpuvaldžiu nuo savo ketinimų neatsitraukia ir įregistravo Teisės aktų projektų sistemojeLietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 3, 4, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 10-1 straipsniu įstatymo projektą[Priedai].Primename- Miškų ūkio konsultacinė taryba balsų dauguma nepritarė ministerijos teikiamam Miškų įstatymo projektui. Labai kritiškai tik planuojamas teikti pataisas įvertino ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Siekiama, kad sprendimai būtų priimami turint pilną informaciją, įvertinus - ar tai pakeliama finansiškai ir ar išties yra būtina. >>

Jau praėjo daugiau kaip trys mėnesiai, kai 2018 gruodžio 3d. Premjeras Saulius Skvernelis atstatydino aplinkos ministrą  Kęstutį Navicką. Naujojo Aplinkos ministerijos vadovo taip ir nepasisekė paskirti, nes visi svarstyti pretendentai kol kas neįtiko Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Juolab, kad nėra ir didelės eilės norinčių rinkiminės karštinės laikotarpiu imtis vadovauti šiai nuolatinių įtampų draskomai ministerijai. Tad energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui teks ir toliau laikinai eiti aplinkos ministro pareigas, nors įsigilinti ir sukoordinuoti papildomai priskirtas atliekų tvarkymo, statybų, miškų, aplinkosaugos ir kitas politinės atsakomybės sritis yra išties nelengvas iššūkis. >>

Po to, kai Miškų ūkio konsultacinė taryba balsų dauguma nepritarė Aplinkos ministerijos teikiamam Miškų įstatymo pakeitimų projektui, portale 15min.lt Aplinkos viceministras Martynas Norbutas pasidalino savo požiūriu į kuruojamo miškų sektoriaus aktualijas straipsnyje “Ar pasiduosime iš piršto laužtai isterijai dėl miškų?”. Kadangi valstiečių-žaliųjų deleguotas į atsakingą valstybės postą profesionalas ėmėsi Konstitucinio Teismo nutarčių citatomis teisinti savo užmačias įvesti didelio masto suvaržymus per Miškų įstatymo pakeitimus, leiskite trumpai sureaguoti,- rašo LMSA pirmininkas dr. Algis Gaižutis portale 15min.lt. >>

Apie saugomas teritorijas Lietuvoje rimtai pradėta kalbėti ketvirtame praeito amžiaus dešimtmetyje. 1938 m pradėtas realiai saugoti Miškų departamento žinioje buvęs Žuvinto ežeras su siaura apyežerio juosta. Bene išsamiausiai saugomų teritorijų steigimą nagrinėjęs prof. Steponas Kolupaila siūlė mūsų tankiai apgyventame krašte, siekiant, kad „krašto ūkio ir gamtos grožio išsaugojimo interesai nebūtų supriešinami, o derinami“, įsteigti 10 nedidelių rezervatų miškingose ir pelkėtose vietose (Žuvinto palios su ežeru, Punios šilas, Ladakalnio apylinkės, Rubikių ežero salos bei pusiasalis ir kt.). Be abejo prijungus miškingąją pietryčių Lietuvą ir Klaipėdos kraštą pasiūlymų būtų padaugėję. Bet tikrai ne iki tokio lygio, koks yra dabar. Dabar miškuose turime marias saugomų teritorijų, sukurtų savų ambicingų modernistų pagal originalius kriterijus, bet spaudžiant iš gamtos melžimo tunkančių dar modernesnių europinių biurokratų, varome toliau iki tradicinio miško ūkio sunaikinimo,- vertina nusipelnęs Lietuvos miškininkas Algirdas Antanas Brukas. >>

Vis dėlto esminis klausimas, į kurį taip ir nebuvo atsakyta: "Ar tikrai mes saugome tai, ką reikia ir ar turime įrodymų, jog sugriežtinus apsaugą šios teritorijos nepraras to, ką turi dabar pagal dabartinį ūkininkavimo režimą",- apibendrina Emilija Skaistakalnytė nesenai VDU Žemės ūkio akademijoje įvykusią Aplinkos ministerijos inicijuotą diskusiją – konferencijją „Miškininkavimo pokyčiai europinių įsipareigojimų ir visuomenės lūkesčių kontekste". Portale miskininkas.eu skaitykite jos straipsnį , kuriame autorė suabejojo Aplinkos ministerijos iškart po diskusijos išplatinta žinute apie uždegtą žalią šviesą įstatymo pakeitimams. Ar tikrai? >>

Aplinkosaugininkai savaip paskaičiuoja gamtinės aplinkos ekosistemų teikiamų paslaugų vertę pinigine išraiška. Ir tą daro stebėtinai paprastai:) Pavyzdžiui: 🔷- Paskaičiavo, kad kėkšto platinamos gilės ąžuolynų atžėlimui "kainuoja" apie 8000 eur/ha. (Palyginimui- už ąžuolyno tinkamą įveisimą skiriamas ES paramos išmokos dydis iki šiol buvo  3140 eur/ha); 🔷- Pasvarstė, kad už ūkininkų laukuose besimaitinančius tūkstantinius migruojančių žąsų ir gulbių pulkus, kurie sunaikina ar stipriai suniokoja pasėlius, reikia ne kompensuoti už paukščių padarytą žalą pasėliams, tačiau skaičiuoti paukščių išmatomis dirvos tręšimo paslaugos suteikiamą naudą ... >>

Nesenai statybininkai kreipėsi į Premjerą Saulių Skvernelį ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininką Rimantą Sinkevičių prašydami perkelti šio sektoriaus kuravimą iš Aplinkos į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Viena esminių priežasčių, įvardintų Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo, kad Aplinkos ministerijoje  užkoduotas iš principo ydingas požiūris – statyba vertinama ne kaip ūkio šaka, kurią reikia visokeriopai skatinti ir plėtoti, bet kaip įtakos aplinkai darytoja, kurią reikia griežtai reglamentuoti ir riboti.  Ir statybininkai nevieniši. Miškų sektorių vienijančios organizacijos labai rimtai svarsto pasekti LSA pavyzdžiu, kadangi situacija analogiška. >>

Paskaičius Miškų įstatymo projektą apima gana dvilypis jausmas. Pirma, pasididžiavimas, nes jame numatyti svarbūs gamtosauginiai įsipareigojimai Europos Sąjungai. Mūsų šalis praėjusias metais įstojo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), kitaip vadinamąjį turtingųjų šalių klubą su visais įsipareigojimais, gėrėjantys kai kurie šalies ekonominiai rodikliai, būtų logiškas žingsnis prisidėti prie šių Europinės Bendrijos svarbos buveinių saugojimo.  Antra, yra ir nerimas, nes emigracija nesustoja, didelė socialinė atskirtis, vis dar maži atlyginimai lyginant su ES senbuvėmis šalimis. Ar būtų socialiai teisinga tokiame dideliame miškų plote apriboti ūkinę veiklą, atsisakant pajamų į šalies biudžetą? Naivu tikėtis, kad miško valdų savininkams primetus Europinius buveinių  saugojimo įsipareigojimus, jie nepareikalaus ir europinio dydžio kompensacijų. Tai irgi papildoma našta šalies biudžetui, - svarsto nuo 1989 m. dirbantis miškininkas, nenorintis viešinti savo pavardės. >>

Kol partiečių ir rinkiminių komitetų desantai intensyviai važinėja po savivaldybių gyvenvietes, žadėdami naujas investicijas ir darbo vietas, valstiečių-žaliųjų valdoma Aplinkos ministerija užsimojo esamas darbo vietas regionuose naikinti. Tūkstančiais. Suklusti turėtų ir miško turintys mūsų senjorai- jūsų senatvė nebus tokia saugi, kaip tikėjotės. Nes dėl gręsiančių naujų ūkinės veiklos apribojimų  prie pensijos iš miško nebus ką prisiduria, sąžiningų kompensacijų už privačios nuosavybės faktinį nusavinimą  "žalieji" politikieriai irgi nesirengia mokėti. >>

Užbaigtas Lietuvos mokslų tarybos inicijuotos Nacionalinės mokslo programos „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ mokslo projektas “Kompleksiškas klimato ir kitų streso veiksnių poveikis miškų gebai adaptuotis ir švelninti globalios kaitos grėsmes“ FOREstRESS Nr. SIT-3/2015. 4-rių metų trukmės projekte grupė Lietuvos ir Vokietijos mokslininkų iš tuometinio Aleksandro Stulginskio universiteto (dabar Vytauto Didžiojo universitetas), Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro ir Muncheno technikos universiteto nagrinėjo klimato ir kitų aplinkos streso veiksnių kompleksišką poveikį pagrindinių medžių rūšių būklei ir produktyvumui bei aiškinosi priežastines atskirų medžių ekofiziologines reakcijas į aplinkos kaitą, prisitaikant prie naujų sąlygų ir švelninant klimato kaitos neigiamas grėsmes. Pateiktos rekomendacijos, kaip kintant klimatui ir intensyvėjant ekosistemų naudojimui, užtikrinti tvarų miškų vystymąsi. >>

ES 1992 metais priėmė Buveinių direktyvą 92/43/EEB, kuri kartu su 1979 m. išleista Paukščių direktyva 79/409/EEB paklojo pamatus NATURA 2000 ekologiniam saugomų teritorijų tinklui atsirasti. Šis tinklas turėjo apjungti natūralias ar pusiau natūralias buveines bei nykstančių augalų ir gyvūnų paplitimo vietas į saugomų teritorijų tinklą, kuris išsaugotų gamtą ateities kartoms. Lietuva stojimo į ES sutartyje įsipareigojo laikytis šių direktyvų reikalavimų, tačiau EK jau įspėjo Lietuvą dėl netinkamo Buveinių direktyvos įgyvendinimo.Kas vyksta - analizuoja Emilija Skaistakalnytė miskininkas.eu straipsnyje "Buveinių apsauga netinkama?" >>

Laikinai aplinkos ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas patvirtino Valstybinių miškų urėdijos (VMU) veiklos strategiją, kuri nustato pagrindinius įmonės tikslus ir uždavinius iki 2023 metų. Svarbiausias strategijoje iškeltas valstybinių miškų reformos tikslas – kad Valstybinių miškų urėdija taptų šiuolaikiška, profesionalia, skaidriai valdoma ir efektyviai veikiančia įmone, kuria didžiuotųsi ir kiekvienas jos darbuotojas, ir visuomenė. Nuoroda: https://www.vivmu.lt/…/2019/02/VI-VMU-strategija-2019-2023-… >>

Kadangi Lietuvoje netyla diskusijos- kaip ūkininkauti į saugomas teritorijas įjungtuose miškuose- susipažinkite su kaimynines Latvijos situacija. Latviai konstatuoja, kad siekiant suderinti tvarų miškininkavimą ir aplinkosaugininkų siekius, yra būtinas susitarimas tarp miškų savininkų ir gamtosaugininkų dėl deramo gamtos apsaugos valdymo. >>

2017 m. spalio 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė sprendimą byloje Grigolovič prieš Lietuvą, kuriuo konstatavo, jog Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) 1 Protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga). Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teises į buvusio savininko – jo tėvo iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą  žemės sklypą,- 2019-01-16 informuoja  Vilniaus universiteto Teisės fakulteto sukurtas specializuotas teisės žinių portalas www.teise.pro.  >>

Vyriausybė šį trečiadienį nusprendė pritarti Miškų ūkio konsultacinės tarybos gegužę pateiktam pasiūlymui nustatyti 11.850 ha ploto miško kirtimo normą 2019–2023 m. laikotarpiu. Tokia Valstybinės miškų tarnybos pasiūlytoji norma yra 6% didesnė nei nustatytoji 2014–2018 m. [Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdžio protokolas- čia...>>>] [LRV 2018-08-08 posėdžio darbotvarkės 7 klausimo medžiaga- čia...>>>] >>

Vilniuje liepos 3-4 d. oficialiai pradėtas įgyvendinti tarptautinis LIFE projektas NutriBiomass4LIFE – „Žiedinės ekonomikos modelis dideliems miestams – vandenvalos dumblas ir biomasės pelenai į biomasę – biomasė į atsinaujinančią energiją“. Projekto pradžia 2018-07-01, pabaiga-2022-03-31. Susitikimų metu aptariti projekto veiklų įgyvendinimo terminai, atliekami darbai ir įsipareigojimai bei laukiami rezultatai. >>

Vienas Lietuvos miško savininkų asociacijos įkūrėjų ir ilgus metus asociacijai vadovavęs dr.(HP) Stasys Mizaras 2018 m. balandžio 27d. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos posėdžių salėje vykusioje asociacijos XXI-joje ataskaitinėje-rinkiminėje Generalinėje Asamblėjoje apžvelgė LMSA per 25-rius metus nueitą kelią, privačių miško savininkų problemas, dabartinę privataus miškų ūkio formavimosi eigą ir iššūkius ateičiai. Jis pasiūlė ateityje sušaukti visuotinį Lietuvos miško savininkų suvažiavimą. >>

Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių specialistai nustatė, kad Biržų girioje auga Lietuvoje aukščiausi beržas ir juodalksnis. Šie medžiai saugomi miškininkų, o norintiems juos rasti reikia kreiptis į girininkijas,- 2015-05-18 informuoja LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt >>

Pastaruoju metu sulaukėme daugelio misko savininkų paklausimų dėl 2003 m. kovo mėn. naujai įsteigtos Privačių miškų savininkų asociacijos . Daugelis mano, kad tai LMSA įsteigta ir mums priklausanti organizacija, nes labai jau panašus pavadinimas. >>