Briuselyje tęsiasi karšti debatai dėl naujojo ES finansinio laikotarpio po 2013-jų metų, svarstomos miškų ūkio vystymo perspektyvos, aptariami ES institucijų priiminėjami šio svarbaus sektoriaus veiklą reglamentuojantys dokumentai. Peržiūrima ES bendroji žemės ūkio politika, planuojama- kokioms sritims ir kiek bus skiriama finansavimo iš ES biudžeto. Tad šiuo metu diskutuojami sprendimai turės reikšmingos įtakos visam ūkiui artimiausią dešimtmetį. Labai svarbu savalaikiai gauti informaciją ir aktyviai dalyvauti. 2010-07-08 (ketvirtadienį) Briuselyje įvyko Europos Komisijos organizuojamas Miškų ir medžio kamštienos konsultacinio komiteto ( Forestry&Cork AG) posėdis. Eksperto teisėmis posėdyje dalyvavo LMSA pirmininkas dr. Algis Gaižutis, deleguotas per Europos žemės savininkų organizaciją (ELO) atstovauti žemės ir miškų savininkų interesus. Reguliariai organizuojamus Miškų ir medžio kamštienos konsultacinio komiteto (Forestry&Cork AG) posėdžius kuruoja ES Žemės ūkio ir Kaimo plėtros Generalinis direktoratas. (DG AGRI). Šio direktorato atstovė, kuruojanti miškų bei kaimo plėtros klausimus ponia Hilkka Summa (Head of Unit H.4, DG Agriculture and Rural Development) atsiskaitė komiteto nariams dėl 2010-jų nuveiktų darbų įgyvendinant ES Miškų strategijos Priemonių planą ( Forest Action Plan). Buvo aptariami svarbiausi Europos Komisijos priimti sprendimai, liečiantys miškų sektoriaus ateitį. Kadangi ES dabartinė Miškų strategija , patvirtinta dar 1998 ir 2006 priimtas ES miškų strategijos įgyvendinimo veiksmų planas nustoja galioti 2011, rengiami nauji politiniai dokumentai. Buvo kalbama apie ES Bendrąją žemės ūkio politiką ir planuojamus jos patikslinimus, miškininkystės priemonių finansavimo galimybes.
ES Aplinkos Generalinio direktorato (DG Environment) atstovas pristatė trečiadienį Europos parlamento po antro suderinimo su Europos Taryba (EC) priimtą dokumentą (Regulation laying down the obligations for operators who place timber and timber products on the market,) numatantį privalomus teisinius įpareigojimus kiekvienam medienos ir jos produktų gamintojui sukurti sistemą, užtikrinančią kad į rinką nepatektų produktai, gaminami iš nelegaliai pagamintos medienos. Idėja, kilusi iš noro sustabdyti tropinių miškų plotų mažėjimą, ES aplinkosaugos biurokratų iniciatyva yra išplėtota į siūlymus kurti grandiozinę naują biurokratinę sistemą, kur kiekvienas miško savininkas ar medienos pramonės įmonės turės įrodinėti, kad dirba legaliai. Svarbu pažymėti, kad ES reikalaus kiekvienos šalies įrodinėti, kad laikomasi savo priimtų nacionalinių aktų, reglamentuojančių miško kirtimų legalumą. Tad, kuo sudėtingesni ir griežtesni yra nacionaliniai aktai, tuo komplikuotesnė laukia įrodymų procedūra.
Beje, šio teisės akto įsigaliojimą šalys-narės dar gali teoriškai sustabdyti, jei atsirastų bent keletas vyriausybių, (taip vadoinama sprendžiančioji mažuma) kurios paprieštarautų tokio komplikuoto akto įsigaliojimui. Jei to nebus padaryta- po teisininkų galutinio suredagavimo taisyklės bus paskelbtos šių metų pabaigoje ir reikalavimai turės būti įgyvendinti iki 2013-jų. Pristatydamas ES kaimo plėtros politikos ateities perspektyvas Krzysztof Sulima (DG AGRI, Unit G.1 Consistency of rural development) minėjo, kad2007-2013 m. laikotarpiu ES Kaimo plėtros priemonėms įgyvendinti iš viso skirta 231,3 mlrd. EUR, iš kurių- 96,2 mlrd.EUR-tiesiogiai iš ES biudžeto. Tame skaičiuje miškų ūkio priemonėms finansuoti skirta 6 107,3 mln.EUR (6.3%). Formuojant ateinančio finansinio laikotarpio kaimo plėtros politikos prioritetus bus remiamasi EU2020 strategija. Joje numatoma, kad darniai kaimo plėtrai užtikrinti reikalaingas ūkio konkurencingumo didinimas, kaimiškų teritorijų vystymas ir gamtos išteklių racionalus naudojimas. Pasisakydamas bendrosios ES žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos klausimu Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis informavo, kad miškų savininkai pritaria palaiko bendrosios žemės ūkio ir kaimo plėtros politikai ES. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad 6iuo metu didžiulės ES lėšos kasmet skiriamos vis didinamiems ūkinės veiklos apribojimimams nuolat plečiamose saugomose teritorijose, kas veda prie palaipsnio žmonių ūkinės veiklos ribojimo ir jų išsikėlimo iš kaimiškųjų teritorijų, kurioms taikomi ES politikos įgyvendinimo pretekstu įvedinėjami įvairiausi suvaržymai. Todėl kalbant apie ateinančio finansinio laikotarpio prioritetus būtina pirmiausiai investuoti į palankių žmonių išlaikymui kaimo vietovėse sąlygų užtikrinimui skirtas priemones, antraip labiausiai nykstanti rūšis miškingose vietovėse taps ūkininkaujantis privataus miško savininkas. LMSA pirmininkas informavo, kad neseniai net aštuonios įtakingiausios žemdirbių bei žemės ir miško savininkų organizacijos kreipėsi į Lietuvos aukščiausius valdžios asmenis, kad būtų imtasi priemonių stabdyti „nusodybinimo" politiką šalyje. Pats laikas formuojant ES kaimo plėtros politiką nustatyti tokius prioritetus, kurie leistų šiuo metu labiau draudimams įtvirtinti naudojamas milijardines lėšas nukreipti gamybai, žmonėms. Ponas Oyvind Vessia iš Energetikos Generalinio Direktorato (DG Energy) aptarė, kad dar tik 7 šalys (Austrija, Danija, Suomija, Nyderlandai, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė) pristatė Nacionalinius atsinaujinančios energetikos veikos planus (turėjo pristatyti Komisijai iki š.m. birželio 30 d.) Išsamiau- http://ec.europa.eu/energy/renewables/transparency_platform/action_plan_en.htm
Su DR AGRI ataskaita (anglų k.) apie ES Miškų strategijos Priemonių plano vykdymą galima susipažinti čia ...>>>
 |  | Į Miškų ir medžio kamštienos konsultacinio komiteto posėdžius susirenka visų su miškų sektoriumi susijusių europinių organizacijų deleguoti atstovai
| Europos miško savininkų asociacijų federacijos (CEPF) Generalinis sekretorius Morten Thorøe (kairėje), ES valstybinių miškų valdytojus vienijančios asociacijos EUSTAFOR atstovas iš Lenkijos Tomasz Wójcik, Generalinės miškų direkcijos direktoriaus pavaduotojas prekybai (sėdi antroje eilėje) |
Miškų ir medžio kamštienos konsultacinio komiteto posėdžio akimirkos. Nuotraukos: A.Gaižučio 2010-07-09 (penktadienį) Bruiselyje vyko Europos žemės savininklų organizacijos (ELO) Miškų politikos darbo grupės (ELO Forest PG) pasitarimas. Jame dalyvavo LMSA pirmininkas Algis Gaižutis. Narystė europinėse organizacijose užtikrina LMSA atstovams galimybes reguliariai dalyvauti jų veikloje, įtakoti priimamus siūlymus svarstomais miškų ūkio klausimais išsakant Lietuvos miško savininkų poziciją, gauti naujausią informaciją apie europiniame lygyje priimamus sprendimus. ELO yra privačios nuosavybės teises kompetetingai atstovaujanti įtakinga europinė organizacija, apimanti platų spektrą veiklų. ELO remia ir skatina kuo įvairesnį žemės ir miško išteklių panaudojimą, siekiant sudaryti galimybes diversifikuoti žemės savininkų pajamas.  | 
|  | Austrijos privačių miškų savininkų asociacijų nacionalinės federacijos prezidentas Felix Montecuccoli apžvelgė Europos medienos rinkų tendencijas | ELO Miškų politikos darbo grupės prezidentas dr. Nicholas Efstathiadis (dešinėje), ELO kaimo plėtros kl.patarėja Ana Rocha ir Čekijos privačių ir municipalinių miškų savininkų asociacijos SVOL gen.sekretorius Ctibor ZÁRUBA atidžiai klauso pasitarimo dalyvių pasisakymų
| Pietų Europos šalys Ispanija, Italija, Graikija, Prancūzija susivieniję į regioninę miško savininkų asociacijų organizaciją USSE. Ją pasitarime atstovavo Caroline Pradeau |
Europos žemės savininklų organizacijos (ELO) Miškų politikos darbo grupės (ELO Forest PG) pasitarimo akimirkos. Nuotraukos: A.Gaižučio ELO kaimo plėtros kl.patarėja Ana Rocha supažibndino su paskutinį ketvirtį įvykusiais renginiais, kuriuose aktyviai dalyvavo ELO, ES vykstančiais politiniais procesais. Austrijos privačių miškų savininkų asociacijų nacionalinės federacijos prezidentas Felix Montecuccoli apžvelgė Europos medienos rinkų tendencijas. Austrijos miškų savininkų nedžiugina šiuo metu laikinai išaugę žaliavinės medienos kainos, nes rinkos situacija labai nestabili. Kainų didėjimą lemia ne tiek augantis vartojimas rinkose, kiek medienos pasiūlos sumažėjimas ir dėl perviršinių gamybinių pajėgumų (užsidarius svarbioms eksporto rinkoms) bei dėl dalies įmonių uždarymo vykstanti lentpjūvių bei celiuliozės fabrikų tarpusavio konkurencija siekiant išlaikyti gamybą. Austrus neramina, kad ES lentpjūvės gamybiniai pajėgumai beveik 10 mln. m3 viršyja turimą vartojimą (kadangi užsidarė JAV (~5 mln.m3) ir Japonijos (~4 mln.m3) rinkos pjautai medienai iš Europos). Tad, jei per 3 ateinančius metus JAV ir Japonijos rinkos neatsigaus, Europoje gali prasidėti stambių medienos apdirbimo įmonių bankrotai. Austrai taipogi nesiskubina ženkliau didinti žaliavinės medienos pasiūlos, kadangi, pasak Felix Montecuccoli, staigiai padidinus pasiūlą vos 5-8% tai gali stipriai sumažinti medienos kainas rinkoje. Kartu- jei neaprūpins lentpjūvių žaliava- gan greitai statybinių medžiagų rinka gali persiorientuoti į kitas medžiagas, tad reikalingi pasverti bei subalansuoti sprendimai. Pasitarimo metu buvo trumpai aptartos Rusijos medienos sektoriaus vystymosi perspektyvos (ELO rugsėjo mėn.organizuoja didelę tarptautinę konferenciją žemės ūkio klausimais Maskvoje). Pasak kalbėjusių ekspertų, Maskvoje aptariami planai investuoti į Rusijos medienos sektorių ~1,1 mlrd.Rub, kad vystyti didesnę pridedamąją vertę kuriančią medienos pramonę šalies viduje. Rusiją jau kelinti metai riboja medienos žaliavos eksportą ir siekia, kad didėtų medienos gaminių eksportas. Paskelbta plati užsienio investicijų pritraukimo programa. Kadangi ši šalis esamu metu naudoja tik apie 10% turimų miškų išteklių (kitur tiesiog trūksta kelių, infrastuktūros), tai galimybės plėtotis pramonei yra nemažos. Daug kalbėta apie tai, kad klimato kaitos akivaizdoje miškai turi būti intensyviau tvarkomi, juose racionaliau ūkininkaujama. Pokyčiai įvyksta daug greičiau, nei ankstesniais metais, tad miškuose privalu ūkininkausti. Europos šalyse (pv.Austrijoje, Vokietijoje, Čekijoje) miškininkai bei mokslininkai pastebėjo, kad miškų kenkėjai dabar turi daug geresnes dauginimosi sąlygas. Pavyzdžiui, jei prieš pora dešimtmečių spygliuočių medynuose suspėdavo išsivystyti dvi gerenacijos kinivarpų, tai šiuo metu suspėja trys, o šiltesniais metais- ir keturios generacijos.Be to, didėja kenkėjų rūšių. Čekijos privačių ir municipalinių miškų savininkų asociacijos SVOL gen.sekretorius Ctibor ZÁRUBA papasakojo, kaip dėl Šumova nacionaliniame parke įsteigtame rezervate pačius našiausius eglynus užpuolusių kinivarpų žuvo tūkstančiai hektarų miško. Kadangi rezervatas, žaliųjų aktyvistų prisirakinimais prie kinivarpų užpultų, bet dar žalių eglių, spaudžiamas Čekijos žemės ūkio ministras priėmė politinį sprendimą neleisti miškininkams pašalinti pirmųjų kinivarpų židinių. Ministras poste po to prabuvo vos tris mėnesius (tad-jokios atsakomybės), o čekai dėl politikų trumpalaikio populiarumo siekių dabar prarado didžiulius plotus vienų našiausių Europoje eglynų (dėl kurių nemaža dalimi ir buvo steigiamas rezervatas). Kitų šalių miškininkams buvo visiškai nesuprantamas Lietuvoje nuo 2010 m. kovo aplinkos ministro patvirtintomis miško kirtimo taisyklėmis įvestas draudimas net keletą pavasario-vasaros mėnesių drausti kirtimus visuose miškuose. Pasitarimo dalyviai padarė prielaidą, kad Lietuva matyt yra labai turtinga šalis, jei gali sau leisti priiminėti tokius gan populistinius sprendimus. 2011 metai paskelbti Tarptautiniais miškų metais. ES šalyse vyksta pasirengiamieji darbai išnaudoti šią progą sektoriaus bei miškų teikiamų produktų populiarinimui. Pavyzdžiui, Austrijos Vyriausybė, pasak pono F.Montecuccoli, propagavimo kampanijai jau skyrė 300 tūkst. EUR ir šioje šalyje tarptautinius miškų ūkio metus (International year of forestry) planuojama pravesti su šūkiu "Mediena žmonių reikmėms"(Timber for people). [...] Kitas pasitarimas numatytas š.m. rugsėjo mėn. Išsamesnės informacijos teirautis:
Algis Gaižutis
LMSA pirmininkas
Tel.: +370 5 2767590
el.paštas: algis@forest.lt
|
