Šį penktadienį (birželio 19 d) aktyviausi LMSA nariai, miško savininkai ir įvairių LMSA socialinių partnerių atstovai lankėsi Antano Algirdo Ramanausko, konkurso "Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2014" nugalėtojo Lietuvos Respublikoje miškuose Šilutės rajone.

(Nuotr. iš kairės: savininko sūnus, valdos savininkas Antanas Algirdas Ramanauskas ir anūkas)

Kasmetine tradicija tampantis renginys šiemet subūrė per 50 dalyvių iš visos Lietuvos, tarp kurių ir Valstybinės miškų tarnybos, Šilutės miškų urėdijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai, žurnalistai, ir, žinoma, aktyviausi LMSA rajoninių skyrių atstovai bei miško savininkai, ankstesnių metų konkurso "Pavyzdingai tvarkoma privataus miško valda" dalyviai ir nugalėtojai.

Apsilankymo metu miško savininkas Antanas Algirdas Ramanauskas aprodė dalį savo 42 ha valdos, kuri 2014 m. buvo pripažinta geriausiai tvarkoma miško valda Lietuvos Respublikoje. Algirdas Ramanauskas kilęs iš Vilkaviškio, įgijęs inžinieriaus-mechaniko specialybę daug metų statė bokštinius kranus Klaipėdoje. Už turėtą žemę kaip kompensaciją gavęs mišką jau 15 metų ūkininkauja 42 ha miško plote. Tuo metu, kai jis ruošėsi įsigyti šį mišką, pretenduojančių į jį nebuvo, niekas jo nenorėjo, nes miškas buvo užmirkęs, skurdus.

Savininkas savo lėšomis apsodino 0,6 aikštę ir 0,9 ha degimvietę bei 3 ha buvusios sodybvietės. Naujai iškasti 3,5 km nusausinimo griovių, palei griovius padaryti pravažiavimai, įdėtos pralaidos. Kadangi valda yra netoli judraus kelio, vos 3 kmnuo Šilutės miesto, čia noriai lankosi žmonės, kurie, deja, ne tik džiaugiasi išpuoselėtu mišku, tačiau ir palieka šiukšles, o neretai ir vieną kitą gražesnę pušaitę ar kitą medelį pasisavina. Taigi, kaip sako pats savininkas, daugiausia mišką tenka saugoti ne nuo žvėrių, o nuo žmonių. Tiesa, žvėrių čia taip pat užklysta: nors lapiukų lankantis miške nepamatėme, tačiau urvai matomi plika akimi.

A. Ramanausko valdoje, priešingai nei buvo įprasta matyti keletoje paskutinių metų konkurso nugalėtojų valdose, nepamatysime medžioklės bokštelių ar lauko pavėsinių. Čia svarbiausia tikroji miškininkystė. Valdoje vyrauja pusamžiai pušynai, juose po laja sodinami bukai. Jaunuolynai pastoviai ugdomi, savininkas linkęs atsisakyti plynų kirtimų, kerta mažomis biržėmis. Visas už medieną gaunamas lėšas savininkas investuoja atgal į mišką. Labiausiai išvykos dalyvius sužavėjo ir stebino pono Ramanausko entuziazmas: nežiūrint garbaus amžiaus (87 metai), savininkas visus darbus, kiek leidžia galimybės, savo miškuose atlieka pats, beveik kasdien važiuoja 50 km iš Klaipėdos, tvarko mišką, renka šiukšles ir atlieka kitus darbus sakydamas, kad ”darbas miške – tai sveikata”.

Kaip niekad gausus išvykos dalyvių būrys negalėjo atsistebėti p. A. Ramanausko entuziazmu ir meile miškui

Aplankę Algirdo Ramanausko miškus miško dienos dalyviai tęsė ekskursiją po Šilutės apylinkes: laisvu iš uostadvario plaukė į Mingės kaimą, kur pietų metu aptarė miškininkystės aktualijas, dalinosi mintimis, rūpesčiais ir džiaugsmais prižiūrint ir tvarkant miškus. Grįžtant Šilutės miškų urėdijos atstovai aprodė didžiausią Lietuvoje esančią tują Kintų rekreaciniame miško take.

Didžiausia Lietuvos tuja auga Kintuose, prie girininkijos pastato, – jos aukštis yra apie 18 metrų, lajos plotis – apie 12 metrų. Europoje didesnė žinoma tik Šveicarijoje. Kokio amžiaus Kintų Didžioji tuja, pasakyti sunku, nes medis dvikamienis, todėl pagal rieves nustatyti amžiaus negalima. Yra žinoma, kad girininkijos pastatas buvo statomas apie 1902-1912 metus, spėjama, kad tada ir pasodinta Didžioji tuja.

Miško dienos dalyviai aplankė ir Mingės kaimą

Miško dienos dalyviai džiaugiasi turėję galimybę aplankyti miško savininką, kurio darbai ir meilė miškui, neblėstanti energija yra pavyzdys, į kurį turėtų lygiuotis ne vienas miško savininkas. Tokios praktinės išvykos yra puiki galimybė susirinkti bendraminčiams, aptarti rūpimus klausimus ir pasidalinti patirtimi.

Suvažiavimas organizuotas įgyvendinant projektą "LMSA stiprinimas rajonuose" (sutarties Nr. NBOP1-29), finansuojamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės biudžeto lėšomis pagal nevyriausybinių organizacijų stiprinimo priemonę.

Suvažiavimo metu buvo aptarta skyriaus veikla, problemos, su kuriomis susiduria LMSA nariai Žemaitijoje (nario mokesčiai ir surinkimo galimybės, skyriaus veiklos aktyvinimas ir naujų narių pritraukimo būdai) ir galimybės jas spręsti. Su valstybinių institucijų atstovais bendrauta ES paramos miškininkystės priemonėms klausimais, pranešimų apie kirtimus ir jų apimtis, medienos gabenimo tvarkos, saugumo reikalavimų atliekant rangos darbus miškuose ir kitais klausimais, ieškota būdų, kaip bendradarbiaujant būtų galima palengvinti miško savininkų padėtį ir kaip prie tokio bendradarbiavimo ginant savininkų teises turėtų prisidėti LMSA. Taip pat Žemaitijos (Šilutės) regioną baigiamajame suvažiavime ir aktyvioje LMSA veikloje deleguoti atstovauti LMSA Šilutės skyriaus pirmininkas Benediktas Klumbys ir narys Antanas Žulys. Po renginio informacija apie jo rezultatus buvo patalpinta LMSA svetainėje, apie suvažiavimą pasirodė straipsniai vietinėje spaudoje ir miškininkystės tematika rašančiame žurnale. Dalyvavo 52 dalyviai (numatyta – 50), tarp kurių 6 valdybos nariai, 1 administracijos darbuotojas, 6 skyrių pirmininkai/atstovai, 6 kontroliuojančių institucijų (Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė miškų tarnyba, Šilutės miškų urėdija, Nacionalinė mokėjimo agentūra) atstovai, 2 žurnalistai.

Už visų veiklų įgyvendinimą buvo atsakinga projekto vadovė Neringa Šidlauskaitė

LMSA informacija