„Lietuva yra viena iš kelių ES šalių, kur miškų plotas ir biomasės kiekis nuosekliai didėja. Rūpindamiesi ir naudodamiesi miškais, mes privalome suderinti ir didesnę ekosistemų apsaugą, ir augančius bioekonomikos poreikius. Visuomenės apklausa atskleidė šio balanso ir susitarimo trūkumą“, – pastebi aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Aplinkos ministro žodžiais, apklausa aiškiai parodo, kodėl bendrajam gėriui ir privatiems interesams derinti prasidėjęs Nacionalinis miškų susitarimas būtinas ir kodėl jis savaime yra didelis iššūkis.

„Visuomenė aiškiai pasisako, jog saugomose teritorijose ūkiniams kirtimams nėra ir neturėtų būti vietos, tačiau visuomenė nėra tokia kategoriška arba iš dalies sutinka, kad ūkinė veikla galėtų būti intensyvesnė už saugomų teritorijų ribų“, – spaudos konferencijoje sakė ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis.

Apklausą atlikusios tyrimų bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys pastebi, jog didžioji dauguma apklaustųjų pritarė pozityviems teiginiams apie mišką, pavyzdžiui, 95 proc. mano, kad miškas teikia prieglobstį grybams, augalams ir gyvūnams, 91 proc. – mažina klimato kaitą, tačiau tik mažuma sutiktų, kad privatūs miškai būtų išperkami ir mokesčių mokėtojų pinigų.

„Apklaustieji beveik šimtu procentų teigiamai įvardijo įvairiausias miško funkcijas ir savybes, kad jaučia moralinę atsakomybę, miškas yra šventovė. Kita vertus, kai einama prie konkretesnių dalykų, mažėja tas pasišventimas, kad privačius miškus tegu išperka valstybė – jau 66 proc., o 24 proc. – kad privatūs miškai būtų išperkami iš mokesčių mokėtojų pinigų“, – teigė V. Gaidys.

Apklausa kainavo 5300 Eur.

.