Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - straipsniai :Nelaimės akivaizdoje Valstybė paliko privačius miškus likimo valiai

Š.m. rugpjūčio 21 d. (šeštadienį) Prienuose ir Varėnoje vyko didelio susidomėjimo sulaukusios Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) organizuotos konsultacinės sueigos nukentėjusiems nuo audros miškų savininkams. Dalyvavo ~ 200 savininkų ir jų šeimų narių, miškininkystės bei darbo saugos specialistai, rangovai, medienos pirkėjai, motorinių pjūklų pardavėjai, atsakingi aplinkosaugos ir miškų urėdijų pareigūnai, valdžios atstovai. Konstatuota, kad rugpjūčio 8 d. vėtros padarytos žalos miškams mastas (preliminariais vertinimais suniokota virš 700 tūkst. ktm, nuostoliai siekia 35-40 mln.Lt) ją daro bendravalstybine problema, tačiau iš Valstybės vadovų miško savininkai iki šiol nesulaukė jokio dėmesio.

10 val. Prienų savivaldybės salėje (Laisvės aikštė 12 ) susirinkę aptarti neatidėliotinų darbų tvarkant škvalo padarinius aplinkinių privačių miškų šeimininkai sulaukė garbingų svečių: žemės ūkio viceministro Mindaugo Kuklieriaus, Prienų miškų urėdo Roberto Judicko ir jo pavaduotojo Jono Koklevičiaus, Prienų raj.vicemero Leono Sakalavičiaus, Alytaus RAAD Prienų gentūros miškų kontrolės skyriaus vyr.specialistas Tomo Barkausko. Dalyvavo LMSA pirmininkas Algis Gaižutis, LMSA valdybos nariai Stasys Mizaras, Vidmantas Jusas, Rimantas Klimas, Kazimieras Šiaulys, su LMSA bendradarbiaujančių įmonių atstovai Edmundas Derenka (Ginalas) ir Nerijus Narbutas (Bionovus), o taipogi bendrovės Liforė vadovas Gintautas Kovalčikas, žiniasklaidos atstovai.

Susirinkimą pradėjo jo organizatorius miškininkas Vidmantas Jusas, įžanginėje kalboje paminėjo, kad privatūs miškų savininkai Valstybės palikti stichijos nuniokotus miškus tvarkytis patys, prisilaikant principo "skęstančiųjų gelbėjimas- pačių skęstančiųjų reikalas". Jis išplatino susirinkusiems LMSA atmintinę nuo vėtros nukentėjusiems miško savininkams ir glaustai pakomentavo pirmaeilius būtinus darbus.

Urėdas Robertas Judickas informavo, kad urėdijos teritorijoje škvalas suniokojo apie 44-50 tūkst.ktm. valstybiniuose ir apie 60 tūkst. ktm.- privačiuose miškuose. Beje, tai jau antras škvalas šią vasarą- pirmoji, mažesnio masto audra prasiautė prieniškių miškuose liepos 23 d. Šiuo metu urėdijoje paskirti 2 specialistai vos spėja registruoti privačių savininkų pranešimus apie stichijos suniokotus miškus (susirinkusieji sutarė, kad tai bereikalingas perteklinis biurokratizmas, užtektų tokį faktą fiksuoti miškų inspektoriams, išduodant leidimus plynam sanitariniam kirtimui), o realiai padėti savininkams urėdija galėtų tik ateinančiais metais paruošti sodinimui kirtavietes, parduoti sodmenų iš urėdijos medelyno. "Kiek leidžia mūsų galimybės, padėsime privačių miškų savininkams, pasidalinsime turima informacija apie galimus patikimus rangovus, kurie pasiruošę dirbti privačiuose miškuose. Tačiau šiuo metu mes neturime papildomos darbo jėgos, bet kai baigsime darbus valstybiniuose miškuose, padėsime" – sakė urėdas. Iš tikrųjų, miškų urėdija turi rūpintis kuo greičiau likviduoti stichinės nelaimės padarinius. Šiuo metu visas pajėgas urėdija metusi savo prižiūrimų valstybinių miškų tvarkymui, į pagelbą atvykę kitų urėdijų specialistai, tačiau miško kirtėjų labai trūksta. "Realios jėgos, kas jums gamins, aš nežinau"- į susirinkusiųjų klausimą kas galėtų neatidėliotinai pradėti darbus nusiaubtuose miškuose atskė urėdas, paminėjęs atvejį, jog nukreipė vieną iš svetur besikreipusį rangovą pas Stakliškių seniūną.

Visu aštrumu iškilo atsainaus valstybinės miškų žinybos vadovų požiūrio į privačius miškus klausimas. Kai galinga technika šluoja vėjolaužas valstybiniuose miškuose, į šalia esančius privačius miškus neišvalyti net miško keliai, kai kurie savininnkai net po dviejų savaičių vis dar negali patekti prie savo miško sklypų. Dėl ilgą laiką galiojančio sveiku protu nesuprantamo draudimo oficialiai sužinoti savo miško kaimyno duomenis nėra galimybės bendrai organizuoti vėjovartų šalinimą nuo kelių ir ribinių linijų. Dėl tos pačios priežasaties neįmanoma dešimtyse hektarų ištisai išversto miško bendrai samdyti galingą didelio našumo šiuolaikinę techniką, kuriai mažuose plotuose dirbti neracionalu. Visu skaudumu pajuto miško savininkai ir per du dešimtmečius net nepradėtą spręsti miško kelių priežiūros problemą.

Urėdas R.Judickas labai teigiamai atsiliepė apie aplinkos ministrą pavaduojančio žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus 2010 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. DI-700 laikinai, iki rugsėjo 15 d. supaprastintą kirtimų organizavimo tvarką škvalo nuniokotuose miškuose Alytaus, Kaišiadorių, Kauno, Prienų, Švenčionių, Trakų ir Varėnos savivaldybių teritorijoje. Urėdas stebėjosi pasigirdusiais aplinkosaugininkų raginimais ministrą nedelsiant atšaukti šį įsakymą. Sueigos dalyviai vienbalsiai palaikė ministro K.Starkevičiaus sprendimą, pasirašė paramos raštą, kurį įteikė viceministrui Mindaugui Kuklieriui. Viceministras atidžiai išklausė dalyvių pasisakymų, žadėjo pagelbėti sprendžiant keliamas problemas.

Tie savininkai, kuriems savo jėgomis ar pasamdžius rangovus pagaliau pavyko pradėti vėjolaužų tvarkymo darbus, susidūrė su kelininkų draudimu krauti medieną prie kelių.
Kalbėta ir apie paradoksalią situaciją, kuomet Transporto inspekcija, net muitininkai kontoliuoja, kad miškovežiai važinėtų pustuščiai, o tuo tarpu karštyje pagaminta mediena genda sandėliuose. Tuo tarpu Vyriausybėje niekaip nepriimami sprendimai padidinti leidžiamą maksimalų medienos pervežimo svorį, koks galioja kaimyninėse Latvijoje, Lenkijoje ar Skandinavijos valstybėse.
[lietuvosmiskai.lt komentaras: 1997 metais įvestas krovininio transporto, vežančio apvaliąją medieną, bendrojo svorio ribojimas iki 40 t valstybei ir jos piliečiams daro didelę žalą: beveik dvigubai padidina atstumą, kurio reikia tam pačiam medienos kiekiui pervežti, tiek pat padidėja sunaudojamų degalų kiekis ir aplinkos tarša, mažinamas darbo efektyvumas bei konkurencingumas. Užsienio praktika: bendrai naudojamais keliais Vokietijoje gali važiuoti 60 t, Skandinavijoje - 60-70 t, Latvijoje - 52 t svorio medvežiai. ]

Alytaus RAAD Prienų gentūros miškų kontrolės skyriaus vyr.specialistas Tomas Barkauskas atsakė į susirinkusiųjų klausimus, su rangovų darbu ir ES paramos stichijos nuniokotų miškų atkūrimui supažindino Kazimieras Šiaulys, labai suprantamai pagrindinius darbo saugos reikalavimus pristatė Eduardas Derenka. Savininkai teiravosi, kur surasti tipinių sutarčių pavyzdžių, kaip riboti pašaliečių lankymąsi vėjo sudarkytuose medynuose, ką daryti su vis įžūlėjančiais medienos grobstytojais. Prienų rajono vicemeras Leonas Sakalavičius informavo, kad urėdijos prašymu savivaldybė apribos lankymąsi valstybiniuose miškuose, o ką daryti su privačiais- nežinia. Pagal įstatymus, kiekvienas savininkas dėl to turėtų kreiptis į savivaldybę, po to sustatyti informacinius ženklus. Tačiau tuomet kaip suspėti viską padaryti, jei žmonių tūkstančiai.

Žinomas miškininkas Rimantas Klimas stebėjosi ir piktinosi dabartine situacija. Privačių miškų savininkai patyrė ne tik materialinius nuostolius dėl medienos vertės sumažėjimo, bet ir turto, kuris buvo ateities garantas, praradimą. Miškas, galėjęs duoti pajamas kelioms giminės kartoms yra visiškai sunaikintas. Daugumai savininkų miškas buvo dvasinis ryšys su seneliais ir proseneliais, jis buvo vertinams kaip dvasinė vertybė, daug didesnė už medienos vertę. Visa tai per vieną naktį pavirto medinos nuolaužų krūva, kuriai sutvarkyti daugelis vyresnio amžiaus žmonių neturi nei dvasinių, nei fizinių jėgų.

LMSA garbės pirmininkas Stasys Mizaras ragino nedelsiant atsisakyti bereikalingos biurokratijos, taikyti vieno langelio principą. Tam pritarė daugumas kalbėjusiųjų, pabrėždami, kad užtektų būtinus formalumus sutvarkyti su miškų kontrolės pareigūnais, tuomet ir savininkai ir miškininkai visas pastangas galėtų skirti konkretiems miškų tvarkymo darbams, o ne vaikščiojimui po valdininkų kabinetus. , Ūkininkas-miško savininkas Jonas Valionis piktinosi bei stebėjosi Aplinkos ministerijos valdininkų neveiklumu (jie jau senai turėjo patys ieškoti ne pirmus metus žinomų problemų sprendimo), pavyzdžiu minėjo Žemės ūkio ministerijos darbą su žemdirbiais.

Sutarta, kad po dviejų mėnesių bus organizuojamas sekanti Prienų krašto miško savininkų sueiga, organizatoriais paskirti birštoniškė Nijolė Slidžiauskienė ir marijampolietis Vidmantas Jusas.

Varėna

Pilnutėlė Varėnos raj. savivaldybės salė (Vytauto g. 12 ) vos talpino į 14val. sueigą LMSA atstovo bendrovės "Dzūkijos miškas" vadovo Sergejaus Lavrenovo sukviestus šio krašto privačių miškų savininkus. Dažnas atvyko su šeimos nariais, tad iš kaimyninių patalpų 5 erdvią salę prireikė atsinešti papildomų kėdžių.

Susirinkimo pradžioje gerai pažįstamas dzūkams S. Lavrenovas informavo, kad bendrovė "Dūkijos miškas" jau sekančią po vėtros dieną pradėjo darbuotis privačiuose miškuose. Šiai dienai sudarytos 192 sutartys darbams atlikti, įdarbinti 60 pjūklininkų, 3 medkirtės, 14 medienos ištraukimo įranga aprūpintų traktorių, 8 medvežės. Ypatingai trūksta miško kirtėjų, nes vėtros suniokotuose medynuose darbai juda dvigubai lėčiau. Besikreipiančių savininkų srautas didesnis, nei turimi pajėgumai darbams atlikti. Bendrovė turi darbų artimiausiems 3-4 mėnesiams.

Aktualiausia informacija bei patarimais pasidalino Alytaus RAAD Miškų kontrolės skyriaus inspektorius Rinoldas Jackus, supažindinęs su paskutiniąją statistika iš Varėnos rajono miškų: preliminariais vertinimais suniokota ~20 tūkst.ha privačių ir ~19 tūkst.ha valstybinių miškų.

LMSA Marijampolės skyriaus pirmininkas Vidmantas Jusas pakomentavo kiekvienam sueigos dalyviui padalintą atmintinę, glaustai pristatė pirmaeilius būtinus darbus, nusakė pagrindinius darbo saugos reikalavimus dirbant vėtrų sudarkytuose medynuose.

Stambiausios šalyje biokuro gamyba iš kirtimo atliekų užsiimančios "Bionovus" gamybos direktorius Nerijus Narbutas, kaip ir Prienuose, supažindino miškų savininkus su bendrovės reikalavimais perkamai žaliavai, kainomis, kontaktine informacija. Verslininkas atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, kad parduodant medieną biokuro gamybai nereikia mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

Daug klausimų kilo dėl priėjimo prie savo valdų, kuomet ištisais kilometrais visos kvartalinės bei miško keliukai, einantys per daugelio savininkų valdas, užversti. Ar gali tokiais atvejais norintis pasiekti savo valdą žmogus prasipjauti kelią per kitiems savininkams priklausančius išvirtusius medžius- neaišku. Dzūkai domėjosi- kaip tvarkytis miškuose, kurių grąžinimas dar neužbaigtas (nesutvarkyti dokumentai), nors savininkas jau aiškus. Ir varėniškiams kelia didelį susirūpinimą prasidėję medienos grobstymai, būtinybė uždrausti miškų lankymą pašaliečiams, nesusijusiems su škvalo padarinių likvidavimu. Sutarta keistis informacija apie nepatikimas įmones, medienos grobstytojus ir miško savininkus bandančius apgaudinėti asmenis.

Nuspręsta, kad po dviejų mėnesių bus organizuojamas sekanti Varėnos krašto miško savininkų sueiga, kad aptarti pasiektus rezultatus, įvertinti valdžios veiksmus gelbstint stichijos suniokotą turtą, sprendžiant privačių miško savininkų keliamas problemas. Ogranizuoti sueigą kartu su Varėnos rajono savivaldybe susirinkusieji paprašė Sergejų Lavrenovą.

Nelaimės akivaizdoje Valstybė paliko privačius miškus likimo valiai

Prienai

Varėna