Šį trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai susizgribo, kad vertėtų išklausyti mokslininkų ir miškininkų vertinimus dėl to, kokios būtų sprendimų pasekmės miškų sektoriui po praėjusio komiteto posėdžio. Jau informavome, kokios numatomos pasekmės  žalvalstiečių Tomo Tomilino ir Virginijos Vingrienės, koncervatorės Aistės Gedvilienės ir prie socdemų prisijungusio Lino Balsio teikiamų Miškų įstatymo pataisų. T.Tomilinas ir V.Vingrienė netgi atvirai pripažino, kad įregistravo aplinkosaugininkų pateiktas įstatymo pataisas. Rinkiminės karštinės sužadinti politikai stengėsi kuo garsiau sužibėti "žalumu", nesigilindami į galimas pasekmes.

Tąkart, rugsėjo 16 d. Seimo AAK posėdyje, aplinkos ministrui tyliai atsijungus, į posėdį "tvarkos daryti"  įsiveržė valstiečių "sunkoji artilerija"- Tomas Tomilinas, prisistatęs pakaitiniu Kęstutį Mažeiką pavaduojančiu komiteto nariu. Ir pradėjo mokyti nesusipratusius komiteto narius, kaip prieš artėjančius Seimo rinkimus reikia daryti esminius politinius sprendimus, siūlančius rimtus pokyčius miškų kirtimo mažinime. Jis ragino neklausyti po kelis dešimtmečius miškų sektoriuje dirbančiųjų, nes principinius sprendimus gali priimti tik politikai.

Tačiau šią savaitę, 2020-09-23 vykusiame posėdyje, Seimo AAK nariai vis tik nutarė išklausyti, tai kokios gi pasekmės gali grėsti po praėjusios savitės karštų sprendimų.

LMSA pirmininko Algio Gaižučio pasisakymą išklausyti galima čia :

Žodį pasisakyti suteikė ir Valstybinės miškų tarnybos bei VĮ Valstybinė miškų urėdija vadovams Karoliui Mickevičiui, Albertui Kasperavičiui ir Valdui Kaubrei.

Pora skaičių, kurie yra pagrįsti Valstybinės miškų tarnybos komitetui pateiktoje pažymoje išdėstytais skaičiavimais 1 tūkst.ha vidutinio statistinio  miško ploto:

🔹 Uždraudus ūkinę veiklą 1000 ha  negautų pajamų, kurias reikėtų kompensuoti, vertė siekia 11,3 mln.EUR

🔹Keičiant miiškų grupę (iš IV gr. į labiau medžiapjūtę ribojančią), vidutiniški miško auginimo nuostoliai I miškų grupėje – 171 eurų / 1 ha kasmet,  II miškų grupėje – 99 eurų / 1 ha kasmet, III miškų grupėje – 23 eurų / 1 ha kasmet.      

Detalizuojant:

Galimų piniginių kompensacijų miško savininkams už naujai nustatomus miško ūkinės veiklos apribojimus paskaičiavimas. Plečiant miškų plotus, kuriems nustatomi miško ūkinės veiklos apribojimai, privatiems miško savininkams tektų mokėti pinigines kompensacijas. Valstybinių miškų valdytojai taip pat netektų pajamų. Šiuo metu išskirtose EB svarbos natūraliose miško buveinėse brandūs miškai sudaro apie 30% nuo bendro jų ploto. Saugomų teritorijų plotą padidinus 1000 ha ir jiems pritaikius I grupės režimą (t.y. absoliučiai uždraudus miško naudojimą), iš naudojimo būtų „išimta“ apie 300 ha brandžių medynų, kuriuose sukaupta vidutiniškai apie 84 tūkst. m³ likvidinės medienos. Šios medienos vertė (skaičiuojama iš pardavimo kainos atimant ruošos išlaidas) siektų apie 3,4 mln. eurų. Kiti apie 700 ha medynų brandos amžių pasiektų palaipsniui. Brandos amžiuje juose sukauptos medienos vertė siektų apie 7,9 mln. eurų (1 lent.). Tokiu atveju atitinkamo dydžio kompensacijos turėtų būti išmokamos privačių miškų savininkams. Kitų ūkinės veiklos rėžimų nustatymo (II, III miškų grupės) privatiems miško savininkams kompensavimo dydžiai šiame etape nevertinti dėl objektyvių kriterijų stokos.

1 lentelė. 1000 ha EB svarbos natūralių miško buveinių tenkantis brandžių ir nebrandžių medynų plotas ir jų vertė

Medienos praradimai dėl kirtimo amžiaus, kitokio nei nustatytas IV grupės miškuose, taikymo, įvertinti nagrinėjant tolygaus miško naudojimo normos pokyčius[1], o medienos praradimai dėl kirtimo būdo keitimo įvertinti nagrinėjant auginimo trukmės ištęsimą, jei pereinama nuo plynų prie atrankinių arba atvejinių miško kirtimų[2]. Visumoje, taikomi kirtimo amžiai kitokie nei IV grupės miškuose ir plynųjų miško kirtimų keitimas atrankiniais ar atvejiniais sąlygoja vidutiniškai miško auginimo nuostolius II miškų grupėje – 99 eurų / 1 ha kasmet, III miškų grupėje – 23 eurų / 1 ha kasmet.

---

[1] Vertinimas atliktas nustačius I-III grupės miškams tolygaus miško naudojimo normos, nustatytos pagal  apyvartos trukmę, taikomą II-III grupių ir IV grupės miškams, skirtumus. Tolygaus miško naudojimo ploto, nustatyto nagrinėjamos grupės miškams pagal IV miškų grupės apyvartos trukmę ir pagal nagrinėjamos grupės apyvartos trukmę skirtumas, padaugintas iš išauginamo per apyvartos periodą brandžių medynų tūrio rodo, koks medienos kiekis per apyvartos periodą yra prarandamas dėl prailgintos trukmės medyno auginimo II ir III grupės miškuose. II ir III grupės miškams skaičiuojami praradimai dėl pagrindinio miško naudojimo, o I grupės miškams – dėl tarpinio ir pagrindinio miško naudojimo kartu.

[2] Atsižvelgiant į tai, jog brandžių medynų tūriai yra stabilūs, o medžių brandžiuose medynuose žūtis yra dvigubai  intensyvesnė, praradimai dėl kirtimo amžiaus pratęsimo nustatyti kaip sandaugą kirtimo amžiaus pratęsimo trukmės ir skirtumo tarp žuvusių medžių tūrio medynuose su didesniu už kirtimo amžių ir žuvusių medžių tūrio medynuose jaunesnių nei kirtimo amžius. Neplynų kirtimų amžiaus pratęsimo trukmė nustatyta priklausomai nuo brandžių medynų iškirtimo kartojimo intervalo ir kartojimų skaičiaus. Taikant dviejų-trijų atvejų, kartojamų kas 7 metai, atvejinius miško kirtimus medyno iškirtimo vidutinis amžius padidės 12 metų, o patiriami medienos nuostoliai sudarys 16,8 m³/ha arba 672 eurų/ha kertamo ploto. Taikant atrankinius kirtimus su 10 m. kartojimo intervalu bei 20 proc. intensyvumu (medynas nukertamas per 50 metų) medyno iškirtimo vidutinis amžius padidės 30 metų, o patiriami medienos nuostoliai sudarys 42 m³/ha arba 1680 eurų/ha kertamo ploto. II grupės miškuose priėmėme, jog 70 proc. medynų tūrio bus kertami rinktiniais kirtimais, o likę 30 proc. – atvejiniais kirtimais. Taikant šiuos kirtimus, išsitęs medynų iškirtimo laikas, dėl ko padidės medynų auginimo nuostoliai. Priimtas atvejinių ir rinktinų kirtimų santykis II grupės miškuose sąlygoja 11,85 mln. eurų bendrą visame II grupės miškų plote arba 50 eurų / 1 ha metinį nuostolį, palyginti su plynais miško kirtimais nustatytame kirtimo amžiuje. III grupės miškuose taikomi miško kirtimo būdai pasiskirsto taip: 5 proc. – atrankiniai, 55 proc. atvejiniai ir 40 proc. plynieji miško kirtimai. Toks kirtimų santykis III grupės miškuose sąlygoja 4,35 mln. eurų bendrą arba 16 eurų / 1 ha metinį nuostolį. IV grupės miškuose atvejiniai kirtimai vykdomi 5 proc. visų kirtimų apimties. Tai sąlygoja miško auginimo nuostolius 1,64 mln. eurų bendrą arba vieno euro / 1 ha metinį nuostolį.

Po to dar kalbėjo Miškų instituto direktorius Marius Aleinikovas, Vytauto Didžiojo universiteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto direktorius Gediminas Brazaitis ir kiti. 

Seimo AAK narius išgirsti vertinimai suneramino, todėl komitetas užsiprašė sekančiame posėdyje tarnybų pateikti detalesnį kaštų-naudos įvertinimą, kad matyti bendrą vaizdą ir suprasti sprendimų galimas pasekmes. Tad aktyvi diskusija persikelia į komiteto posėdį sekančiam trečiadieniui, 2020-09-29.

Geriausiai, matomai, radikalių draudimų šalininkų reakciją po komiteto posėdžio demonstruoja jų komentarai socialiniuose tinkluose:

Artėja rinkimai į Seimą. Savo balsą atiduokite ne pagal gliancines kalbas bei portretus, o vertindami požiūrį į privačią nuosavybę, pagarbą dirbančiam žmogui bei realius siekiančių valdžios politikų iki šiol nuveiktus darbus...

.