Seimas priėmė Miškų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-2288(2), kuriomis nutarta nuo kitų metų riboti privačios nuosavybės teise disponuojamų miškų plotus. Pagal priimtas naujas nuostatas, asmuo ar susiję asmenys galės įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 500 ha. Už balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 5 parlamentarai.
Jeigu pritars Prezidentas, pataisos įsigalios nuo 2020 metų sausio 1 dienos.
Asmenys galės įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau negu 20 proc. juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau negu 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos išduotą sutikimą.
Sutikimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą bus išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių ir (ar) biudžetinių institucijų registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miškų ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių.
2019-07-23 Seimo rytinio posėdžio Nr. 314 vaizdo įrašas (žiūrėti nuo 2:45:10"):
Seimo narys Simonas Gentvilas šiandien Seimo KRK pristatė siūlymą taikyti tarptautinę praktiką – riboti ne įsigyjamą plotą, o privačių įmonių nuosavybės koncentraciją visame privačių miško valdų plote-nubrėžti iki 5 proc. visų privačių miškų ribą.
Tokią poziciją remia ir LMSA. Asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis: „Pagrįstą politikų susirūpinimą dėl galimo miško žemės nuosavybės sutelkimo keleto korporacijų rankose galima spręsti pasinaudoti jau istoriškai patikrinta ES šalių patirtimi. Pirmiausia, reikėtų išnaudoti jau šiuo metu esamus miško žemės rinkos „saugiklius“, nes ir dabar valstybė turi pakankamai saugiklių miško supirkinėjimui suvaldyti, pavyzdžiui, Valstybė daugeliu atvejų ir dabar turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą privatų mišką, kai jo teisėtas savininkas nori tai padaryti. Neteko girdėti atvejo, kad pastaraisiais metais tuo būtų pasinaudota. LMSA analizavo situaciją kitose ES šalyse, kalbėjosi su įvairių valstybių atstovais. Niekur tokio tiesioginio apribojimo nuosavybėje turimo miško plotui NĖRA. Tačiau atskirose šalyse yra įvesti apribojimai nuosavybės koncentracijai, kad kuri nors viena įmonė ar koncernas netaptų dominuojantys rinkoje. Reikėtų ne įvedinėti tiesmukus apribojimus privataus miško plotui, o spręsti esminę problemą, dėl kurios ir inicijuojami pakeitimai – apriboti nuosavybės koncentraciją stambiųjų kompanijų rankose, kokius apribojimus turi daug pasaulio šalių, tarp jų ir Europos Sąjungoje“.
Gaila, kad nemažos dalies politikų tarpe dar gaji nostalgija sovietizmui, siekis kuo stipriau apriboti privačią nuosavybę. Ir tai- ES šalyje...:(
O Seimo Kaimo reikalų komiteto 2019-07-23 ryte dar vykusio posėdžio dėl Miškų įstatymo pataisų video įrašą galima peržiūrėti čia:
Riboti privačios nuosavybės teise disponuojamų miškų plotus užsimojo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos vedamas valstiečių aštuntukas. "Verslo žinios" taip šiandien pakomentavo šią iniciatyvą:
[...]Teisininkas profesorius, habil. dr. Vytautas Nekrošius turi rimtų abejonių, ar įstatymo sąlygos atitiks minėtame straipsnyje įtvirtintą valstybės pareigą saugoti sąžiningą konkurenciją. „Įvestas ribojimas neleis augti įmonėms ar fiziniams asmenims didinant turimą miško žemės nuosavybę. Tai ribos konkurenciją stambių miško savininkų atžvilgiu ir galimai sukurs situaciją, keliančią rimtų abejonių dėl jos atitikties ne tik Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, bet ir 29 straipsnyje įtvirtintam visų asmenų lygybės principui“, – perspėja jis.
Valstybė, konsoliduodama 42 urėdijas, motyvavo, kad konsolidacija yra ekonomiškai pagrįstas ir racionalus veiksmas. Seimas tam pritarė. Dabar tas pats Seimas mėgina įstatymu uždrausti konsolidaciją privačių miškų rinkoje. Beje, saugiklius sumanę valstiečiai nepateikia jokių argumentų, jokių skaičiavimų, kodėl pasirinkta būtent 1.500 ha riba. Specialistai tikina, kad tiek miško yra labai mažai: kitaip nei žemės ūkio paskirties žemė, kurioje kasmet galima nuimti derlių, miško apyvartumas yra labai mažas – iškirtus mišką, tenka laukti 50–80 metų, prieš tai investavus į atsodinimą ir priežiūrą. Todėl, norint vykdyti tvarią ūkinę veiklą, privalu turėti bent keliolika tūkstančių hektarų miško. Tik tokiu būdu bus užtikrintas nekenkiantis aplinkai ir ekonomiškai naudingas veiklos ciklas. Ploto ribojimas gali būti pavojingas ir tuo atveju, jei iki 1.500 ha miško turintys savininkai užsiims ūkine veikla ir nuosekliai nualins turimo miško plotą, mėgindami bet kokiomis priemonėmis užsidirbti.[...]
