Garsiai kalbant apie priemones kovoti su vykstančia klimato kaita, ieškoma būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ŠESD emisijas. Dalis verslų savo anglies pėdsaką-CO2 emisijas- išperka (angl.k. offsetting) investuodami į sodinamus miškus, kas yra patraukliau, nei susimokėti už taršą įsigyjant taršos leidimus ATL. Ir tokie investicijų į miškus būdai pastaraisiais metais populiarėja. Tad vyksta daug įvairiausių diskusijų bei renginių, kur šie klausimai aptariami. Minint tarptautinę Miškų dieną, dalinamės pora nuorodų, kad galėtumėte susipažint su pastaruoju metu išsakytomis įžvalgomis.
🟦Apie tai, pavyzdžiui, kalbėta 2021-03-15 Didžiosios Britanijos ambasados surengtoje diskusijoje su Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Britanijos nevyriausybinių organizacijų atstovais bei mokslininkais "Kelias į įtraukiantį klimato veiksmą: gamtos vaidmens ir žmogaus veiklos pavertimas".
Lietuvos situaciją diskusijoje pristatė Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė ir Lietuvos gamtos fondo įgyvendinamo projekto „Klimatosūkis – dabar Tavo ėjimas“ dalyviai.
Visą renginį galite pažiūrėti ir plačiau susipažinti su Didžiosios Britanijos ambasados Vilniuje kuriama platforma įtraukiam dialogui su NVO, ekspertais ir akademinės bendruomenės atstovais apie gamtos ir tradiciškai klimatui nepalankių sektorių - transporto ir žemės ūkio - vaidmenį puslapyje www.climateaction.lt
__________________________
 🟦Labiau į verslo aktualijas orientuotas nuotolinis webinaras "Forestry carbon offsets" buvo 2021-03-18 organizuotas danų tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG iniciatyva.
Jame kalbėta, kad CO2 kiekio kompensavimui skiriama vis daugiau dėmesio, siekiant kompensuoti išmetamą ŠESD kiekį, kol įmonės pasieks ilgalaikius anglies dioksido kiekio mažinimo ir „nulinės taršos“ tikslus, o miškų ŠESD absorbcija yra populiarus pasirinkimas dėl bendros naudos vietos bendruomenėms ir biologinei įvairovei. Nors taršos leidimų pirkimas ATL rinkose vis dar yra labiausiai paplitęs metodas, įmonės taip pat pradėjo kurti nuosavus kompensavimo projektus savo veikloje ir platesnėse vertės grandinėse. [Plačiau- KPMG svetainėje čia...>>>]
Šiame internetiniame seminare buvo kalbėta:
- Kodėl įmonės kuria savo CO2 kompensavimo projektus ir kaip tai daro;
- CO2 taršos išpirkimorinkos raida ir pagrindinės CO2 kompensavimo sertifikavimo sistemos;
- Pagrindiniai principai ir rizika, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis CO2 kompensavimą
- Kaip planuojami ir praktiškai įgyvendinami miškininkystės anglies kompensavimo projektai
Pranešimai
- Pasveikinimas ir įvadas į anglies dvideginio kompensavimą - Frances Iris Lu, KPMG tvarumo ir ESG vadovas
- Kodėl įmonės nusprendžia atlikti savo įskaitymus? - Andersas Brixas, „Schou“ fondo grupės generalinis direktorius
- Kaip įgyvendinti miškininkystės kompensavimo projektus - Peter Vind Larsen, Baltijos šalių direktorius, HD Forest
- Į ką reikėtų atsižvelgti kompensuojančiuose projektuose - Isabella Frenning Willis, KPMG tvarumo ir ESG vadovė
ℹ Tad, jei domitės - kodėl įmonės kuria savo išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo projektus ir kaip tai daro?-[rasite seminaro nuorodoje KPMG svetainėje čia...>>>]
Susijusi informacija: ℹValstybinė miškų tarnyba informuoja, kad Europos Komisijai š.m.kovo 15 d. 𝐩𝐚𝐭𝐞𝐢𝐤𝐭𝐚 𝐩𝐚𝐭𝐢𝐤𝐬𝐥𝐢𝐧𝐭𝐚 𝐧𝐚𝐜𝐢𝐨𝐧𝐚𝐥𝐢𝐧𝐞̇ 𝐤𝐚𝐬𝐦𝐞𝐭𝐢𝐧𝐞̇ 𝐬̌𝐢𝐥𝐭𝐧𝐚𝐦𝐢𝐨 𝐞𝐟𝐞𝐤𝐭𝐚̨ 𝐬𝐮𝐤𝐞𝐥𝐢𝐚𝐧𝐜̌𝐢𝐮̨ 𝐝𝐮𝐣𝐮̨ (𝐒̌𝐄𝐒𝐃) 𝐚𝐩𝐬𝐤𝐚𝐢𝐭𝐨𝐬 𝐚𝐭𝐚𝐬𝐤𝐚𝐢𝐭𝐚. [https://bit.ly/30WCfyE]
Lietuvosmiskai.lt inf.
|
