Apie tai - išsamiame portalo Manoukis.lt straipsnyje "Kaip valstybei pavyks susitarti su savininkais dėl saugomų teritorijų plėtros" [nuoroda:➡ https://bit.ly/3pS6Vv9]

[...]
🔷𝗡𝗮𝘂𝗷𝗼𝘀 𝘀𝗮𝘂𝗴𝗼𝗺𝗼𝘀 𝘁𝗲𝗿𝗶𝘁𝗼𝗿𝗶𝗷𝗼𝘀 – 𝗶𝗿 𝘃𝗮𝗹𝘀𝘁𝘆𝗯𝗲̇𝘀, 𝗶𝗿 𝗽𝗿𝗶𝘃𝗮𝗰̌𝗶𝘂𝗼𝘀𝗲 𝗽𝗹𝗼𝘁𝘂𝗼𝘀𝗲
[...] „Mūsų tikslas – įsteigti tiek, kiek reikia saugomų teritorijų ir padaryti taip, kad visos pusės liktų patenkintos. Manau, iš saugomų teritorijų žmonės neturėtų būti išvaryti, turėtų vykti veikla, palanki saugomoms vertybėms išlikti. Lietuvos atveju kalbu ne apie miškus, o apie pievas, pelkes, kur buvo tradicinis žemės ūkis, kaip buvo prieš 100 metų ūkininkaujama: gyvulių ganymas, sėjomainos, mažai chemijos ir kt.

Tam tikros kompensacijos savininkams už veiklos apribojimus yra mokamos. Iš Kaimo plėtros programos mokamos išmokos už agrarinę aplinkosaugą, kitas priemones ūkininkams, kurie turi pievų. Tačiau miškų savininkai kelia klausimą, kad kompensacijos mažos, palyginti su tuo, ką jie gautų pardavę medieną. Analizuojame, kaip kompensuojama kitose ES šalyse“, – aiškino aplinkos viceministras Danas Augutis.

🔷𝗨𝘇̌ 𝘃𝗲𝗶𝗸𝗹𝗼𝘀 𝗿𝗶𝗯𝗼𝗷𝗶𝗺𝘂𝘀 – 𝘃𝗮𝗿𝗴𝗮𝗻𝗼𝘀 𝗸𝗼𝗺𝗽𝗲𝗻𝘀𝗮𝗰𝗶𝗷𝗼𝘀
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininko Algio Gaižučio  teigimu, iki šiol už veiklos ribojimus, kai savininkas negali laisvai tvarkyti savo turto, nėra laiku ir teisingai atlyginama. Taip pažeidžiama Konstitucijos nuostata, kad už nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams ar disponavimo apribojimą turi būti teisingai atlyginta. [ℹSeimo kontrolieriaus 2020 m. liepos 3 d. pažyma Nr. 4D-2019/1-1552:➡ https://bit.ly/3kytB2F]

Štai Trakėnų mišką Kalvarijos savivaldybėje paveldėjusi 𝗩𝗶𝗱𝗮 𝗠𝗮𝘇𝘂𝗿𝗸𝗲𝘃𝗶𝗰̌𝗶𝗲𝗻𝗲̇ jame beveik nieko negali daryti – 97 ha plote įsteigtas botaninis draustinis. Anksčiau jis laikytas trečios grupės mišku, o nuo 2018 m. priskirtas antrai specialios paskirties miškų grupei, tad dar labiau apribota ūkinė veikla: leidžiami tik atkuriamieji, ugdymo ir sanitariniai kirtimai.

Miškų tarnyba, skaičiuodama kompensacijas už veiklos ribojimą privačioje valdoje, nurodė, kad vien paliekamos medienos vertė – beveik 80 tūkst. Eur, o dar turi būti kompensacijos už atidėtus kirtimus ir kitus ribojimus. Tačiau moteris dvejus metus jokios kompensacijos negavo, reikalai kiek pajudėjo tik pasiskundus Seimo kontrolieriui. Bet sumokėta tik už vienus metus, kita jai priklausanti kompensacijos dalis nukelta į ateinančius metus.

„Dvejus metus vargau, turėjau ieškoti teisybės, samdyti advokatą, jaudintis. Aplinkos ministerija ir Kalvarijos savivaldybė stumdė viena nuo kitos, nė viena nenorėjo mokėti. Nors Seimo kontrolierius į mano pareiškimą turėjo atsakyti per 3 mėnesius, atsakymo sulaukiau po 7 mėnesių. Kad nekompensuos man visos miško vertės, kuri gal keli šimtai tūkstančių eurų, žinojau, bet kad tokia maža bus kompensacija, nesitikėjau.

Gavau tik už vienus metus – 942 eurus. Sumokėjau už projektus, o kompensuos tik 1,19 proc. tos vertės, kurią prarandame. Man 65 metai, kompensaciją numatyta per 40 metų išmokėti. Turiu turtą ir negaliu naudotis, tai juk pasityčiojimas“,– piktinosi miško savininkė V. Mazurkevičienė.

🔷𝗞𝗮𝗶𝗽 𝘀𝘂𝘀𝗶𝘁𝗮𝗿𝘁𝗶 𝘃𝗮𝗹𝘀𝘁𝘆𝗯𝗲𝗶 𝗶𝗿 𝗺𝗶𝘀̌𝗸𝘂̨ 𝘀𝗮𝘃𝗶𝗻𝗶𝗻𝗸𝗮𝗺𝘀
Pasak LMSA pirmininko A. Gaižučio, negalima drastiškai elgtis su savininkais, reikia atlyginti jiems praradimus dėl veiklos ribojimų. Praėjusią savaitę asociacija dar kartą kreipėsi į aplinkos ministrą, ragindama steigiant „Natura 2000“ teritorijas užtikrinti teisėtą ir sklandų procesą. Turi būti konsultuojamasisu žemės ir miško savininkais bei naudotojais, su jais derinami sprendimai, numatomas teisingas kompensavimas. Taip esą būtų išvengta bylų ne tik dėl buveinių steigimo, bet ir dėl kompensacijos dydžio. [ℹIšsamiau: ➡ https://bit.ly/3dJMQEQ]

„Daugelis miškų savininkų yra vyresnio amžiaus žmonės, kurie tvarkosi, neskuba kirsti, laiko pardavimui. O jei miškui nustatomi apribojimai, savininkui kartais ir nežinant, tai turtas netenka vertės. Tai tolygu vagystei.

Aktyvesni savininkai skuba kuo greičiau paimti, daugiau kirsti, nepaiso perspektyvos. Aplinkos ministerijos vadovai yra deklaravę, kad turi būti teisingai atlyginta. Tik klausimas, kaip tai padaryti? Reikia priimti įstatymus, tam turi būti skirta lėšų. Europos Komisija siūlo sudaryti sutartis su savininkais, jose numatyti įsipareigojimus ir kompensacijas. Gal koks savininkas investuos ir nieko neprašys. Pavyzdžiui, suomiai pagal sutartis su savininkais „Natura 2000“ tinklą padarė“, – dėstė A. Gaižutis. [...]