
Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA), LR Žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR), Lietuvos Kaimo Bendruomenių Sąjungos (LKBS), Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS), Visuomeninės Kraštotvarkos Draugijos (VKD) vadovai bendru raštu kreipėsi į Jos Ekscelenciją LR Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kitus aukščiausius Valstybės asmenis ir Aplinkos bei Žemės ūkio ministrus su reikalavimu stabdyti "nusodybinimo" politiką Lietuvos kaimiškose miškingose teritorijose.
lietuvosmiskai.lt komentaras: Lietuvos Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje iki 2020 metų įtvirtinta, kad jos pagrindą sudaro 3 lygiaverčiai komponentai - aplinkosauga, ekonominis ir socialinis vystymasis. Labai svarbu laikytis šių principų praktiškai. Tuo tarpu Lietuvoje pastarajį dešimtmetį vykdomą politiką galimą įvardinti „gamtos saugojimas nuo žmogaus", kuomet žmogui jo žemėje nebelieka vietos.
Gerbiamas šalies miškininkas Algirdas Antanas Brukas šitokią situaciją taikliai įvardino " nusodybinimo politika" bei " gamtosauga ant sunaikintų sodybų". Vertinant vis plačiau įsivyraujantį nepagarbų požiūrį į žmogų ir jo santykį su gamta bei pesimistines šalies demografines perspektyvas, daugeliui kuriančių visuomeninių organizacijų, kurias vienija darnios plėtros idėja, - tai kelia didelį nerimą. Susidaro įspūdis, kad didžiulės Lietuvos kaimiškosios miškingos teritorijos, neleidžiant šalies piliečiams jose kurtis, palaipsniui „valomos" nuo gyventojų, kartu nesiimant jokių veiksmingų priemonių stabdyti augančią emigraciją. Matyt, atėjo laikas aukščiausiems šalies vadovams įvertinti, kam gali būti naudinga tokia „nusodybinimo" politika?
|
|
 |
|
Visuomeninė Kraštotvarkos Draugija |
Lietuvos Respublikos Prezidentei Jos Ekscelencijai Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui,
Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Jonui Šimėnui,
Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Edmundui Pupiniui,
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui,
Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui,
KREIPIMASIS
Dėl „nusodybinimo" politikos privačiuose miškuose stabdymo
2010-06-21
Mes, žemiau pasirašiusių organizacijų atstovai, kreipiamės į Jus reikalaudami Lietuvos Respublikos įstatymuose, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, užtikrinti realias galimybes disponuoti ir naudotis privačia nuosavybe savininko bei Valstybės labui, sustabdant sovietmečio dvasią atitinkančią nepamatuotą vienpusišką biurokratinę draudimų savivalę Lietuvos piliečių nuosavybės atžvilgiu.
Demokratinė bei teisinė valstybė ir jos pilietinė visuomenė neįmanoma be pareigų ir teisių pusiausvyros. Beatodairiški ir pertekliniai draudimai (dažnai įtvirtinti net ne įstatymais, o poįstatyminiais aktais) supriešina bei pažeidžia pusiausvyrą tarp LR Konstitucijoje įtvirtintų vertybių: gamtos vertybių apsaugos bei saikingo naudojimo (54 str.) ir nuosavybės neliečiamumo bei apsaugos (23 str.). Absoliutus draudimas miško žemėje atstatyti statinius esamose ir buvusiose sodybose pažeidžia nuosavybės teisę, teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių principus. Pažymėtina, kad nuosavybės teisė, jos ribojimo sąlygos, teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principai yra įtvirtinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, o taip pat pripažįstami Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje miškų plotai padaugėjo maždaug 1 mln. hektarų (daugiausiai - dėl tuometinės situacijos sunaikintų ar apleistų kaimų ir sodybų sąskaita). Šiuo metu žemės grąžinamos jų buvusiems savininkams. Privatūs miškai užima 795,3 tūkst.ha (36,8% bendro miškų ploto) ir priklauso 242 tūkst. savininkų. Tad miškų nuosavybės naudojimo reikalai (įskaitant šeimų narius) betarpiškai aktualūs daugiau nei 726 tūkst. Lietuvos piliečių.
Esame ne kartą įvardinę esminius spręstinus klausimus miškų ūkio paskirties žemėje:
1) Žemės valdos atsidalinimas (bendrasavininkių atveju, išskiriant namų valdą ir pan.);
2) Sodybų atstatymas ir tvarkymas realizuojant galimybes žemės savininkams įsikurti savo valdose. Nesudėtingų statinių statyba;
3) Žemės tikslinės paskirties keitimo tvarka;
4) Kompensacijos už būtinus ūkinės veiklos apribojimus.
Minėtos problemos nesprendžiamos metų metus, piliečių pasiūlymai tiesiog atmetami be gilesnės priežasčių analizės, o tai vis labiau didina nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą teisingumu Valstybėje, ko pasekmė - įvairių pilietinio nepaklusnumo formų vis dažnėjantys pasireiškimai.
Šiuo metu bet kokios kategorijos žemėje, nežiūrint ar ji teisėtai, ar neteisėtai, dėl atsainaus pareigūnų darbo priskirta miškų ūkio paskirties žemei, nors tai yra buvę ir net esantys dirbami laukai, aikštės, viensėdžiai ar kaimo sodybos, nebeleidžiami jokie statybos darbai. Klaidingai interpretuojamas 2006 m. kovo 14 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimas, praktikoje įtvirtintas absoliutus draudimas miško žemėje statyti bet kokius statinius. Kaimo gyventojai, kurių sodybos yra miško paskirties žemėje, nebeturi teisės ne tik atstatyti sodybą ar ūkinius pastatus, bet ir atlikti būtinus rekonstrukcijos ar remonto darbus. Miško savininkai, kurių valdose anksčiau buvo ištremtų ar į kolūkius suvarytų tėvų namai, prarado bet kokią galimybę juos atstatyti.
Kompleksiškai svarstant LR Miškų, Saugomų teritorijų,Teritorijų planavimo ir kt. įstatymų pakeitimo projektus reikalaujame:
1. Užtikrinti galimybes realizuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintą prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje;
2. Įtvirtinti galimybę atstatyti ar (ir) rekonstruoti esamas ar (ir) buvusias sodybas privačioje miškų ūkio paskirties žemėje;
3. Įtvirtinti galimybę miško savininkui įsikurti jo valdoje, formuojant sodybą analogiškai kaip ūkininkams žemės ūkio paskirties žemės valdoje. Sodybų planavimą vykdyti per teritorijų planavimo dokumentus, pirmiausia juose sužymint esamų, sunaikintų ar sunykusių kaimų ir viensėdžių vietas;
4. Įtvirtinti galimybę statyti nesudėtingus statinius miško žemėje, išskyrus pirmos grupės rezervatiniuose miškuose, nekeičiant tikslinės žemės paskirties;
5. Įtvirtinti galimybę atskirti iš privačios miškų ūkio paskirties žemės kitas naudmenas ar namų valdas atskiru sklypu.
6. Vadovaujantis ES valstybių praktika mišku laikyti ne mažesnius kaip 0,5 ha žemės plotus.
Pritariame LR Prezidentės metiniame pranešime išsakytam raginimui valdžios institucijoms pagaliau atsigręžti į žmogų, linkime ištvermės ir bendro darnaus darbo mūsų Tėvynės labui.
|