
🔴 Apie protu nesuvokiamas užmačias uždrausti ūkinę veiklą vos ne pusėje šalies miškų ir steigti šimtuose tūkstančių ha miškų naujas saugomas teritorijų- vasario 8 d. TV3 žinių 18:30 val. reportažas (🎥 žiūrėti įrašą nuo 20:20") https://tvplay.tv3.lt/tv3-zinios/tv3-zinios-10309341/ Aktualia tema pasisako Aplinkos viceministras Martynas Norbutas, Seimo AAK pirmininkas Kęstutis Mažeika, asociacijos "Lietuvos mediena" direktorius Raimundas Beinortas, miško savininkas Marius Valukynas ir LMSA pirmininkas Algis Gaižutis.
Akivaizdu, kad iki galutinio sprendimo priėmimo nėra vėlu ieškoti optimalių sprendimų, pagal patarlę „septynis kartus pamatuok ir vieną – kirpk“. O šiuo metu sprendimus siekiama priimti nematavus nei karto. Pasak "Lietuvos mediena" direktoriaus R.Beinorto, įvedus tokio masto apribojimus reiktų stabdyti ne tik ūkinę veiklą miškuose, bet ir uždaryti pagrindines šalies medienos pramonės įmones. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K.Mažeika sutinka, kad būtų tikslinga peržiūrėti dabartinius saugomų teritorijų plotus ir atlikti optimizaciją. Lieyuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas akcentavo, kad pagal pačiai Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų atliktą analizę, ministerijos iniciatyvų realizavimas kainuotų valstybės finansams nepakeliamas sumas, ko primygtinai nenori pripažinti be nuolatinio vadovo jau trečią mėnesį veikianti Aplinkos ministerija. O tai- mažiausiai yra neatsakinga, jei nepasakyti stipriau...
Iš reportažo dalyvių pasisakymų ryškėja mintis, jog įteisinus siūlomus Aplinkos ministerijos papildomus ūkinės veiklos apribojimus ūkiniuose miškuose inventorizuotose buveinėse galimi neproporcingai dideli praradimai, dėl ko dar ne vėlu atlikti papildomą ekspertizę. Jos tikslai būtų:
- Skaidriai, viešai ir pamatuotai nustatyti ūkinės veiklos apribojimų EB svarbise buveinėse mąstą (jei požiūris būtų valstybiškas, tai turėjo būti atlikta viso projekto pradžioje, prieš buveinių inventorizacijos 2011 m.pradžią);
- Pagal dabartinį ūkininkavimo miškuose modelį ir naujų apribojimų mąstą objektyviai įvertinti praradimus, kurie bus patirti miško savininkų ir valdytojų bei nustatyti iš kokių lėšų jie bus laiku ir teisingai atlyginti. Tai liečia ne tik privačius, bet ir valstybinius miškus, už praradimus kuriuose teks mokėti visiems Lietuvos piliečiams;
- Peržiūrėti inventorizuotas buveines, palikti pačias vertingiausias, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes nustatyti būtinas buveinių išsaugojimui priemones ir pilnai kompensuoti miškų/žemės savininkams bei valdytojams už praradimus.
Tai pareikalautų papildomo laiko, bet leistų civilizuotai išspręsti šią problemą.

Miškų ir žemės savininkai tikrai už darnų ūkininkavimą. Dar daugiau- savo mišku besirūpinantis ir užtikrintas įdėtų pastangų rezultatu jo šeimininkas- didžiausia garantija miškų ir juose tarpstančios gyvybės išsaugojimui bei gausinimui. To tikrai nepadarys pašalietis. Tvarus miškininkavimas yra ne problema, o daugelio problemų sprendimas aplinkosaugoje, klimato kaitos poveikio mažinime, palankesnės žmogui aplinkos kūrime.
Tačiau, kai trūksta žinių ar praktinės patirties, dažniausiai pasirenkamas populistinis sprendimas: drausti, bausti, neleisti. O tai ne tik kad glumina, kerta pasitikėjimą teisine valstybe (juk Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintos aiškios privačią nuosavybę ginančios nuostatos), bet ir kompromituoja pačią aplinkos apsaugos idėją. Be žemės ir miško savininkų aktyvaus įsitraukimo visos aplinkosaugos iniciatyvos jų žemėje yra tik brangiai kainuojanti aplinkosaugos butaforija.
Tolesnė diskusija ir debatai šiuo klausimu numatomi š.m. vasario 21 d. VDU Žemės ūkio akademijoje planuojamoje konferencijoje (daugiau informacijos apie tą renginį nėra jokios), kur Aplinkos ministerijos užmačios nepamatuotai ir neturint tam realaus biudžeto plėsti saugomas teritorijas bei ūkinės veiklos draudimus neabejotinai susilauks aštrios kritikos, kad konstruktyviai atstovauti ir apginti miško ir žemės savininkų teises.
LMSA inf.
|