* VEIDAS: Miškų Lietuvoje kasmet vis daugėja, bet jie valdomi neefektyviai (papildyta)
|
|
09.06.2009
|
|
žymos: miškai, Veidas, reforma, Deltuvas, Vaičiūnas, Šimėnas, Sakalauskas
|
 Prasidėjusi savaitė reiškiasi didžiuliu dėmesiu viešojoje erdvėje miškų ūkio valdymo ir pertvarkos klausimams. Pirmadienį pas Ministrą Pirmininką A.Kubilių lankėsi keletas buvusiųjų miškų žinybos vadovų; šiuo metu politikos buvęs aplinkos ministras A.Paulauskas paskelbė viešą raginimą patraukti šalin rankas nuo valstybinių miškų, o įtakingas savaitraštis "Veidas" 2009.06.08 - Nr. 23 nemažą dalį žurnalo skyrė išimtinai miškų ir medienos pramonės tematikai.
Žurnalistės Jonės Kučinskaitės straipsnio "Miškų Lietuvoje kasmet vis daugėja, bet jie valdomi neefektyviai" ištrauką pateikiame žemiau.
*********************************************
Vyriausybės vadovo sudaryta vadinamoji Saulėlydžio komisija jau šį mėnesį turėtų pateikti sprendimą, kaip reorganizuoti kunigaikštystėmis pramintas 42 valstybines miškų urėdijas ir joms formaliai vadovaujančią Generalinę miškų urėdiją bei visą krūvą jas kontroliuojančių institucijų. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė koalicijos programoje įsipareigojo iš esmės reformuoti neefektyviai veikiantį valstybinį miškų sektorių.
Bet, atrodo, premjerui A.Kubiliui su negausia reformatorių komanda suardyti šią jau devyniolika metų neskaidriai veikiančią sistemą bus kur kas sunkiau, nei 3 mlrd. Lt sumažinti valstybės biudžetą. Prieš reformas stoja tiek valdančiajai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams priklausantis generalinis urėdas Benjaminas Sakalauskas su urėdijų vadovais, tiek skirtingoms frakcijoms priklausantys Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai. "Pirma, mūsų partijos programoje nebuvo numatyta jokios valstybinių miškų sektoriaus pertvarkos ir aš nežinau, kaip tai atsirado koalicinės Vyriausybės programoje. Antra, visi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai yra vienos nuomonės - valstybinių miškų sistemos keisti nereikia ir negalima", - karščiuojasi santūrusis Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas konservatorius krikščionis demokratas Jonas Šimėnas.
"Dalies ekspertų siūlymas stambinti urėdijas iki devynių arba iš viso iki vienos pelno siekiančios valstybės įmonės sukeltų chaosą, todėl aš, kaip ir kiti įvairioms frakcijoms priklausantys parlamentarai, esu už tai, kad turi likti dabar esančios 42 urėdijos ir jas kontroliuojanti Generalinė miškų urėdija, - antrina konservatorė Aurelija Stancikienė. - Mane stebina, kaip pati Aplinkos ministerija negina ir nesirūpina savo struktūromis. Absurdiška situacija - mes, Seimo nariai, turime ginti urėdijas nuo jų pačių ministerijos ketinimų".
"Taigi jau dabar aišku, kad Vyriausybei nieko nepavyks padaryti - dauguma Seimo narių mano, kad valstybinių miškų valdymo keisti nereikia, - su atvira ironija kalba opozicinės Seimo socialdemokratų frakcijos narys Algimantas Salamakinas. - Atrodo, kad aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, pamatęs Seimo daugumos nuotaikas, jau irgi atlyžta ir atideda reformas tolesniems laikams. Tai turės suprasti ir premjeras A.Kubilius, nes Seimas nepalaikys Saulėlydžio komisijos ir Vyriausybės sprendimo pertvarkyti urėdijas. O jiems juk reikės gauti Seimo pritarimą".
 Saulėlydžio komisijos narys, Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis praėjusią savaitę dar nieko tiksliai negalėjo pasakyti apie valstybinio miškų sektoriaus pertvarką ar bent jau kada šis klausimas bus įtrauktas į darbotvarkę, bet patikino, kad Vyriausybė nežada atsitraukti. "Mes būsime principingi, - tvirtina D.Matulionis ir priduria: - Bet kuris Saulėlydžio komisijos reformatoriškas sprendimas sukelia nepasitenkinimą ir kritikos laviną, tačiau mes negalime nieko nedaryti ir plaukti pasroviui".
Kodėl reformatorius premjeras, siekiantis pertvarkyti urėdijas, jau antrąkart nesulaukia palaikymo iš savo partiečių ir koalicijos partnerių? Ko bijo valstybiniai miškininkai? Ar Lietuvos valstybinis miškų sektorius, palyginti su kaimyninių šalių, yra efektyvus ir konkurencingas? Ką ir kaip miškininkystės mokslo autoritetai siūlo keisti valstybinių ir privačių miškų vadybos srityje?- "Veido" žvilgsnis.
Efektyviausiai veiktų viena stipri įmonė  "Kaip pertvarkyti valstybinį miškų sektorių, spręs Vyriausybė, bet palikti taip, kaip yra dabar ir nieko nekeisti, būtų daugiau negu keista, nes net dvi valstybinės miškų urėdijos jau pernai metus baigė su milijoniniais nuostoliais, o daugelio kitų urėdijų finansinė padėtis irgi yra nekokia. Šiemet, kai krito medienos kainos, padėtis bus dar labiau įtempta. Taigi, reforma neišvengiama, tik bėda, kad pokyčių nepalaiko patys politikai", - "Veidui sakė aplinkos ministro pavedimu keturis galimos valstybinių miškų pertvarkymo koncepcijos variantus parengusios Valdymo tobulinimo darbo grupės vadovas, Miškų departamento direktorius dr. Valdas Vaičiūnas.
Jis taip pat neslėpė, kad Lietuvos valstybinis miškų sektorius į prarają rieda ne tiek dėl visą pasaulį apėmusios krizės, kiek dėl pačios sistemos valdymo ir urėdų vadybos ydingumo.
Apie tai, kad Lietuvos valstybinis miškų sektorius valdomas ydingai, jau daugiau nei dešimt metų kalbama tiek kuluaruose, tiek viešai. Maža to, tokios kalbos buvo pagrįstos visa eile mokslinių studijų. Štai Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) rektorius prof. Romualdas Deltuvas su grupe miškininkystės mokslininkų pačios Aplinkos ministerijos užsakymu atliko net tris valstybinių ir privačių miškų valdymo tyrimus, įrodžiusius Lietuvos miškų sektoriaus valdymo neefektyvumą. Visos šios atliktos studijos ir turėjo tapti pertvarkos ašimi. Tarkime, prieš pustrečių metų autoritetingų LŽŪU mokslininkų atliktame mokslo tiriamąjame darbe „Valstybinių miškų kompleksinio ūkio plėtros iki 2010 m. strateginio plano projektas" vienareikšmiai teigiama, kad ligšiolinė Lietuvos valstybinė miškų valdymo sistema, kurią sudaro 42 savarankiškos įmonės - valstybinės miškų urėdijos turi būti keičiama, t.y. stambinama, pereinant prie vienos, efektyviai veikiančios valstybinės įmonės. Mat visų pirma, tokia susmulkinta valstybinių miškų valdymo struktūra, tai yra 42 miškų urėdijos, Generalinė miškų urėdija (GMU), Miškų departamentas ir kitos su miškų sektoriumi susijusioms intitucijos perbrangiai kainuoja mokesčių mokėtojams. Joms išlaikyti kasmet skiriama apie 110 mln. Lt.
Tuo tarpu daugelyje ES bei kitų civilizuotų šalių, netgi kur kas didesnių nei Lietuva, valstybinius miškus valdo viena save išsilaikanti pelno siekianti valstybės įmonė arba akcinė bendrovė. Bet Lietuvos parlamentarai A.Šimėnas ir A.Stancikienė tokią minti ginė šalin, kaip didžiausią šventvagystę. Girdi, taip būtų dar vienoje srityje įteisintas monopolis. ..... Vengdami reformos valstybiniai miškininkai kaltina privačius
Pasak Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininko dr. Algio Gaižučio, reformos būtinos ne tik valstybiniame, bet ir privačiame sektoriuje. "Lietuvoje susiformavo dvi beveik lygiavertės miškų ūkio sistemos: valstybinė ir privati. Bet valstybės institucijų dėmesys privačiam miškų sektoriui nėra adekvatus. ", - sakė A.Gaižutis. Tuo tarpu A.Stancikienės nuomone, valstybė mokesčių mokėtojų pinigais neturėtų prisidėti prie privačių asmenų kapitalo kaupimo. A.Šimėnas antrina, kad privatūs miškininkai jau ir dabar gyvena valstybinių sąskaita. Mat pastarieji yra atsakingi už visų miškų gaisrų prevenciją bei kelių įrengimą. Maža to, pasak A.Stancikienės, privatūs miškininkai nemoka jokių mokesčių. "Aš būtinai inicijuosiu išteklių mokesčio įvedimą ir privačių miškų savininkams, kaip tai nuo liepos turės mokėti valstybinės miškų urėdijos". "Privačių miškų savininkai moka tik teorinius mokesčius - "popieriuje", o valstybinės miškų urėdijos sumoka didžiulius mokesčius valstybei", - Seime svarstant valstybinio miškų sektoriaus reformavimą teigė generalinis miškų urėdas B.Sakalauskas. A.Gaižučio teigimu, tai visiška netiesa. "Privatūs miškų savininkai moka gerokai didesnius mokesčius valstybei naudodamiesi privačių miškų ištekliais nei miškų urėdijos už valstybinių miškų išteklių ir kapitalo naudojimą, o ir sumokamų valstybinio ir privataus miškų sektoriaus į biudžetą mokesčių suma yra labai panaši, - sako A.Gaižutis. - Šiuo metu mokestinė našta yra didžiulė, nuo visų gaunamų pajamų už parduodamą mišką ar medieną savininkas iš karto sumoka į biudžetą 21 proc. , ankstčiau buvo 15 proc. O jei miško savininkas įvardijamas užsiimantis individualia veikla, tai bendra mokestinė našta dar padidėja ir rezultate metų gale žmogui gali tekti sumokėti daugiau nei pusę visų gaunamų pajamų. [lietuvosmiskai.lt komentaras:
Mokesčių inspekcijos oficialiais duomenimis miško savininkų sumokami vien GPM mokesčiai sudarė 17-20,5 mln.Lt kasmet. Privačiuose miškuose darbus atliekančios (mišką kertančios, prižiurinčios ir atsodinančios) įmonės irgi moka visus lygiai tokius pat mokesčius, kas privalu ir urėdijoms. Be to, privačios įmonės moka miško savininkams stataus miško kainą, jei perka ir ekspotuoja privačius miškus (savininkai nuo to susimoka mokesčius į biudžetą)]. >>>>>>
|
|
Taip pat skaitykite:
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
