Naujienos

VŽ apie AM sumanymą uždrausti kirtimus 150 tūkst.ha privačių miškų

"Miškų įstatymo pakeitimų projektą derinti pateikusi Aplinkos ministerija užsibrėžė smarkiai sugriežtinti miškų kirtimo tvarką. Tačiau neįvertintas nei poveikis miško ūkiui, nei šalies ekonomikai, o vien kompensacijoms prireiks 264,5 mln. Eur",- pastebi Jovita Budreikienė ir Rima Rutkauskaitė "Verslo žiniose" 2025-03-14 publikuojamame straipsnyje "Išsaugoti nuo kirvio norima maždaug 150.000 ha miškų, bet tai sukeltų didžiulį stresą"

Straipsnyje aptariami Aplinkos ministerijos pasiūlymų pliusai, tačiau įvardinami ir ženklūs minusai:

<...> Milijonus kainuosiantys minusai

Privačių miškų savininkai šokiruoti. Jų skaičiavimu, bendra per artimiausius dešimtmečius norimų papildomai uždrausti naudoti pagrindinei medienos gamybai privačių miškų vertė svyruoja nuo 1,4 iki 1,6 mlrd. Eur. Priėmus pataisas papildomai būtų uždrausta medienos gamybai naudoti apie 130.000–150.000 ha miškų.

Pasak dr. Algio Gaižučio, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos pirmininko, jeigu šios pataisos bus priimtos, daugelis miškų savininkų liks tik popieriniai miško „valdytojai“, be jokių realių teisių į savo nuosavybę.

„Ypač skaudžiai šie „žaliosiomis ambicijomis“ grįsti sumanymai gali paliesti miškų savininkus, kurių miškai yra nacionaliniuose parkuose, draustiniuose ir kai kuriose kitose saugomose teritorijose. Pavyzdžiui, saugomų gyvūnų ir augalų Europos Bendrijos svarbos buveinėse bei 1 km atstumu nuo miestų“, – aiškina A. Gaižutis.

Jis atkreipia dėmesį, kad, uždraudus pagrindinius miško kirtimus, savininkai praranda galimybę gauti pajamų, naudodamiesi savo nuosavybe ekonominiais tikslais. O turtas, nenešantis ekonominės naudos, praranda rinkos vertę. Savininkams liktų tik miško tvarkymo pareiga. Tokio turto niekas nepirks, bankai nepriims kaip užstato, o ateityje jis taps finansiškai nenaudingas. Brandūs medžiai liks augti, o savininkai negalės sodinti ir auginti naujos miško kartos.

Asociacijos skaičiavimu, privačių miškų savininkų praradimai per metus sudarys apie 40 mln. Eur.

„Reikia nepamiršti, kad tai susiję ne tik su privačių miškų savininkų praradimais. Ribojimai paveiktų ir valstybinius miškus. Valstybinių miškų urėdija netektų iki 60 mln. Eur per metus, kirtimai sumažėtų 1–1,3 mln. kub. m per metus“, – pabrėžia A. Gaižutis.

Į valstybės biudžetą Valstybinės miškų urėdijos pervedamos lėšos sumažėtų maždaug 20% (iki 20 mln. Eur).

Nuostoliai pramonei

Aplinkos ministerija į „Verslo žinių“ klausimą, kiek įstatymo pataisos kainuos miško savininkams, verslui, biudžetui, neatsakė.

„Preliminariais skaičiavimais, baldų ir medienos pramonė gali prarasti 250 mln. Eur“, – sako Raimondas Imbrasas, Medienos perdirbimo asociacijos direktorius.

Medienos perdirbimo sektorius per metus negautų 1,2–1,6 mln. kub. m medienos ir susidurtų su neišvengiamu kainų kilimu, gamyba smuktų 10–20%.

Anot jo, tai skaudžiai atsilieptų šalies medienos pramonei, grėstų bankrotų banga.

Didžiausia problema, R. Imbraso įsitikinimu, – kad Lietuvos miškų administravimo pokyčių imtasi ne nuo pradžios. Juk Lietuva iki šiol neturi miškų strategijos, neturi ilgalaikės vizijos, kurioje būtų aiškiai subalansuotas miškų naudojimas ir aplinkosauginės ambicijos.

O kol nėra strategijos, dėl kurios būtų pasiektas susitarimas, epizodiški, proginiai bandymai ką nors griežtinti ar laisvinti yra neproduktyvūs, įnešantys daug sumaišties.

„Ypač glumina tai, kad miškų įstatymo pataisos yra teikiamos tokiu sudėtingu geopolitiniu metu. Visi sutaria, kad per artimiausius metus valstybė turi sutelkti neįprastai dideles lėšas gynybai stiprinti. O naujas Miškų įstatymas yra akivaizdžiai mažinantis valstybės ekonominį potencialą“, – stebisi Medienos perdirbimo asociacijos vadovas.

Bakys taip pat klausia, kodėl būtent dabar, kai valstybė visais būdais ieško lėšų gynybai, šalies ūkiui prireikė sukelti milijardinius nuostolius.

Aplinkos ministerijos preliminariais skaičiavimais, lėšų poreikis kompensacijoms, išmokamoms už nustatytus pagrindinių miško kirtimų apribojimus, siektų apie 264,5 mln. Eur.

Gaižutis primena, kad kompensacijoms už jau patiriamus nuostolius dėl esamų suvaržymų 2025 m, valstybės biudžete taip ir nebuvo numatyti reikiami mažiausiai 12 mln. Eur.

„Dar daugiau, net už esamus apribojimus kompensavimas stringa jau ne vienus metus. Štai nuo praeitų metų Aplinkos ministerija neatnaujina kompensacijų privataus miško savininkams už nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos, nors įstatymų leidėjas tai įpareigojo padaryti iki 2024 m. birželio 30 d.“, – atkreipia dėmesį privataus miško savininkas.

Tai skandalinga

Lietuvos miškų ūkio rūmų prezidentas dr.Remigijus Bakys neslepia, kad papildomų ribojimų tikslai yra visiškai nesuprantami. Nes jeigu tikslas yra riboti miško naudojimą saugomose teritorijose, tuomet nereikia į saugomas teritorijas įtraukti ūkinės paskirties miškų.

Jei tikslas yra mažinti miško naudojimo normas, tai jis visiškai nepagrįstas. Lietuvoje kasmet nukertama tik apie pusė viso miške priaugančio medžių fitomasės prieaugio, užtikrinant nuolatinį miško išteklių gausėjimą.

„Lietuvos miškuose supūva beveik tiek pat, kiek ir iškertama. Jeigu skaičiuotume kirtimus tik ūkinės paskirties miškuose, ir tik stiebus, vis tiek gautume tik 70% prieaugio naudojimą. Miško naudojimas pripažįstamas tvariu, jei neviršija 90% prieaugio naudojimo“, – akcentuoja R. Bakys.

Lietuvos miškų ūkio rūmų prezidento teigimu, nuostabą kelia ir tai, kad nors įstatymo projektas derinti pateiktas jau senokai, dar prieš savaitę Aplinkos ministerija negalėjo atsakyti, nei koks bus poveikis miško ūkiui bei visos šalies ekonomikai, nei iš kur bus imama pinigų kompensacijoms.

Bakio nuomone, tai rodo, kad kuriant įstatymo projektą toks poveikis išvis nebuvo nei skaičiuotas, nei vertintas. O tai skandalinga. <...>

_______

Pilną straipsnį skaitykite "Verslo žiniose": https://www.vz.lt/pramone/2025/03/14/issaugoti-nuo-kirvio-norima-mazdaug-150000-ha-misku-bet-tai-sukeltu-didziuli-stresa-564931