Naujienos

Aplinkos ministerija paskelbė derinimui su visuomene Vyriausybės išvados projektą, kuriame siūlo naujus Miškų įstatymo pakeitimus, galinčius turėti didelį poveikį tiek privatiems miškų savininkams, tiek valstybiniams miškams.

 Vyriausybės išvados paprašė naujasis Seimas, kadangi nauja valdžia nori žinoti naujos XIX Vyriausybės poziciją dėl ankstesnės Vyriausybės pateikto nauja redakcija LR Miškų įstatymo projekto, kuris 2024 m. jau praėjo pateikimo stadiją.

Aplinkos ministerija plačiu mostu siekia naujajame Miškų įstatyme įtvirtinti ženklius apribojimus ir draudimus ūkininkavimui miškuose, ypač skaudžiai galinčius paliesti savininkus, kurių miškai yra nacionaliniuose parkuose, draustiniuose bei 1 km atstumu nuo miestų. Štai pagrindiniai aspektai, kuriuos verta žinoti dėl Aplinkos ministerijos rengiamų Vyriausybei pasiūlymų, ką AM aplinkosaugininkai norėtų įtvirtinti Miškų įstatyme: 

•  Norima gan ženkliai didinti apribojimus ūkinei veiklai, medžiapjūtei;
•  Privačių miškų savininkai dėl to papildomai patirtų nuostolius iki 40 mln. EUR per metus. TAČIAU, jei uždraus VISUS pagrindinio naudojimo kirtimus VISUOSE nacionaliniuose parkuose ir draustiniuose - nuostoliai sieks ir 1 milijardą EUR!!!
• Medienos sektorius susidurs su žaliavinės medienos tiekimo trūkumu (~1,2-1,6 mln. m³/metus) ir kainų augimu;
• Valstybiniai miškai gali netekti iki 60 mln. EUR/metus pajamų, augs miškų administravimo išlaidos
• Galimos kompensacijos miškų savininkams ir alternatyvūs pajamų šaltiniai

• Nacionaliniuose parkuose, draustiniuose ir kai kuriose kitose saugomose teritorijose (pavyzdžiui, Europos Bendrijos svarbos buveinėse) bei 1 km atstumu nuo miestų ribos esančiuose miškuose būtų visiškai uždrausti pagrindiniai miško kirtimai. Miško savininkams liktų tik ugdomieji kirtimai, kurie galimi tik nebrandžiuose medynuose. Tuo tarpu šiuo metu visuose privačiuose miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose, pagrindinis naudojimas yra leidžiamas.
• Regioniniuose parkuose pagrindiniai kirtimai būtų griežtai ribojami, o didžiausias leistinas plynojo kirtimo plotas sumažinamas iki 1 ha.
• Žadamos vienkartinės kompensacijos už kirtimų draudimą, tačiau jų dydis bus mažinamas atsižvelgiant į kitas tariamas miško ekosistemų funkcijas, iš kurių savininkas tik teoriškai galėtų gauti pajamų.

• Mažės medienos pasiūla rinkoje – medžiapjūtė gali sumažėti ~20 %, o tai reikštų mažiau sukuriamos pridėtinės vertės gamyboje ir didesnes žaliavos kainas pramonei.
• Gali sumažėti valstybinių miškų pajamos iki 60 mln. EUR/metus, nes dėl siūlomų apribojimų medžiapjūtės apimtys mažėtų 0,6 -1 mln. m³/metus
• Privatūs miškų savininkai gali netekti iki 40 mln. EUR/metus, nes dėl siūlomų apribojimų privačiuose miškuose kasmet būtų paruošiama 500–800 tūkst. m³ mažiau medienos.
• Medienos pramonė gali prarasti iki 15-20 % pajamų dėl medienos trūkumo.

• Uždraudus pagrindinį naudojimą nacionaliniuose parkuose ir draustiniuose, miško savininkų turtas tose teritorijose praras ekonominę vertę;
• Apriboti kirtimai reikš mažesnes pajamas, todėl būtinos kompensacijos arba alternatyvūs pajamų šaltiniai.
• Savininkai galėtų tikėtis dalies nuostolių atlyginimo- gauti 15–30 mln. EUR kompensacijų per metus, jei bus priimtas aiškus kompensavimo mechanizmas ir bus lėšų Valstybės biudžete (iki šiol net už esamus apribojimus kompensavimas stringa jau ne vienerius metus).
• Žadami galimi alternatyvūs pajamų šaltiniai – anglies kreditai, miškų turizmas ir pan. Kol kas tai labiau teorinės svajos, nes reali šių paslaugų rinka neišvystyta.

To pasekmės laukia miško savininkams:

• Nuosavybė be teisių – uždraudus pagrindinius miško kirtimus, miško savininkas realiai praranda galimybę naudotis savo nuosavybe ekonominiais tikslais. Jam lieka pareigos (pvz., tvarkyti mišką, išvežti atliekas), bet pajamų iš savojo miško jis negalės gauti.
• Bevertis turtas – miškas, kurio negalima naudoti ūkiniais tikslais, praranda rinkos vertę. Tokio turto niekas nepirks, bankai nepriims kaip užstato, o ateityje jis taps finansiškai nenaudingu. Jei valdžia ir išmokės žadamą vienkartinę kompensaciją- kas dar nėra garantuota, nes biudžetas tuščias, o pinigų reikia gynybai finansuoti- tai iš dalies  atlygins tik vieno miško augimo ciklo praradimus. Tačiau brandūs medžiai liks stovėti ir miško savininkas negalės vėl sodinti ir auginti naujo miško kartos, kurį jo palikuonys galėtų naudoti. Toks naudoti negalimas miškas tampa beverčiu, nes, nesant galimybės gauti pajamų, niekas jo nenorės įsigyti, joks bankas neims kaip užstato.
• Nepakankamos kompensacijos – Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad už dėl papildomų draudimų numatomus praradimus miškų savininkams kompensacijoms reikės bent 264,5 mln. Eur. Tačiau tikslesni skaičiavimai rodo, kad vien nacionaliniuose parkuose miškų savininkai patirs apie 510- 600 mln. Eur turto nuvertėjimą. Šios žalos realiai niekas nesiruošia atlyginti. Juk nėra sąžiningai atlyginama už jau šiuo metu įvestus draudimus. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, iš 935 tūkst. ha privačių miškų, apie 175-180 tūkst. ha yra saugomose teritorijose, dar apie 25 tūkst. ha patenka į Natura 2000 teritorijas už saugomų teritorijų ribų. Lietuvos nacionaliniuose parkuose yra 43, 9 tūkst. ha, o draustiniuose ~82 tūkst. ha miškų, priklausančių privatiems savininkams.

• Miškų urėdija netektų iki 60 mln. EUR/metus pajamų dėl sumažėjusio kirtimo.
• Augs miškų priežiūros ir administravimo išlaidos (papildomai 5–10 mln. EUR/metus)
• Į valstybės biudžetą VMU pervedamos lėšos sumažės ~20 % (iki -20 mln. EUR/metus)

•  Dėl ribojamų kirtimų medienos sektorius gali patirti iki 20 % gamybos sumažėjimą.
• Statybinės medienos kainos gali kilti 7–15 %.
• Baldų ir kita medienos pramonė gali patirti ~ 250 mln. EUR nuostolius per metus.

• Būtina ilgalaikė miškų ūkio sektoriaus plėtros strategija subalansuoti miškų naudojimą ir aplinkosaugines ambicijas.
• Aiškus ir garantuotas kompensacijų mechanizmas miškų savininkams (20–40 mln. EUR per metus).
•  Valstybės biudžeto ir ES fondų finansavimo užsitikrinimas miškų ekosistemų apsaugai ir atkurimui.