Naujienos
Vokietijos ekonomikos instituto (IW) tyrimas apie miškus
Berlynas. Šiuo metu Vokietijoje miškininkystės ir medienos vertės grandinėje dirba daugiau nei milijonas žmonių. Šiam 57 mlrd. pridėtinės vertės sektoriui kyla grėsmė, jei nepamatuotai bus pradėtas riboti aktyvius miškininkavimas klimato apsaugos pretekstu. Ši išvada daroma žinomo Institut der Deutschen Wirtschaft (Vokietijos ekonomikos instituto - IW) neseniai atlikto tyrimo ataskaitoje.
Be teigiamo tvaraus miškų valdymo poveikio klimatui, AGDW – Die Waldeigeneigner ir Familienbetriebe Land und Forst užsakymu atliktame tyrime, kurį finansavo Landwirtschaftliche Rentenbank, pabrėžiama ekonominė miško svarba Vokietijai. Vokietijos miškininkystės pramonė yra svarbus veiksnys, ypač kaip medienos ir medienos produktų perdirbimo pramonės tiekėja. 2020 m. miško ir medienos vertės grandinėje buvo sukurta apie 57 milijardus eurų. Tyrime pabrėžiama, kad sumažėjusio miškų ūkio pakeitimo galimybė importuojant yra ribota ir kad svarbų indėlį į klimato apsaugą ir toliau galima užtikrinti tik valdant.
Jei ateityje Vokietijoje sumažėtų žaliavos medienos gamyba, tyrime pripažįstama, kad dėl to kyla perkėlimo padarinių grėsmė. Du trečdalius paklausos šiuo metu dengia vietinė mediena. Dėl trumpų pristatymo maršrutų perdirbimo metu susidaro palyginti nedaug klimatui kenksmingų teršalų. Jei gamyba būtų perkelta į kitas šalis, pavyzdžiui, dėl žemės atidėjimo ar tolesnės miškų žalos, transportavimas pailgėtų. Be to, užsienyje miškai tvarkomi pagal skirtingus standartus, kurie dažnai yra žemesni nei Vokietijoje.
Apibendrinant, pasak IW, klimato apsaugos indėlio išplėtimas yra įdomus tik tuo atveju, jei jis yra ekonomiškai patrauklus. Tyrime nagrinėjama ne tik miško, kuris sugeria anglį iš atmosferos ir į aplinką išskiria deguonį, priežiūra, išsaugojimas ir konversija. Ji taip pat nurodo tvaraus naudojimo padarinius klimatui naudojant nukirstą medieną patvariems gaminiams gaminti. Vidutiniškai kasmet kompensuojama 8 tonos CO2 iš hektaro.Mediena, kaip antrinė anglies saugykla, pagerina CO2 balansą Vokietijoje iki 14 procentų.
Prof. dr. Andreas Bitter, AGDW – Die Waldeigeneigner prezidentas, sako: „Tyrimas įspūdingai pabrėžia miškininkystės, kaip darbdavio ir ekonominio veiksnio, svarbą, kuri yra būtina daugeliui žmonių, ypač kaimo vietovėse. Taip pat labai aiškiai parodoma, kaip glaudžiai susiję tvarus valdymas ir veiksminga klimato apsauga. Jei norime pasiekti klimato tikslus ir tvariai naudoti savo išteklius, tai galime padaryti tik išsaugant mūsų miškus ilgalaikėmis investicijomis į miškų konversiją ir susijusias, daugiausia regionines vertės grandines. Miškas užtikrina mūsų visų egzistavimą, net jei tai nėra mūsų darbo vieta."
Šeimos įmonių „Land und Forst“ pirmininkas Maxas von Elverfeldtas priduria: „Kartais žmonės neįvertina pridėtinės vertės, kurią miškas suteikia mums visiems. Tai ne tik poilsio vieta ir daugelio rūšių namai, ji suteikia žmonėms darbo, pragyvenimo šaltinių ir mums visiems universalios, atsinaujinančios žaliavos – medienos. Tačiau visų pirma tvariai tvarkomi miškai labiausiai prisideda prie klimato apsaugos. Tyrime pabrėžiama, kad naudojimo draudimai, pvz., numatyti ES žaliajame kurse, yra neteisingas požiūris ir kad tik atsakingas valdymas gali užtikrinti veiksmingą klimato apsaugą. Miškas suteikia darbo, tačiau klimato kaitos laikais jis taip pat atlieka daug darbų, už kuriuos reikia atlyginti."
Visą IW Cologne tyrimą skaitykite čia:
