Naujienos
Seimas pritarė valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reformai
Šį ketvirtadienį, birželio 30 d., Seimas apsisprendė pritarti Aplinkos ministerijos ilgai rengtam ir daug prieštaravimų sulaukusiam žemės reformos paketui.Žemės įstatymo pakeitimo projektu ir su šia pertvarka susijusiais dar 19 įstatymų pakeitimų numatyta valstybinės žemės valdymą ir naudojimą 103 Lietuvos miestuose patikėjimo teise perduoti 60 savivaldybių.
Įgyvendinimui yra šiek tiek laiko, kadangi žemės naudojimo reforma formaliai prasidės 2024 m. sausio 1 d., kuomet savivaldybės perims valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) – teises ir pareigas neatlygintinai naudotis žeme miestuose ir miesteliuose.
Seimo sprendimu žemės naudojimo ir tvarkymo politikos klausimai iš Žemės ūkio ministerijos perleidžiami Aplinkos ministerijai, todėl ir institucija, atsakinga už šių klausimų įgyvendinimą – Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) – taps pavaldi Aplinkos ministerijai.
Pertvarka bus įgyvendinama dviem etapais. Pirmuoju etapu Aplinkos ministerija perims NŽT funkcijas iš Žemės ūkio ministerijos, formuos valstybės politiką žemės tvarkymo ir naudojimo, geodezijos, kartografijos ir kt. klausimais. Vėliau savivaldybės taps valstybinės žemės valdytojomis miestų administracinėse ribose. Žemės ūkio ministerija toliau formuos žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo plėtros politiką.
Pirmajame etape Aplinkos ministerija nuo 2023 m. sausio 1 d. formuotų valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse. NŽT taptų pavaldi Aplinkos ministerijai.
Nuo 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybės taptų valstybinės žemės valdytojomis (patikėtinėmis) miestų administracinėse ribose. Žemės ūkio ministerija formuotų žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo plėtros politiką. Valstybės įmonė Žemės informacijos centras būtų visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų patikėtinis.
Savivaldybių ir Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūrą ir kontrolę vykdytų NŽT. Žemės naudojimo valstybinę kontrolę iš NŽT perimtų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Antrajame etape planuojama sisteminė valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijų bei NŽT atliekamų funkcijų, vykdomų procedūrų analizė, teisinio reguliavimo tobulinimas. Bus įvertintos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos bei pasiūlymai, susiję su teisinio reguliavimo klausimais.
Įgyvendinus reformą, Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos funkcijas sutelkus vienoje institucijoje bus aiškiai apibrėžta jų atsakomybė, mažės administracinę naštą didinančių procedūrų. Taip pat bus užbaigta darbų sekos grandinė pradedant žemės sklypo suformavimu, statinio ar pastato suprojektavimu ar statyba ir baigiant nekilnojamųjų daiktų registravimu Nekilnojamojo turto registre ir kadastre.
Be to, bus efektyviau naudojami valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai, informacinių technologijų ištekliai, kuriamos elektroninės paslaugos.
Sumažės derinančių institucijų tiek teritorijų planavimo, tiek ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesuose. Pagerės verslo, ekonomikos, teritorinės infrastruktūros vystymo prielaidos.
