Naujienos

Rinkimai 2024: Laisvės partija pristato veiklos programines nuostatas miškų politikos srityje

Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) pakvietėme  į Seimą kandidatuojančias politines partijas skelbti savo veiklos programines nuostatas. Rinkėjai aktyviai svarsto - kam patikėti 2024-2028 m. Seimo narių mandatus. Pakvietėme Laisvės partiją pasidalinti savo veiklos programinėmis nuostatomis: kokius visuomenei, privačių miškų ir žemių savininkams ir miškininkams svarbius sprendimus esate pasirengę įgyvendinti naujo Seimo kadencijos metu?  Tai domina ~250 tūkst. miško savininkų, ~4 tūkst. miškų urėdijų darbuotojų ir ~ 8 tūkst. kitų miškuose darbančiųjų, ~45 tūkst. medienos pramonės darbuotojų.

Sulaukėme atsakymo iš laisviečių vardu tekstą rengusio Seimo nario, Seimo AAK nario  Kasparo Adomaičio, tad operatyviai pateikiame Lietuvos miško ir žemės savininkų, miškininkų bendruomenei šiame portale www.lietuvosmiskai.lt

Situacijos vertinimas. Kokia Jūsų bendra nuomonė dėl miškų ir miškų ūkio vaidmens Lietuvoje, šio sektoriaus svarbiausių iššūkių ir galimybių?  Kokias pagrindines problemas įvardinate? Kaip vertinate privačios nuosavybės teisių bei pareigų užtikrinimo situaciją šalies privačiuose miškuose?

Atsakymas: 

Miškai ūkine prasme yra tiek svarbus savarankiškos, eksportuojančios Lietuvos pramonės pagrindas, tiek, besiplečiant Lietuvos miestams, svarbūs gyventojams rekreacine prasme, tiek svarbūs bioįvairovės saugojimui. Nepavykęs ir neįgyvendintas miškų susitarimas rodo, kad aiškios krypties Lietuvoje taip ir neatsirado. Miškų mokslo, gamtos apsaugos mokslo, ir žemės/miško savininkų, pramonės pozicijos ir poreikiai išsiskiria – tai ir lieka didžiausia problema. 

Valdymas. Ar jūsų partija  prioritetiškai sieksite kuruoti miškų ūkio sritį? Kuriuos žmones partija numačiusi deleguoti į šią atsakomybės sritį ir į kokius postus? Įvardinkite, kokius esminius sprendimus numatote įgyvendinti miškų ūkio politikos, struktūrinės pertvarkos bei valdymo srityse?  Ką pirmiausia planuojate daryti šitoje srityje? Ar planuojate peržiūrėti- kuri ministerija kuruos miškų politikos įgyvendinimą? 

Atsakymas: 

Šiuo metu būtų per ankstyva vertinti prioritetines Vyriausybės atsakomybės sritis, ar įvardinti konkrečius asmenis. Žmonės iš pirmo partijos 20-uko daugiamandatės sąraše galėtų prisiimti atsakomybę už savo sritis. Kaip Seimo aplinkos apsaugos komiteto narys, su komanda ruošęs ir Laisvės partijos aplinkos apsaugos programą, sieksiu ir toliau šioje srityje tęsti veiklą. Po diskusijų su dešimtimis aktyvių Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, asociacijų, ekspertų esame parengę stiprią programą, kuri apima klimato kaitos, aplinkos apsaugos, žemės ūkio sritis. Paruoštą programą galima rasti čia (https://laisvespartija.lt/wp-content/uploads/2024/09/Programa-1.pdf, psl 69-87), o kai kuriuos svarbiausius punktus akcentuojame atsakymuose žemiau.

Laisvės partija siekia suderinti du dalykus – daugiau gamtos apsaugos, bet tuo pačiu ir mažiau reguliavimo bei perteklinio biurokratizmo verslui ar veikliems žmonėms. Ne visąlaik šių tikslų sprendimas yra akivaizdus, bet, ruošiant Laisvės partijos rinkimų programą (kurios metu buvome susitikę tiek su Jūsų organizacijos atstovais, tiek su nevyriausybinėmis aplinkosaugos organizacijomis), tikime, kad tam tikrus sprendimus radome. 

Požiūris į privačią nuosavybę.  Ar Jūsų partijos prioritetuose yra ginate privačią nuosavybę, kaip Konstitucijoje įtvirtintą vertybę? Jei taip, kokiu būdu tai darote ir numatote daryti ateityje?  Ar sutinkate, kad pastaruosius dešimtmečius savininkų teisės buvo vis labiau apribojamos, ūkinė veikla vis labiau reglamentuojama, reikalavimai- vis labiau smulkmeniški, nuolat griežtinamas ekonominis miško išteklių naudojimas, dėl įvedamų draudimų atsirandantys nuostoliai- tik dalinai kompensuojami, o baudos drastiškai didinamos?  Jūsų požiūriu- ar tokia politika yra adekvati situacijai, garantuojanti ilgalaikį požiūrį į nuosavybę, užtikrintumą teisingumu mūsų Valstybėje? Ką šioje srityje numatote nuveikti per kadenciją? Koks yra Jūsų požiūris į privačioje ir valstybės nuosavybėje esančių miškų naudojimo ypatumus, kad užtikrinti geriausią galimą pusiausvyrą tarp nuosavybės teisių, ekonominės naudos ir socialinės atsakomybės?

Atsakymas: 

Privati nuosavybė turi būti ginama ir, tais atvejais, kai valstybė / visuomenė inicijuoja ribojimus (gamtos apsaugos ar kt. tikslais), privačios nuosavybės savininkams turi būti adekvačiai kompensuojami praradimai. Kokios reformos ir pertvarkymai galėtų atsirasti saugomos teritorijų reglamentavime, iš kokių šaltinių tinkamai kompensuoti savininkai – plačiau dalyse „finansai“, „aplinkosauga“ žemiau. Galima tik pritarti, kad smulkmeniškas reguliavimas ar net priekabiavimas prie savininkų kartais atspindi net daugiau neadekvataus požiūrio į miško savininką, nei konkretūs susitarimai dėl kompensacijų. Turėtų būti peržiūrėtas ir 1,500ha ribojimas – jei jau reikia kažkokių ribojimų, tai jie turėtų vertinti ne hektarus, o galimus konkurencijos pažeidimus, kai per smarkiai auga miškų ūkio savininkų koncentracija ir panašiai. Hektarų ribojimą norintys lengvai apeina, o Konkurencijos taryba vertina ir susijusius savininkus, tad tokia priežiūra yra kur kas prasmingesnė.

Finansai. Ar valstybės biudžeto (nacionalinių ir ES paramos) lėšų panaudojimas miškų ūkio ir aplinkosaugos reikmėms yra pakankamai efektyvus? Jeigu tobulintinas, kaip siūlote spręsti pagrindines problemas, kokias priemones ketinate įgyvendinti? Kaip spręsite nuostolių atlyginimą ūkininkams ir miškų savininkams atsirandančius dėl aplinkosauginių apribojimų? Ar pritariate tam, kad Valstybės biudžete atskira eilute turėtų būti numatytos lėšos kompensacijoms privačių miškų ir žemių savininkams už nuostolius, patiriamus dėl apribojimų ūkinei veiklai bei nuosavybei? Kokios sumos tam turėtų būti skiriamos kasmet?

Atsakymas: 

Nors ambicingai kalbama apie saugomų teritorijų plėtrą, vis dar trūksta aiškumo, kaip tai bus finansiškai įgyvendinama. Tai buvo akivaizdu jau rengiant miškų susitarimą – nustatyti tikslai, tačiau nenumatyti jų finansavimo šaltiniai. Laisvės partija siūlo papildomą finansavimą pritraukti iš Valstybinės miškų urėdijos (VMU) lėšų. Šiuo metu VMU nuo savo pajamų moka 15% privalomų atskaitymų už parduotą medieną, skirtų specialiesiems valstybės įsipareigojimams įgyvendinti. Siūloma šį mokestį padidinti 5%, kas galbūt sumažintų VMU įmokas į biudžetą dividendų ar pelno mokesčio forma, bet leistų finansuoti privačių saugomų teritorijų kūrimą, žemės išpirkimą bei kompensacijas už taikomus ribojimus. 

Mokesčiai. Ar Jūsų partija palaiko siūlymą naikinti  vienintelį tokį ES šalyse papildomą apyvartos pobūdžio 5% mokestį privačių miškų savininkams, kaip žalingą privataus miškų ūkio plėtrai ir diskriminuojantį miškų savininkus kitų verslo sričių atžvilgiu. Kada laukti šio sprendimo priėmimo?

Atsakymas: 

5% apyvartos mokestis miškų savininkams yra iš tiesų žalingas ir keliami pagrįsti klausimai dėl jo panaudojimo – pavyzdžiui, nebūtinai miško keliai sutvarkomi tiek, kiek turėtų. Tačiau, reikia pripažinti, kad naikinant šį mokestį turėtų būti atsakyta į klausimus, kaip bus finansuojami ir prižiūrimi iš šio mokesčio atliekami darbai, kaip miško keliukų tvarkymas.

Medienos pramonė. Koks Jūsų požiūris į medienos pramonės esamą būklę ir būtinas vystymo kryptis Lietuvoje? Kokią politiką ir kaip įgyvendinsite  medienos pramonės atžvilgiu Lietuvoje?

Atsakymas: 

Medienos pramonė Lietuvoje sparčiai auga, ir tai sveikintina, nes skatinamos investicijos į didesnės pridėtinės vertės kūrimą. Tačiau kyla ilgalaikis klausimas – kaip užtikrinti tvarų medienos tiekimą, kai jau dabar poreikiai prasilenkia su galimybėmis, o medienos importas iš kaimyninių šalių yra ribotas. Todėl Lietuvos strategija turėtų orientuotis į didesnės pridėtinės vertės kūrimą, mažinant medienos naudojimą veiklose, kuriose šios vertės mažai. 

Vienas perspektyvių sprendimų, pabrėžiamas mūsų programoje, yra investicijos į papildomą elektrinį vandens pašildymą miestų biokuro katilinėse. Sparčiai didėjant vėjo elektrinių galingumui Lietuvoje (planuojamas pajėgumas sieks iki 4 GW, gerokai viršydamas elektros poreikį, kuris šiuo metu yra apie 1,8 GW), atsiranda galimybė efektyviai panaudoti perteklinę, pigią elektros energiją. Biokuro katilinių modernizavimas leistų nukreipti medienos skiedras pramonei, kartu skatinant atsinaujinančios energetikos plėtrą.

Kita kryptis, nors sudėtinga, tačiau būtina – medienos atliekų, tokių kaip naudoti baldai ir kiti gaminiai, perdirbimas.

Medžioklė. Ar Medžioklės įstatyme įtvirtinsite kad teisės medžioti (naudoti medžioklės plotus) suteikimas privačioje žemėje priklauso žemės/miško savininkui (t.y.žemės ir miškų savininkų teisę sutartiniais pagrindais nustatyti jų nuosavybėje esančių plotų  naudojimą  medžioklei), o medžiotojams- žemės/miško savininkams – teisę medžioti nuosavose valdose (jei valdos mažos-susikoperavus  ar išsinuomavus). Kaip spręsite nuostolių atlyginimą ūkininkams ir miškų savininkams už žvėrių padarytą žalą?

Atsakymas: 

Šiuo metu švytuoklė svyruoja į abi puses – Seime norima įteisinti vos ne paveldimą teisę medžioti atitinkamuose plotuose (ko nepalaikau). Tačiau, kadangi laukinė gamta yra traktuojama kaip valstybės nuosavybė, išskirtinių teisių medžioti savo plotuose suteikimas žemės savininkams irgi nebūtų teisingas kelias. Kita vertus, tam tikra kompensacija, savininko teisių praplėtimas (ar tiesiog atsižvelgimas į jo nuomonę) dėl medžioklės laiko, vietos, bokštelių statymo ar kitų veiklų, yra svarstytinas ir tokiu keliu būtų galima peržiūrėti medžioklės įstatymą.

Aplinkosauga. Kaip numatote optimizuoti ir racionalizuoti aplinkosauginius apribojimus bei pačias saugomas teritorijas?

Atsakymas: 

Pirmiausia, būtina siekti standartizuoti draustinių ir saugomų teritorijų reglamentus, kad jie būtų paprastesni ir aiškesni. Tai padėtų visiems suinteresuotiems asmenims suprasti, kokie veiklos apribojimai taikomi esant naujam ar plečiamam draustiniui ar saugomai teritorijai. Šiuo metu kiekvienas draustinis (ir daugybė skirtingų draustinių rūšių) turi savo unikalius reglamentus, kurie dažnai kelia painiavą dėl ūkinės veiklos ribojimų.

Antra, pagal gamtos atkūrimo reglamentą Lietuva yra įsipareigojusi plėsti saugomas teritorijas, tačiau tai dažnai sukelia konfliktų tarp žemės ar miško savininkų ir gamtosauginių tikslų. Vis dėlto plėtrą galima įgyvendinti racionaliau, pirmiausia orientuojantis į ekonomiškai mažiau vertingas, bet gamtai svarbias teritorijas. Pavyzdžiui, tai gali būti nederlingi smėlio dirvožemiai, jaunuolynai ir panašios teritorijos, kuriose formuojasi reikalinga bioįvairovė. Ilgainiui šios vietos taps dar vertingesnės aplinkosauginiu požiūriu. Tokiuose plotuose konfliktų su žemės savininkais būtų mažiau, taip pat mažėtų poreikis kompensuoti ribojimus, nes ūkinė veikla tokiose vietose generuoja mažesnes pajamas.

Be to, saugomų teritorijų plėtrą reikėtų pirmiausia orientuoti į valstybines žemes, kur tai galėtų būti įgyvendinta sklandžiau ir su mažesniu pasipriešinimu.

Veiklos principai. Įvardinkite bent tris svarbiausius principus/vertybes, kuriais vadovausitės priimdamas sprendimus Seime.

Atsakymas: 

Visų pirma, politikai turi vadovautis atvirumo ir įsiklausymo principu, atsižvelgdami į visų suinteresuotų pusių nuomonę dėl konkrečių pokyčių. Sėkminga politika reikalauja plataus dialogo ir įvairių požiūrių įvertinimo, siekiant rasti subalansuotus sprendimus. Finansų ministerijos mokesčių reforma yra pavyzdys, kai nepakankamas įsiklausymas į visuomenės ir ekspertų nuomonę prisidėjo prie nesėkmės – pokyčiai sukėlė didelį visuomenės nepasitenkinimą ir galų gale žlugo. Panašiai ir miškų susitarimo atveju, vietoje nuoširdaus siekio rasti kompromisus tarp aplinkosauginių ir ūkinių interesų, procesas labiau priminė formalią procedūrą, kurios pagrindinis tikslas buvo tiesiog „būti kartu“. Toks požiūris, kai nesiekiama tikrų sprendimų, nepadeda pasiekti konstruktyvių pokyčių ir gali lemti ilgalaikę stagnaciją.

Svarbu suprasti, kad konstruktyvus dialogas ir įtraukiantis požiūris yra būtini norint išvengti panašių klaidų ateityje ir pasiekti realius, visiems priimtinus rezultatus.

Ačiū  už Jūsų atsakymus.